Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimutės Jokubauskaitės (teisėja pranešėja ir kolegijos pirmininkė), Aušrelės Mažrimienės ir Remigijaus Armino,

atsakovų Klaipėdos teritorinės darbo biržos ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos teritorinės darbo biržos, atstovei Justei Visakavičienei,

trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Mano aplinka” atstovei Viktorijai Košman,

2016 m. spalio 5 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. patikslintą skundą atsakovams Klaipėdos teritorinei darbo biržai ir Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos teritorinės darbo biržos, trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Mano aplinka” dėl 2016-07-13 sprendimo Nr. SB-256 (11.1) ir jo 4 priedo panaikinimo, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Pareiškėjas A. B. (toliau – ir pareiškėjas) skundu (gautas 2016-08-11) ir patikslintu skundu (b. l. 22-24) atsakovams Klaipėdos teritorinei darbo biržai (toliau – ir atsakovas) ir Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos teritorinės darbo biržos, trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Mano aplinka” (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo) prašo panaikinti Klaipėdos teritorinės darbo biržos 2016-07-13 sprendimą Nr. SB-256 (11.1) „Dėl veiksmų su statusais ir registracija teritorinėje darbo biržoje” ir jo 4 priedą „Asmenų, kuriems panaikintas bedarbio statusas, sąrašas” (toliau – ir skundžiamas sprendimas), kuriais panaikintas pareiškėjo bedarbio statusas. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti 184,00 Eur turtinės ir 350,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Darbo ieškančio asmens atmintinėje klientui nurodytą atvykimo į darbo biržą dieną, t. y. 2016-07-12, sudaryti/koreguoti individualų veiklos užimtumo planą, priimti pasiūlymą dirbti ar dalyvauti aktyvios darbo rinkos politikos priemonėje, pareiškėjui buvo pakeistas individualaus užimtumo veiklos planas, pagal kurį numatytas tikslas įdarbinti pareiškėją pagalbiniu darbininku ar verslo paslaugų vadybininku. Atsakovo duomenų bazėje nebuvo užregistruota laisvų darbo vietų pagal nurodytą bedarbio pageidaujamą darbą ir atitikimą keliamiems reikalavimams, todėl įvertinus tai, kad pareiškėjas turi 13 metų darbinės veiklos pertrauką ir pagal pageidaujamą specialybę darbinės praktikos neturi bei siekiant pareiškėjo aktyvinimo darbo rinkoje - suteikti galimybę darbo ieškantiems asmenims užsidirbti pragyvenimui būtinų lėšų ir sudaryti sąlygas laikinai įsidarbinti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 28 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pareiškėjui išduota Rekomendacija įsidarbinti UAB „Mano aplinka” pagalbiniu darbininku. Mano, kad pareiškėjas, kaip ilgą laiką darbo biržoje registruotas bedarbis, turintis patirties su Rekomendacijomis įsidarbinti pas darbdavį, puikiai suprato ir žinojo galimas įsidarbinimo ir neįsidarbinimo pasekmes. Be, to galimos pasekmės išdėstytos ir pačioje Rekomendacijoje įsidarbinti, darbo ieškančio asmens atmintinėje bei buvo išaiškintos žodžiu darbo biržos konsultantų.

Atsakovo 2016-07-13 sprendimu Nr. SB-256 (11.1) „Dėl veiksmų su statusais ir registracija teritorinėje darbo biržoje” ir jo 4 priedo 9 punktu pareiškėjas neteko bedarbio statuso be teisės registruotis teritorinėje darbo biržoje 6 mėnesius.

Pareiškėjo patikslinto skundo argumentai dėl tariamai padarytos neturtinės žalos nekonkretūs, paremti bendromis frazėmis apie pažeminimą ir įstatymų numatytą asmens teisę į žalos atlyginimą. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad dėl Klaipėdos teritorinės darbo biržos kaltės jam kilo neigiamos pasekmės, todėl reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo nepagrįsti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje sprendžiamas ginčas dėl Klaipėdos teritorinės darbo biržos 2016-07-13 sprendimo Nr. SB-256(11.1) „Dėl veiksmų su statusais ir registracija teritorinėje darbo biržoje” (b. l. 15 – 16) ir jo 4 priedo „Asmenų, kuriems panaikintas bedarbio statusas, sąrašas” (b. l. 17) teisėtumo ir pagrįstumo bei turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Dėl skundžiamo sprendimo.

