- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2009-05-13
- Bylos Nr.
- 2-98-228/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Stacevičienė
- Ieškovas
- J. S.
- Atsakovas
- T. L.
- Trečiasis asmuo
- A. L., Utenos rajono savivaldybės administracijos vaikų teisių apsaugos skyriaus
Utenos rajono apylinkės teismo teisėja Irena Stacevičienė, sekretoriaujant Sandrai Pečionienei, ieškovei J. S. nedalyvaujant, dalyvaujant jos atstovei advokatei I.Maskoliūnaitei, atsakovui T. L., jo atstovui advokatui K.Rakauskui, trečiajam asmeniui A. L. ir trečiojo asmens Utenos rajono savivaldybės administracijos vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovui B.Varnui, uždarame teismo posėdyje išnagrinėjus civilinę bylą pagal ieškovės J. S. ieškinį atsakovui T. L. dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustato:
Šalies argumentai
Ieškovė J. S. prašė teismą nustatyti, kad jos nepilnamečio sūnaus A. S., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas yra T. L., taip pat priteisti iš atsakovo nepilnamečio sūnaus išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 500Lt nuo 2005m. vasario 26d. iki A. pilnametystės bei bylinėjimosi išlaidas. Bylos nagrinėjimo eigoje ieškovė prašė išlaikymo įsiskolinimą priteisti už laikotarpį nuo 2005-03-13, tai yra už tris metus atgal nuo ieškinio padavimo dienos.
Ieškovė nurodė, kad (duomenys neskelbtini) gimė sūnus A. Atsakovas, sužinojęs, kad ieškovė laukiasi kūdikio, ją paliko. Vėliau po penkių metų vėl aplankė, tačiau santykiai atsakovo iniciatyva greit nutrūko. Atsakovas gera valia tėvystės nepripažino, išlaikymo vaikui nemokėjo. Ieškovė dėl tėvystės nustatymo prašė skirti genominę ekspertizę. Ieškovė nurodė, kad T. L. yra sveikas, darbingas ir turi galimybę teikti vaikui jos prašomo dydžio išlaikymą. Sūnus Arnas serga bronchine astma ir jam yra padidintas poreikis maisto produktams, higienos prekėms, buto priežiūros, skalbimo priemonėms, vitaminams ir kitiems daiktams, vaikas lanko dziudo būrelį.
Atsakovas T. L. su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad jis negali būti vaiko tėvas, tačiau atlikus genominę ekspertizę, įregistravo tėvystę sūnaus A. atžvilgiu. Atsakovas su ieškovės reikalavimu priteisti sūnaus A. išlaikymui po 500Lt nuo 2005-02-26 sutiko iš dalies ir nurodė, kad jis gyvena santuokoje ir turi dar du vaikus, kuriems išlaikyti taip pat reikia lėšų, šiuo metu jis nedirba, negauna jokių pajamų, pragyvena iš žmonos gaunamų lėšų, skirtų vaikams, taip pat jiems pragyventi padeda tėvai, savo gyvenamo būsto neturi, su šeima gyvena pas tėvus. Atsakovas sutiko mokėti išlaikymą po 250Lt, kituose posėdžiuose nurodė, jog sutinka mokėti 350Lt. Atsakovas sutiko išlaikymą mokėti nuo tada, kai buvo atlikta ekspertizė ir pateikta išvada, tai yra, kada buvo nustatytas pats tėvystės faktas, kadangi iki tėvystės įregistravimo nebuvo pagrindo reikalavimui dėl išlaikymo priteisimo.
Atsiliepimas
Trečiojo asmens Utenos rajono savivaldybės administracijos vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovas nurodė, kad vaikas pasirinkti tėvų negali. Vaikui reikia kasdieną pavalgyti, apsirengti, mokytis. Gal motinos padėtis yra geresnė, tačiau tai tėvo neatleidžia nuo pareigos teikti išlaikymą, tačiau reikia atsižvelgti į tai, kad atsakovas turi dar du vaikus.
Trečiasis asmuo A. L. nurodė, kad ji gauna apie 1117Lt motinystės pašalpą, jų šeimai labai daug padeda tėvai, abiems vaikams per mėnesį jie išleidžia apie 800Lt, nurodė, kad palaiko ieškovo pateiktą paskaičiavimą lėšų vaikų poreikiams tenkinti, taip pat nurodė, kad su vyru aptarė, jog Arno išlaikymui gali skirti 250Lt.
