- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-11-02
- Bylos Nr.
- 2S-777-755/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-03063-2015-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eigirdas Činka
- Ieškovas
- Asociacijos Lietuvos
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2S-777-755/2015
2015 m. lapkričio 2 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Eigirdas Činka, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, J. P. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 22 d. nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis civilinėje byloje Nr. 2-4155-452/2015, išnagrinėtoje pagal ieškovės Asociacijos Lietuvos kreditas ieškinį atsakovei kredito unijai „(duomenys neskelbtini)“ dėl visuotinio narių susirinkimo sprendimo pripažinimo negaliojančiu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė asociacija Lietuvos kreditas kreipėsi į teismą prašydama pripažinti negaliojančiais 2015-03-31 kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ visuotinio narių susirinkimo sprendimus dėl stebėtojų tarybos narių ir stebėtojų tarybos pirmininko bei valdybos narių ir valdybos pirmininko išrinkimo bei priteisti iš atsakovės visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.
2015-06-19 šalys pateikė teismui jų pasirašytą taikos sutartį, kurią prašė patvirtinti ir civilinę bylą nutraukti.
2015-06-22 pareiškėjas J. P. pateikė teismui prašymą įtraukti jį į civilinę bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje, nes sprendimas šioje byloje turės įtakos jo teisėms ir pareigoms, kadangi jis 2015-03-31 įvykusio Pakartotinio eilinio visuotinio narių susirinkimo sprendimu buvo išrinktas valdybos nariu ir valdybos pirmininku.2015-06-22 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi prašymai patenkinti. Į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų atsakovės pusėje, įtrauktas J. P.. Šia teismo nutartimi patvirtinta taikos sutartis, sudaryta tarp šalių - Asociacija Lietuvos kreditas ir Kredito unija „(duomenys neskelbtini)“ dėl visuotinio narių susirinkimo sprendimo pripažinimo negaliojančiu, tokiomis sąlygomis:
1. Šalys susitaria 2015-03-31 kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ visuotinio narių susirinkimo sprendimus dėl stebėtojų tarybos narių ir stebėtojų tarybos pirmininko bei valdybos narių ir valdybos pirmininko išrinkimo laikyti negaliojančiais.
2. Ieškovė atsisako ieškinio civilinėje byloje Nr. 2-4155-452/2015, atsakovė su tuo sutinka.
3. Šalys savo pačių patirtas bylinėjimosi išlaidas padengia savarankiškai ir neprašo jų kompensuoti iš kitos šalies.
4. Šalys pareiškia, kad joms yra žinomos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 str., ir 294 str. numatytos taikos sutarties sudarymo procesinės pasekmės, t. y. sudarius šią taikos sutartį, šalys nebegalės kreiptis į teismą dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu bei tai, jog teismo patvirtinta ši taikos sutartis šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.985 str.).
Civilinė byla Nr. 2-4155-452/2015 pagal ieškovės Asociacijos Lietuvos kreditas ieškinį atsakovei kredito unijai „(duomenys neskelbtini)“ dėl visuotinio narių susirinkimo sprendimo pripažinimo negaliojančiu, nutraukta.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas sprendė, kad taikos sutarties patvirtinimas neprieštaraus viešajam interesui ir imperatyvioms įstatymo normom bei nepažeis bylos šalių ar kitų asmenų teisių ar įstatymo saugomų teisėtų interesų.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, J. P. prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-06-22 nutartį dėl taikos sutarties patvirtinimo ir bylos nutraukimo panaikinti bei priteisti jam bylinėjimosi išlaidas.