Pareiškėjas prašo panaikinti Klaipėdos teritorinės darbo biržos 2016-07-13 sprendimą Nr. SB-256(11.1) „Dėl veiksmų su statusais ir registracija teritorinėje darbo biržoje” ir jo 4 priedą „Asmenų, kuriems panaikintas bedarbio statusas, sąrašas”, kuriais nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2016-07-14 netenka bedarbio statuso, netekimo pagrindas - be svarbių priežasčių atsisakius dalyvauti individualiame užimtumo veiklos plane numatytose aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse (Įstatymo 4¹ straipsnio 5 dalies 5 punktas).

Lietuvos darbo birža prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir jos teritorinės darbo biržos įgyvendina gyventojų užimtumo rėmimo politiką, vykdo šalies darbo rinkos stebėseną, kartu su savivaldybių institucijomis, socialiniais partneriais vertina padėtį darbo rinkoje, svarsto priemones užimtumo problemoms spręsti, atlieka gyventojų informavimo, konsultavimo, tarpininkavimo įsidarbinant paslaugas (Įstatymo 8 straipsnis, 18 - 21 straipsniai).

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2012-12-17 įsiregistravo Klaipėdos teritorinės darbo biržos Klaipėdos skyriuje, vadovaujantis Įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi, ir pareiškėjui 2012-12-17 suteiktas bedarbio statusas (b. l. 8).

Atsakovas atsiliepime nurodė, jog anksčiau pareiškėjas teritorinėje darbo biržoje buvo įregistruotas bedarbio statusu nuo 1995-05-24 iki 1995-06-07 ir nuo 1995-09-19 iki 1996-02-08 laikotarpiais, dirbančio ir ieškančio darbo asmens statusu nuo 1999-11-19 iki 2000-04-10, bedarbio statusu nuo 2000-04-11 iki 2002-09-26, dirbančio ir ieškančio darbo asmens statusu nuo 2003-01-03 iki 2003-09-03, bedarbio statusu nuo 2003-09-04 iki 2004-10-13, nuo 2005-04-11 iki 2008-11-26 laikotarpiais, netekusio bedarbio statuso ir ieškančio darbo asmens statusu nuo 2008-12-12 iki 2009-05-26, bedarbio statusu nuo 2009-05-27 iki 2011-01-20 ir nuo 2011-07-19 iki 2012-06-07. Paskutinė iki registravimosi darbovietė buvo Klaipėdos Simono Dacho pagrindinė mokykla, laikotarpiu nuo 2003-07-01 iki 2003-08-31. Vadovaujantis Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 7 ir 10 punktais, suteikti papildomo rėmimo požymiai - „vyresni kaip 50 metų darbingo amžiaus darbingi asmenys” ir „iki įsiregistravimo darbo biržoje nedirbo 2 ir daugiau metų”.

Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas pageidavo dirbti programuotoju, 2016-03-09 atsakovas pareiškėjui išdavė Rekomendaciją įsidarbinti Nr. RK21-2016-1914 UAB „Webmod” (b. l. 47). Iš minėtos Rekomendacijos ir 2016-03-10 Darbo ieškančio asmens apsilankymų kortelės (b. l. 49) nustatyta, kad pareiškėjas nebuvo įdarbintas, nes „trūksta įgūdžių, kvalifikacijos pažymėjimų”. 2016-05-16 Darbo ieškančio asmens apsilankymų kortelėje Nr. 58 (b. l. 50) pareiškėjui, be kita ko, pasiūlyta pasidomėti programuotojo darbo vieta MB „Ingenium Balticum” ir duomenų bazių administratoriaus darbo vieta UAB „Eurotela”.

