- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-01-10
- Bylos Nr.
- 1S-7/2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Kęstutis Jucys
- Advokatai
- Loreta Guižauskienė
teismo posėdyje išnagrinėjo įtariamojo R. V. (R. V.) gynėjos Loretos Guižauskienės skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 23 d. nutarties, kuria R. V. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas dviem mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2011 m. gruodžio 29 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. V. įtariamas tuo, kad ikiteisminio tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai įgijo narkotinę medžiagą – heroiną, kurios dalį suvartojo pats, kitą dalį narkotinės medžiagos – heroino (1 folijos lankstinuką), XXXX m. birželio XX d. apie 16 val. 20 min., prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), pardavė J. J. (J. J.) už 50 Lt, o kitą likusią dalį narkotinės medžiagos – heroino (7 folijos lankstinukus) laikė nuomojamame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iki XXXX m. birželio XX d., kol atliktos kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai.
Taip pat, R. V. įtariamas tuo, kad ikiteisminio tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, įgijo psichotropinę medžiagą – klonazepamą (4 tabletes), kurią laikė su savimi nuomojamame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iki XXXX m. birželio XX d., kol atliktos kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai.
Tokie R. V. veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalyje (du epizodai), BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų požymius.
R. V. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio nustatyta tvarka sulaikytas 2011 m. birželio 29 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. birželio 30 d. nutartimi įtariamajam R. V. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas vienam mėnesiui. Vėliau suėmimo terminas buvo tęsiamas.
Žemesnės instancijos teismas
Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 23 d. nutartimi įtariamajam R. V. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas dviem mėnesiams. Apygardos teismas nurodė, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad būdamas laisvėje įtariamasis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Šalies argumentai
Suimtojo R. V. gynėja advokatė Loreta Guižauskienė skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 23 d. nutartį panaikinti, nes ji neteisėta ir nepagrįsta.
Skunde prašoma atsižvelgti į tai, kad įtariamasis R. V. nors ir nėra Lietuvos Respublikos pilietis, nėra deklaravęs savo gyvenamosios vietos, tačiau turi nuolatinį leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, nuomojasi butą, kuriame gyvena kartu su šeima, augina mažametę dukrą, savo kaltę iš dalies pripažįsta.
Atkreipia dėmesį į tai, kad Vilniaus apygardos teismas pratęsdamas griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo taikymą, išsamiai nesvarstė BPK 119 straipsnyje numatytus tikslus pasiekti švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis. Be to, nepasisakė dėl bylos sudėtingumo, ikiteisminio tyrimo intensyvumo bei kardomosios priemonės taikymo proporcingumą tyrimo veiksmams. Gynėjos nuomone, taikant procesinės prievartos priemones būtina laikytis teisėtumo principo, kadangi tikslingumas negali persverti teisėtumo. Teigia, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 3 dalyje yra numatyta asmens teisė į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką ir tuo pačiu garantuojama asmens teisė į laisvę, nesant objektyvaus būtinumo šią teisę riboti.
Teismo posėdyje prokurorė prašo įtariamojo gynėjos skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Įtariamojo R. V. gynėjos Loretos Guižauskienės skundas atmetamas.
Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 23 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Apygardos teismas, pratęsdamas kardomosios priemonės – suėmimo terminą įtariamajam R. V. BPK 119 straipsnio, 121 straipsnio, 122 straipsnio, 127 straipsnio, 130 straipsnio reikalavimų nepažeidė.
Suėmimo kaip ir kitų kardomųjų priemonių privaloma sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis galėjo padaryti nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo klausimus byloje esantys duomenys vertinami tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų buvimo ar nebuvimo nustatymu. Taip pat nėra būtina, kad duomenų byloje būtų tiek, kiek jų reikia norint priimti pagrįstą apkaltinamąjį (arba išteisinamąjį) nuosprendį.
Patikrinęs pateiktą ikiteisminio tyrimo medžiagą Apeliacinis teismas konstatuoja, kad bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad įtariamasis R. V. galėjo padaryti nusikalstamas veikas, numatytas BK 259 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 1 dalyje. Pagrįstai manyti, kad įtariamasis padarė nurodytas nusikalstamas veikas, leidžia byloje surinktų duomenų visuma. Tai patvirtina įtariamųjų R. V. bei J. J. parodymai, liudytojų parodymai, kratos protokoluose užfiksuoti duomenys, asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolas, techninių priemonių naudojimo specialia tvarka protokolas, specialisto išvados bei kita bylos medžiaga.
Atkreipiamas dėmesys į tai, kad svarstant dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo teisėtumo bei pagrįstumo, suimtojo kaltės klausimas taip pat nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami, vertinami tik faktiniai duomenys, kurie leidžia pagrįstai manyti, kad įtariamasis galėjo padaryti inkriminuotas nusikalstamas veikas.
Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti taikomas, kai yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų.
Apeliacinis teismas pritaria Vilniaus apygardos teismui, kad šiuo metu švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, t. y. užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, nes už nusikaltimus, dėl kurių padarymo pareikštas įtarimas R. V., įstatymas numato griežtą laisvės atėmimo bausmę, todėl sąlygos skirti suėmimą ar pratęsti jos terminą nėra išnykusios.
Baudžiamojo proceso kodekse numatyti suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo pagrindai yra alternatyvūs, todėl skiriant šią kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą pakanka bent vieno iš jų. Vilniaus apygardos teismas pratęsė R. V. kardomosios priemonės – suėmimo terminą, nustatęs tam pagrindus, numatytus BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte – įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte – įtariamasis darys naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje. Apeliacinio teismo nuomone, šiuos suėmimo skyrimo bei jo termino pratęsimo pagrindus apygardos teismas nustatė pagrįstai.
BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Be to, tiek remiantis įstatymo formuluote (BPK 122 straipsnio 2 dalis), tiek iš jos oficialaus aiškinimo (2004 m. gruodžio 30 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 8 punktas) matyti, jog atskirais atvejais, kai remiantis minėtomis aplinkybėmis, t. y. nusikaltimo sunkumu bei įstatyme numatytos griežtos laisvės atėmimo bausmės tikimybe, galima padaryti išvadą, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, vien jų gali pakakti skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.
BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu, suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jeigu asmuo įtariamas bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar minėtame straipsnyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 10 punktas).
R. V. įtariamas trijų nusikalstamų veikų padarymu, iš kurių viena priskiriama sunkiems nusikaltimams (11 straipsnio 5 dalis). Be to, suimtasis įtariamas neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti, baustas administracine tvarka, iki suėmimo niekur nedirbo, neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio, pragyvenimui reikalingas pinigines lėšas galimai gaudavo nusikalstamu būdu, t. y. neteisėtai disponuodamas narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis. Be to, suimtasis pats vartojo psichotropines ir narkotines medžiagas, nes ikiteisminio tyrimo metu atlikus tyrimą, jo organizme buvo rasta morfino, kodeino ir 6-monoacetilmorfino pėdsakų. Šios nurodytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės, įtariamasis R. V. gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo bei daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje.
Apeliacinis teismas atsižvelgia į suimtojo gynėjos skunde nurodytas aplinkybes, kad įtariamasis turi nuolatinį leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, nuomojasi butą, kuriame gyvena kartu su šeima, augina mažametę dukrą, savo kaltę iš dalies pripažįsta, tačiau šios aplinkybės nepaneigia pirmosios instancijos teismo nurodytų suėmimo termino pratęsimo pagrindų ir negali būti pakankamas pagrindas griežčiausiai kardomajai priemonei panaikinti.
Atkreiptinas suimtojo dėmesys į tai, kad BPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad suėmimas gali būti taikomas ilgiau kaip šešis mėnesius dėl ypatingo bylos sudėtingumo ar didelės apimties. Ypatingas bylos sudėtingumas ar didelė apimtis yra papildomi suėmimo pratęsimo pagrindai, kai suėmimo terminas tęsiamas ilgiau nei šešis mėnesius. Pagal teismų praktiką ypatingą bylos sudėtingumą ar didelę apimtį lemia padarytų nusikalstamų veikų, įtariamųjų ar nukentėjusiųjų bei liudytojų didelis skaičius, dalies proceso dalyvių (nukentėjusiųjų arba liudytojų) gyvenimas užsienio valstybėse, reikalingų duomenų gavimas iš užsienio valstybių įstaigų ir gautų dokumentų vertimas iš užsienio kalbų, daug laiko reikalaujančių ekspertizių atlikimas ir jų sudėtingumas, proceso veiksmų ar kitų dokumentų gausumas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 24 punktas).
Iš teismui pateiktos ikiteisminio tyrimo bylos medžiagos matyti, kad ji yra sudėtinga, tyrimas susijęs su neteisėtu narkotinių ir psichotropinių medžiagų disponavimu, turint tikslą jas platinti, šiuo metu įtarimai pareikšti dviem įtariamiesiems, byloje buvo atliekami įvairūs objektų tyrimai, kurie atėmė daug laiko, byloje buvo paskirtas sudėtingas kriminalistinis narkotinių medžiagų tyrimas. Be to, šiuo metu byloje yra rašomas kaltinamasis aktas, ikiteisminio tyrimas nėra vilkinamas, nes surašius kaltinamąjį aktą, byla bus perduota į teismą. Teismo nuomone, atliktų ikiteisminio tyrimo veiksmų kiekis adekvatus ikiteisminio tyrimo trukmei, todėl R. V. suėmimo terminas pagrįstai tęsiamas ilgiau nei šešis mėnesius. Pastebėtina, kad BPK 127 straipsnio 2 dalis numato galimybę, esant sudėtingai ir didelės apimties bylai, suėmimo terminą pratęsti iki aštuoniolikos mėnesių. Suimtojo R. V. suėmimo terminas tęsiasi gerokai trumpiau ir maksimalios trukmės nesiekia. Pažymima, kad visos aukščiau paminėtos aplinkybės patvirtina, kad ikiteisminis tyrimas šioje byloje atliekamas kruopščiai ir kryptingai, nepažeidžiant įtariamojo teisių.
Skunde taip pat nepagrįstai nurodoma, kad suėmimas, kaip kardomoji priemonė, suvaržo įtariamojo teises, numatytas tarptautiniuose, nacionaliniuose teisės aktuose, reglamentuojančiuose žmogaus teises. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiuo atveju be nurodytų teisių suvaržymo neįmanoma pasiekti BPK numatytų tikslų. Apeliacinis teismas mano, kad šiuo metu R. V. teisės suvaržytos laikantis BPK nustatytų reikalavimų, toks įtariamojo teisių suvaržymas yra pateisinamas ir viešuoju interesu, kuris šiuo atveju nusveria asmens laisvės gerbimo taisyklę. Apeliacinio teismo nuomone, pusiausvyra tarp galimai padarytos nusikalstamos veikos sunkumo ir griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo taikymo išlaikyta. Vilniaus apygardos teismas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, nurodančių, kad niekam negali būti atimta laisvė kitaip kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, nepažeidė.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Įtariamojo R. V. gynėjos Loretos Guižauskienės skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 23 d. nutartį.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.