- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-01-10
- Bylos Nr.
- 2S-570-614/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-49-3-02539-2016-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eglė Surgailienė
- Atsakovas
- UAB „Ijus“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eglė Surgailienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Ijus“ atskirąjį skundą dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 1 d. nutarties, kuria netenkintas atsakovo pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas A. S. firma kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Ijus“, tretieji asmenys E. Z., AB SEB bankas, dėl 4377,99 Eur skolos, 1639,68 Eur delspinigių už laikotarpį nuo 2016-06-12 iki 2016-12-12 iki visiško atsiskaitymo, 6 proc. palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.Ukmergės rajono apylinkės teismas, atsižvelgęs į tai, kad atsakovo UAB „Ijus“ atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką tinkamai pranešta, teisme gautas atsakovo atstovo prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, nurodant, kad atsakovo direktorius susirgo, tačiau teismui nepateikta jokių tai patvirtinančių dokumentų, atsakovo dalyvavimas teismo posėdyje nepripažintas būtinu, be to, liga nėra svarbi priežastis, dėl kurios turi būti atidedamas teismo posėdis, ieškovo prašymu 2017 m. gegužės 23 d. priėmė sprendimą už akių. Teismas sprendimu už akių ieškinį patenkino visiškai: priteisė iš atsakovo UAB „Ijus“ 4377,99 Eur skolos, 1639,68 Eur delspinigių už laikotarpį nuo 2016-06-12 iki 2016-12-12, 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos (6017,67 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. nuo 2016-12-20 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 984 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovo A. S. firmos naudai. Atsakovas UAB „Ijus“ pateikė teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, prašydamas panaikinti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 23 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Atsakovas nurodė, kad teismui nebuvo faktinio pagrindo pripažinti, jog teismas tinkamai priėmė sprendimą už akių, nes atsakovas iš pat ryto atsiuntė teismui prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, nes jis susirgo, be to, atsakovas tą pačią dieną, po pietų teismui atsiuntė sirgimo pažymą. Be to, ieškovas yra sumokėjęs tik pusę žyminio mokesčio sumos, o iš atsakovo priteista 891,77 Eur žyminio mokesčio valstybei. Taip pat teismas nepriteisė iš atsakovo ieškovo patirtų atstovavimo išlaidų, t. y., teismas neišsprendė visų ieškovo reikalavimų. Atsakovas buvo susižeidęs koją, sirgo Roto virusu, todėl negalėjo atvykti į teismo posėdį. Atsakovas sąmoningai iki teismo posėdžio pradžios nepateikė jokio atsiliepimo, nes tokia galimybė numatyta Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 12 str. Be to, ieškovas akivaizdžiai meluoja, kad jis atliko atsakovui paslaugas pagal jam pateiktas pasirašyti sąskaitas faktūras, nes priešingu atveju ieškovas nebūtų grąžinęs atsakovui automobilio. Atsakovas neturėjo galimybės apžiūrėti suremontuoto automobilio. Kitą dieną pastebėjo, kad automobilis suremontuotas prastai, ieškovas negrąžino automobilio detalių. Tarp ieškovo ir atsakovo remonto paskyra nepasirašyta.Ieškovas A. S. firma pateikė atsiliepimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir nurodė, kad atsakovo UAB „Ijus“ pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo neatitinka Civilinio proceso reikalavimų, yra visiškai nepagrįstas ir neturi būti tenkinamas dėl nurodytų motyvų. Atsakovas nepateikė pareiškimo priedų, patvirtinančių neatvykimo į teismo posėdį priežastis, todėl nėra galimybės tinkamai atsikirsti į šią atsakovo nurodytą aplinkybę. Atsakovas nei atsiliepimo į ieškinį, nei jokio prašymo nepateikė ir pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodė, kad atsiliepimo į ieškinį nepateikė sąmoningai. Atsakovas nenurodė jokių priežasčių dėl ko nebuvo pateiktas atsiliepimas į ieškinį. Atsakovas nurodo aplinkybes dėl kurių, sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, tačiau nepateikia nei vieno įrodymo patvirtinančio atsakovo nurodytas aplinkybes. Atsakovo nurodytos aplinkybės dėl nekokybiško automobilio remonto atsirado tik pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, jokių pretenzijų, nusiskundimų iki ieškinio padavimo teismui ieškovui pateikta nebuvo. Atsakovas pasirašė sąskaitas faktūras išrašytas už atliktus darbus, dalį sąskaitų faktūrų apmokėjo ir jokių pretenzijų dėl sąskaitose faktūrose nurodytų atliktų darbų kiekio ar kokybės nepareiškė. Šiuo metu, po remonto praėjus daugiau kaip metams laiko, nėra net galimybės tinkami atsikirsti į nepagrįstai pareikštas pretenzijas. Atsakovas jokių įrodymų nepateikė, todėl ir pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo vertintinas kaip bylos nagrinėjimo vilkinimas. Ieškovas yra pilnai sumokėjęs žyminį mokestį, ta aplinkybė, kad teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje išlaidas advokato pagalbai apmokėti per klaidą įvardijo kaip žyminį mokestį, negali būti pagrindu tenkinti atsakovo prašymą panaikinti teismo sprendimą ar atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.
II. Pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo esmė
Ukmergės apylinkės teismas 2017 m. kovo 1 d. nutartimi atsakovo UAB „IJUS“ pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkino. Teismas nustatė, kad atsakovo UAB „Ijus“ atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką jam tinkamai pranešta, teisme gautas atsakovo atstovo prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, nurodant, kad atsakovo direktorius susirgo, tačiau atsakovo atstovas teismui nepateikė jokių tai patvirtinančių dokumentų. Atsakovo atstovas nurodė, kad jis pateikė teismui įrodymus dėl jo ligos, tačiau tokie įrodymai teismui buvo pateikti 2017-05-23 13.24 val., t. y. kai teismo posėdis jau buvo įvykęs tą pačią dieną (9.30 val.), be to, atsakovo dalyvavimas teismo posėdyje nebuvo pripažintas būtinu. Teismas vertino tai, kad, vadovaujantis CPK 246 str. 2 d. - liga nėra svarbi priežastis, dėl kurios turi būti atidedamas teismo posėdis. Be to, iš atsakovo direktoriaus E. Z. pateikto išrašo iš medicininių dokumentų matyti, kad atsakovas pėdos piršto raiščius susižalojo 2017-05-10, nedarbingumo pažymėjimas jam išduotas 2017-05-23, o prašydamas atidėti teismo posėdį, atsakovas nurodė, kad sirgimo dokumentą pateiks kitam teismo posėdžiui.Teismas sprendė, kad atsakovas pareiškime nenurodė jokių įrodymų, galinčių turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, juolab, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, o tik savo pasvarstymus. Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovas pats teigia, jog sąmoningai nepateikė teismui atsiliepimo į ieškinį.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į ji teisiniai argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas UAB „Ijus“ prašo panaikinti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 1 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; priimti atskirąją nutartį dėl galimų dokumentų ir įrodymų klastojimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovas nepateikė teismui įrodymų, kad jis tikrai negalėjo dalyvauti 2017-05-23 teismo posėdyje. Teismas iškraipė faktines aplinkybes, kurios neatitinka bylos dokumentų ir neleido teismui priimti teisingo sprendimo. Atsakovas Roto virusu susirgo 2017-05-23 iš ryto, o pėdos piršto raiščio plyšimas buvo 2017-05-10, t. y. kai plyšo pėdos raištis, atsakovas buvo atostogose ir jis neturėjo ir negalėjo turėti nedarbingumo pažymėjimo, o 2017-05-23 jau buvo 1 d. po atostogų, todėl jis susirgęs jau pasiėmė nedarbingumo pažymėjimą, kurį ir pateikė teismui.Teismas neatsižvelgė į tai, kad nuo 2017-07-01 įsigaliojo naujos CPK normos, pagal kurias teismas įvertina neatvykimo priežasčių svarbą, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo stadiją, dalyvaujančio byloje asmens ir jo atstovo ankstesnį procesinį elgesį ir kitas svarbias aplinkybes.Atsakovas teismo sekretorei yra sakęs, kad jis atostogauja nuo 2017-03-13 iki 2017-05-22 ir de jure negali parašyti atsiliepimo į ieškinį, nes toks jo raštas bus niekinis. Atsakovas buvo pasirašęs atsiliepimą į ieškinį ir norėjo jį pateikti 2017-05-23 teismo posėdyje, tačiau liga neleido to padaryti.Atsakovas, tą pačią dieną, jau po pietų atsiuntė teismui įrodymą, kad jis tikrai 2017-05-23 sirgo/serga, todėl teismas turėjo vertinti ir šitą įrodymą kaip siekį, jog atsakovas tikrai nesimuliuoja ligos ir nevilkina bylos bei stengiasi operatyviai viską atlikti. Be to, atsakovo šeimos gydytoja dirbo nuo 8 iki 13 val., t. y. su Roto virusu atsakovas buvo priimtas gydytojos į darbo pabaigą, nes taip buvo mažesnė tikimybė apkrėsti kitus pacientus, ir jis iš