Atsakovo teigimu, Darbo ieškančio asmens atmintinėje klientui nurodytą atvykimo į darbo biržą dieną, t. y. 2016-07-12, priimti pasiūlymo dirbti arba dalyvauti aktyvios darbo rinkos politikos priemonėje atsakovo duomenų bazėje nebuvo užregistruota laisvų darbo vietų pagal nurodytą pareiškėjo pageidaujamą darbą ir atitikimą keliamiems reikalavimams, todėl įvertinus tai, kad pareiškėjas turi 13 metų darbinės veiklos pertrauką ir pagal pageidaujamą specialybę darbinės praktikos neturi, bei siekiant pareiškėjo aktyvinimo darbo rinkoje - suteikti galimybę darbo ieškantiems asmenims užsidirbti pragyvenimui būtinų lėšų ir sudaryti sąlygas laikinai įsidarbinti, vadovaujantis Įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pareiškėjui 2016-07-12 išduota Rekomendacija įsidarbinti UAB „Mano aplinka” (b. l. 51, 53, 54).

Pareiškėjas nuvyko į UAB „Mano aplinka” pagal atsakovo 2016-07-12 išduotą Rekomendaciją įsidarbinti Nr. RK21-2016-7992, tačiau neįsidarbino, nes jis atsisakė siūlomo darbo. 2016-07-12 Rekomendacijoje įsidarbinti pareiškėjas parašė įrašą: „Neatsisakiau”. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatymo 4¹ straipsnio 5 dalies 5 punktu, 13 straipsnio 3 punktu, atsakovo 2016-07-13 sprendimo Nr. SB-256(11.1) „Dėl veiksmų su statusais ir registracija teritorinėje darbo biržoje” 4 priedo 9 punktu (eilute) pareiškėjas neteko bedarbio statuso be teisės registruotis teritorinėje darbo biržoje 6 mėnesius (b. l. 15 – 16, 17).

Pareiškėjas 2016-09-29 atsikirtimais „Dėl teritorinės darbo biržos 2016-07-13 sprendimo panaikinti bedarbio statusą” (b. l. 68 – 69) bei teismo posėdžio metu teigia, jog trečiojo suinteresuoto asmens pasiūlyta kiemsargio pareigybė neatitinka 2016-07-12 Individualaus užimtumo veiklos plano (b. l. 52) tikslo įdarbinti pareiškėją pagalbiniu darbuotoju ar verslo paslaugų vadybininku. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2016-07-12 atsakovas pareiškėjui pateikė Rekomendaciją įsidarbinti UAB „Mano aplinka” miestų, rajonų, gyvenviečių gatvių, kelių, pakelių bei teritorijų tvarkymo, apželdinimo ir želdinių priežiūros darbe, t. y. jam UAB „Mano aplinka” pasiūlė kiemsargio darbą.

Darbo ieškančių asmenų užimtumo rėmimo sistemos teisinius pagrindus, jos tikslą, uždavinius, užimtumo rėmimo politiką įgyvendinančių institucijų (įstaigų) funkcijas, užimtumo rėmimo priemonių įgyvendinimo ir darbo rinkos paslaugų teikimo organizavimą ir finansavimą reglamentuoja specialus įstatymas - Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatymas (1 straipsnio 1 punktas). Tinkamo darbo sąvoka yra apibrėžta Įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje (sprendimo metu galiojusioje redakcijoje) nurodyta, jog tinkamas darbas – atitinka darbo ieškančio asmens kvalifikaciją arba (ir) kompetenciją ir (ar) turimą darbo patirtį; teritorinė darbo birža Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka nėra gavusi oficialios informacijos apie su asmens sveikata ar su kitomis aplinkybėmis susijusius apribojimus dirbti siūlomą darbą; vykimo į darbovietę ir grįžimo iš jos miesto ir priemiestinio reguliaraus susisiekimo autobusais ir troleibusais ar keltais bei tolimojo reguliaraus susisiekimo traukiniais ir autobusais bendra trukmė neviršija 3 valandų, o neįgaliesiems ir turintiems įsipareigojimų šeimai asmenims – 2 valandų arba kelionės išlaidos neviršija Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyto dydžio. Atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovės teismo posėdžio metu paaiškino, jog pareiškėjui buvo pasiūlyti kiemsargio, žolės pjovėjo arba krūmų pjovėjo darbai, kuriems atlikti specialių žinių nereikia, todėl jie yra laikomi pagalbiniais darbais, t. y. darbais, kuriuos pagal atliekamo darbo pobūdį, funkcijas ir apima pagalbinio darbuotojo darbas. Iš byloje esančio Lietuvos darbo biržos išrašo (b. l. 39 – 40) matyti, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2003-07-01 iki 2003-08-31 dirbo Klaipėdos Simono Dacho pagrindinėje mokykloje pagalbiniu darbininku. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, paneigiančių šias aplinkybes. Pagalbinio darbuotojo (kiemsargio) darbas atitiko pareiškėjo turėtą darbo patirtį, todėl laikoma, jog pareiškėjui buvo pasiūlytas tinkamas darbas.