Šalies argumentai
Ieškovė 2008m. gruodžio 11d. pateikė teismui prašymą atsiimti ieškinį dalyje dėl reiakalavimo nustatyti, kad atsakovas T. L. yra vaiko A. tėvas, kadangi šį klausimą išsprendė ir vaiko tėvystė įregistruota civilinės metrikacijos biure. Ieškovė taip pat prašė grąžinti jos sumokėtą žyminį mokestį.
Atsakovas T. L. sutiko, kad ieškovė atsiimtų ieškinį dalyje dėl reikalavimo nustatyti tėvystę.
Iš byloje esančio vaiko A. S., gim. (duomenys neskelbtini), gimimo liudijimo (98 b.l.) matyti, kad 2008m. gruodžio 9d. Utenos rajono civilinės metrikacijos skyrius išdavė gimimo liudijimą A. S., kur vaiko tėvas įrašytas T. L. .
Esant nurodytoms aplinkybėms, laikytina, kad ieškovės ieškinys dalyje dėl reikalavimo nustatyti vaiko A. S. tėvystę atsiimtas ir paliktinas nenagrinėtu (LR CPK 296str. 1d. 10p.)
Ieškovė, pateikdama ieškinį, reikalavimą nustatyti vaiko A. S. tėvystę apmokėjo 118Lt dydžio žyminiu mokesčiu.
Pagal LR CPK 87str. 1d. 3p. nuostatas sumokėtas žyminis mokestis grąžinamas, kai ieškinys paliekamas be sprendimo, todėl ieškovės sumokėtas 118Lt dydžio žyminis mokestis grąžintinas ieškovei J. S. .
Motyvuojamoji dalis
Ieškovės ieškinys dalyje dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo priteisimo tenkintinas iš dalies.
Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ieškovė J. S. nuosavybės teise jokio nekilnojamojo turto neturi (9 b.l.), turi automobilį (duomenys neskelbtini) , 1993m. gamybos (7, 8 b.l.), ieškovei išmokėtas darbo užmokestis laikotarpiu nuo 2005-10-01 iki 2007-03-01 vidutiniškai sudarė apie 1100Lt per mėnesį, laikotarpiu nuo 2007-03 iki 2007-12 vidutiniškai sudarė 1894,64Lt per mėnesį, 2008 metais 2406,18Lt per mėnesį, laikotarpiu už 2009 metų tris mėnesius išmokėtas darbo užmokestis sudarė apie 1550Lt per mėnesį (10, 116, 137-141 b.l.). Ieškovė su vaiku gyvena kartu su tėvais jos tėvams priklausančiame bute.
Atsakovas nuosavybės teise jokio nekilnojamjo turto neturi (90 b.l.), turi automobilį Opel Calibra, 1994 m. gamybos (92 b.l.), laikotarpiu nuo 2005m. kovo mėnesio 1 dienos iki 2007-02-27 nedirbo ir pajamų negavo, laikotarpiu nuo 2007-02-27 iki 2008-08-29 jam išmokėtas darbo užmokestis sudarė apie 1900Lt, taip pat atsakovas laikotarpiu nuo 2008-02-06 iki 2008-03-06 gavo 1378Lt tėvystės pašalpų (139- 142 b.l.). Atsakovas su šeima gyvena kartu su savo tėvais jo tėvams priklausančiame name.
Trečiasis asmuo A. L., atsakovo T. L. sutuoktinė (62 b.l.), nuosavybės teise jokio nekilnojamjo ar nekilnojamojo turto neturi (89, 91 b.l.), augina vaikus: E. L., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. L., gim. (duomenys neskelbtini), nuo 2008-05-07 augina vaiką (147 b.l.), gauna 1210,93Lt dydžio motinystės pašalpą (108 b.l.), laikotarpiu nuo 2007-09-03 iki 2007-12-31 dirbo ir gavo vidutiniškai apie 1250Lt dydžio darbo užmokestį per mėnesį (146 b.l.).
