Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Atsiliepimas

Atsakovė – Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministerija su pareiškėjo skundais nesutiko ir prašė atmesti skundus kaip nepagrįstus.

Atsiliepime į skundą (b.l.18-21, II tomas) paaiškino, kad su šiame skunde išdėstytais motyvais ir prašymais nesutinka. Mano, kad Krašto apsaugos ministro (duomenys neskelbtini) įsakymas Nr.(duomenys neskelbtini) „Dėl vyr. Itn. D. G. išleidimo į atsargą‘‘ yra teisėtas, jį priimant nebuvo pažeisti teisės aktų reikalavimai, o Krašto apsaugos sistemos kariai ir valstybės tarnautojai tinkamai vykdė savo pareigas priimant šį teisės aktą. Tokią savo poziciją grindžia šiais argumentais: LR krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (toliau - KASOKTĮ) (Žin., 1998, Nr.49-1325) 38 str. 2 d. 10 p. nustato, kad profesinės karo tarnybos <...> sutartis gali būti nutraukiama ir karys atleidžiamas iš tarnybos krašto apsaugos sistemoje Krašto apsaugos ministerijos ar kariuomenės vadovybės iniciatyva arba valia, kai <...> jis neteko pasitikėjimo, ir įstatymų įgaliotos institucijos ar pareigūnai motyvuotai reikalauja atleisti jį iš tarnybos arba motyvuotai nerekomenduoja išduoti (siūlo panaikinti) leidimą kariui naudotis valstybės ir tarnybos paslaptimis esančia informacija, kai to reikalauja jo einamos pareigos ir nėra kitų su tokios informacijos naudojimu nesusijusių pareigų, į kurias karį galima perkelti. Būtent šis juridinis pagrindas buvo nurodytas krašto apsaugos ministro (duomenys neskelbtini) d. įsakyme Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl vyr. ltn. D. G. išleidimo į atsargą‘‘. Faktiniu pagrindu priimant šį įsakymą buvo krašto apsaugos ministro (duomenys neskelbtini) d. įsakymas Nr.(duomenys neskelbtini) „Dėl leidimo, suteikiančio teisę vyr. ltn. D. G. dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, panaikinimo‘‘ ir Lietuvos kariuomenės mokymo ir personalo valdybos 2010 m. vasario 10 d. raštas. Krašto apsaugos ministro (duomenys neskelbtini) d. įsakymo Nr.(duomenys neskelbtini) „Dėl leidimo, suteikiančio teisę vyr. ltn. D. G. dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, panaikinimo" juridiniu pagrindu nurodoma: 1. Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo (Žin., 1999, Nr.105-3019) 18 str. 1 d. 2 ir 4 p., nustatantys, kad : ,,2. Leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija ir asmens patikimumo pažymėjimas panaikinamas, jeigu: asmuo daugiau negu vieną kartą pažeidė nustatytą darbo su įslaptinta informacija tvarką arba dėl šiurkštaus šios tvarkos pažeidimo kilo grėsmė, kad įslaptinta informacija gali būti prarasta ar neteisėtai atskleista; 4) atsiranda ar paaiškėja kuri nors iš aplinkybių, nurodytų šio Įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje.‘‘. 2.Krašto apsaugos ministro 2005 m. vasario 28 d. įsakymu Nr.V-223 „Dėl leidimų dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija ir asmens patikimumo pažymėjimų išdavimo ir apskaitos organizavimo krašto apsaugos sistemoje tvarkos aprašo patvirtinimo" patvirtinto tvarkos 41 punktas, kuris nustato: „AOTD, įvertinęs institucijos pateiktą informaciją, teikia krašto apsaugos ministrui motyvuotą siūlymą panaikinti ar atsisakyti panaikinti leidimą ir (ar) asmens patikimumo pažymėjimą.‘‘ Faktiniu šio įsakymo pagrindu nurodoma: Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos (toliau - AOTD prie KAM) 2009 m. liepos 20 d. pažymoje Nr.(duomenys neskelbtini) „Dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo‘‘ išdėstyti faktai, t.y. į tai, kad krašto apsaugos ministro (duomenys neskelbtini) d. įsakymu Nr.(duomenys neskelbtini) sudaryta komisija nustatė (2009 m. sausio 28 d. patikrinimo išvada Nr.(duomenys neskelbtini)), kad kpt. D. G. pažeidė Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 22 str. 2 dalies 3 ir 4 punktų reikalavimus, 24 str. 1 ir 2 dalies nuostatas, dėl ko kilo rimtų abejonių dėl D. G. patikimumo ir atsakingumo, be to buvo konstatuotas jo lengvabūdiškas požiūris į įslaptintos informacijos apsaugą, dėl to yra netinkamas darbui su įslaptinta informacija (t.y. nustatyta Valstybė ir tarnybos paslapčių įstatymo 16 str. 2 d. 17 p. nurodyta aplinkybė). Taigi šiuo teisėtu, t.y. faktais ir teisės normomis pagrįstu įsakymu pareiškėjui buvo panaikintas Krašto apsaugos ministerijos 2007 m. rugpjūčio 28 d. leidimas Nr.