karto grįžęs, 13.24 val. nusiuntė teismui įrodymą dėl sirgimo. Teismo sprendimas už akių nepagrįstas ir niekinis, nes ieškovas yra sumokėjęs tik pusę žyminio mokesčio sumos (91,77 Eur). Todėl teismas privalėjo ieškovą įpareigoti sumokėti papildomai dar pusę likusios sumos, po patikslinto ieškinio, nes ieškinys nagrinėjamas buvo ne dokumentinio proceso tvarka. Į bylą yra pateiktos tik žyminio mokesčio mokėjimų nurodymų kopijos, tačiau ant jų nėra banko antspaudo. Be to, byloje pateikti mokėjimo nurodymai yra akivaizdi klastotė, nes žyminis mokestis sumokėtas du kartus po 92 Eur, o ieškovas visur teigia, jog sumokėjo tik 91,77 Eur žyminio mokesčio. Byloje nėra ieškovo Lietuvos pašto siuntimo voko, patvirtinančio, kad jis atsiuntė primokėtą žyminio mokesčio dalį.Byla yra galimai suklastota, kad pirmame bylos lape rašoma, kad ieškinys gautas 2016-12-15, nors iš bylos (lapai 7 ir 8) matyti, jog iš Kauno ieškinys buvo išsiųstas 2016-12-12, o Lietuvos pašto skyrių Ukmergės mieste pasiekė tik 2016- 12-17.Teismo 2016-12-20 nutartyje dėl žyminio mokesčio primokėjimo yra nurodyti kitos bylos ir teismo proceso numeriai.Teismo sprendimas už akių nėra pasirašytas teisėjos, nors byla buvo ne elektroninė, t. y. ant sprendimo yra uždėtas antspaudas, kad pasirašyta elektroniniu parašu.Teismo 2017-08-01 nutartis dėl klaidos taisymo (dėl neišspręsto ieškovo reikalavimo priteisti advokato paslaugas) yra niekinė ir neteisėta, nes teismas pakeitė 2017-05-23 sprendimo už akių turinį, o tai griežtai draudžia CPK normos. Ieškovas akivaizdžiai meluoja, kad jis atliko atsakovui paslaugas, pagal jam pateiktas pasirašyti PVM sąskaitas faktūras. Ieškovas sukčiaudamas išrašė atsakovui sąskaitas už neatliktus darbus. Tai atsakovas bandys įrodyti prašydamas teismo skirti atlikti automobilio techninę ekspertizę, užduodant ekspertams klausimus - kokios automobilio vietos yra perdažytos, kokios detalės pakeistos ir pan. Atsakovas nurodė argumentus ir pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių buvo priimtas, padarius akivaizdžių teisės klaidų, kad šis sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas, kad juo akivaizdžiai pažeistos Atsakovo teisės ar teisėti interesai.
Ieškovas A. S. firma su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
Atsakovo atstovas nurodo, kad jis buvo atostogose nuo 2017-03-13 iki 2017-05-22. Vienintelis akcininkas ir direktorius - teisininkas atostogavo būtent nuo ieškinio priėmimo iki teismo posėdžio dienos. Prie atskirojo skundo pateiktas įsakymas dėl atostogų suteikimo, patvirtina, kad atsakovo atstovas išleido save kasmetinių atostogų 70 kalendorinių dienų, nors atostogų trukmė yra 28 dienos.Ieškovas viso sumokėjo 184 Eur žyminį mokestį, ką patvirtina bylos medžiagoje pateikti mokėjimo nurodymai. Žyminio mokesčio mokėjimas buvo atliekamas naudojantis elektronine bankininkyste, todėl ir nėra mokėjimo dokumento su banko antspaudu. Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu paminėjo, kad žyminis mokesti buvo primokėtas.Jau žinodamas apie teismui pateiktą ieškinį dėl skolos, atsakovas atliko pavedimą sumokėdamas ieškovui 100 Eur. Taigi visos aplinkybės dėl neatliktų darbų atsirado tik rašant prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nors įrodymai, patvirtinantys atsakovo nurodomas aplinkybes, nepateikti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, nustatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė (CPK 338 str.).Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netenkintas atsakovo pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, yra pagrįsta ir teisėta.