Iš byloje esančių duomenų taip pat nustatyta, kad atsakovas 2008 metais baigė Utenos kolegiją (86 b.l.), nuo 2008-09-23 registruotas darbo biržoje kaip bedarbis (87-88 b.l.).
Ieškovės pateikti A. S. medicininių dokumentų duomenys (82-84 b.l.) bei liudytojos A.E. L. parodymai patvirtina, kad A. S. serga vidutinio sunkumo bronchinės astmos forma (122 b.l.).
Ieškovė pateikė vieno mėnesio vaiko A. S. išlaikymui skirtų lėšų poreikio paskaičiavimą (95 b.l.), ieškovės paskaičiavimu vaiko išlaikymui reikia 1200Lt.
Atsakovo ir jo sutuoktinės paskaičiavimu abiejų vaikų išlaikymui per mėnesį reikalinga nuo 854 iki 954 litų (119 b.l.).
Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis įtvirtina tėvų pareigą auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Tai yra turtinė asmeninė (intuitu personae) prievolė, todėl jos negalima atsisakyti arba perleisti kitiems asmenims (CK 3.192 str. 1d.). Pareigos rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti, sudaryti normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Vaikui sulaukus pilnametystės išnyksta tėvams teisinė pareiga išlaikyti vaiką ( CK 3.192 str., 3.194 str. 3 d.).
CK 3.192 str. 2 d. nustato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, tačiau atsižvelgiant į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje - prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t.y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą, tėvo (motinos) turtinė padėtis nėra viską nulemianti, nustatant išlaikymo dydį, kadangi išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, o visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo yra vertinamos vaiko interesų naudai.
Lietuvoje ratifikuota Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija (konvencijos 27 str.1, 2d.) numato visuotinai pripažįstamą kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir fizines galimybes. Nesantuokinio vaiko tėvas ir motina turi tokias pačias pareigas išlaikyti vaiką, kaip ir jei jis būtų gimęs santuokoje (Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 6 straipsnio 1 dalis).
Išlaikymas priteisiamas iš tėvų, kurių tėvystė teisiškai įforminta. Pagal įstatymą atsiradusi išlaikymo prievolė gali būti vykdoma priverstine tvarka. Pagal LR CK 3.200str. išlaikymas yra priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tokią teisę atsakovo sūnus Arnas įgijo nuo savo gimimo dienos (LR CK 3.137str.), o atsakovui įregistravus tėvystę civilinės metrikacijos skyriuje (arba teismo sprendimu pripažinus tėvystę), tėvystė buvo teisiškai įforminta, ir šis teisinis faktas tapo pagrindu priteisti ir priverstinai išieškoti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam sūnui. Todėl atsakovo motyvas, kad išlaikymas sūnui Arnui gali būti priteistas ne anksčiau kaip nuo to laiko, kai buvo atlikta ekspertizė ir pateikta išvada, tai yra, kada buvo nustatytas pats tėvystės faktas, kadangi iki tėvystės įregistravimo nebuvo pagrindo reikalavimui dėl išlaikymo priteisimo, laikytinas nepagrįstu. Pažymėtina, kad vaiko kilmės iš tėvų patvirtinimas nesiejamas su vaiko gimimo įrašo padarymo data, vaiko kilmė yra kildinama iš jo gimimo iš konkrečių tėvų ir nuo jo gimimo dienos.
Jeigu tėvai savo noru neteikia vaikui protingo išlaikymo, išlaikymas priteisiamas ir išieškomas priverstine tvarka tokios formos ir dydžio, koks, prioritetiškai atsižvelgiant į vaiko interesus, jo poreikius, yra būtinas. Individualūs vaiko poreikiai, jo kaip asmenybės vystymasis sąlygoja ir reikalingą realų išlaikymo dydį. Visada atsižvelgiama į tai, kad išlaikymas savo prigimtimi skirtas nepilnamečių vaikų kasdieniams poreikiams tenkinti, tinkamai nepilnametį vaiką maitinant, aprengiant, prižiūrint jo sveikatą, sudarant sąlygas ir įgyjant reikmes visaverčiai mokytis, socialiai vystytis.
