Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Laimutės Jokubauskaitės ir Aušrelės Mažrimienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

2017 m. vasario 1 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos Z. S. skundą atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja remiasi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012-02-24 įsakymu Nr. DM74/A1-116 patvirtinto Kredito, paimto daugiabučiam namui atnaujinti (modernizuoti), ir palūkanų apmokėjimo už asmenis, turinčius teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją, tvarkos aprašo ( toliau – ir Tvarkos aprašas ) 4 punktu ir teigia, jog kadangi teisė į kredito ir palūkanų apmokėjimą priklauso nuo teisės į būsto šildymo išlaidų kompensacijos, tai Socialinės paramos skyrius, pirmiausia, turėjo išnagrinėti 2016-09-13 prašymą paraišką piniginei socialinei paramai gauti bei nustatyti pareiškėjos teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją ir tik tada nagrinėti prašymą dėl teisės į kredito, paimto daugiabučiam namui atnaujinti (modernizuoti), ir palūkanų apmokėjimą nustatymo. Pareiškėja teigia, jog jos prašymas – paraiška piniginei socialinei paramai gauti Nr. SP23-25520 iki šiol nėra išnagrinėta, dėl jos nėra priimtas joks sprendimas. Daro išvadą, jog Socialinės paramos skyriaus 2016-09-29 sprendimas Nr. (23.45)-SPl3 8065 priimtas pažeidžiant nustatytą procedūrą.

Pareiškėja ir jos atstovas teismo posėdžio metu palaiko skundą iš esmės jame išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje kilo ginčas dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus 2016-09-29 sprendimo Nr. (23.45)-SP13-8065 „Dėl Z. S. teisės į kredito ir palūkanų apmokėjimą” teisėtumo ir pagrįstumo.

Ginčijamu Socialinės paramos skyriaus 2016-09-29 sprendimu pareiškėja informuota apie tai, jog įvertinus 2016-09-13 jos prašyme – paraiškoje piniginei socialinei paramai gauti Nr. SP23-25520 pateiktus duomenis, pridedamus dokumentus, VĮ Registrų centro duomenis, 2016 metų rugsėjo mėnesį centralizuotai teikiamos šilumos kainą, bei vadovaujantis Kredito, paimto daugiabučiam namui atnaujinti (modernizuoti), ir palūkanų apmokėjimo už asmenis, turinčius teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją, tvarkos aprašo 10 punktu, atsisakoma tenkinti pareiškėjos prašymą išduoti pažymą dėl teisės į kredito, paimto daugiabučiam namui atnaujinti (modernizuoti), ir palūkanų apmokėjimą 2016 m. rugsėjo – 2017 m. kovo mėnesiams.

Dėl teisės į kredito palūkanų apmokėjimą 2016 m. lapkričio – 2017 m. kovo mėnesiais

Remiantis elektroninėje byloje esančia medžiaga, nustatyta, kad pareiškėjai Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyrius 2016-11-30 išdavė „Pažymą dėl teisės į kredito, paimto daugiabučiam namui atnaujinti (modernizuoti), ir palūkanų apmokėjimą” Nr. SP53-903, kuria nurodyta, kad Z. S. turi teisę į kredito ir palūkanų apmokėjimą nuo 2016-11-01 iki 2017-02-28. Kadangi byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, jog pareiškėjos reikalavimas laikotarpiu nuo 2016-11-01 iki 2017-02-28 suteikti teisę į kredito ir palūkanų apmokėjimą yra patenkintas, tai šioje dalyje pareiškėjos skundas yra nepagrįstas.

