- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-06-30
- Bylos Nr.
- 1-776-961/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-39789-2020-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ilona Mateikienė
- Kaltinamasis
- A. Š.
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A.Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. Š. 2020 m. spalio 4 d. apie 19.20 val., (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 1,79 promilės girtumas), konflikto metu tyčia delnu sudavė du kartus G. S. į veido sritį bei vieną smūgį ranka iš nugaros pusės į galvos sritį, nukentėjusiajai nuo smūgio atsitrenkus į sieną ir parkritus ant grindų, suėmė jai už abiejų rankų ir tempė iš patalpos, nukentėjusiajai bandant išsitraukti telefoną, sugriebė jai už rankų, taip bandydamas atimti jos telefoną, tuo padarydamas jai nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kairės plaštakos penkto (mažojo) piršto vidurinio pirštakaulio kaklo lūžiu.
Teisiamojo posėdžio metu A. Š. kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad buvo išgėręs. Apsižodžiavo su G., susipyko ir kilo konfliktas. Sudavė jai delnu tyčia du kartus į veidą ir vieną kartą į pakaušį. Nuo smūgio nukentėjusioji pasvirduliavo ir parkrito ant grindų. Jis padėjo jai atsikelti. Tempė ją iš patalpos. Nukentėjusioji bandė išsitraukti telefoną, sakė, kad skambins policijai, bet jis jai trukdė. Stipriai suspaudė jos pirštą ir šis lūžo. Šiuo metu jie su G. susitaikė. Tyrėja sakė, kad yra ieškinys, bet jis neturėjo už ką atlyginti, todėl nesusimokėjo. Įmonėje ne visada dirba, gauna minimumą, kai sezonas, tai gauna daugiau. Jo pajamos per mėnesį apie 460 eurų.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo A. Š. padaryta nusikalstama veika, be jo paties prisipažinimo, įrodyta ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnyje nustatyta tvarka ištirtais byloje esančiais rašytiniais įrodymais.
Ikiteisminio tyrimo metu A. Š. parodė, kad įtarimą suprato, kaltę pripažįsta. Nurodė, kad 2020 m. spalio 4 d. apie 19 val. atvažiavo pas pažįstamą J., daugiau jos duomenų nežino, adresu (duomenys neskelbtini). Jiems vartojant alkoholinius gėrimus, pas J. atėjo jos draugė G. Tarp jų visų kilo konfliktas, po to jis G. S. maždaug 3 kartus iš rankos sudavė į galvos sritį, kur tiksliai pataikė, negali pasakyti, po to ji pargriuvo ir gulėjo ant grindų. Kadangi G. S. nenorėjo išeiti, jis ją paėmė už abiejų rankų ir tempė link išėjimo. Taip pat prisipažįsta, jog bandė atimti iš jos mobilaus ryšio priemonę. Dėl šių savo veiksmų labai gailisi, sutinka atlyginti padarytą žalą (b. l. 67).
Papildomos apklausos metu įtariamasis A. Š. parodė, kad kiekvieną dieną matosi su G. S., kadangi ji gyvena šalia jo. Jis G. atsiprašė, dėl padarytų sužalojimų ji jam pretenzijų neturi. Dėl dabartinės situacijos neturi darbo, todėl Vilniaus teritorinei ligonių kasai šiuo metu žalos 71,86 eurų sumos atlyginti negali. Dėl padarytos nusikalstamos veikos gailisi (b. l. 76).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja G. S. parodė, kad A. Š. ji pažįsta apie 13-14 metų, kelis metus jie buvo sugyventiniai, vedė bendrą ūkį, tačiau A. Š. pradėjo girtauti ir ji A. Š. prieš penkerius metus paliko, negyvena su juo. 2020 m. spalio 4 d. apie 19.20 val. ji užėjo į svečius pas savo kaimynę J. L., gyvenančią (duomenys neskelbtini). Kai ji atėjo į jos namus, ten jau buvo A. Š., kuris buvo neblaivus. Vos ją pamatęs, A. Š. pradėjo šaukti „ko tu čia atėjai ?, eik lauk iš čia.“ Ji jam atsakė, kad atėjo ne pas jį, o pas savo kaimynę J.