Įstatymo 4¹ straipsnio 5 dalyje numatyti atvejai, kuriais netenkama bedarbio statuso. Vienas iš tų atvejų reglamentuotas Įstatymo 4¹ straipsnio 5 dalies 5 punkte, t. y. bedarbiui be svarbių priežasčių atsisakius siūlomo tinkamo darbo arba sudaryti individualų užimtumo veiklos planą, arba dalyvauti individualiame užimtumo veiklos plane numatytose aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse ar naudotis šiame plane numatytomis darbo rinkos paslaugomis. Aplinkybę, jog pareiškėjas atsisakė įsidarbinti UAB „Mano aplinka” pagalbiniu darbuotoju įrodo darbdavio įgalioto asmens įrašas darbo biržos išduotoje Rekomendacijoje ( b. l. 54), Darbo ieškančio asmens apsilankymų kortelė ( b. l. 55) bei trečiojo suinteresuoto asmens 2016-07-13 raštas Klaipėdos teritorinės darbo biržos Klaipėdos skyriui (b. l. 38).

Įstatymo 13 straipsnio 3 punktas numato, jog asmenys, kurių bedarbio statusas panaikintas dėl šio įstatymo 4¹ straipsnio 5 dalies 5, 6, 7, 8 punktuose nurodytų aplinkybių, pakartotinai teritorinėje darbo biržoje gali registruotis ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo bedarbio statuso panaikinimo dienos. Taigi, pagal šį teisinį reglamentavimą, pareiškėjui atsisakius siūlomo darbo Įstatymo 4¹ straipsnio 5 dalies 5 punkto pagrindu, atsakovas turėjo teisinį pagrindą taikyti minėto Įstatymo 13 straipsnio 3 numatytas teisines pasekmes ir nutraukti registraciją darbo biržoje 6 mėnesiams.

Neįsidarbinimą UAB „Mano aplinka” pareiškėjas grindžia tuo, jog trečiojo suinteresuoto asmens įgaliotas atstovas Rekomendacijoje įsidarbinti nepagrįstai pažymėjo, jog pareiškėjas nesutinka darbintis minėtoje įmonėje. Teismas konstatuoja, jog atsakovas įvykdė įstatymo reikalavimus, siūlydamas pareiškėjui tinkamą darbą, o dėl konkrečių darbo sąlygų, darbo sutarties sudarymo, sutikimo dirbti, darbo laiko pradžios ir panašiai, pareiškėjas turėjo teisę tartis su darbdaviu dalykinio pokalbio metu. Pareiškėjas skunde nurodydamas, jog jam nebuvo išvardintos visos galimos įmonėje darbo vietos, nebuvo siūlyta įsidarbinti, neminėtas atlyginimas, darbo trukmė, jis neįsidėmėjo vieno iš darbo pasiūlymų ir pan., objektyvių įrodymų šioms aplinkybėms pagrįsti teismui nepateikė, todėl tokie pareiškėjo teiginiai laikytini nepagrįstais. UAB „Mano aplinka” 2016-07-13 rašte Klaipėdos teritorinės darbo biržos Klaipėdos skyriui (b. l. 38) nurodyta, jog A. B. buvo pasiūlyta įdarbinti, tačiau pareiškėjas net du kartus paklaustas, ar darbinsis įmonėje kiemsargiu, atsisakė, elgėsi agresyviai.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintas įstatymo viršenybės principas reikalauja, kad administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais būtų pagrįsti įstatymais. Atitinkamai Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad pastaroji Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostata reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą, o motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas (žr., pvz., LVAT 2010-08-24 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-450/2010, 2010-11-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A556-15/2010). LVAT ne kartą akcentavo, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, jog asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai bei motyvai (žr., pvz., LVAT 2016-09-01 nutartį administracinėje byloje eA1922-662/2016, 2016-04-26 nutartį administracinėje byloje eA509-756/2016). Vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio taikymo aspektu, skirtinguose teisiniuose santykiuose priimamų individualių administracinių aktų turinys gali būti skirtingas (pagal apimtį, struktūrą ir pan.), nes gali būti sąlygotas tų specialiųjų teisės normų reikalavimų, kurios reglamentuoja atitinkamus teisinius santykius. Taigi, sprendžiant klausimą dėl individualaus teisės akto teisėtumo ir pagrįstumo, turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai, bei kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose (žr., pvz., LVAT 2010-10-04 nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1116/2010, 2016-09-01 nutartį administracinėje byloje eA1922-662/2016, 2016-04-26 nutartį administracinėje byloje eA509-756/2016).

Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčijamo akto turinį, byloje nustatytas aplinkybes, jas patvirtinančių įrodymų visumą, teisinį ginčo santykių reglamentavimą, konstatuoja, jog šis raštas yra pakankamai motyvuotas Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies prasme, yra priimtas kompetentingo asmens, vadovaujantis teisės aktais reglamentuota procedūra (Užimtumo rėmimo įstatymo 4¹ straipsnio 5 dalies 5 punktas bei 13 straipsnio 3 punktas). Pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo panaikinti ginčijamą sprendimą. Nenustačius Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnyje (įstatymo redakcija galiojanti nuo 2016-07-01) nurodytų administracinių aktų panaikinimo pagrindų, pareiškėjo skundas dėl Klaipėdos teritorinės darbo biržos 2016-07-13 sprendimo Nr. SB-256(11.1) „Dėl veiksmų su statusais ir registracija teritorinėje darbo biržoje” ir jo 4 priedo „Asmenų, kuriems panaikintas bedarbio statusas, sąrašas” panaikinimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas, valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą, t. y. viešoji civilinė atsakomybė, kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Taigi, reikalavimas dėl žalos – tiek turtinės, tiek ir neturtinės – atlyginimo gali būti tenkinamas, tik nustačius visetą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš įvardintų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei CK 6.271 straipsnyje numatyta prievolė atlyginti žalą neatsiranda.

LVAT bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartą yra pažymėjęs, kad reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (žr., pvz., LVAT 2007-06-26 sprendimą administracinėje byloje Nr. A14 – 653/2007; 2008-04-16 sprendimą administracinėje byloje Nr. A444 – 619/2008, Administracinių teismų praktika, 2008, Nr. 4(14); 2012-02-06 nutartį administracinėje byloje Nr.A146-39/2012 ir kt.). Nors neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, tačiau bylą nagrinėjantis teismas visada turi vadovautis ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta bendrąja įrodymų vertinimo taisykle – vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos ištyrimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo principais.

Pareiškėjas, prašydamas priteisti 184,00 Eur materialinei žalai ir 350,00 Eur neturtinei žalai atlyginti, žalą kildina iš atsakovo Klaipėdos teritorinės darbo biržos veiksmų, nes, pareiškėjo teigimu, atsakovas priėmė neteisėtą bei nepagrįstą sprendimą, kuriuo panaikino jam bedarbio statusą. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, jas patvirtinančių įrodymų visumą, daro išvadą, jog pareiškėjas atsisakė jam pasiūlyto tinkamo darbo. Kaip jau minėta, Įstatyme numatyta, kad bedarbio statuso netenkama, bedarbiui atsisakius siūlomo tinkamo darbo, todėl buvo pagrindas ginčijamu atsakovo 2016-07-13 sprendimu Nr. SB-256(11.1) pripažinti pareiškėją netekusiu bedarbio statuso. Nenustačius atsakovo Klaipėdos teritorinės darbo biržos neteisėtų veiksmų, t. y. vienos iš viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, nekyla prievolė atlyginti turtinę ir neturtinę žalą. Pareiškėjo skundas dalyje dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo taip pat atmestinas kaip nepagrįstas.

Teisėjų kolegija konstatuoja, jog atsižvelgiant į nustatytas teisines ir faktines bylos aplinkybes, pareiškėjo patikslintas skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (įstatymo redakcija galiojanti nuo 2016-07-01) 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

atmesti kaip nepagrįstą pareiškėjo A. B. patikslintą skundą dėl Klaipėdos teritorinės darbo biržos 2016-07-13 sprendimo Nr. SB-256(11.1) ir jo 4 priedo panaikinimo, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.