J. P. nurodo, kad skundžiama nutarties dalis yra neteisėta ir nepagrįsta, nes materialiosios teisės normų pažeidimai lėmė CPK 42 str. 2 d., kuri įpareigoja teismą taikos sutartį tvirtinti tik įsitikinus, kad ji neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, pažeidimą. Nurodo, kad jis yra kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ (toliau - Unija) narys. 2015 m. kovo 31 d. įvykusio Unijos pakartotinio eilinio visuotinio narių susirinkimo sprendimu buvo išrinktas Unijos valdybos nariu ir valdybos pirmininku, tačiau tokį sprendimą ieškovė apskundė teismui, pateikdamas ieškinį dėl visuotinio narių susirinkimo sprendimo pripažinimo negaliojančiu. Atsakovė - Unija pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame nesutiko su pareikštais reikalavimais, tačiau Unijos direktorius D. J. pasirašė taikos sutartį, kuria susitarė susirinkimo sprendimus laikyti negaliojančiais ir taip faktiškai be jokio teismo sprendimo panaikino aukščiausio Unijos organo - visuotinio narių susirinkimo sprendimus. Kredito unijų įstatymo (toliau - KUĮ) 29 str. 7 d. 2 p. nustato, kad administracijos vadovas atstovauja kredito unijai teisme, tačiau CK nuostatos, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai (CK 2.87 str. 1 d.), turi būti lojalus juridiniam asmeniui (CK 2.87 str. 2 d.), privalo vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams (CK 2.87 str. 1 d.), įpareigoja administracijos vadovą kaip ir visą administraciją vykdyti visuotinio narių susirinkimo nutarimus (KUĮ 29 str. 1 d.), o ne siekti savo asmeninių interesų ir taip pažeisti imperatyvias įstatymų nuostatas. Kaip matyti iš prie ieškinio pridėtos Unijos valdybos 2015-03-02 posėdžio protokolo Nr. VNV15A36 kopijos Unijos valdyba, dalyvaujant (duomenys neskelbtini) ir valdybos pirmininkui D. J. ir dar vienai valdybos narei, patvirtino Susirinkimo sprendimų projektus ir numatė, kokie asmenys būtų renkami į valdybos narius. Tarp jų nurodytas ir D. J., kuris būtų renkamas ir valdybos pirmininku, tačiau į susirinkimą atvykę Unijos nariai į valdybą išrinko visai kitus asmenis, o valdyba turi teisę atšaukti administracijos vadovą (KUĮ 28 str. 3 d. 2 p.).
Apeliantas teigia, kad D. J. ne dėl Unijos, o dėl savo asmeninių interesų sudarė taikos sutartį, kuri pažeidžia jo, apelianto, kaip valdybos pirmininko, teises ir teisėtus interesus. Dispozityvumas materialiojoje teisėje nėra absoliutus. Privatinėje teisėje draudžiama įgyvendinti savo teises tokiais būdais ir priemonėmis, kurie pažeistų kitų asmenų teises ar darytų jiems žalą. Šalys, sudarydamos sutartį, negali nepaisyti imperatyviųjų teisės normų, riboti ar kitaip pažeisti trečiųjų asmenų teisių. Taikos sutartį turi sudaryti šalys, kurios siekia išspręsti tarp jų iškilusį ginčą. Tretieji asmenys šio proceso įtakoti ar paveikti šalis taip, kad šios tęstų teisminį ginčą prieš savo pačių valią, negali. Supranta, kad jo procesinė padėtis (atsakovo pusėje) įpareigoja neatlikti jokių veiksmų, priešingų tos šalies, kurios pusėje jis dalyvauja, interesams (CPK 47 str. 4 d.), ir mano, kad jo pozicija pilnai atitinka Unijos interesus, kurie nesutampa su D. J. asmeniniais interesais.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas – kredito unija „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama (duomenys neskelbtini) D. J., prašo atskirąjį skundą atmesti. Teigia, jog savarankiškų reikalavimų nepareiškiantys tretieji asmenys neturi teisės sudaryti taikos sutarties, todėl negali jos ir ginčyti. Šalims susitarus dėl taikos sąlygų, jos iš esmės gali būti nuginčijamos tik tuo atveju, kai tokios sąlygos aiškiai pažeidžia konkrečius imperatyvius teisės normų reikalavimus ar viešąjį interesą (CPK 42 str. 2 d.). Trečiojo asmens atskirasis skundas dėl taikos sutarties sudarymo yra nepagrįstas, nes nenurodomi jokie pažeisti imperatyvai ir visiškai neatskleistas tariamai pažeistas viešo intereso turinys. Teigia, nėra imperatyvių teisės normų ar viešojo intereso pažeidimų ir jų trečiasis asmuo neįrodo jokiomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 str. 1 d., 178 str.). Nurodo, kad valdyba 2015-06-16 valdybos posėdžio metu nutarė, kad kilusį ginčą galima racionaliau išspręsti šaukiant naują Unijos pajininkų susirinkimą, teigia, kad valdyba priėmė sprendimą sudaryti taikos sutartį su ieškove, sušaukti naują pajininkų susirinkimą ir taip išspręsti kilusius nesutarimus. Taikos sutartimi nebuvo pažeisti nei Unijos, nei jos pajininkų interesai, nes pajininkai gali bet kada inicijuoti naujus susirinkimus, rinkti ir būti renkamais valdymo organų nariais. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad taikos patvirtinimas pažeidžia jo, kaip valdybos pirmininko, teises ir interesus. Naujai išrinktai valdybai taip ir nebuvo suteikti Lietuvos banko įgaliojimai, o Juridinių asmenų registras atsisakė ją registruoti. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2015-04-29 nutartimi sustabdė naujai išrinktos valdybos narių veiklą. Be to, 2015-06-25 vykusiame Unijos neeiliniame visuotiniame pakartotiname narių susirinkime, kuriame buvo renkami Unijos valdymo organai, J. P. neteikė savo kandidatūros nei į vieną Unijos valdymo organo pareigybę. Atskiruoju skundu nepaaiškinama, kokią konkrečią neteisėtą naudą dėl taikos sutarties sudarymo gavo Unijos (duomenys neskelbtini).