“. A. Š. vėl pradėjo šaukti ir varyti ją lauk, šaukė, kad „čia yra viskas jo“ ir kad ji „eitų lauk“. Ji pasakė, kad namas yra kaimynės, A. Š. pasidarė agresyvus ir du kartus trenkė jai per veidą delnu, trenkė jai į kairį ir į dešinį žandą, dėl ko ji pajuto fizinį skausmą, o po to jis ranka trenkė jai per galvą, iš nugaros pusės, per pakaušį. Nuo to smūgio ji vos neprarado sąmonės, jai apsvaigo galva ir ji neišlaikiusi pusiausvyros nugara trenkėsi į sieną ir po to nukrito ant grindų ant nugaros. Po to jis pradėjo ją tampyti už rankų ir tempti link išėjimo, norėjo išmesti iš namų. Ji išsitraukė savo telefoną ir norėjo paskambinti, kad iškviesti pagalbą, o A. Š. griebė jai už rankų ir bandė atimti telefoną, kad ji negalėtų paskambinti į policiją. Po to jai pavyko išeiti į lauką ir tuomet ji paskambino telefonu 112 ir iškvietė policiją. Atvykę policijos pareigūnai sulaikė A. Š., o medikai ją išvežė į ligoninę, kadangi jai labai skaudėjo pirštą. VšĮ „Respublikinėje universitetinėje ligoninėje“ jai buvo diagnozuotas kairės plaštakos penktojo piršto uždaras lūžis. Kurio momentu jai lūžo pirštas, ji tiksliai pasakyti negali, mano, kad tai įvyko, kai A. Š. tampė ją už rankų norėdamas išvaryti iš namo, arba kai bandė atimti telefoną, kad negalėtų paskambinti. Įvykio metu jai buvo sukeltas fizinis skausmas, sulaužytas pirštas, padaryta fizinė žala (b. l. 12).
Kitos apklausos metu liudytoja G. S. papildomai parodė, kad pareigūnai 2020 m. spalio 4 d. jai buvo davę užduotį atlikti objektų tyrimą, tačiau pagal užduotį ji pas teismo medicinos ekspertus nenuvyko, kadangi nelabai žinojo, kur reikia važiuoti, nors užduotyje buvo nurodytas adresas, tačiau nelabai žino rajono, bei yra pensininkė, neturėjo pinigų kelionei, taip pat sunkiai vaikšto. Tačiau įvykio dieną buvo atvažiavę medikai, kurie ją apžiūrėjo vietoje bei nuvežė į VšĮ Respublikinę universitetinę ligoninę, kur jai buvo diagnozuotas kairės plaštakos penktojo piršto uždaras lūžis. Įvykio metu patyrė fizinį skausmą, bet turtinė žala jai nepadaryta, todėl civilinio ieškinio nereikš nei šiuo metu, nei ateityje (b. l. 28).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja E. L. parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini). 2020 m. spalio 4 d. pas ja namuose nurodytu adresu buvo jos pažįstamas vyras vardu A., kuris buvo neblaivus. Apie 19 val., tikslaus laiko neprisimena, pas ją į namus atėjo jos kaimynė vardu G. Pamatęs ją, A. iš karto pradėjo šaukti ko ji čia atėjo ir liepė jai nešdintis. G. pasakė, kad atėjo ne pas jį. Tada A. dar labiau pradėjo rėkti ir ją varyti lauk. Dėl to tarp jų kilo konfliktas ir A. pradėjo mušti G. Kaip A. G. sudavė, ji nematė, nes tuo metu jie buvo virtuvėje, o ji – kambaryje. Ji matė tik, kad G. nukrito ant grindų, o A. pradėjo tampyti ją už rankų norėdamas ištempti į lauką. G. norėjo paskambinti į policiją, o A. bandė atimti iš jos telefoną. Ji bandė jį raminti ir atitraukti nuo G., bet A. išvarė ją iš namų lauk. Po kurio laiko atvyko policija ir greitoji med. pagalba, nes G. sakė, kad jai skauda pirštą. Medikai ją išvežė į ligoninę, o A. išvežė policija. Daugiau nieko paaiškinti negali (b. l. 47).
Protokole – pareiškime nukentėjusioji G. S. pareiškė, kad 2020 m. spalio 4 d. apie 19.20 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto metu ją sumušė jos pažįstamas A. Š., kuris sudavė jai tris smūgius rankomis per galvą, tampė už rankų, bandė išstumti iš buto ir sukėlė jai fizinį skausmą. Po įvykio VšĮ Respublikinėje universitetinėje ligoninėje jai buvo diagnozuotas kairės plaštakos penktojo piršto uždaras lūžis (b. l. 9).
Policijos registruojamų įvykių duomenimis, 2020 m. spalio 4 d. 19.27 val. Bendrajam pagalbos centrui pranešta, kad (duomenys neskelbtini), pranešėją prie 5 min. užpuolė draugės sugyventinis A. Š., trenkė per galvą, ją pargriovė, bandė atimti telefoną (b. l. 5).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių Viešosios tvarkos valdybos mobilios kuopos vyriausiojo patrulio tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2020 m. spalio 4 d. apie 19.25 val. gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) pranešėją užpuolė pažįstamas, kuris ją sumušė bei bandė atimti telefoną. Nuvykus minėtu adresu, pareigūnus pasitiko G. S., kuri paaiškino, kad atėjo pas draugę J. L. adresu (duomenys neskelbtini), pas kurią tuo metu buvo pažįstamas A. Š., ir tada tarp pranešėjos ir minėto vyriškio kilo konfliktas, tačiau dėl ko, pranešėja paaiškinti negalėjo. Konflikto metu, kaip paaiškino G. S., A. Š. jai kelis kartus paėmęs už galvos trenkė į sieną, po to ranka trenkė jai per veidą. Tuo metu pranešėja bandė išsikviesti pagalbą, o A. Š. jai čiupo už rankos bandydamas atimti iš jos telefoną ir grumtynių metu galimai sulaužė jai kairios rankos mažąjį pirštą, nes jis buvo sutinęs bei skundėsi skausmu. Atvykus GMP 0873 brigadai bei apžiūrėjus G. S., dėl galimo piršto lūžio išvežė į RVUL apžiūrai, o sulaikytasis A. Š. pristatytas į OVS (b. l. 50).
2020 m. spalio 5 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), nusikalstamos veikos pėdsakų ar objektų, turinčių reikšmės bylos tyrimui, nerasta (b. l. 40-45).
Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu G. S. pateikė medicinos dokumentų išrašą, išduotą VšĮ Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje (b. l. 17-19).
Apžiūrėjus G. S. medicinos dokumentų išrašą/siuntimą Nr. LA 2020-109741/1040-V-2020-170852 ir DVD, pateikta specialisto išvada: G. S. nustatytas kairės plaštakos penkto (mažojo) piršto vidurinio pirštakaulio kaklo lūžis, kuris padarytas kietu buku daiktu prieš kreipiantis medicininės pagalbos ir atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą (b. l. 23, 24, 25).
Alkotesterio „Alcotest 6810 Nr. ARAA-0133“ rodmenų kvitas patvirtina, kad A. Š. 2020 m. spalio 4 d. 20.40 val. nustatytas 1,79 promilės girtumas (b. l. 82).
Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Taigi, nesunkus sveikatos sutrikdymas, kaip ir bet kuris kitas sveikatos sutrikdymas, objektyviai gali pasireikšti ir žmogaus sužalojimu, t. y. žmogaus kūno audinių ar organų anatominio vientisumo ar jų funkcijų pažeidimu dėl mechaninio, fizinio ar cheminio poveikio.
Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad yra įrodyta, jog A. Š. 2020 m. spalio 4 d. apie 19.20 val. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 1,79 promilės girtumas), konflikto metu tyčia delnu sudavė du kartus G. S. į veido sritį bei vieną smūgį ranka iš nugaros pusės į galvos sritį, nukentėjusiajai nuo smūgio atsitrenkus į sieną ir parkritus ant grindų, suėmė jai už abiejų rankų ir tempė iš patalpos, nukentėjusiajai bandant išsitraukti telefoną, sugriebė jai už rankų, taip bandydamas atimti jos telefoną, tuo padarydamas jai nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kairės plaštakos penkto (mažojo) piršto vidurinio pirštakaulio kaklo lūžiu. Pats kaltinamasis dėl šios nusikalstamos veikos padarymo savo kaltę pripažino, nurodė, kad apsižodžiavo su G., sudavė jai delnu tyčia du kartus į veidą ir vieną kartą į pakaušį. Nuo smūgio nukentėjusioji parkrito, jis tempė ją iš patalpos, o kai ji norėjo išsikviesti policiją, jis jai trukdė tai padaryti, suspaudė jos pirštą ir šis lūžo. Jo kaltę įrodo ir kiti byloje surinkti duomenys, t. y. ikiteisminio tyrimo metu apklaustų nukentėjusiosios G. S., liudytojos E. L. duoti parodymai, kurie patvirtina, jog A. Š. užsipuolė atėjusią G. S., varė ją lauk, įvykus žodiniam konfliktui, A. Š. ėmė ją mušti, sudavė G. S. du kartus į veidą, kairį ir dešinį žandą, bei vieną smūgį ranka į pakaušį, nukentėjusiajai nuo smūgio atsitrenkus į sieną ir parkritus ant grindų, suėmė jai už abiejų rankų ir tempė iš patalpos, nukentėjusiajai bandant išsitraukti telefoną, sugriebė jai už rankų. Specialisto išvada patvirtina, jog G. S. A. Š. veiksmais buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs kairės plaštakos penkto (mažojo) piršto vidurinio pirštakaulio kaklo lūžiu, todėl darytina išvada, kad A. Š. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas.
A. Š. atsakomybę lengvinanti aplinkybė ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis padarė nusikalstamą veiką būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Skirdamas bausmę A. Š., teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia, kad kaltinamasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą, nusikaltimas yra baigtas ir padarytas tiesiogine tyčia, dėl nusikaltimo padarymo prisipažino ir gailisi, yra viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Teismas taip pat atsižvelgia, jog A. Š. anksčiau neteistas (b. l. 95), baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (dominuoja nuobaudos už važiavimą viešuoju transportu be bilieto, vieną kartą baustas už girto pasirodymą viešoje vietoje), informacijos apie paskirtų baudų sumokėjimą nėra (b. l. 88-94), nedirba (b. l. 86-87), Užimtumo tarnyboje neregistruotas (b. l. 84), duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre baudžiamojoje byloje valstybinis kaltintojas nesurinko. Įvertinus aptartas aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, manytina, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti A. Š. paskyrus švelniausią BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą bausmę – laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros, jo terminą nustatant artimą bausmės vidurkiui, į bausmės laiką įskaitant A. Š. išbūtą laikinajame sulaikyme laiką, t. y. nuo 2020 m. spalio 4 d. 20.15 val. iki 2020 m. spalio 5 d. 16.54 val. (b. l. 56, 59) (vieną dieną), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms. Atsižvelgus į nusikalstamos veikos pobūdį, kaltinamojo asmenybę (anksčiau neteistas, tačiau piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio), tai, kad neatlygino padarytos žalos, jam nustatytini įpareigojimai nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio), atlyginti padarytą žalą, dirbti arba registruotis užimtumo tarnyboje. Nors padaryta turtinė žala nėra didelė, vis tik įvertinus tai, kad kaltinamasis (duomenys neskelbtini) tik kartais dirba trumpalaikius darbus, šiuo metu nurodė nedirbantis, nustatytinas ilgesnis žalos atlyginimo terminas.
Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną galutinę bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu.
Ikiteisminio tyrimo metu A. Š. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 69) naikintina nuosprendžiui įsiteisėjus.
Dėl civilinio ieškinio
Vilniaus teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 71,86 Eur žalos atlyginimo už G. S. gydymą bei 5% metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo (b. l. 31-32). Civilinio ieškovo įgaliotas atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, prašė baudžiamąją bylą nagrinėti civiliniam ieškovui nedalyvaujant, nurodė, kad ieškinį palaiko. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusiajai G. S. 2020 m. spalio 4 d. VšĮ Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje buvo suteiktos radiologo ir skubiosios medicinos pagalbos IV paslaugos, kurių bendra suma – 71,86 Eur. Asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Kadangi žala padaryta nusikalstamais A. Š. veiksmais, ieškinio dydis pagrįstas byloje esančiais ir teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais, jis tenkintinas visiškai ir civiliniam ieškovui – Vilniaus teritorinei ligonių kasai priteistina iš kaltinamojo 71,86 Eur dydžio suma turtinei žalai atlyginti bei 5% metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,
nusprendžia:
A.Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. Š. paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalies 4 punktu, paskirti A. Š. įpareigojimus ir draudimus:
- įpareigoti per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo įsidarbinti, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje;
- įpareigoti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti padarytą žalą;
- uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas (alkoholį).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2020 m. spalio 4 d. iki 2020 m. spalio 5 d., t. y. vieną dieną, ją prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.
Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti Vilniaus teritorinei ligonių kasai (Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT21 7300 0100 0248 4333, AB bankas Swedbank) iš A. Š. 71,86 Eur (septyniasdešimt vieną eurą 86 centus) turtinės žalos atlyginimo bei 5% metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.
1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme be intensyvios priežiūros, privalo atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo nuosprendžio, kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo; laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.
Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu pagal Lietuvos Respublikos BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.