CK 3.196 str. 1d. numato tris nepilnamečių vaikų išlaikymo būdus, kuriuos gali priteisti teismas. Sprendžiant, kokiu būdu (forma) priteisti išlaikymą, visų pirma yra atsižvelgiama į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 str.): nustatomi vaiko poreikiai, jų apimtis, dydis ir pan., kuo parinktas išlaikymo būdas (forma) yra geriau atitinkantis vaiko teises ir interesus nei kiti būdai.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose orientaciniais kriterijais, sprendžiant priteistino išlaikymo dydžio klausimus, yra CK 6.461str. 2d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Išlaikymas vaikui yra skirtas vaiko kasdieniniams poreikiams tenkinti, o vaikui augant, paprastai didėja ir jo išlaikymo išlaidos.
Šalių sūnui Arnui šiuo metu yra 12 metų (11,98 b.l.), vaikas lanko mokyklą.
Laikytina, kad vaiko poreikiams patenkinti būtinos piniginės lėšos, ir kad labiausiai nepilnamečio vaiko poreikius patenkintų išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis (LR CK 3.196 str. 1d. 1p.).
Atsakovas ieškovės pateikto vaiko A. S. išlaikymui skiriamų lėšų paskaičiavimo neginčijo, pateikė santuokoje gimusių vaikų E. ir D. išlaikymui per mėnesį skiriamų lėšų poreikio paskaičiavimą (119 b.l.), tačiau nurodė, kad jis ieškovės prašomos sumos kas mėnesį mokėti negali, nes niekur nedirba, reikia išlaikyti dar du nepilnamečius vaikus, kuriuos jie išlaiko iš gaunamų pašalpų bei šeimą išlaikyti padeda tėvai. Atsakovas bylos nagrinėjimo eigoje laikėsi nevienodos pozicijos dėl galimybių teikti A. išlaikymą: vienu metu jis sutiko mokėti išlaikymą vaikui periodinėmis išmokomis po 250Lt, po 300Lt ar net ir po 350Lt (103, 122, 152 b.l.).
Nustatant vaiko poreikius, apskaičiuojamos tik tokios išlaidos vaiko poreikiams tenkinti, kurios yra pagrįstos ir racionalios, o būtent: vaiko maitinimui, būstui, vaikų aprangai, mokslo ir lavinimo priemonėms, muzikos bei šokių pamokoms, išlaidoms vaikų sveikatai (vaistams, vitaminams, higienos reikmėms), vaikų poilsiui ir laisvalaikiui (ekskursijoms).
Kaip nurodė ieškovė, sūnaus išlaikymui vidutiniškai ji skiria 1200Lt kas mėnesį. Atsakovas bylos nagrinėjimo eigoje nebuvo vieningos nuomonės dėl savo finansinių galimybių, kokio dydžio išlaikymą sutinka teikti sūnui A. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.
Teismas, spręsdamas klausimą dėl šalių vaiko A. išlaikymui reikalingų lėšų dydžio, atsižvelgia į tai, kad A. yra 12 metų amžiaus, serga vidutinio sunkumo astmos forma, dėl ko vaiko priežiūrai ir maistui, aplinkos, kurioje jis gyvena, priežiūrai keliami padidinti reikalavimai, o tuo pačiu reikalingos ir didesnės išlaidos vaiko išlaikymui, taip pat atsižvelgia į ieškovės pateiktą vaiko išlaikymui skirtų lėšų paskaičiavimą, kurio atsakovas iš esmės neginčijo, ir vertina, kad šalių vaiko poreikiams patenkinti reikalingos ieškovės nurodyto dydžio vieno mėnesio išlaidos, tai yra 1200Lt.
Kaip jau minėta, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai, todėl nustačius, kad nepilnamečio vaiko A. S. poreikiams ieškovė skiria 1200Lt dydžio sumą kas mėnesį, nustatytinos kiekvieno iš tėvų finansinės galimybės teikti išlaikymą vaikui.
Spręsdamas šį klausimą, teismas atsižvelgia į tai, kad nei ieškovė, nei atsakovas nekilnojamojo turto neturi, abu gyvena tėvams nuosavybės teise priklausančiame būste, ir atsakovas, ir ieškovė turi lengvuosius automobilius, ieškovė dirba ir gauna pastovų darbo užmokestį, kuris šiais metais yra sumažėjęs, todėl teismas vertina, kad esant šiandieninei ekonominei situacijai šalyje, ieškovė turi spręsti klausimą dėl racionalesnio vaiko išlaikymui skiriamų išlaidų planavimo.