Akcentuotina ir tai, kad pareiškėja, 2016-11-28 teikdama prašymą „Dėl teisės į kredito, paimto daugiabučiam namui atnaujinti (modernizuoti), ir palūkanų apmokėjimą” Nr. SP23-35315 prašė išduoti Pažymą dėl kredito, paimto daugiabučiam namui atnaujinti (modernizuoti), ir palūkanų apmokėjimo nuo lapkričio mėn. iki kovo mėn. Darytina išvada, kad 2016-11-30 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyrius pareiškėjos prašymą tenkino visa apimtimi – išdavė Pažymą už visą pareiškėjos prašomą laikotarpį (nuo 2016 lapkričio mėn. iki 2017 kovo mėn.). Taigi, kadangi pati pareiškėja minėtu prašymu neprašė išduoti pažymą ir kovo mėnesiui, tai pareiškėjos skundas dalyje dėl pažymos išdavimo 2017 m. kovo mėn. nėra pagrįstas.

Dėl ginčijamo akto teisėtumo ir pagrįstumo

Minėta, jog ginčijamu 2016-09-29 raštu, vadovaujantis Kredito, paimto daugiabučiam namui atnaujinti (modernizuoti), ir palūkanų apmokėjimo už asmenis, turinčius teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją, tvarkos aprašo 10 punktu, buvo atsisakyta pareiškėjai išduoti pažymą dėl teisės į kredito, paimto daugiabučiam namui atnaujinti (modernizuoti), ir palūkanų apmokėjimą. Atsisakymo pagrindu iš esmės nurodyta aplinkybė, kad pareiškėja neturi teisės į šildymo išlaidų kompensaciją pagal nustatytą energijos ar kuro sąnaudų normatyvą būsto naudingajam plotui šildyti.

Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2017-01-01 iki 2017-07-01) 7 straipsnio 5 dalyje nurodyta, jog daugiabučio namo butų savininkai, kurie kreipiasi dėl būsto šildymo išlaidų kompensacijų, turi dalyvauti svarstant ir priimant sprendimą susirinkime dėl daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo pagal Vyriausybės patvirtintą daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą ar ją atitinkančią savivaldybės tarybos patvirtintą programą, jeigu toks sprendimas svarstomas ir priimamas, ir dalyvauti įgyvendinant šį projektą. Aptariamo įstatymo 8 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta, jog jei daugiabučio namo butų savininkai įgyvendino ar įgyvendina valstybės ir (ar) savivaldybės remiamą daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą, jų bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam daugiabučio namo buto savininkui, kurie turi teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją atnaujinamame (modernizuojamame) bute pagal energijos ar kuro sąnaudų normatyvą būsto naudingajam plotui, bet ne didesniam už šiame įstatyme nustatytą būsto naudingojo ploto normatyvą, šildyti, šildymo ir nešildymo sezono metu Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka apmokamos jiems tenkančios kiekvieno mėnesio kredito ir palūkanų įmokos per kredito sutartyje nustatytą kredito grąžinimo laikotarpį.

Lietuvos Respublikos aplinkos ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrų 2012-02-24 įsakymu Nr. D1-174/A1-116 patvirtintas „Kredito, paimto daugiabučiam namui atnaujinti (modernizuoti), ir palūkanų apmokėjimo už asmenis, turinčius teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją, tvarkos aprašas” (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2015-01-30). Minėto aprašo 4 punkte nurodyta, kad teisę į kredito ir palūkanų apmokėjimą turi buto savininkas, kuris atitinka visus šiuos reikalavimus: turi teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją pagal energijos ar kuro sąnaudų normatyvą būsto naudingajam plotui, bet ne didesniam už Įstatyme nustatytą būsto naudingojo ploto normatyvą, šildyti (4.1. punktas); su kitais daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkais įgyvendino ar įgyvendina valstybės ir (ar) savivaldybės remiamą daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą (4.2. punktas). Tvarkos aprašo 6 punkte įtvirtinta, kad buto savininko teisė į kredito ir palūkanų apmokėjimą nustatoma šildymo ir nešildymo sezono metu; teisė įgyjama nustačius savininko teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos skelbiamus vidutinius energijos ar kuro sąnaudų normatyvus, kurie taikyti iki daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo), esant standartinėms (nekoreguotoms) sąlygoms, ir energijos ar kuro kainas, galiojančias tą mėnesį, kurį buto savininkas kreipiasi dėl teisės į kredito ir palūkanų apmokėjimą nustatymo. Kreditas ir palūkanos buto savininkui, atitinkančiam Tvarkos aprašo 4 punkte nustatytas sąlygas, šildymo ir nešildymo sezono metu apmokami už pažymoje nurodytą laikotarpį; kreditas ir palūkanos neapmokami nuo mėnesio, kada buto savininkas prarado teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją (Tvarkos aprašo 13 punktas).

Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2015-01-29 sprendimu Nr. T2-1 patvirtintas Piniginės socialinės paramos teikimo tvarkos aprašas (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2016-02-04). Aprašo 25 punkte įtvirtinta, kad sprendimą (įsakymą) dėl Kompensacijų priima Savivaldybės administracijos direktorius arba jo įgaliotas asmuo; kai energija, geriamasis ir karštas vanduo tiekiami centralizuotai, sprendimas priimamas atsižvelgiant į Įmonių pateiktus duomenis. Duomenis apie paskirtos Kompensacijos dydį kompensacijų gavėjams, kuriems energija, geriamasis ir karštas vanduo tiekiami centralizuotai, Įmonės teikia mokėjimo už būsto šildymą, geriamąjį ir karštą vandenį pranešimuose (Aprašo 26 punktas).

Taigi, apibendrinant aukščiau aptartą teisinį reguliavimą, darytina išvada, jog daugiabučių namų savininkui apmokamos jam tenkančios kiekvieno mėnesio kredito ir palūkanų įmokos per kredito sutartyje nustatytą kredito grąžinimo laikotarpį tais atvejais, kai daugiabučio namo butų savininkas įgyvendino ar įgyvendina valstybės ir (ar) savivaldybės remiamą daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą, bei turi teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją pagal energijos ar kuro sąnaudų normatyvą būsto naudingajam plotui, bet ne didesniam už Įstatyme nustatytą būsto naudingojo ploto normatyvą, šildyti.

Iš elektroninės bylos medžiagos nustatyta, kad 2016-09-29 Socialinės paramos skyrius, išnagrinėjęs pareiškėjos prašymą dėl teisės į kredito, paimto daugiabučiam namui atnaujinti (modernizuoti), ir palūkanų apmokėjimą nustatymo, įvertinęs 2016-09-13 prašyme – paraiškoje piniginei socialinei paramai gauti pateiktus duomenis, pridedamus dokumentus, VĮ Registro centro duomenis, 2016 metų rugsėjo mėnesį centralizuotai teikiamos šilumos kainą, padarė išvadą, kad pareiškėja neturi teisės į būsto šildymo išlaidų kompensaciją pagal nustatytą energijos ir kuro sąnaudų normatyvą būsto naudingajam plotui šildyti 2016 m. rugsėjo – spalio mėnesiais. Taigi, vadovaujantis Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 8 straipsnio 8 dalimi bei Kredito, paimto daugiabučiam namui atnaujinti (modernizuoti), ir palūkanų apmokėjimo už asmenis, turinčius teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją, tvarkos aprašo 4.1. punktu ir 6 punktu, Socialinės paramos skyrius pagrįstai atsisakė pareiškėjai išduoti prašomą pažymą dėl teisės į kredito ir palūkanų apmokėjimą, nes pareiškėja pagal pateiktus duomenis neturėjo teisės į būsto šildymo išlaidų kompensaciją rugsėjo ir spalio mėnesiais.

Pareiškėja skundu taip pat teigia, kad dėl to, jog teisė į kredito ir palūkanų apmokėjimą priklauso nuo teisės į būsto šildymo išlaidų kompensacijos, tai Socialinės paramos skyrius, pirmiausia, turėjo priimti sprendimą dėl jos 2016-09-13 prašymo - paraiškos piniginei socialinei paramai gauti ir tik tada nagrinėti prašymą dėl teisės į kredito, paimto daugiabučiam namui atnaujinti (modernizuoti), ir palūkanų apmokėjimą nustatymo.