Atskirasis skundas netenkinamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Pagal Kasacinio Teismo suformuotą praktiką, taikos sutartis – tai ginčo šalių tarpusavio susitarimas, kuriuo jos, atsisakydamos tam tikrų oponuojančių argumentų, nustato abipusiškai priimtinas ginčo sprendimo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. S. v. Z. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-108/2010, 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Gubernija“ v. UAB „Kalnapilio-Tauro grupė“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-571/2010; kt.). Procesinė šalių teisė sudaryti taikos sutartį ir tokiu būdu baigti teisminį ginčą – viena iš civiliniame procese galiojančio šalių dispozityvumo principo, kuris šalims suteikia teisę disponuoti tiek ginčo objektu, t. y. pareikštais materialinio teisinio pobūdžio reikalavimais, tiek procesinėmis priemonėmis, išraiškų. Taikos sutarčiai, kaip ir bet kuriai kitai civilinei sutarčiai, galioja sutarties laisvės principas (CK 6.156 straipsnis), šalys gali pasirinkti, kokias tarpusavio nuolaidas taikys, kokiu būdu ir apimtimi išspręs kilusį teisminį ginčą, taip pat kurioje proceso stadijoje tai padarys (CPK 140 straipsnio 3 dalis). Vis dėlto, dispozityvumo principas ir iš jo kylanti šalių laisvė susitarti dėl taikos sutarties sąlygų nėra absoliuti. Šalių veiksmus kontroliuojantis teismas netvirtina taikos sutarties, jei byloje nustatomi CPK 42 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti pagrindai, t. y. bylą nagrinėjantis teismas visais atvejais turi įvertinti šalių pasiektos taikos sutarties sąlygų atitiktį imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui. Kasacinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad dispozityviškumo civiliniame procese ir teismo kontrolės laipsnis priklauso nuo nagrinėjamos bylos pobūdžio; nedispozityviomis pripažįstamos bylos, kylančios iš šeimos, darbo teisinių santykių, yra susijusios su žmogaus teisių gynimu, nesąžininga konkurencija, bankrotu, asmens teisinio statuso nustatymu ir pan. Teismas neturi atsisakyti tvirtinti šalių taikos sutarties, jeigu materialiojoje teisėje tų šalių teisės nevaržomos ir tokia sutartis nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių; teismas negali tvirtinti taikos sutarties, kai materialioji teisė draudžia šalims nustatyti kitas ginčo sprendimo taisykles. Tokia taikos sutartis reikštų materialiosios teisės pažeidimą, o jo teismas negali įtvirtinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus apskrities viršininko administracija v. R. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-72/2009; 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „FlyLAL-Lithuania Airlines“ ir kt. v. VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas, bylos Nr. 3K-3-247/2010; kt.).