Taigi laikytina, kad byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ieškovės materialinė padėtis yra geresnė. Teismas taip pat vertina, jog ieškovės kreditoriniai įsipareigojimai pagal dvi kredito sutartis negali būti laikomi pagrindu priteisti 500Lt dydžio kas mėnesį mokamą išlaikymą vaikui iš atsakovo, nes ieškovė, prisiimdama kreditorinius įsipareigojimus, turėjo labai išanalizuoti ir pasverti savo finansines galimybes grąžinti skolą ir mokėti palūkanas.
Tačiau atsakovo elgesys, kad jis, būdamas darbingas ir sveikas, turėdamas tris nepilnamečius vaikus, nuo 2008m. liepos mėnesio, pabaigęs studijas, niekur nedirba ir negauna darbo pajamų, negali reikšti teisinio pagrindo priteisti tik tokį išlaikymą vaikui, kuris užtikrintų tik minimalius jo poreikius, nes ši aplinkybė nepateisina nuolatinių pajamų iš darbo teisinių santykių neturėjimo. Atsakovas pateikė duomenis, kad jis bylos nagrinėjimo eigoje nuo 2008-09-23 registruotas darbo biržoje kaip ieškantis darbo asmuo, tačiau daugiau duomenų apie tai, kad šiuo metu tebėra registruotas darbo biržoje kaip ieškantis darbo asmuo, bei duomenų apie tai, kad darbo biržoje jam nebuvo siūlomas darbas, atsakovas neteikė, todėl laikytina, kad atsakovas neįrodė teismui, jog yra išnaudojęs visas galimybes ir rodė didelę iniciatyvą, kad turėti didesnes pajamas negu nurodė teismui ir iš darbo gaunamų pajamų galėtų teikti pakankamą išlaikymą nepilnamečiams vaikams. Tačiau sprendžiant tėvų galimybes teikti išlaikymą vaikui, atsižvelgtina į tai, kad atsakovas turi du nepilnamečius vaikus santuokoje, kuriuos, kaip nurodė pats atsakovas, ir patvirtino trečiasis asmuo A. L., išlaiko iš gaunamų pašalpų ir tėvų teikiamos finansinės paramos.
Vadovaujantis šalių nepilnamečių vaikų interesais, atsižvelgiant į racionalias ir protingas išlaidas vaikų poreikiams tenkinti, abiejų šalių turtinę padėtį, į kitas auksčiau nurodytas aplinkybes, į ginčo klausimus reglamentuojančias materialinės teisės ir procesines teisės normas, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (LR CK 1.5str., 3.3str.), į susidariusią šiandieninę ekonominę situaciją šalyje, laikytina, kad ieškovės teikiamo išlaikymo nepilnamečiam vaikui dalis turi būti didesnė, nei atsakovo, todėl ieškovės reikalavimas tenkintinas iš dalies ir iš atsakovo T. L. sūnaus A. S., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui priteistina po 400Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos (LR CK 3.200str.), tai yra 2008-03-13, iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo išlaikymą po 500Lt už laikotarpį nuo 2005m. vasario 26 d. Šis reikalavimas laikytinas kartu ir reikalavimu priteisti iš atsakovo ir išlaikymo skolą iki ieškinio padavimo dienos 2008-03-13.
Atsakovas skolos nepripažino ir nurodė, kad sutinka mokėti išlaikymą nuo tada, kai buvo atlikta ekspertizė ir pateikta išvada, tai yra, kada buvo nustatytas pats tėvystės faktas.
CK 3.200 straipsnis, apibrėžiantis išlaikymo priteisimo momentą, numato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Teismas išlaikymą turi teisę priteisti nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Teisė reikalauti priteisti išlaikymą atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus. Kadangi atsakovas neneigia, jog nemokėjo išlaikymo sūnui A., ieškinys teisme gautas 2008-03-13, todėl nepilnamečiam sūnui A. priteistina išlaikymo skola už laikotarpį nuo 2005-03-13 iki 2008-03-13.