Dėl neatvykimo į teismo posėdį
CPK 287 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad pareiškime turi būti nurodytos aplinkybės, liudijančios neatvykimo į teismo posėdį ir teismo neinformavimo iki teismo posėdžio priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, pagrindžiantys šias aplinkybes; aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes (straipsnio 2 dalis). Taigi teismas, nagrinėjantis pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, turi įvertinti tiek aplinkybes, susijusias su asmens, prieš kurį priimtas sprendimas už akių, pasyvumu, tiek su teismo sprendimo už akių pagrįstumu, t. y. spręsti, ar šalis į teismo posėdį neatvyko dėl svarbių priežasčių, apie kurias negalėjo laiku pranešti teismui, ir ar pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2012).Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog jis nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, kad tikrai negalėjo dalyvauti 2017-05-23 teismo posėdyje. Pasak apelianto, teismas iškraipė faktines aplinkybes, kurios neatitinka bylos dokumentų ir neleido teismui priimti teisingo sprendimo. Bylos duomenys patvirtina, kad Ukmergės rajono apylinkės teismas 2017-04-25 nutartimi paskyrė bylą nagrinėti teismo posėdyje 2017-05-23, 9.30 val. Šaukimas atsakovui UAB „Ijus“ buvo įteiktas įmonės direktoriui ir teisininkui E. Z. (b.l. 63). Paskirto teismo posėdžio dieną atsakovo atstovas E. Z. 7.30 val. atsiuntė teismui elektroninį laišką, kuriuo prašė atidėti paskirtą teismo posėdį dėl ligos ir nurodė, kad pateisinančius dokumentus pateiks kitame teismo posėdyje. Tą pačią dieną, jau po posėdžio, 13.24 val. atsakovas elektroniniu paštu atsiuntė teismui pranešimą apie jam 2017-05-23 išduotą nedarbingumo pažymėjimą. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad byloje galėjo būti priimtas sprendimas už akių, kadangi teisme buvo gautas atsakovo atstovo prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, nurodant, jog atsakovo direktorius susirgo, tačiau atsakovo atstovas teismui nepateikė jokių tai patvirtinančių dokumentų. Atsakovo atstovas nurodė, kad jis pateikė teismui įrodymus dėl jo ligos, tačiau tokie įrodymai teismui buvo pateikti 2017-05-23 13.24 val. (b.l. 69), t. y. kai teismo posėdis jau buvo įvykęs tą pačią dieną (9.30 val.), be to, atsakovo dalyvavimas teismo posėdyje nebuvo pripažintas būtinu. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nėra pagrindo nesutikti. Nors apeliantas pateikė gydytojos darbo laiko grafiką (b.l. 121) ir nurodė, kad gydytoja jį priėmė tik darbo pabaigoje, tačiau pažymėtina, kad gydytojos darbo laikas 2017-05-23 (antradienį) prasidėjo 8 val., o atsakovo atstovas, žinodamas, kad teismo posėdis byloje paskirtas 9.30 val., nedarbingumo pažymėjimą atsiuntė teismui jau po posėdžio. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovas šiuo atveju sąžiningai naudojosi jam suteiktomis procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko savo procesines pareigas, todėl jis turi prisiimti ir iš to kilusias neigiamas pasekmes. Nors apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino neatvykimo į teismo posėdį priežasčių pagal naują CPK 246 straipsnio 2 dalies redakciją, tačiau su tokia apelianto pozicija taip pat nėra pagrindo sutikti. Nagrinėjamoje byloje sprendimas už akių buvo priimtas 2017-05-23, t. y. iki CPK 246 straipsnio 2 dalies redakcijos pakeitimo, todėl pirmosios instancijos teismas, atsakovui neatvykus į posėdį, pagrįstai neatvykimo priežastis vertino pagal tuo metu galiojusią įstatymo redakciją. Be to, iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad teismas įvertinęs aplinkybę, kad atsakovo vadovas nurodė susirgęs, atsižvelgė į tai, kad iki teismo posėdžio pradžios teismui nebuvo pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad atsakovo vadovas tikrai susirgo ir negali dalyvauti teismo posėdyje. Apeliantas neneigia aplinkybės, kad įrodymus, patvirtinančius, jog jam buvo suteiktas nedarbingumo pažymėjimas, pateikė jau po posėdžio.Apeliantas sprendimo už akių pagrįstumą taip pat ginčija aplinkybe, kad ieškovas nesumokėjo viso žyminio mokesčio. Tačiau tokie apelianto teiginiai nelaikyti pagrįstais. Bylos duomenys patvirtina, kad paduodamas ieškinį dokumentinio proceso tvarka ieškovas sumokėjo 92 Eur žyminio mokesčio (b.l. 3). Nors ieškovas ieškinyje nurodė, kad sumokėjo 91,77 Eur žyminio mokesčio, tačiau tai nepaneigia aplinkybės, kad už paduodamą ieškinį 2016-12-09 buvo sumokėta daugiau, t. y. 92 Eur, būtent tokia suma, kokia turėjo būti sumokėta šiuo atveju. Teismui nusprendus ieškinį nagrinėti pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles ir nustačius terminą sumokėti trūkstamą žyminį mokestį, ieškovas pateikė įrodymus, kad 2016-12-23 papildomai sumokėjo 92 Eur žyminio mokesčio (b.l. 22). Nors apeliantas nurodo, kad pateikti mokėjimo nurodymai yra tik kopijos, ant jų nėra banko antspaudo, patvirtinančio, kad žyminis mokestis yra sumokėtas, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 114 straipsnio 1 dalį, dalyvaujantis byloje asmuo, kuris procesinio dokumento turinį pagrindžia rašytiniais įrodymais, prideda jų originalus arba kopijas (skaitmenines kopijas), patvirtintas teismo, notaro (ar kito atlikti notarinius veiksmus įgalioto asmens), byloje dalyvaujančio advokato ar dokumentą išdavusio (gavusio) asmens. Bylos duomenys patvirtina, kad 2016-12-09 mokėjimo nurodymas yra patvirtintas ieškovo atstovo (įmonės savininko) A. S. parašu, o 2016-12-23 mokėjimo nurodymas yra patvirtintas ieškovą atstovaujančio advokato R. L. parašu. Todėl minėtus mokėjimo nurodymus pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėmė ir laikė tinkamais įrodymais, patvirtinančiais žyminio mokesčio sumokėjimą.Apeliantas skunde tvirtina, kad byla yra galimai suklastota, kadangi ant ieškinio yra antspaudas, patvirtinantis, jog byla teisme gauta 2016-12-15, tuo tarpu ant voko, kuriame atsiųstas ieškinys yra pašo antspaudas su 2016-12-17 data. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad ieškinys šioje sistemoje yra užregistruotas 2017-12-15. Be to, byloje yra Lietuvos pašto lakštas, patvirtinantis, kad Ukmergės 4-ajame pašte gautas laiškas su ieškiniu 2016-12-15 buvo persiųstas teismui (b.l. 104). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, labiau tikėtina, kad ant voko per klaidą nurodyta kita data, tačiau tai vis tiek neturi jokios įtakos, sprendžiant klausimą dėl priimto teismo sprendimo už akių teisėtumo ir pagrįstumo. Apelianto nurodoma aplinkybė, kad Ukmergės rajono apylinkės teismo 2016-12-20 nutartyje yra nurodytas klaidingas bylos ir proceso numeris taip pat neturi jokios įtakos vertinant sprendimo už akių teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliantas nenurodė jokių argumentų, kaip šios klaidos pažeidžia jo teises ir teisėtus interesus ar turi įtakos, sprendžiant klausimą dėl 2017-05-23 sprendimo už akių panaikinimo. Apeliantas iš esmės teisingai nurodo, kad 2017-05-23 sprendimas už akių yra pasirašytas elektroniniu parašu, nors byla nėra elektroninė, tačiau tokia techninė klaida taip pat niekaip nepažeidžia apelianto teisių ir neįtakoja sprendimo už akių teisėtumo ir pagrįstumo. Apeliantas skunde teigia, kad 2017-05-23 sprendimas už akių nebuvo paskelbtas, nes to nėra užfiksuota teismo posėdžio protokole ir garso įraše. Tačiau tokie apelianto teiginiai yra nepagrįsti. Iš 2017-05-15 informacinės pažymos matyti, kad teismo sprendimo paskelbimą šalys neatvyko, todėl garso įrašas nebuvo daromas (b.l. 67-68).Tačiau atkreiptinas apelianto dėmesys, kad sprendimas už akių buvo priimtas