- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-04-07
- Bylos Nr.
- 2-800/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vytas Milius, Marytė Mitkuvienė, Gintaras Pečiulis
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų: Vyto Miliaus, Marytės Mitkuvienės (pirmininkė ir pranešėja) ir Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal uždarosios akcinės bendrovės „Swedbank lizingas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 13 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. 2-8007-560/2010 pagal uždarosios akcinės bendrovės „Swedbank lizingas“ priešieškinį uždarajai akcinei bendrovei „Stiprybė“ dėl įpareigojimo įvykdyti prievoles.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
UAB „Stiprybė“ kreipėsi į teismą su ieškiniu UAB „Swedbank lizingas“, prašydamas pripažinti 2008-11-12 Susitarimą dėl lizingo sutarčių vykdymo ir pagrindų nutraukti lizingo sutartis papildymo negaliojančiu; pripažinti vienašališką sutarčių Nr. LT017385; LT017386; LT049308; LT052979; LT053257; LT054836; LT055578; LT055580; LT059800; LT064177; LT064178; LT065354; LT065355 nutraukimą negaliojančiu.
UAB „Swedbank lizingas“ pateikė priešieškinį UAB „Stiprybė“, prašydamas įpareigoti įvykdyti prievoles, t.y. įpareigoti UAB „Stiprybė“ per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos grąžinti „Swedbank lizingas“, UAB pagal Lizingo sutartis Nr. LT017385, LT017386, LT049308, LT052979, LT053257, LT054836, LT055578, LT055580, LT059800, LT064177, LT064178, LT065354, LT065355 naudotą ir valdytą turtą: 1 (vieną) važiuoklę MERCEDES-BENZ ACTROS 1836 LNRA, identifikacinis Nr. VVDB9300571K984502, 1 (vieną) įrangą automobiliams pervežti RIMO PL 1, identifikacinis Nr. Z39PL6C2A5K009017, 1 (vieną) autovežio važiuoklę RENAULT PREMIUM 410.18 D, identifikacinis Nr. VF624APD000000366, 1 (vieną) autovežio priekabą su antstatu RIMO PL1, identifikacinis Nr. Z39PL6C2A7K009088, 1 (vieną) autovežio važiuoklę RENAULT PREMIUM 410.18 D, identifikacinis Nr. VF624APD000000561, 1 (vieną) autovežio priekabą su antstatu RIMO PL 1, identifikacinis Nr. Z39PL6C2A7K009102, 1 (vieną) vilkiką MERCEDES BENZ ACTROS 1841, identifikacinis Nr. VVDB9300571L231996, 1 (vieną) autovežio priekabą su antstatu RIMO PL 1, identifikacinis Nr. Z39PL6C2A7K009094, 1 (vieną) vilkiką DAF FT XF 105.460 SSC, identifikacinis Nr. XLRTE47MS0E780766, 1 (vieną) autovežį MERCEDES BENZ ACTROS 1841, identifikacinis Nr. VVDB9300571L285292, 1 (vieną) autovežio antstatą su priekaba RIMO PL1, identifikacinis Nr. Z39PL6C2A7K009210, 1 (vieną) autovežio važiuoklę SCANIA P380LB4X2HLB (LOVV CAB), identifikacinis Nr. YS2P4X20002032113, 1 (vieną) autovežio antstatą ir priekabą RIMO PL1, identifikacinis Nr. Z39PL6C2A7K009220. Priešieškinio reikalavimams užtikrinti UAB „Swedbank lizingas“ prašė nepranešus UAB „Stiprybė“ taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir uždrausti ieškovui UAB „Stiprybė“ turtą pagal Lizingo sutartis Nr. LT017385, LT017386, LT049308, LT052979, LT053257, LT054836, LT055578, LT055580, LT059800, LT064177, LT064178, LT065354, LT065355 naudoti komercinei ūkinei veiklai, subnuomoti, suteikti panaudai ar kitaip suvaržyti, įpareigoti UAB „Stiprybė“ perduoti turtą saugoti į UAB „Swedbank lizingas“ parinktą saugojimo aikštelę iki bus priimtas teismo sprendimas šioje byloje.