Šalies argumentai
Apeliantas teigia, kad patvirtinta šalių taikos sutartis prieštarauja viešajam interesui, imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir apelianto teisėms bei teisėtiems interesams. Apeliacinės instancijos teismas tokius apelianto atskirojo skundo argumentus laiko nepagrįstais. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nagrinėjamu atveju teismo posėdyje bylos šalys paprašė teismo patvirtinti šalių sudarytą ir pasirašytą taikos sutartį. Teismas, nenustatęs jokių imperatyvių įstatymo normų pažeidimo, skundžiama nutartimi šią taikos sutartį patvirtino, o civilinę bylą nutraukė. Apeliantas atskiruoju skundu prašo panaikinti pirmos instancijos teismo nutartį, teigdamas, kad buvo pažeistos CPK 42 str. 2 d. nuostatos, tačiau apygardos teismas, įvertinęs bylos duomenis neturi pagrindo spręsti, kad patvirtinta tarp šalių pasirašyta taikos sutartis, neatitinka tikrosios šalių valios. KUĮ 29 str. 7 d. 2 ir 3 p. numato, kad administracijos vadovas atstovauja kredito unijai teisme, arbitraže ir kitose institucijose, išskyrus šiame įstatyme nustatytas išimtis; kredito unijos vardu sudaro sandorius su kredito unijos nariais ir trečiaisiais asmenimis. Šio įstatymo 28 straipsnio 3 dalies 6 punkte nurodytus sandorius administracijos vadovas gali sudaryti, kai yra kredito unijos valdybos sprendimas šiuos sandorius sudaryti. Iš teismui pateiktų Unijos įstatų, registruotų juridinių asmenų registre 2015-05-13 matyti, kad Unijos administracijos vadovas atstovauja Unijai teisme, arbitraže ir kitose institucijose; Unijos vardu sudaro sandorius su unijos nariais ir trečiaisiais asmenimis, o šių įstatų 5.45.6 p. nurodytus sandorius administracijos vadovas gali sudaryti, kai yra Unijos valdybos sprendimas šiuos sandorius sudaryti (5.57.2., 5.57.3) ( b.l. 109). Kaip matyti iš įstatų 5.45.6 p. sandoriai, kuriems reikalingas Unijos valdybos pritarimas yra dėl disponavimo unijos turtu ir ilgalaikio turto įsigijimo, ilgalaikių paskolų paėmimo ar suteikimo, laidavimo ar garantavimo už kitų asmenų prievoles, jei turto vertė ar sandorių suma neviršija 1/10 Unijos kapitalo. Apeliacinės instancijos teismui pateiktas 2015-06-16 Unijos valdybos posėdžio protokolas patvirtina, kad valdybos kvorumo buvo nuspręsta pasirašyti taiko sutartį civilinėje byloje Nr. 2-4155-452/2015 (b.l. 96). D. J. pasirašyta taikos sutartis už 2015-06-16 valdybos posėdžio sprendimo ribų neišeina, todėl (duomenys neskelbtini) D. J., veikdamas Unijos įstatų pagrindu, sudaryti ginčijamą taikos sutartį turėjo teisę. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 178 straipsnyje nustatyta šalių įrodinėjimo pareiga įpareigoja šalį įrodyti tas aplinkybes, kuriomis ji remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai šalis remiasi CPK 182 str. nurodytomis aplinkybėmis, kurių įrodinėti nereikia. Nagrinėjamu atveju apeliantas nenurodė, kokios imperatyvios teisės normos buvo pažeistos bei nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, kad taikos sutartimi buvo pažeistos imperatyvios teisės normos. Jų nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas. Iš pateiktos taikos sutarties turinio, jos sudarymo aplinkybių teismas neturi pagrindo spręsti apie sudariusių taikos sutartį asmenų valios išraiškos ydingumą. Sutarties šalys patvirtino, kad joms žinomi ir suprantami CK 6.985 straipsnio ir CPK 293, 294 straipsniuose nustatyti taikos sutarties sudarymo ir bylos nutraukimo procesiniai padariniai, t. y. teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas, taikos sutarties pagrindu nutraukus bylą vėl kreiptis į teismą toms pačioms šalims dėl to paties ginčo dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama. Aplinkybės, jog Unijos (duomenys neskelbtini) ginčijamą taikos sutartį sudarė veikdamas dėl asmeninių interesų apeliantas neįrodė.