(duomenys neskelbtini) kuris suteikė teisę vyr. ltn. D. G. dirbi ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma SLAPTAI. Krašto apsaugos ministro 2005-02-28 d. įsakymu Nr.V-223 „Dėl leidimų dirbti ar Susipažinti su įslaptinta informacija ir asmens patikimumo pažymėjimų išdavimo ir apskaitos organizavimo krašto apsaugos sistemoje tvarkos aprašo patvirtinimo‘‘ patvirtintos tvarkos aprašo 6 p. 6.5. p. nustato: „(Pareigų, kurias einantiems asmenims reikia leidimų dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija ir asmens patikimumo pažymėjimų (NATO, EU), slaptumo žymos nustatomos vadovaujantis šiais kriterijais<...> visi profesinės karo tarnybos karininkai<...> privalo turėti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, pažymėta slaptumo žyma KONFIDENCIALIAI. KASOKTĮ 52 str. 3 d. nustato, kad vyresniojo leitenanto laipsnis priskiriamas prie jaunesniųjų karininkų kategorijos, kas reiškia, kad vyr. ltn. D. G. pagal savo karinį laipsnį privalo turėti leidimą dirbti su įslaptinta informacija ir Krašto apsaugos sistemoje nėra pareigų, kuriose tokį laipsnį tyrintis karys galėtų tarnauti neturėdamas tokio leidimo. Taigi krašto apsaugos ministro (duomenys neskelbtini) d. įsakymu Nr.(duomenys neskelbtini) „Dėl leidimo, suteikiančio teisę vyr. ltn. D. G. dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, panaikinimo‘‘ pareiškėjui panaikinus leidimą dirbti su įslaptinta informacija, atsirado imperatyvus juridinis pagrindas atleisti minėtą karį iš profesinės karo tarnybos, kadangi KAS vadovybė prarado juo pasitikėjimą. Pareiškėjas teisės aktų nustatyta tvarka neskundė minėto krašto apsaugos ministro įsakymo, todėl jis yra galiojantis ir juo tinkamai remtasi atleidžiant karį iš profesinės karo tarnybos. LR ABTĮ 89 str. nustato, kad: „1. Skundžiamas aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jei jis yra: neteisėtas iš esmės, t.y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams; neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas; neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. 2. Skundžiamas aktas (ar jo dalis) gali būti panaikinti ir kitais pagrindais, kuriuos administracinis teismas pripažino svarbiais.‘‘ Remiantis pateiktais teisės aktais, darytina išvada, kad pareiškėjas savo skunde privalėjo pateikti faktinius duomenis ir nurodyti teisės normas, įrodančius, kad skundžiamas Krašto apsaugos ministerijos įsakymas yra neteisėtas. Tačiau pareiškėjas savo skunde nepateikia jokių pagrįstų faktinių įrodymų, nenurodo teisės normų, kurios patvirtintų jo skundo pagrįstumą Šiame atsiliepime atsakovas, t.y. KAM, remdamasis tiek faktiniais įrodymais, tiek teisės aktais, pateikė savo argumentuoja nuomonę, kodėl mano, jog Krašto apsaugos ministro 2010 m. kovo 22 d. įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl vyr. ltn. D. G. išleidimo į atsargą‘‘, yra teisėtas: jį pasirašė tai daryti teisę (įgaliojimo pagrindu) turintis KAM pareigūnas; šiame akte suformuluotos nustatytos teisės ir pareigos; šis aktas pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Apibendrinant, tai, kas išdėstyta, mato, kad pareiškėjas neįrodo, kad priimant 2010 m. kovo 22 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl vyr. ltn. D. G. išleidimo į atsargą‘‘ buvo nevykdomi, ar netinkamai vykdomi galiojantys teisės aktai ir tuo yra pažeidžiamos pareiškėjo teisės ar teisėti interesai ir dėl to šis įsakymas turėtų būti panaikintas. Atsižvelgdami į tai kas išdėstyta, ir vadovaudamiesi LR ABTĮ 88 str. 1 p. prašo teismo: atmesti pareiškėjo D. G. skundą kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą ( b.l. 138-141, I tomas) nurodo, kad skundas neatitinka ABTĮ 23 str. nustatytų reikalavimų: skunde reikalaujama panaikinti dviejų visiškai savarankiškų ir skirtingų institucijų: LR Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijos ir Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos sprendimus. Nors ABTĮ 69 str. 1 d. numato galimybę sujungti į vieną bylą skundus dėl to paties atsakovo to paties akto ar veiksmo, tačiau tuo pačiu skundu skųsti dviejų skirtingų institucijų priimtus individualius administracinius aktus ABTĮ neleidžia: priešingai, minėto ABTĮ 69 str. 2 d. nustato, kad kai byloje yra daugiau kaip vienas reikalavimas, prireikus teismas kai kuriuos iš jų gali išskirti į atskirą bylą. Skunde be kitų reikalavimų prašoma panaikinti Krašto apsaugos ministrės (duomenys neskelbtini) d. įsakymą Nr.