Atsiliepimas
Atsakovas savo prašyme nurodė, jog UAB „Swedbank lizingas“, nuosavybės teise priklausančio turto ieškovas negrąžino sąmoningai. Nutraukus lizingo sutartis, UAB „Swedbank lizingas“ ne kartą reikalavo UAB „Stiprybė“ grąžinti turtą, tačiau Lizingo gavėjas turto negrąžino. Ieškovas Lizingo bendrovei nuosavybės teise priklausančiu turtu po Lizingo sutarčių nutraukimo naudojasi atsakovui nemokėdamas jokių įmokų, t.y. neatlygintinai. Lizingo gavėjui naudojantis turtu nemokant už jį sutarto dydžio įmokų, Lizingo bendrovė ne tik patiria nuostolių dėl to, jog Lizingo gavėjas nemoka turto išpirkimo įmokų ir palūkanų. Verslo tikslais nuomojamas daiktas yra naudojamas versle, jis dėvisi, todėl daikto vertė mažėja. Taigi nemokant sutartinių įmokų už naudojimąsi turtu, šio turto savininkas patiria nuostolius.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. gruodžio 13 d. nutartimi UAB „Swedbank lizingas“, prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino. Teismas nurodė, kad priešieškiniu prašoma įpareigoti UAB „Stiprybė“ per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos grąžinti pagal Lizingo sutartis naudotą ir valdytą turtą. Prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių atsakovas prašo uždrausti ieškovui šiuo turtu naudotis jau dabar. Teismas atmetė kaip nepagrįstus UAB „Swedbank lizingas“ argumentus, jog nutraukus lizingo sutartis, ieškovas nuo lizingo sutarčių nutraukimo momento neteko teisės valdyti ir naudoti turtą. Ieškovas ieškiniu būtent ir ginčija vienašališką lizingo sutarčių nutraukimą, ir kol nėra priimtas teismo sprendimas šiuo klausimu, laikyti, jog UAB „Stiprybė“ neturi teisės valdyti lizinguojamą turtą, nėra pagrindo, o tenkinus UAB „Swedbank lizingas“ prašymą ir pritaikius atsakovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones, tam tikrą žalą neabejotinai patirtų UAB „Stiprybė“, kadangi jis savo veikloje negalėtų naudotis lizinguojamu turtu pagal ginčijamas lizingo sutartis, kurių nutraukimo teisėtumas ir pagrįstumas dar tik bus sprendžiamas šioje byloje.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu UAB „Swedbank lizingas“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 13 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Nutartis, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones UAB „Stiprybė" atžvilgiu yra nepagrįsta ir neteisėta, pažeidžianti materialines ir procesines teisės normas, todėl turi būti naikintina.
2. UAB „Swedbank lizingas“ turėjo teisę vienašališkai nutraukti lizingo sutartis ir šios lizingo sutartys buvo nutrauktos, laikantis šiose lizingo sutartyse nustatytos sutarčių nutraukimo tvarkos t.y. laikantis įspėjimo apie galimą vienašalį lizingo sutarčių nutraukimą terminų ir kitų formalumų, todėl minimų sutarčių nutraukimas yra teisėtas, pagrįstas ir galiojantis.
3. Vilniaus apygardos teismo teiginys, jog, kol nėra priimtas teismo sprendimas dėl UAB „Stiprybė“ ieškinio, laikyti, jog UAB „Stiprybė“ neturi teisės valdyti turtą, nėra pagrindo, yra nepagrįstas.
4. Vilniaus apygardos teismas, priimdamas nutartį, kuria UAB „Swedbank lizingas“, prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkintas, pažeidžia šalių interesų pusiausvyrą.
5. Teismų praktikoje pripažįstama, jog naudojantis išnuomotu daiktu ir nemokant už jį sutarto dydžio nuomos mokesčio, lizingo bendrovė (nuomotojas) ne tik negauna sutarto dydžio nuomos mokesčio ir palūkanų, bet ir patiria papildomų nuostolių dėl to, jog turtas yra naudojamas versle, jis dėvisi, todėl jo vertė nuolatos mažėja.
6. Pirmosios instancijos teismas atsisakydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones pažeidė teisingumo ir ekonomiškumo principus.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą BUAB „Stiprybė“ bankroto administratoriaus UAB „Renavita“ įgaliotas asmuo R. G. prašo atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad UAB „Stiprybė“ yra bankrutuojanti įmonė, kurios bankroto administratorius sprendė vykdyti įmonės veiklą ir siekti taikos sutarties. Nutraukus komercinę veiklą, UAB „Stiprybė“ ketinimai susitarti su kreditoriais būtų neįgyvendinami. Prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės bankrutuojančios įmonės komercinę veiklą pabaigtų, kas panaikintų galimybę bankroto bylą baigti taikos sutartimi ir UAB „Stiprybė“ pažeistos teisės gynimas taptų beprasmiu (betiksliu), t.y. nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo de facto ginčas būtų išspręstas iš esmės, o teismo sprendimas de jure būtų tik formalumas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas, atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Pagal LR CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu, jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti būsimo procesinio teismo sprendimo byloje realų ir tinkamą įvykdymą. Tokių priemonių taikymo pagrindu yra pagrįstos prielaidos, kad jų nesiėmus, būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimo įvykdymui. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė. CPK 145 straipsnio antrojoje dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą. Ekonomiškumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai, reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Pažymėtina, kad bet kuris teismo atliekamas procesinis veiksmas yra neatsiejamas nuo tikslo užtikrinti ginčo šalių ir kitų suinteresuotų asmenų teisėtų interesų pusiausvyrą, nes to reikalauja minėti universalieji civilinio proceso teisės principai. Tai suponuoja būtinumą vertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingas jų taikymu siekiamiems tikslams.
