- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-09-09
- Bylos Nr.
- 2S-2020-413/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-10602-2015-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Koriaginas
- Suinteresuotas asmuo
- V. K., D. B.
- Pareiškėjas
- G. C.
- Trečiasis asmuo
- Vilkaviškio rajono savivaldybės 3-iasis notarų biuras
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjęs suinteresuotųjų asmenų V. K. ir D. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 27 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-15638-955/2015 pagal pareiškėjo G. C., atstovaujamo įstatyminės atstovės G. C., pareiškimą suinteresuotiems asmenims V. K. ir D. B., trečiasis asmuo Vilkaviškio rajono savivaldybės 3-iasis notarų biuras, dėl tėvystės fakto nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal pareiškėjo G. C., gim. (duomenys neskelbtini), atstovaujamo įstatyminės atstovės G. C., pareiškimą suinteresuotiems asmenims V. K. ir D. B., kuriuo pareiškėjas prašo nustatyti, kad L. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), yra G. C. (a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas; skirti teismo medicinos DNR ekspertizę juridinę reikšmę turinčiam giminystės santykių faktui nustatyti.
Pareiškimo reikalavimui užtikrinti pareiškėjas prašė taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti išduoti suinteresuotiems asmenims V. K., D. B. ar bet kuriam kitam asmeniui paveldėjimo teisės liudijimus dėl palikimo priėmimo po L. D. mirties paveldėjimo byloje Nr. 10, užvestoje Vilkaviškio rajono savivaldybės 3-iajame notaro biure. Prašymą grindė tuo, kad dėl paveldėjimo priėmimo į notarą kreipėsi mirusiojo L. D. seserys V. K. ir D. B.. Užbaigus L. D. turto paveldėjimo bylą ir išdavus paveldėjimo teisės liudijimą, suinteresuoti asmenys galės nevaržomai realizuoti paveldėtą turtą, dėl ko pareiškėjui palankaus teismo sprendimo įvykdymas būtų apsunkintas, o jo turtinės teisės - pažeistos. Nustačius tėvystės faktą, pareiškėjas G. C. taps mirusiojo L. D. pirmos eilės paveldėtoju, todėl svarbu užtikrinti, kad iki tėvystės fakto nustatymo L. D. paveldėjimo byla nebūtų užbaigta bei paveldėjimo teisės liudijimai nebūtų išduoti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2015 m. gegužės 27 d. nutartimi pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino – sustabdė paveldėjimo teisės liudijimų išdavimą paveldėjimo byloje Nr. 10, vedamoje Vilkaviškio rajono savivaldybės 3-iajame notaro biure, suinteresuotiems asmenims V. K. ir D. B. ar bet kuriam kitam asmeniui po L. D., mirusio 2014 m. lapkričio 2 d., mirties atsiradusiam palikimui priimti.
Teismas pažymėjo, kad nesustabdžius paveldėjimo teisės liudijimų išdavimo gali būti pažeistos pareiškėjo G. C. turtinės teisės ir įstatymų saugomi interesai, kadangi išdavus paveldėjimo teisės liudijimus bei suinteresuotiems asmenims įregistravus paveldėtą turtą savo vardu ir jį perleidus tretiesiems asmenims, teismui priėmus galimai pareiškėjui palankų teismo sprendimą, jo vykdymas galėtų pasunkėti ar tapti neįmanomu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
Atskiruoju skundu suinteresuoti asmenys V. K. ir D. B. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės; priteisti iš pareiškėjo suinteresuotųjų asmenų naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas: žyminį mokestį 28 Eur ir išlaidas teisinėms paslaugoms apmokėti. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino prašymą, nes paveldėjimo bylą vedantis notaras nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių paveldėjimo teisės liudijimas suinteresuotiesiems asmenims negalėtų būti išduotas. Be to, paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra tik įpėdinio teisės į paveldėjimą įforminantis dokumentas, todėl jo išdavimas nekeičia nei teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei šių teisių apimties. Prašymas taikyti laikinąją apsaugos priemonę buvo pateiktas ne byloje dėl paveldėjimo teisės nuginčijimo, o byloje dėl juridinę reikšmę turinčio tėvystės fakto nustatymo, todėl iki pareiškėjas nėra pripažintas mirusiojo įpėdiniu, nei jis, nei jo įstatyminė atstovė neturi teisės ginčyti palikimo priėmimo teisėtumo ir sudaryti kliūčių paveldėjimo teisės liudijimo išdavimui suinteresuotiesiems asmenims, kadangi jie nėra tinkami subjektai pagal CK 5.8 straipsnį. Apeliančių nuomone, netgi nustačius pareiškėjui jo prašomą juridinį faktą, pareiškėjo teisės nebūtų pažeistos vien todėl, kad suinteresuoti asmenys įgyvendino savo paveldėjimo teisę. Jeigu apeliantėms būtų išduotas paveldėjimo teisės liudijimas ir jos pradėtų naudoti, valdyti ir disponuoti palikimą sudarančiu turtu iki juridinio fakto (tėvystės) nustatymo (jeigu toks faktas būtų nustatytas), pareiškėjui priklausanti mirusiojo turto dalis galėtų būti išieškoma pagal nepagrįsto praturtėjimo taisykles. Todėl teismui atsisakius taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pareiškėjo teisės ir teisėti interesai nebūtų pažeisti, teismo sprendimo įvykdymas nebūtų apsunkintas.