Spręsdamas išlaikymo įsiskolinimo priteisimo klausimą, teismas remiasi tuo pačiu principu, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Atsižvelgiant į laikotarpiu nuo 2005m. kovo 13d., tai yra tris metus atgal nuo ieškinio padavimo dienos, iki 2008m. kovo 13d., tai yra ieškinio padavimo dienos, galiojusios vienos minimalios mėnesio algos dydį, teismas nustatė, kad skaičiuojant po ½ vienos MMA bendra skolos suma už šį laikotarpį sudarytų 9075Lt.
Sprendžiant vaiko A. išlaikymo įsiskolinimo priteisimo klausimą, atsižvelgtina į tai, kad laikotarpiu, už kurį prašoma priteisti iš atsakovo išlaikymo skolą, atsakovas mokėsi Utenos kolegijoje dieniniame skyriuje, kolegiją baigė 2008 metais, šių aplinkybių neginčijo ir ieškovė, ieškovė per šį laikotarpį dirbo ir gavo pastovų darbo užmokestį, atsakovas nuo 2006-08-30 santuokoje augino vieną vaiką, nuo 2008-02-06 augina du vaikus, atsakovas taip pat kurį laiką dirbo ir gavo darbo užmokestį, įsiskolinimo laikotarpio pradžiai šalių sūnui A. buvo 7 metai, ieškovės pajamos tuo laikotarpiu buvo didesnės, tai yra teismas remiasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, taip pat atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (LR CK 1.5str., 3.3str.), ieškovės reikalavimas priteisti įsiskolinimą tenkintinas iš dalies ir iš atsakovo priteistinas 5475Lt dydžio išlaikymo nepilnamečiam sūnui A. įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2005-03-13 iki ieškinio padavimo dienos 2008-03-13 (LR CK 3.200str.), vertinant, kad ir šiuo laikotarpiu ieškovės teikiamo išlaikymo sūnui dalis turėtų būti didesnė.
Likusioje dalyje ieškovės ieškinys atmestinas.
Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo nuo 2009m. gegužės 1d. nukreiptinas vykdyti skubiai (LR CPK 282 str. 2d. 1p.).
Ieškinio suma pagal prašomo priteisti išlaikymo sumą už metus vaikui – 4800Lt (400x12). Laikytina, kad ieškinys patenkintas 80 procentų.
Patenkinus iš dalies ieškovės ieškinį dėl išlaikymo priteisimo, iš T. L. valstybės biudžeto naudai priteistinas žyminis mokestis, nuo kurio sumokėjimo ieškovė buvo atleista (LR CPK 83str.1d. 2p.), ir kuris sudaro 144Lt (4800x3:100), ir proporcingai patenkintų reikalavimų daliai 29,46Lt teismo turėtų procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (LR CPK 79str., 80str., 83str., 88str., 96str.).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis LR CPK 185, 268, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškovės ieškinį patenkinti iš dalies.
Ieškovės ieškinio reikalavimą dalyje dėl vaiko A. S. tėvystės nustatymo laikyti atsiimtu ir palikti nenagrinėtą.
Priteisti iš atsakovo T. L. nepilnamečio sūnaus A. S., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 400Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2008 m. kovo 13d., iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Priteisti iš atsakovo T. L. nepilnamečio sūnaus A. S., gim. (duomenys neskelbtini), 5475Lt dydžio išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2005-03-13 iki 2008-03-13.
Grąžinti ieškovei J. S., pervedant į jos nurodytą sąskaitą iš teismo depozitinės sąskaitos nepanaudotus užstato už genominę ekspertizę 250Lt.
Grąžinti ieškovei J. S. iš valstybės biudžeto jos sumokėtą žyminį mokestį 118Lt.
Priteisti iš atsakovo T. L. ieškovės J. S. naudai 900Lt ieškovės turėtų genominės ekspertizės išlaidų.
Priteisti iš atsakovo T. L. valstybės biudžeto naudai 144Lt žyminio mokesčio ir 29,46 Lt teismo turėtų procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.
Likusioje dalyje ieškovės ieškinį atmesti.
Sprendimą dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui A. S. priteisimo nuo 2009 m. gegužės 1d. vykdyti skubiai.
Sprendimą dalyje dėl žyminio mokesčio grąžinimo pavesti vykdyti Utenos apsktrities valstybinės mokesčių inspekcijos Utenos skyriui.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Utenos rajono apylinkės teisme.