Minėta, kad Kredito, paimto daugiabučiam namui atnaujinti (modernizuoti), ir palūkanų apmokėjimo už asmenis, turinčius teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją, tvarkos aprašo 6 punkte įtvirtinta, kad buto savininko teisė į kredito ir palūkanų apmokėjimą įgyjama nustačius jo teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos skelbiamus vidutinius energijos ar kuro sąnaudų normatyvus, kurie taikyti iki daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo), esant standartinėms (nekoreguotoms) sąlygoms, ir energijos ar kuro kainas, galiojančias tą mėnesį, kurį buto savininkas kreipiasi dėl teisės į kredito ir palūkanų apmokėjimą nustatymo. Tvarkos aprašo 10 straipsnyje nurodyta, kad savivaldybės administracija, gavusi Tvarkos aprašo 9 punkte nurodytą buto savininko prašymą, dokumentus, duomenis ir kitą informaciją, užpildo formą dėl teisės į būsto šildymo išlaidų kompensaciją, apmokant kreditą ir palūkanas, nustatymo ir per 10 darbo dienų nuo prašymo ir visų reikalingų dokumentų pateikimo dienos buto savininkui išduoda pažymą dėl teisės apmokėti kreditą, paimtą daugiabučiam namui atnaujinti (modernizuoti), ir palūkanas, patvirtinančią, kad buto savininkas turi teisę į kredito ir palūkanų apmokėjimą, arba raštu nurodo pažymos neišdavimo priežastis ir šio sprendimo apskundimo tvarką. Buto savininkas, kreipdamasis dėl teisės į kredito ir palūkanų apmokėjimą nustatymo, savivaldybės administracijai pateikia: prašymą dėl teisės į kredito, paimto daugiabučiam namui atnaujinti (modernizuoti), ir palūkanų apmokėjimą nustatymo, Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 20 straipsnyje nurodyti piniginei socialinei paramai gauti būtini dokumentai ir duomenys bei kita piniginei socialinei paramai gauti būtina informacija, išskyrus atvejus, kai savivaldybės administracija duomenis, reikalingus buto savininko teisei į kredito ir palūkanų apmokėjimą nustatyti, gauna iš valstybės ir žinybinių registrų bei valstybės informacinių sistemų; jei buto savininkui paskirta būsto šildymo išlaidų kompensacija, kreipiantis dėl teisės į kredito ir palūkanų apmokėjimą nustatymo, nereikia pakartotinai teikti dokumentų, reikalingų piniginei socialinei paramai gauti (Tvarkos aprašo 9 straipsnis).

Taigi, buto savininko teisė į kredito ir palūkanų apmokėjimą įgyjama išanalizavus prašymą ir kartu su prašymu pateiktus dokumentus bei nustačius jo teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos skelbiamus vidutinius energijos ar kuro sąnaudų normatyvus, kurie taikyti iki daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo), esant standartinėms (nekoreguotoms) sąlygoms, ir energijos ar kuro kainas, galiojančias tą mėnesį, kurį buto savininkas kreipiasi dėl teisės į kredito ir palūkanų apmokėjimą nustatymo. Į sprendimą dėl piniginės socialinės paramos skyrimo atsižvelgiama tik tuo atveju, kai buto savininkui būsto išlaidų kompensacija jau yra paskirta prašymo dėl teisės į kredito, paimto daugiabučiam namui atnaujinti (modernizuoti), ir palūkanų apmokėjimo nustatymo teikimo metu. Šios bylos atveju, pareiškėja 2016-09-13 Socialinės paramos skyriui pateikė prašymą Dėl teisės į kredito, paimto daugiabučiam namui atnaujinti (modernizuoti), ir palūkanų apmokėjimo nustatymo Nr. SP23-25525, bei prašymą - paraišką piniginei socialinei parama gauti Nr. SP23-25520. Byloje nėra ginčo, kad nagrinėjant prašymą dėl teisės į kredito, paimto daugiabučiam namui atnaujinti (modernizuoti), ir palūkanų apmokėjimo nustatymo, prašymas – paraiška dėl socialinės paramos skyrimo, nebuvo išnagrinėtas. Aptariant aukščiau išdėstytą, darytina išvada, kad pareiškėjos teiginiai, jog Socialinės paramos skyrius prieš priimdamas ginčijamą sprendimą, turėjo priimti sprendimą dėl pareiškėjos 2016-09-13 prašymo - paraiškos piniginei socialinei paramai, nėra pagrįsti.

Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintas įstatymo viršenybės principas reikalauja, kad administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais būtų pagrįsti įstatymais. Atitinkamai Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis.

LVAT savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad pastaroji Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostata reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą, o motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., LVAT 2010-08-24 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-450/2010, 2010-11-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A556-15/2010 ir kt.). LVAT ne kartą akcentavo, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, jog asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai bei motyvai. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas (žr., pvz., LVAT 2016-09-01 nutartį administracinėje byloje eA1922-662/2016, 2016-04-26 nutartį administracinėje byloje eA509-756/2016 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju, įvertinusi ginčijamo akto turinį, teisėjų kolegija konstatuoja, jog šis sprendimas yra pakankamai motyvuotas Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies prasme. 2016-09-29 raštu Nr. (23.45)-SP13-8065 „Dėl Z. S. teisės į kredito ir palūkanų apmokėjimą” pareiškėjai nurodyta, kad įvertinus 2016-09-13 pareiškėjos prašyme – paraiškoje piniginei socialinei paramai gauti Nr. SP23-25520 pateiktus duomenis, pridedamus dokumentus, VĮ Registrų centro duomenis, 2016 metų rugsėjo mėnesį centralizuotai teikiamos šilumos kainą, atsisakoma tenkinti pareiškėjos prašymą išduoti pažymą dėl teisės į kredito, paimto daugiabučiam namui atnaujinti (modernizuoti), ir palūkanų apmokėjimą 2016 m. rugsėjo – 2017 m. kovo mėnesiams. Šiame individualiame administraciniame akte išvardintos aplinkybės, kurioms esant toks sprendimas buvo priimtas, nurodyta apskundimo tvarka, yra pateiktas teisinis jo priėmimo pagrindas, aiškūs jo priėmimo motyvai. Taigi, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas paminėta pirmiau ir įvertinusi skundžiamą aktą teisėtumo bei pagrįstumo aspektu, konstatuoja, kad jis atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus, todėl pareiškėjos reikalavimas panaikinti atsakovės raštą atmestinas kaip nepagrįstas.

Atmetus pareiškėjos reikalavimą pripažinti neteisėtu ir nepagrįstu skundžiamą aktą, atmestinas ir reikalavimas įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2016-09-13 prašymą „Dėl teisės į kredito, paimto daugiabučiam namui atnaujinti (modernizuoti), ir palūkanų apmokėjimą nustatymo” Nr. SP23-25525.

Pagal ABTĮ 42 straipsnio 1 dalį jei proceso šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, teismas savo iniciatyva, gavęs iš valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančios institucijos duomenis apie apskaičiuotas teisinės pagalbos išlaidas, išsprendžia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo valstybei klausimą, mutatis mutandis (pakeitus tai, ką reikia pakeisti, su atitinkamais pakeitimais ateityje) taikydamas ABTĮ 40 ir 41 straipsnių nuostatas, reglamentuojančias išlaidų atlyginimą. Taigi, vadovaujantis aukščiau išdėstytu, atmetus pareiškėjos skundą, bylinėjimosi išlaidos valstybei nepriteistinos (ABTĮ 40 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 - 87 straipsniais, 88 straipsniu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

pareiškėjos Z. S. skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.