2. Apeliančių nuomone, taikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia jų teises, kadangi apeliantės negali įgyvendinti savo teisių į palikimo priėmimą. Taikius laikinąsias pasaugos priemones, joms apribojama galimybė tvarkyti paveldimą turtą. Be to, siekiant užtikrinti, kad ginčo laikotarpiu paveldimas turtas nenuvertėtų, būtų tinkamai saugomas ir prižiūrimas, būtina paskirti turto administratorių, kas lems papildomas išlaidas. Pažymi, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones nėra žinoma, ar pareiškėjo (jo įstatyminės atstovės) reikalavimai bus patenkinti, todėl išnagrinėjus bylą gali paaiškėti, kad laikinosios apsaugos priemonės buvo taikytos nepagrįstai ir kad dėl jų taikymo suinteresuotieji asmenys turėjo nuostolių. Vadovaujantis nurodytu, apeliančių nuomone, apeliacinės instancijos teismui atmetus suinteresuotųjų asmenų prašymą panaikinti laikinąją apsaugos priemonę, būtų sąžininga įpareigoti pareiškėją pateikti nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo, atlyginimo užtikrinimą, proporcingą viso paveldimo turto vertei.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėjo įstatyminė atstovė G. C. prašo atskirąjį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 27 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, kad pareiškėjas (jo įstatyminė atstovė) nėra tinkami subjektai ir neturi teisės ginčyti palikimo priėmimo teisėtumo ir sudaryti kliūčių paveldėjimo teisės liudijimo išdavimui suinteresuotiesiems asmenims, kadangi teismui nustačius juridinę reikšmę turintį giminystės faktą, kad mirusysis L. D. yra G. C. biologinis tėvas, pareiškėjas taptų pirmosios eilės paveldėtoju, turinčiu teisę priimti palikimą. Vien ta aplinkybė, kad pareiškėjas iki tėvystės nustatymo nėra įgijęs paveldėtojo statuso paveldėjimo byloje, negali būti pagrindas pripažinti pareiškėją netinkamu subjektu, turinčiu teisę reikšti prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Be to, taikant laikinąsias apsaugos priemones iki byla bus išspręsta iš esmės yra vertinamas ne ieškinio pagrįstumas, o grėsmė, kad galimas palankus teismo sprendimas bus neįvykdytas. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nesustabdžius paveldėjimo teisės liudijimų išdavimo, gali būti pažeistos pareiškėjo turtinės teisės ir įstatymų saugomi interesai, kadangi išdavus paveldėjimo teisės liudijimus bei suinteresuotiems asmenims įregistravus paveldėtą turtą savo vardu ir jį perleidus tretiesiems asmenims, teismui priėmus galimai pareiškėjui palankų teismo sprendimą, jo vykdymas galėtų pasunkėti ar tapti neįmanomu.
2. Nors pareiškėjo gimimo liudijime tėvas nenurodytas, pareiškėją G. C. augino, visą laiką juo rūpinosi ir jo biologiniu tėvu buvo mirusysis L. D., ką patvirtina byloje pateikti liudytojos rašytiniai paaiškinimai ir fotografijos. Pažymi, kad tėvystės faktas nebuvo viešinamas, kadangi mirusysis L. D. buvo dvasininkas. Po L. D. mirties pareiškėjo atstovė mirusiojo seserų buvo įkalbėta neviešinti šio fakto, garantuojant kad jos nepretenduos į mirusiojo turtą ir teises į jį perleis pareiškėjui. Tačiau apeliantės savo įsipareigojimų nesilaikė ir kreipėsi į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. Tiek pareiškėjas, tiek jo įstatyminė atstovė gyvena mirusiajam priklausančiame name, todėl perėmus paveldimą turtą apeliantėms, pareiškėjas prarastų turimą gyvenamąją vietą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas yra nepilnametis, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas šioje byloje turėtų būti nagrinėjimas ne lik individualaus, bet ir viešojo intereso aspektu.
3. Nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas apriboja mirusiajam priklausančio turto priežiūrą ir tvarkymą, dėl ko turi būti skiriamas turto administratorius. Pažymi, kad pareiškėjo įstatyminė atstovė G. C. nuo 2005 metų su mirusiuoju L. D. gyveno kartu, taigi ir iki palikėjo mirties ir po to turtą ir toliau prižiūri bei juo rūpinasi pareiškėja, ką patvirtina teismui pateikti mokėjimo dokumentai už turto apsaugą ir komunalines paslaugas.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis).
Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – tai preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir užtikrinti teismo sprendimo privalomumą bei jo realų įvykdymą (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo byla nėra nagrinėjama iš esmės. Teismui, taikančiam CPK 145 straipsnyje numatytas laikinąsias apsaugos priemones, pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje galimo ieškovui (pareiškėjui) palankaus sprendimo neįvykdymo grėsmė yra galima. Prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės turi atitikti ieškovo pareikšto reikalavimo esmę ir būti susijusios su galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymu.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas (jo įstatyminė atstovė) kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio giminystės (tėvystės) fakto nustatymo, nurodydamas (įrodinėdamas), kad L. D., miręs (duomenys neskelbtini), yra jo, t. y. G. C., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas. Iš pareiškimo turtinio matyti, kad pareiškimas paduotas su tikslu priimti pareiškėjui palikimą po L. D. mirties kaip pirmos eilės įpėdiniui (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5 dalis). Apeliantės yra ketvirtos eilės įpėdinės, taigi jos gali paveldėti pagal įstatymą tik nesant aukštesnės eilės įpėdinių (CK 5.11 straipsnio 2 dalis). Iš pasakyto seka, kad pareiškėjo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės atitinka pareikšto reikalavimo esmę ir yra susijusios su galimai palankiu pareiškėjui teismo sprendimu ir tolimesnių jo vykdymu. Todėl nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir išdavus suinteresuotiems asmenims paveldėjimo teisės liudijimus, apeliantės, įgijusios paveldimą turtą, turėtų įstatyminę teisę laisvai šį turtą valdyti, juo naudotis, ir disponuoti, taigi ir teisę šį turtą perleisti kitiems asmenims – sąžiningiems įgijėjams, dėl ko pareiškėjui galimai palankus teismo sprendimas (juo sukuriamos teisinės pasekmės) taptų sunkiai įvykdomas arba iš viso neįvykdomas (CK 4.20 straipsnis). Taigi tiek pareiškėjas, tiek jo atstovė pagal įstatymą turi tiesioginį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Vadovaujantis nurodytu, sutiktina su atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentu, kad vien ta aplinkybė, jog pareiškėjas iki tėvystės juridinio fakto nustatymo nėra įgijęs oficialaus paveldėtojo statuso, nesudaro pagrindo atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Teismas atmeta kaip nepagrįstus atskirojo skundo argumentus, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, suinteresuotiems asmenims užkertamas kelias rūpintis paveldimu turtu, dėl ko turtas gali nuvertėti, ir sąlygoja būtinybę paskirti turto administratorių, kas lems papildomas turto priežiūros išlaidas, nors dar nėra aišku, ar pareiškėjo (jo atstovės) reikalavimai bus patenkinti. Visų pirma, kaip nurodė pareiškėjo atstovė, paveldimas turtas (butas), reikalaujantis priežiūros, yra tinkamai saugomas ir prižiūrimas pačios pareiškėjo įstatyminės atstovės, kuri kartu su pareiškėju jame gyvena ir moka atitinkamus mokesčius (b. l. 73-78). Antra, šie atskirojo skundo argumentai yra deklaratyvaus pobūdžio, nes neparemti nurodomas aplinkybes patvirtinančiais įrodymais. Trečia, jau minėta, kad sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, byla iš esmės nėra nagrinėjama ir dėl ieškinio pagrįstumo teismas nepasisako, o yra vertinamos tik galimai ieškovui (pareiškėjui) palankaus teismo spendimo neįvykdymo grėsmės ir tikimybė, ar pareiškėjo pareiškimas preliminariai yra pagrįstas. Pažymėtina, kad paveldimo turto administratoriaus paskyrimo klausimą sprendžia teismas (CK 5.65 straipsnis). Bylos duomenimis nenustatyta, kad paveldimam turtui būtų paskirtas turto administratorius, todėl atskirojo skundo argumentai dėl papildomų išlaidų, susijusių su paveldimo turto administravimu, kai turto administratoriaus skyrimo procedūra dar nepradėta, yra teisiškai nepagrįsti ir nereikšmingi.
Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl teismo nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Netenkinus atskirojo skundo, apeliantės prašė įpareigoti pareiškėją pateikti nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, proporcingą viso turto vertei. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro nutarties dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Tuo tarpu nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, užtikrinimas nėra šios apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos dalykas (CPK 312 straipsnis). Apeliantėms išaiškintina, kad dėl nuotolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo jos turi teisę atskiru prašymu kreiptis į bylą nagrinėjantį pirmosios instancijos teismą.
Kauno apygardos teismo teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 27 d. nutartį nepakeistą.
Ši apeliacinės instancijos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.