(duomenys neskelbtini) „Dėl leidimo, suteikianči teisę D. G. dirbti su įslaptinta informacija panaikinimo‘‘, tačiau nepateikiama jokių faktinių aplinkybių bei teisės normomis pagrįstų arumentų, įrodančių, kad šis individualus administracinis teisės aktas yra neteisėtas (ABTĮ 23 str. 2 d. 6 p.). Pareiškėjas prašo teismo įpareigoti Krašto apsaugos ministrę atlikti tam tikrus veiksmus (įpareigoti KAM ministrę iš naujo svarstyti D. G. tinkamumą gauti leidimą susipažinti su įslaptinta informacija). Mano, kad toks pareiškėjo reikalavimas iš viso nepagrįstas, kadangi ABTĮ 3 str. numato, ką nustato teismas, nagrinėdama bylą (ar nebuvo pažeisti įstatymai ar kiti teisės aktai). Toks pareiškėjo reikalavimas nesusijęs su veiksmais, kuriuos gali atlikti bylą nagrinėjantis teismas pagal savo kompetenciją. ABTĮ 37 str. 1 d. numato, kad jeigu skundas neatitinka šio įstatymo 23, 24 ir 39 straipsnių reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Remdamiesi aukščiau išdėstytais argumentais, mano, kad skundas neatitinka ABTĮ 23 str. nustatytų reikalavimų, todėl teismas turėtų įpareigoti pareiškėją pašalinti trūkumus, t.y. patikslinti skundą. Tik tuo atveju, kai pareiškėjas pateiks skundą, kuriame bus aiškiai suformuluotas konkretus reikalavimas dėl administracinio teisės akto teisėtumo, pateikti įrodymai, tarp kurių ir skundo objekto egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys - t.y. kai skundas atitiks jam keliamus reikalavimus, atsakovas galės į jį tinkamai atsikirsti. Nepaisant to, kad skundo turinys, neatitinka jo pavadinimo, pareiškėjas savo skundą tituluoja taip: „Skundas „Dėl Lietuvos Respublikos paslapčių apsaugos koordinavimo komisijos 2011-05-05 sprendimo Nr.(duomenys neskelbtini)‘‘. Sprendžiant iš tokio skundo pavadinimo ginčo objektu yra Lietuvos Respublikos paslapčių apsaugos koordinavimo komisijos 2011-05-05 d. vykusio posėdžio metu priimtas protokolinis sprendimas Nr.(duomenys neskelbtini), kuriuo minėta komisija atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą. LR administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ABTĮ) 3 str. nustato: „Administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. 2. Teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus.‘‘ ABTĮ 2 str. 1 d. nustato: „Viešasis administravimas - įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems norminiams teisės aktams įgyvendinti priimant administracinius sprendimus, teikiant įstatymų nustatytas administracines paslaugas, administruojant viešųjų paslaugų teikimą ir atliekant viešojo administravimo subjekto vidaus administravimą. To paties straipsnio 4 d. nustato: ,,Viešojo administravimo subjektas – institucija, įstaiga, pareigūnas, valstybės tarnautojas, kitas fizinis ar juridinis asmuo, kuriuos įstatymai įgalioja atlikti viešąjį administravimą.‘‘ ABTĮ 25 str. 1 d. nustato: „Prieš kreipiantis į administracinį teismą, įstatymų numatytų viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais - turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją." ABTĮ 32 str. 1 d. nustato: „<...> kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, priimtą išnagrinėjus administracinį ginčą ne teismo tvarka, administraciniam teismui gali skųsti ginčo šalis, nesutinkanti su administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimu. Tokiu atveju į administracinį teismą galima kreiptis per dvidešimt dienų nuo sprendimo gavimo dienos‘‘. LR valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo (Žin., 1999, Nr.105-3019) 11 str. (straipsnio redakcija, galiojusi iki 2011-06-01 d.) nustatyta: „1. Lietuvos Respublikos įslaptintos informacijos, žymimos slaptumo žymomis „Visiškai slaptai‘‘ ,,Slaptai‘‘, „Konfidencialiai‘‘, apsaugos veiksmus ir kitų valstybių ar tarptautinių organizacijų paslaptį sudarančios informacijos, perduotos Lietuvos Respublikai, apsaugos veiksmų įgyvendinimą Lietuvos Respublikos institucijose koordinuoja kolegiali institucija - Paslapčių apsaugos koordinavimo komisija. Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijos nuostatus tvirtina Vyriausybė. Paslapčių apsaugos koordinavimo komisija turi savo blanką ir antspaudą. 2. Paslapčių apsaugos koordinavimo komisija susideda iš septynių narių - po 2 narius deleguoja Respublikos Prezidentas, Seimo pirmininkas, Ministras pirmininkas. Šios komisijos pirmininkas yra Valstybės saugumo departamento generalinis direktorius. <...> 3 d. Valstybės saugumo departamento struktūrinis padalinys, įgyvendinantis ir kontroliuojantis įslaptintos informacijos apsaugos veiksmus, atlieka Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijos sekretoriato funkcijas, šio padalinio vadovas skiriamas paslapčių apsaugos koordinavimo komisijos sekretoriumi. Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijos sekretoriatas rengia Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijos posėdžių medžiagą, įgyvendina Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijos priimtus sprendimus, kontroliuoja tokių sprendimų įgyvendinimą paslapčių subjektuose. <...> 5 d. 13 p. Paslapčių apsaugos koordinavimo komisija atlieka šias pagrindines funkcijas: <...> sprendžia ginčus tarp paslapčių subjektų, taip pat ginčus tarp paslapčių subjektų ir kitų asmenų, kylančius <...> dėl leidimų dirbti ar susipažinti su įslaptinti informacija bei asmens patikimumo pažymėjimų <...> panaikinimo pagrįstumo‘‘. Pareiškėjas skundžia ne Krašto apsaugos ministerijos, kaip juridinio asmens, o visiškai atskiros institucijos - Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijos - sprendimą. Kadangi ši komisija yra savarankiškas LR valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme įvardintas subjektas, koordinuojantis paslapčių subjektų veiklą ir priimantis jiems privalomus sprendimus. Būtent ši komisija vadovaujantis teisės aktais ir yra išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija tokiuose ginčuose. Vadovaujantis ABTĮ, jos, o ne KAM, sprendimas, skundžiamas teismui. KAM šiame ginče negali būti pripažinta atsakovu, nes negali pagrįsti ir apginti kitos viešo administravimo subjekto priimto administracinio teisės akto.

Tretysis suinteresuotas asmuo Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas atsiliepime į skundą ( b.l. 148-151, I tomas) nurodė, kad Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos susipažino su D. G. 2011-06-13 skundu Vilniaus apygardos administraciniam teismui dėl Lietuvos Respublikos paslapčių apsaugos koordinavimo komisijos 2011-05-05 sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo krašto apsaugos ministro (duomenys neskelbtini) įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl leidimo, suteikiančio teisę vyr. Itn. D. G. dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, panaikinimo'' pripažintas pagrįstu ir nesutinka su pareiškėjo prašymais. AOTD vadovaudamasis Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo (Žin., 1999, Nr. 105-3019; Nr. 2004, Nr. 4-29) (toliau – VTP p 16 straipsnio 6 dalimi atliko pakartotinį Lietuvos kariuomenės (duomenys neskelbtini) D. G. tikrinimą dėl jo tinkamumo darbui su įslaptinta informacija ir nustatė, kad D. G. pažeidė šių teisės aktų, reglamentuojančių įslaptintos informacijos apsaugą, reikalavimus: VTPĮ 22 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktų bei įslaptintos informacijos administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-12-05 nutarimu Nr. 1307 (Žin., 2005, Nr. 143-5193), 59 punkto nuostatas, nes negavęs paslapčių subjekto vadovo ar jo Įgalioto asmens leidimo, Lietuvos kariuomenės Specialiųjų operacijų pajėgų eskadrone „(duomenys neskelbtini)‘‘ (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) savavališkai savo asmeniniu sprendimu ir nieko neinformavęs padarė įslaptintų dokumentų, žymimų slaptumo žymomis „KONFIDENCIALIAI‘‘ ir „SLAPTAI‘‘, kopijas ir jų neužregistravo; VTPĮ 40 straipsnio 2 dalies ir 43 straipsnio nuostatas, nes įrašė įslaptintą informaciją, žymimą slaptumo žymomis „RIBOTO NAUDOJIMO‘‘, „KONFIDENCIALIAI‘‘ ir „SLAPTAI‘‘, į neidentifikuotas kompiuterių informacijos laikmenas, t. y, įslaptintą informaciją iš eskadrono „(duomenys neskelbtini)" kompiuterių tinklo išorinio kietojo disko persikėlė į savo asmeninį nešiojamąjį kompiuterį bei padarė originalaus disko, kuriame buvo slopinimo