- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-09-09
- Bylos Nr.
- 1A-355/2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Linas Šiukšta, Rūta Mickevičienė, Elena Vainienė (pran.)
- Nuteistasis
- J. S.
- Nukentėjusysis
- J. Ž.
- Advokatai
- Aleksandras Palamarčukas
- Kategorijos
- 1.2.3.1Nužudymas (BK 129 str. 1 d.)
- 1.1.8.1Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai (BK 54 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 12 d. nuosprendžio, kuriuo J. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 8 metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.
Nukentėjusiosios J. Ž. pareikštas civilinis ieškinys atmestas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. S. nuteistas už tai, kad tyčia nužudė žmogų, t. y. jis, 2008 m. balandžio 20 d., laikotarpyje nuo 15 val. iki 17 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto su T. K. metu, būdamas buto, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje, tyčia, peiliu sudavė pastarajam ne mažiau 5 smūgių į krūtinę, veidą ir ranką, tuo padarydamas dešinio smilkinio - skruosto srities, apatinio žandikaulio dešinio kampo srities durtines - pjautines žaizdas, su minkštųjų audinių sužalojimais; dešinės plaštakos I-o piršto pjautinę žaizdą; krūtinės ląstos viršutinės dalies durtinę - pjautinę žaizdą su minkštųjų audinių ir krūtinkaulio sužalojimais; krūtinės ląstos kairės pusės durtinę - pjautinę žaizdą su tarpšonkaulinių raumenų, IV-o šonkaulio kremzlinės dalies, kairės pasieninės krūtinplėvės, širdaplėvės ir širdies kairio skilvelio priekinės sienelės sužalojimais, kas komplikavosi ūmiu išoriniu ir vidiniu nukraujavimo, ūmia vidaus organų mažakraujyste, dėl ko nukentėjusysis mirė, tokiu būdu tyčia nužudė T. K.
Šalies argumentai
Nuteistasis J. S. apeliaciniu skundu prašo peržiūrėti skundžiamą nuosprendį ir paskirti jam švelnesnę bausmę. Apeliantas, nesutikdamas su apygardos teismo nuosprendžiu, mano, kad teismas neteisingai įvertino jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Apelianto manymu, teismas neteisingai jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tariamą jo girtumą. Apeliantas teigia, kad jis įvykio metu nebuvo apsvaigęs nuo alkoholio. Jis įvykio metu išgėrė labai mažą kiekį alkoholio, nuo kurio apsvaigti negalėjo. Išgertuvės taip pat neturėjo jokios įtakos jo veiksmams. Konfliktas ir muštynės su nukentėjusiuoju kilo ne dėl jo girtumo, o todėl, kad jam pasirodė, jog nukentėjusysis pastūmė I. S. Be to, apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad jam alkoholio kiekis kraujyje nustatytas nebuvo, todėl, jo manymu, teismo išvada, kad jo atsakomybę sunkina jo neblaivumas įvykio metu, yra nepagrįsta.
Taip pat, apelianto manymu, teismas nepagrįstai jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe nepripažino jo prisipažinimo padarius nusikaltimą. Jis visiškai prisipažino dėl jam pareikšto įtarimo, davė išsamius parodymus, geranoriškai dalyvavo visuose ikiteisminio tyrimo veiksmuose. Jis papasakojo viską, ką prisiminė apie įvykdytą nužudymą. Todėl, apelianto manymu, jo prisipažinimas padarius nusikaltimą turėtų būti pripažintas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apeliantas nuteistasis J. S. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo J. S. apeliacinis skundas netenkintinas.
Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino nepažeisdamas baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų. Pripažindamas J. S. kaltu pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais. Teismas nuosprendyje nuosekliai išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė išvadas atitinkančias faktines aplinkybes.
Apeliantas neginčija savo kaltės ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo klausimų, tačiau nesutinka su jam paskirta bausme. Apeliantas prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę, pripažįstant jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe jo prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei panaikinant nuosprendyje pripažintą jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – kad jis veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir kad ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Tokie apelianto prašymai negali būti tenkinami, nes tam nėra teisinio pagrindo.
Apeliantas skunde nurodo, jog jis prisipažino kaltu dėl jam pareikšto įtarimo, davė išsamius parodymus, geranoriškai dalyvavo visuose ikiteisminio tyrimo veiksmuose. Mano, kad jo prisipažinimas padarius nusikaltimą turėtų būti pripažintas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pirmosios instancijos teismas tokios nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės nenustatė. Tokios aplinkybės nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas.
Kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamajame įstatyme numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis pripažįstamas kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) tada, kai asmuo savo noru prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, o ne verčiamas objektyvių aplinkybių, ir nuoširdžiai gailisi. Nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė reiškiasi tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Pažymėtina, kad jis nėra nustatomas vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (pagal pranešimo apie padarytą nusikalstamą veiką aplinkybes, duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktą pagalbą ir pan.). Iš nagrinėjamos baudžiamosios bylos matyti, kad J. S. prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką tik po to, kai byloje jau buvo surinkti jo dalyvavimą nusikalstamos veikos padaryme patvirtinantys duomenys. Šioje byloje įtarimai dėl T. K. nužudymo iš pradžių buvo pareikšti kitiems asmenims, t. y. I. K. (t. 1, b. l. 118) bei I. S. (t. 1, b. l. 151). J. S. šioje byloje iš pradžių buvo apklaustas kaip liudytojas. Šios apklausos metu jis savo kaltės nepripažino ir parodė, kad jam būnant įvykio vietoje, jokių muštynių nebuvo (t. 2, b. l. 1-2). Vėliau, J. S. sulaikius ir pareiškus jam įtarimą dėl T. K. nužudymo, jis parodė, kad konfliktavo su nukentėjusiuoju, tačiau neigė turėjęs rankose peilį ir juo sužalojęs nukentėjusįjį (t. 2, b. l. 9-11). Ir tik vėliau, papildydamas savo parodymus, nuteistasis nurodė, kad buvo paėmęs peilį ir jį nukreipęs į nukentėjusįjį, ketindamas gintis, o pastarasis artėdamas link jo pats pasismeigė ant peilio (t. 2, b. l. 16). Pažymėtina, kad apelianto parodymai apie tai, kad T. K. pats pasismeigė ant peilio, yra paneigti byloje surinktais ir skundžiamame nuosprendyje aptartais bei įvertintais įrodymais. Pirmosios instancijos teisme nuteistasis prisipažino, jog įtarė, kad įvykio dieną tarp jo ir T. K. įvyko konfliktas ir kažkas atsitiko, bet tuo nesidomėjo, kol jo nesulaikė policijos pareigūnai (t. 2, b. l. 145). Taigi, aptartos aplinkybės rodo, kad J. S. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką tik dėl byloje surinktų jo kaltę patvirtinančių įrodymų, o ne savo noru. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką kaltininko teisingi parodymai apie nusikalstamą veiką, duoti dėl byloje surinktų įrodymų, patvirtinančių kaltininko kaltę, nėra laikomi prisipažinimu. Atsižvelgus į tai, kad nenustatyta, jog J. S. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nėra pagrindo pripažinti ir jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikaltimą. Todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino nuteistojo J. S. atsakomybę lengvinančios aplinkybės – jo prisipažinimo padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Taip pat negali būti tenkinamas ir kitas apelianto prašymas – panaikinti jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – kad jis veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir kad ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Pats apeliantas neginčija fakto, kad jis vartojo alkoholinius gėrimus, tik teigia, jog ši aplinkybė neturėjo įtakos nusikaltimo padarymui.