Bylos duomenys patvirtina, kad UAB „Stiprybė“ kreipėsi į teismą su ieškiniu UAB „Swedbank lizingas“, prašydamas pripažinti 2008-11-12 Susitarimą dėl lizingo sutarčių vykdymo ir pagrindų nutraukti lizingo sutartis papildymo negaliojančiu; pripažinti vienašališką sutarčių Nr. LT017385; LT017386; LT049308; LT052979; LT053257; LT054836; LT055578; LT055580; LT059800; LT064177; LT064178; LT065354; LT065355 nutraukimą negaliojančiu. UAB „Swedbank lizingas“ pateikė priešieškinį UAB „Stiprybė“, prašydamas įpareigoti įvykdyti prievoles, t.y. įpareigoti UAB „Stiprybė“ per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos grąžinti „Swedbank lizingas“, UAB pagal Lizingo sutartis naudotą ir valdytą turtą. Priešieškinio reikalavimams užtikrinti UAB „Swedbank lizingas“ prašė uždrausti UAB „Stiprybė“ turtą pagal Lizingo sutartis Nr. LT017385, LT017386, LT049308, LT052979, LT053257, LT054836, LT055578, LT055580, LT059800, LT064177, LT064178, LT065354, LT065355 naudoti komercinei ūkinei veiklai, subnuomoti, suteikti panaudai ar kitaip suvaržyti, įpareigoti UAB „Stiprybė“ perduoti turtą saugoti į UAB „Swedbank lizingas“ parinktą saugojimo aikštelę iki bus priimtas teismo sprendimas šioje byloje. Pirmosios instancijos teismas UAB „Swedbank lizingas“, prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino ir nurodė, kad ieškovas ieškiniu būtent ir ginčija vienašališką lizingo sutarčių nutraukimą, ir kol nėra priimtas teismo sprendimas šiuo klausimu, laikyti, jog UAB „Stiprybė“ neturi teisės valdyti lizinguojamą turtą, nėra pagrindo, o tenkinus UAB „Swedbank lizingas“ prašymą ir pritaikius atsakovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones, tam tikrą žalą neabejotinai patirtų UAB „Stiprybė“, kadangi jis savo veikloje negalėtų naudotis lizinguojamu turtu pagal ginčijamas lizingo sutartis, kurių nutraukimo teisėtumas ir pagrįstumas dar tik bus sprendžiamas šioje byloje. Teisėjų kolegija, įvertinusi UAB „Stiprybė“ veiklos pobūdį, prašomų pritaikyti laikinųjų apsaugos priemonių pobūdį ir mastą, tai, kad pritaikius minėtas priemones būtų paralyžuota UAB „Stiprybė“ veikla, siekdama išsaugoti ieškovo bei atsakovo interesų pusiausvyrą, sprendžia, kad šioje konkrečioje faktinėje situacijoje nėra nustatyta jokių svarbių aplinkybių, galinčių pagrįsti būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tokia apimtimi, kokia prašo taikyti UAB „Swedbank lizingas“.
Pažymėtina, kad spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nenagrinėja ginčo tarp šalių, nesprendžia, ar pareikšti reikalavimai teisiškai pagrįsti, tinkamai motyvuoti, o tik vertina, ar tuo atveju, jeigu teismas patenkintų ieškinyje pareikštus reikalavimus, nebūtų kliūčių įvykdyti tokį teismo sprendimą.
Teisėjų kolegija pripažįsta iš dalies pagrįstais atskirojo skundo argumentus dėl reikalingumo taikyti laikinąsias apsaugos priemones minėtų priešieškinio reikalavimų užtikrinimui. Teisėjų kolegijos nuomone, pritaikius prašomas taikyti laikinąsias apsaugos priemones visa apimtimi būtų praktiškai išspręstas ginčas, todėl laikinosios apsaugos priemonės taikymas, kuria būtų uždrausta UAB „Stiprybė“ subnuomoti, suteikti panaudai turtą tretiesiems asmenims pagal Lizingo sutartis Nr. LT017385, LT017386, LT049308, LT052979, LT053257, LT054836, LT055578, LT055580, LT059800, LT064177, LT064178, LT065354, LT065355, neuždraudžiant minėtą turtą naudoti komercinei ūkinei veiklai, sudaro galimybę užtikrinti tinkamą būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus UAB „Swedbank lizingas“, įvykdymą, be to, nesuteikia nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ir nesuvaržo nei vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 2 punktu,
nutaria:
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 13 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – iš dalies patenkinti uždarosios akcinės bendrovės „Swedbank lizingas“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Uždrausti uždarajai akcinei bendrovei „Stiprybė“ subnuomoti ir suteikti panaudai turtą tretiesiems asmenims pagal Lizingo sutartis Nr. LT017385, LT017386, LT049308, LT052979, LT053257, LT054836, LT055578, LT055580, LT059800, LT064177, LT064178, LT065354, LT065355.