Lietuvos Aukščiausiasis teismas nagrinėdamas ginčus dėl byloje pateiktos tvirtinti taikos sutarties atitikties viešajam interesui yra akcentavęs, kad vertinant, ar yra viešasis interesas tuo atveju, kai šalys bylą baigia taikos sutartimi, atsižvelgtina į tai, jog CK 1.5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Teisingumo principas reikalauja, kad asmenys, įgyvendindami savo teises, nepažeistų kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Laikantis šio principo, tuo atveju, kai šalių sudaryta taikos sutartimi pažeidžiamos kito asmens teisės, tokių teisių gynimas yra viešasis interesas, nors šalių sudaryta taikos sutartis išoriškai gali atrodyti kaip taikus teisinio ginčo baigimas. Teismas, nustatęs viešojo intereso pažeidimą, taikos sutarties neturi tvirtinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Elkara“ v. V. O., bylos Nr. 3K-3-552/2008).
Kaip matyti iš patvirtintos taikos sutarties šalys susitarė 2015-03-31 Unijos visuotinio narių susirinkimo sprendimus dėl stebėtojų tarybos narių ir stebėtojų tarybos pirmininko bei valdybos narių ir valdybos pirmininko išrinkimo laikyti negaliojančiais. Apeliantas J. P. teigia, kad patvirtinta taikos sutartimi buvo pažeistos jo, kaip valdybos pirmininko teisės ir teisėti interesai. Jis 2015-03-31 vykusio Unijos eilinio visuotinio narių susirinkimo sprendimu buvo išrinktas Unijos valdybos nariu ir valdybos pirmininku, o (duomenys neskelbtini) D. J. dėl asmeninių interesų sudarė ginčijamą taikos sutartį. Tačiau priešingai nei mano apeliantas, nėra pagrindo manyti, kad (duomenys neskelbtini), sudarydamas taikos sutartį pripažinti negaliojančiais 2015-03-31 Unijos visuotinio narių susirinkimo sprendimus dėl stebėtojų tarybos narių ir stebėtojų tarybos pirmininko bei valdybos narių ir valdybos pirmininko išrinkimo laikyti negaliojančiais, nesilaikė lojalumo pareigos juridiniam asmeniui ir jo atžvilgiu veikė nesąžiningai. Iš byloje esančio 2015-04-24 VĮ Registrų centras Panevėžio filialo juridinių asmenų registravimo skyriaus rašto matyti, kad buvo nustatyta, jog Unijos 2011-09-30 įstatai prieštarauja Kredito unijų įstatymui, t. y. sprendimų priėmimo dėl valdymo organų narių rinkimo atveju įstatų 5.21 p. prieštarauja Kredito unijų įstatymo 24 str. 5 p. (b.l. 75), dėl ko nustatytas 30 dienų terminas trūkumams pašalinti (b.l. 75). Pagal 2015-03-31 dienai galiojusius Unijos įstatus, jų 5.21 p. buvo numatyta, kad 5.9.1., 5.9.3., 5.9.4., 5.9.9. ir 5.9.10. papunkčiuose numatytais atvejais sprendimai priimami ne mažiau kaip 2/3 kredito unijos narių, užsiregistravusių susirinkimo dalyvių sąraše, balsų dauguma (b.l. 25). Bylos duomenimis šis įstatų reikalavimas dėl 2/3 narių, užsiregistravusių susirinkimo dalyvių sąraše balsų daugumos, renkant valdybos narius ir jos primininką, nebuvo išpildytas, nes 2015-03-31 dalyvaujant 127 nariams, už J. P. kaip valdybos narį balsavo 76 nariai, o renkant valdybos pirmininką už jį balsavo 81 nariai (b.l. 16). Taigi pagal nustatytą įstatais reguliavimą dėl 2/3 narių, užsiregistravusių susirinkimo dalyvių sąraše balsų daugumos būtinumo, yra pakankamas pagrindas manyti, kad apeliantas į valdybos narius ir jos pirmininku buvo išrinktas šio reikalavimo nesilaikant. Apeliacinės instancijos teismui pateiktais duomenimis 2015-06-25 įvyko Unijos neeilinis visuotinis pakartotinis narių susirinkimas, kurio metu nuspręsta atšaukti Unijos valdybą, išrinkti nauji Unijos valdybos nariai bei priimti kiti sprendimai (b.l. 117-119). Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliantas neįrodė buvus jo teisių pažeidimus pasirašant teismui pateiktą tvirtinti taikos sutartį (CPK 178 str.), todėl nėra pagrindo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 22 d. nutartį panaikinti.
Esant nurodytoms aplinkybėms, skundžiama Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 22 d. paliktina nepakeista, o trečiojo asmens atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 1 p., teismas
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.