Apeliacinės instancijos teismo nuomone, BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodyta aplinkybė – veikos padarymas apsvaigus nuo alkoholio, jeigu ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui – pagrįstai pripažinta apelianto atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Kaip jau buvo minėta, pats apeliantas prisipažino, kad jis įvykio metu vartojo alkoholinius gėrimus ir buvo stipriai išgėręs (t. 2, b. l. 9-11; 23-25; 144-146). Nors apeliantas teigia, kad ši aplinkybė neturėjo įtakos nusikaltimo padarymui, tačiau šis apelianto skundo teiginys prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms. Byloje J. S. atliktus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizę, ekspertai konstatavo, kad byloje nagrinėjamo įvykio metu tiriamojo elgesį lėmė ne jo emocinė būsena ar jam būdingos individualios psichologinės savybės, o jo fiziologinė būsena (neblaivumas) bei jos sąlygoti įvykio situacijos ir savo veiksmų suvokimo, savo veiklos organizavimo bei reguliavimo, elgesio ir emocinio reagavimo ypatumai (tiriamojo elgesio ypatumai įvykio metu būdingi paprasto girtumo būsenai) (t. 2, b. l. 95-98). Be to, ir pats apeliantas, duodamas parodymus, pripažino, jog jis negalėjo tiksliai atsiminti visų įvykio aplinkybių, galimai dėl to, kad įvykio metu vartojo alkoholį ir tuo pat metu gėrė vaistus. Taigi, aptartos aplinkybės, rodo, kad nuteistojo apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
Apeliantas savo skunde atkreipia dėmesį į tai, kad jam alkoholio kiekis kraujyje nebuvo nustatytas. Iš tikrųjų šioje byloje nuteistajam J. S. alkoholio kiekis kraujyje nustatinėjamas nebuvo dėl objektyvios priežasties. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nusikaltimas, už kurio padarymą yra nuteistas apeliantas, buvo padarytas 2008 m. balandžio 20 d., o nuteistasis kaip įtariamasis buvo sulaikytas tik 2008 m. gegužės 12 d., todėl nustatyti alkoholio kiekį nuteistojo kraujyje įvykio metu nebuvo objektyvių galimybių.
Kolegija mano, kad nuteistajam J. S. yra paskirta tinkama bausmė ir ji nėra aiškiai per griežta.
Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam J. S. bausmę bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, nepažeidė. Minėtas įstatymas reikalauja, kad teismas skirtų bausmę baudžiamojo įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose bei atsižvelgiant į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltės formą, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
Teismas, skirdamas apeliantui bausmę, atsižvelgė į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą: padarytas labai sunkus nusikaltimas, veikta tiesiogine neapibrėžta tyčia. Nuteistojo padaryto nusikaltimo pasekmės yra labai sunkios ir negrįžtamos – atimta kito žmogaus gyvybė. Nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nustatyta viena nuteistojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė - apeliantas nusikaltimą padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Nuosprendyje įvertinta ir nuteistojo asmenybę charakterizuojanti medžiaga. Iš jos matyti, kad apeliantas praeityje neteistas, nebaustas administracinėmis nuobaudomis, išsituokęs, nedirba, nuo 1985 metų yra pripažintas 2 grupės invalidu, vėliau nustatyta 3 invalidumo grupė dėl chirurginės patologijos, 32 kartus gydytas Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, jam diagnozuotos ligos, psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant įvairias psichoaktyvias medžiagas, priklausomybės sindromas, trauminė galvos smegenų liga, epilepsijos sindromas.
Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs ir įvertinęs visas paminėtas aplinkybes, J. S. už jo įvykdytą nužudymą paskyrė 8 metų laisvės atėmimo bausmę. Ši bausmė yra mažesnė nei įstatymo sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis.
Kolegijos nuomone, nuteistajam J. S. paskirta laisvės atėmimo bausmė atitinka BK 41, 54 straipsnių reikalavimus, nėra aiškiai per griežta, todėl ją švelninti nėra įstatyminio pagrindo. Todėl apelianto nuteistojo J. S. apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos teismo nuosprendis paliekamas galioti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo J. S. apeliacinį skundą atmesti.