įrangos raktai, kopiją; VTPĮ 24 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies nuostatas, nes neįgaliotas paslapčių subjekto gabeno įslaptintą informaciją, žymimą slaptumo žymomis „RIBOTO NAUDOJIMO‘‘, „KONFIDENCIALIAI" ir „SLAPTAI‘‘, t. y. asmeniniame kompiuteryje ir jame buvusiame kompaktiniame diske esančią įslaptintą informaciją iš Afganistano parsivežė į Lietuvą. Patikrinimo metu nustatytos aplinkybės sudarė pakankamą pagrindą teigti, kad dėl D. G. neatsakingumo ir lengvabūdiško požiūrio į įslaptintos informacijos apsaugą bei tokios informacijos administravimo taisykles buvo padaryti šiurkštūs VTPĮ ir Įslaptintos informacijos administravimo taisyklių pažeidimai ir ne vieną kartą kilo grėsmė, kad įslaptinta informacija gali būti prarasta ar neteisėtai atskleista. Buvo nustatyta, kad po to, kai į asmeninį kompiuterį buvo įkelti įslaptinti duomenys, šiuo kompiuteriu D. G. ne vieną kartą buvo prisijungęs prie bevielių tinklų interneto bei žaidė kompiuterinius žaidimus „On Line‘‘ režimu, todėl įslaptinta informacija galėjo būti neteisėtai atskleista per interneto tinklą. AOTD, atsižvelgdamas į tai, kad nurodytos aplinkybės atitinka leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija ir asmens patikimumo pažymėjimo panaikinimo sąlygas, numatytas VTPĮ 18 straipsnio I dalies 2 ir 4 (nustatytos aplinkybės, numatytos 16 straipsnio 2 dalies 17 punkte) punktuose ir vadovaudamasis Leidimų dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija ir asmens patikimumo pažymėjimų išdavimo ir apskaitos organizavimo krašto apsaugos sistemoje tvarkos aprašo, patvirtinto krašto apsaugos ministro 2005-02-28 įsakymu Nr. V-223, 41 punktu 2009-07-20 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) siūlė krašto apsaugos ministrui panaikinti D. G. leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. (duomenys neskelbtini) krašto apsaugos ministro įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo panaikintas leidimas, suteikiantis teisę D. G. dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, Žymima slaptumo žyma „SLAPTAI‘‘.2010-07-19 D. G. apskundė minėtą krašto apsaugos ministro įsakymą PAKK. PAKK 2011-05-05 išnagrinėjo D. G. skundą ir konstatavo, kad pareiškėjas padarė VTPĮ pažeidimus, kurie duoda pakankamą pagrindą abejoti jo patikimumu ir tinkamumu darbui su įslaptinta informacija ir krašto apsaugos ministro (duomenys neskelbtini) įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) pripažino pagrįstu. Pareiškėjas nesutinka su PAKK 2011-05-05 protokoline nutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) ir prašo panaikinti minėtą PAKK sprendimą ir krašto apsaugos ministro (duomenys neskelbtini) įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) motyvuodamas tuo, kad Karo policija nepradėjo ikiteisminio tyrimo, nes nebuvo padaryta nusikalstama veika. Taip pat ir Valstybės saugumo departamentas atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, kadangi nebuvo padaryta veika, turinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 124 ir 296 straipsniuose numatytų nusikaltimų požymių. Medžiaga buvo perduota atlikti tyrimą pagal Kariuomenės drausmės statute nustatytą tvarką. Taip pat pareiškėjas skunde nurodo, kad D. G. atitiko visas savybes, dėl padaryto pažeidimo buvo griežtai nubaustas, gavo nuobaudą už pareigų neatlikimą, kuri neturi jokio ryšio su slaptumo kategorijomis, Kariuomenės drausmės statute nėra tokio straipsnio, kuris reglamentuotų sąlygas siūlyti panaikinti leidimą susipažinti su įslaptinta informacija, tuo atveju, kai kariui skiriama nuobauda už Kariuomenės drausmės statute padarytas veikas. Šis pareiškėjo prašymas ir teiginiai nepagrįsti jokiai teisiniais argumentais, nes pastarasis ikiteisminio tyrimo nepradėjimo ir duomenų apie įslaptintos informacijos neteisėtą atskleidimą ar praradimą nebuvimo faktus nepagrįstai laiko esminėmis D. G. išteisinančiomis aplinkybėmis. Valstybės saugumo departamentas nustatė, kad nėra duomenų apie įslaptintos informacijos praradimą, atskleidimą ar perleidimą, žala krašto apsaugos sistemai nepadaryta, t. y. D. G. veiksmai baudžiamojo įstatymo atžvilgiu nėra nusikalstami. Tačiau tai nereiškia, kad asmeniui negali kilti kitų teisinių pasekmių. Pažymėtina, jog leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo pagrindus bei įslaptintos informacijos apsaugos reikalavimus ir atsakomybę už jų pažeidimus numato VTPĮ, o ne Kariuomenės drausmės statutas. Pagal VTPĮ 16 straipsnio 6 dalį asmuo gali būti pakartotinai tikrinamas, jeigu paaiškėja aplinkybės dėl kurių asmeniui nebegali būti suteikta teisė dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, t. y. kilus įtarimui, kad atsirado VTPĮ 16 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių. Karo policijai 2008-12-01 raštu Nr. IS-1021 „Dėl informacijos persiuntimo‘‘ informavus AOTD apie D. G. asmeniniame kompiuteryje rastą įslaptinta informaciją atsirado pagrindas pakartotinai tikrinti D. G. siekiant nustatyti ar asmuo yra patikimas, lojalus Lietuvos valstybei, ar dėl asmeninių dalykinių savybių tinka darbui su įslaptinta informacija. Atkreiptinas dėmesys, jog VTPĮ 18 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės, kurioms atsiradus panaikinamas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Pakartotinio patikrinimo metu ir buvo nustatyta, kad D. G. padaryti veiksmai atitinka leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo sąlygas, numatytas VTPĮ 18 straipsnio 1 dalies 2 punkte, t. y. asmuo daugiau negu vieną kartą pažeidė nustatytą darbo su įslaptinta informacija tvarką arba dėl šiurkštaus šios tvarkos pažeidimo kilo grėsmė, kad įslaptinta informacija gali būti prarasta ar neteisėtai atskleista ir 18 straipsnio 1 dalies 4 punkte, t. y. kai atsiranda ar paaiškėja kuri nors iš aplinkybių, nurodytų šio VTPĮ 16 straipsnio 2 dalyje (16 straipsnio 2 dalies 17 punktas: ,,<...> nustatomos kitos asmeninės ir dalykinės savybės, dėl kurių jis netinka darbui su įslaptinta informacija‘‘). Dėl D. G. padarytų šiurkščių VTPĮ ir Įslaptintos informacijos administravimo taisyklių pažeidimų kilo grėsmė, kad įslaptinta informacija gali būti prarasta ar neteisėtai atskleista, todėl iškilo būtinybė svarstyti leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo klausimą, kadangi toks leidimas yra privilegija ir besąlygiško valstybės pasitikėjimo asmeniu forma. Tai, kad asmenį apibūdinanti informacija neturi kelti abejonių asmens patikimumu yra konstatavęs ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas. 2007 m. gegužės 15 d. nutarime teismas konstatavo, kad asmeniui, kuriam suteikta teisė susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia informacija, keliami tam tikri reikalavimai susiję su jo patikimumu bei lojalumu Lietuvos valstybei, kurie yra sietini su valstybės pasitikėjimu tuo asmeniu; valstybės nepasitikėjimą tam tikru asmeniu gali lemti paties to asmens veikla, inter alia padaryti pažeidimai, taip pat to asmens savybės, ryšiai, kitos svarbios aplinkybės; su valstybės paslaptimi gali būti leidžiama susipažinti tik tokiam asmeniui, kurio veikla, savybės, ryšiai ir kt. negali duoti pagrindo nuogąstauti, kad jam sužinojus valstybės paslaptį, kils grėsmė, juo labiau bus padaryta žalos valstybės suverenitetui, gynybinei galiai, kitiems itin svarbiems valstybės interesams, visuomenės ir valstybės gyvenimo pagrindams, bus pažeisti svarbiausi Konstitucijos reguliuojami, ginami ir saugomi santykiai, kuriuos kaip tik ir turi padėti apsaugoti ir apginti tai, kad tam tikra informacija pagal įstatymus yra įslaptinama. Pareiškėjo teiginys, kad D. G. vykdydamas tarnybą su įslaptinta informacija, neturėjo įslaptintos informacijos evakuacijos, išsaugojimo, sunaikinimo plano ekstremaliomis sąlygomis, kurį privalėjo parengti vadovybė, padarė viską, kad išsaugotų 2-3 metų sukauptą svarbią tarptautinėms karinėms operacijoms informaciją, taip pat nepagrįstas jokiais teisiniais argumentais, nes iškilusioje situacijoje D. G. privalėjo vadovautis VTPĮ ir Įslaptintos informacijos administravimo taisyklėse įtvirtintomis nuostatomis. Taigi pakartotinio tikrinimo metu įvertinus turimą informaciją nustatytos aplinkybės, kurios nekelia pasitikėjimo D. G. ir sudaro prielaidas teigti, kad asmuo yra neatsakingas ir lengvabūdiškai žiūri į įslaptintos informacijos apsaugą, ko pasekoje padaryti įslaptintos informacijos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai, todėl krašto apsaugos ministrui pagrįstai pasiūlyta panaikinti D. G. leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija.