rašytinio proceso tvarka, šiuo atveju į teismo posėdį dalyvaujantys byloje asmenys nekviečiami ir jame nedalyvauja (CPK 153 str. 2 d.). Atsižvelgiant į tai, kad minėtas sprendimas už akių nebuvo priimtas ir paskelbtas žodinio proceso tvarka, todėl byloje nėra garso įrašo ir informacinės pažymos apie sprendimo už akių paskelbimą. Apeliantas skunde taip pat nurodo argumentus dėl 2017-08-01 nutarties dėl klaidos ištaisymo, tačiau šioje byloje yra nagrinėjamas tik apelianto atskirasis skundas dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2017-08-01 nutarties, o minėtos nutarties dėl klaidos ištaisymo teisėtumas ir pagrįstumas nėra šios apeliacijos objektas, dėl to apeliacinės instancijos teismas šių apelianto argumentų nenagrinėja ir dėl jų nepasisako.
Dėl sprendimo už akių pagrįstumo
Pagal CPK 285 straipsnio nuostatas teismas, priimdamas sprendimą už akių, privalo formaliai įvertinti visus byloje esančius įrodymus iš esmės netirdamas šių įrodymų turinio, tačiau įvertindamas teisinį jų pagrindą. Taigi teismas privalo nustatyti, ar būtų pagrindo tenkinti arba atmesti ieškinį, jeigu pasitvirtintų tų įrodymų turinys (CPK 285 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turi būti nurodyti tokie įrodymai, kurie keltų abejonių dėl sprendimo, priimto remiantis CPK 285 straipsnio 2 dalyje nustatytu formaliu byloje pateiktų įrodymų vertinimu, teisėtumu ir pagrįstumu. Pareiškime turi būti nurodyti ne bet kokie įrodymai, o tokie, kurie galėtų būti pagrindas kitokiam sprendimui priimti.Atsakovas tiek savo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, tiek atskirąjį skundą iš esmės grindžia argumentais, kad buvo priverstas ieškovo pasirašyti jam pateiktas PVM sąskaitas-faktūras. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovo UAB „Ijus“ atstovas yra ne tik įmonės vadovas tačiau ir teisininkas, todėl būdamas apdairus ir rūpestingas turėjo suprasti, kad pasirašo sąskaitas už atliktus darbus ir įsipareigoja už atliktus darbus apmokėti. Apelianto argumentai, kad automobilio remontas buvo atliktas netinkamai, nėra pagrįsti jokiais įrodymais. Apelianto pateiktos automobilio nuotraukos niekaip nepagrindžia ir neįrodo jo nurodomų aplinkybių, kad automobiliui remonto darbai atlikti netinkamai ar kad kai kurie nurodomi darbai iš vis neatlikti. Iš minėtų nuotraukų nėra galimybės nustatyti, kada jos padarytos (ar prieš remontą, ar po), be to, nuotraukose matosi tik automobilio išorė, o kai kurių apelianto nurodomų neatliktų darbų (pvz. stabdžių diskų keitimas) atlikimo ar neatlikimo iš nuotraukų neįmanoma įvertinti. Iš byloje esančios medžiagos ir skundžiamos teismo nutarties matyti, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė reikšmingas bylos aplinkybes ir pagrįstai nustatė, jog atsakovas neįvykdė prievolės atsiskaityti su ieškovu. Kaip jau buvo minėta, pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turi būti nurodyti tokie įrodymai, kurie keltų abejonių dėl sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Tokių įrodymų ir argumentų apeliantas nepateikė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo tenkinti atsakovo pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.Kiti atsakovo atskirajame skunde išdėstyti argumentai esminės reikšmės, vertinant skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų neanalizuoja ir nevertina. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).Vadovaudamasis išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą nutartį panaikinti ar pakeisti, todėl atskirasis skundas atmestinas, Ukmergės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 1 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 329 str. 1 d., 330 str.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Ukmergės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.