Tretysis suinteresuotas asmuo Valstybės saugumo departamentas atsiliepime į skundą ( b.l. 152-156) nurodė, kad VSD (duomenys neskelbtini) mėnesį atliko pareiškėjo kandidatūros patikrinimą dėl Leidimo išdavimo, kurio metu aplinkybių, dėl kurių toks Leidimas yra neišduodamas, nustatyta nebuvo, VSD pateiktos Antrajam operatyvinių tarnybų departamentui prie Krašto apsaugos ministerijos teigiamos patikrinimo išvados pagrindu pareiškėjui (duomenys neskelbtini) d. buvo išduotas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptina informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai‘‘. Akcentuotina, kad VSD procese dėl Leidimo panaikinimo pareiškėjui nedalyvavo, neatliko jokių veiksmų, susijusių su uždraudimu pareiškėjui dirbti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai‘‘. Veiksmus, lėmusius minėto Leidimo panaikinimą, atliko bei atitinkamus sprendimus, kurių pagrindu Pareiškėjui uždrausta dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, priėmė būtent Ministras ir AOTD. Pareiškėjas neginčija VSD atliktų veiksmų ar priimtų sprendimų, taip pat VSD neatliko kitų veiksmų, susijusių su bylos nagrinėjimo dalyku. Taigi šioje administracinėje byloje priimtas teismo sprendimas nesukels teisinių pasekmių VSD, t.y. VSD dėl būsimo teismo sprendimo nekils atitinkamų teisių ar pareigų. Tai, kad dėl pareiškėjo įvykdytų veiksmų, susijusių su įslaptintos informacijos administravimu ir gabenimu, kurie buvo leidimo panaikinimo pagrindas, VSD atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą pripažinus, kad nepadaryta nusikalstama veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, ir tai, kad pasak pareiškėjo, VSD neatliko patikrinimo dėl nepatvirtintų įslaptintos informacijos evakuacijos arba sunaikinimo planų, neatitinka ABTĮ 48 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos teisės normos turinio dėl subjekto pripažinimo trečiuoju suinteresuotu asmeniu, taigi netikslinga šioje byloje VSD traukti trečiuoju suinteresuotu asmeniu. Visgi, VSD nesutikdamas su skundu, teikia savo pastebėjimus dėl kai kurių pareiškėjo skunde išdėstytų argumemų. Dėl leidimo panaikinimo pagrįstumo. Nuo leidimo išdavimo momento pareiškėjas įsipareigojo ne tik žinoti, bet ir vykdyti teisės aktų. reglamentuojančių įslaptintos informacijos apsaugą, reikalavimus bei vykdyti kitas Valstybės ir tarnybos paslapčių istatyme (Žin.. 1999, Nr. 105-3019, 2004. Nr. 4-29) (toliau - YTPĮ) 18 straipsnyje įvardintas pareigas. VTPĮ 17 straipsnis nustato, kad pagrindinis asmens kandidatūros tikrinimo tikslas –ar gali būti asmeniui patikėta įslaptinta informacija, ar asmuo patikimas ir lojalus Lietuvos valstybei. Asmeniui išduodamas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, jei yra tenkinamos VTP 16 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos ir jei nėra nustatyta aplinkybių, numatytų šio įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje. Asmuo turi būti vertas valstybės pasitikėjimo ir negali kilti abejonių dėl asmens patikimumo bei tinkamumo darbui su įslaptinta informacija. Tuo atveju. jei kyla įtarimas, kad atsirado aplinkybės, dėl kurių leidimas neišduodamas (VTPĮ 16 straipsnio 2 dalis), gali būti atliekamas pakartotinis asmens tikrinimas, po kurio asmeniui gali būti uždrausta dirbti su įslaptinta informacija (VTPĮ 16 straipsnio 6 dalis). Pareiškėjui išduoto leidimo panaikino pagrindas - pareiškėjo atlikti veiksmai, susiję su įslaptintos informacijos administravimu bei gabenimu ir pripažinti teisės aktų, reglamentuojančių įslaptintos informacijos apsaugos reikalavimus, pažeidimu, nulėmę įtarimus, kad atsirado aplinkybių, dėl kurių leidimas neišduodamas (YTPĮ 6 straipsnio 2 dalis) ir kurios anksčiau, t.y. pareiškėjui išduodant leidimą po pirminio patikrinimo, atlikto 2007 m. rugpjūčio mėnesį, nebuvo iškilusios. Kaip žinia, viena iš leidimo neišdavimo sąlygų - nustatytos atitinkamos asmens asmeninės ir dalykinės savybės. dėl kurių jis netinka darbui su įslaptinta informacija (VTPĮ 16 straipsnio 2 dalies 17 punktas). VSD nuomone, Ministro (duomenys neskelbtini) d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) sudarytos komisijos dėl Lietuvos kariuomenės karo policijos (duomenys neskelbtini) d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) išdėstytos informacijos patikrinimo nustatyti, liudijantys teisės aktų. reglamentuojančių įslaptintos informacijos apsaugą. reikalavimų pažeidimus, yra pakankamas pagrindas kilti pagrįstoms abejonėms Pareiškėjo tinkamumu darbui su įslaptinta informacija dėl atitinkamų asmeninių ir dalykinių savybių (VTPĮ 16 straipsnio 2 dalies 17 punktas).Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad VTPĮ - specialusis įstatymas, kuriuo siekiama užtikrinti tinkamą valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančios informacijos apsaugą, viena iš jos sričių -personalo patikimumas. Leidimas, liudijantis, kad asmeniui gali būti patikėta įslaptinta informacija. išduodamas ir panaikinamas remiantis būtent šio įstatymo nuostatomis. Leidimo panaikinimas nėra ir negali būti pripažintas dar viena drausminės atsakomybės įgyvendinimo priemone – nuobauda, skirtina pagal teisės aktus, reglamentuojančius asmens atitinkamos tarnybos ar darbo santykius, ką nepagrįstai teigia pareiškėjas savo skunde. Taigi Pareiškėjo nurodyti argumentai: jis atitiko visas savybes leidimui gauti, kad ,,.[...[ KDS nėra tokio straipsnio, kuris reglamentuotų sąlygas siūlyti panaikinti leidimą (Skundo I punktas), nebuvo pradėtas ikiteisminis tyrimas (Skundo 2 punktas), įslaptinta informacija nebuvo prarasta (Skundo 5 punktas) - nepaneigia naujai paaiškėjusių aplinkybių, sukėlusių abejonių dėl Pareiškėjo patikimumo ir tinkamumo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, ir pagrindo panaikinti leidimą atsiradimo. Pastebėtina, kad pareiškėjas, pažeisdamas teisės aktų, reglamentuojančių įslaptintos informacijos apsauga, reikalavimus, atliko veiksmus ir su valstybės paslaptį sudarančia informacija (informacija, žymima žyma ,,Slaptai‘‘), kurios praradimas gali sukelti grėsmę Lietuvos Respublikos suverenitetui, teritorijos vientisumui, gynybinei galiai, padaryti žalos valstybės interesams, sukelti pavojų žmogaus gyvybei (VTPJ 2 straipsnio 2 dalis). Konstitucinis Teismas yra pasisakęs, kad būtinybė apsaugoti valstybės paslaptį sudarančia, informaciją (ar kitą įslaptintą informaciją) yra viešasis interesas; saugoti valstybės paslaptį (ar kitą įslaptintą informaciją) yra valstybės priedermė. Valstybės institucijoms sprendžiant, ar asmuo turi teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, būtina paisyti imperatyvo, jog (tam, kad asmuo turėtų tokią teisę, valstybe turi besąlygiškai pasitikėti juo. Taigi, asmeniui, kuriam suteikiama teisė dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, keliami tam tikri reikalavimai, sietini su valstybės pasitikėjimu tuo asmeniu. Valstybės nepasitikėjimą tam tikru asmeniui gali lemti paties asmens veikla, inter alia padaryti teisės pažeidimai, taip pat to asmens savybės, kitos svarbios aplinkybės. Asmeniui, praradusiam valstybės pasitikėjimą, teisės susipažinti ar dirbti su informacija, sudarančią valstybės paslaptį būti atimta. (Konstitucinio Teismo 2007 m. gegužės 15 d. nutarimas. Žin. 2007. Nr. 54-2097) VTPĮ 11 straipsnis nustato, kad Komisija, kaip speciali kolegiali institucija, koordinuoja įslaptintos informacijos apsaugos veiksmų įgyvendinimą Lietuvos Respublikos institucijose. Komisija susideda iš septynių narių: jos pirmininkas yra VSD generalinis direktorius, po du narius deleguoja Lietuvos Respublikos Prezidentas. Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas. Lietuvos Respublikas Ministras Pirmininkas. Paminėtos VTPĮ normos yra perkeltos ir į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. balandžio 10 d. nutarimu Nr. 407 patvirtintus Lietuvos Respublikos paslapčių apsaugos koordinavimo komisijos nuostatus (Žin., 2000, Nr. 17-617, 2006. Nr. 17-167). Pagrindinės Komisijos darbo forma - posėdžiai, kuriuose Komisijos nariai privalo dalyvauti ir vykdyti jiems įstatymų leidėjo pavestas funkcijas, įtvirtintas VTPĮ7, taigi manytina, kad Komisijos 2001 m. gegužės 5 d. posėdyje nebuvo pažeisti Viešojo administravimo įstatyme (Žin., 1 999 m., Nr. 60-1945; 2007, Nr. 77-2975) įtvirtinti įstatymo viršenybės bei objektyvumo principai. Apibendrinant išdėstytą, mano, kad Ministras, įsakymu panaikindamas pareiškėjui išduotą Leidimą, ir Komisija, išnagrinėjusi Pareiškėjo skunda dėl Įsakymo ir pripažinusi įsakymą pagristu, priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus.