Kauno apygardos teismo nutartis

2016-11-21 · Civilinė byla Nr. 2S-2263-555/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-11-21
Bylos Nr.
2S-2263-555/2016
Teisminio proceso Nr.
2-09-3-00684-2016-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Egidijus Tamašauskas
Ieškovas
S. K.
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Lorem“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-2263-555/2016Teisminio proceso Nr. 2-09-3-00684-2016-1Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.4.11.; 3.3.2.3.; (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. lapkričio 21 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. K. atskirąjį skundą dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 8 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-893-182/2016, kurioje išspręstas ieškovo S. K. ieškinio atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Lorem“ dėl darbo sutarties pripažinimo neteisėta ir jos nutraukimo bei neturtinės žalos priteisimo priėmimo klausimas.

Apeliacinės instancijos teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas S. K. 2016 m. rugpjūčio 4 d. kreipėsi į Druskininkų miesto apylinkės teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti jo ir darbdavio UAB „Lorem“ 2016 m. birželio 10 d. sudarytą darbo sutartį Nr. 33 neteisėta, ją nutraukti ir priteisti 1 500,00 Eur neturtinei žalai atlyginti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Druskininkų miesto apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo S. K. ieškinį atsakovei UAB „Lorem“ dėl darbo sutarties pripažinimo neteisėta, jos nutraukimo ir neturtinės žalos priteisimo. Teismas nurodė, kad vadovaujantis DK 286 straipsniu, individualius darbo ginčus nagrinėja darbo ginčų komisija ir teismas, o darbo ginčų komisija yra privalomas ikiteisminis organas. Atvejai, kuomet darbo ginčai yra nagrinėjami tiesiogiai teismuose, nesikreipiant į darbo ginčų komisiją, yra numatyti DK 299 straipsnyje, kuriame nėra numatyta galimybė tiesiogiai kreiptis į teismą dėl darbo sutarties pripažinimo neteisėta ir jos nutraukimo bei neturtinės žalos priteisimo, todėl dėl ieškinyje pareikštų reikalavimų ieškovas turėjo kreiptis į darbo ginčų komisiją prie Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus, kurio teritorijoje yra darbuotojo darbovietė.Teismas atsižvelgęs į tai, kad ieškovas nepateikė duomenų apie tai, jog jis kreipėsi į darbo ginčų komisiją, darė išvadą, jog buvo nesilaikyta privalomos išankstinės bylos sprendimo ne teisme tvarkos.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas prašo Druskininkų miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 8 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškovo ieškinį, kadangi, kaip matyti iš prie atskirojo skundo pridėtų dokumentų bei nurodytų faktinių aplinkybių, ieškovas yra perėjęs išankstinę ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarką, o pateikti duomenys patvirtina, kad nei Valstybinė darbo inspekcija, nei Valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos yra nekompetentingos nagrinėti teismo kompetencijai priskirtus ginčus.Be to, ieškiniu prašoma priteisti neturtinę žalą, kurią kompetentingas priteisti yra tik teismas, tuo tarpu darbo ginčų komisija neturi įgaliojimų darbo sutartis pripažinti negaliojančiomis bei jas nutraukti.Atsiliepimų į atskirąjį skundą neteikta.

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Nagrinėjamu atveju apeliantas ginčija pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria atsisakyta priimti jo ieškinį dėl su darbdaviu sudarytos darbo sutarties pripažinimo neteisėta, jos nutraukimo ir neturtinės žalos priteisimo, dėl to, kad buvo nesilaikyta šiai bylų kategorijai nustatytos išankstinės bylos sprendimo ne teisme tvarkos.Pažymėtina, kad teisė kreiptis į teismą yra realizuojama CPK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Viena iš teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų yra susijusi su tuo, kad tuo atveju, kai konkreti specialaus įstatymo norma nustato tam tikroms bylų kategorijoms išankstinę privalomą sprendimo ne teisme tvarką, asmuo gali kreiptis į teismą ir ginti pažeistas teises ar įstatymų saugomus interesus tik tuomet, kai jis pasinaudoja šia išankstine ginčo nagrinėjimo tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas).Darbo kodekso (toliau – DK) 287 straipsnio 1 dalis įtvirtinta, jog darbo ginčų komisija yra privalomas ikiteisminis organas, nagrinėjantis individualius darbo ginčus (nesutarimus tarp darbuotojo ir darbdavio dėl darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, darbo ar kolektyvinėje sutartyje nustatytų teisių ir pareigų įgyvendinimo), jeigu DK ar kiti įstatymai nenustato kitokios individualaus darbo ginčo nagrinėjimo tvarkos. DK 299 straipsnio 2 dalis numato atvejus, kada individualūs darbo ginčai nagrinėjami tiesiogiai teisme, nesikreipiant į darbo ginčų komisiją, t. y. dėl darbuotojo nušalinimo nuo darbo darbdavio iniciatyva; dėl darbuotojo nušalinimo nuo darbo pareigūnų ar organų, kuriems įstatymai suteikia nušalinimo nuo darbo teisę, iniciatyva; dėl darbuotojo atleidimo iš darbo teisėtumo; kitais įstatymų nustatytais atvejais. Apeliantas atskirajame skunde teigia, kad jis ne tik laikėsi nustatytos išankstinės ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarkos, bet ir pati darbo ginčo nagrinėjimo institucija pripažino save nekompetentinga spręsti ginčą, ką patvirtina byloje esantys duomenys, tačiau su šiais apelianto argumentais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti. Nagrinėjamos bylos duomenimis nustatyta, kad apeliantas pareikštu ieškiniu prašė pripažinti jo ir darbdavio UAB „Lorem“ 2016 m. birželio 10 d. sudarytą darbo sutartį Nr. 33 neteisėta, ją nutraukti ir priteisti ieškovui iš atsakovės UAB „Lorem“ 1 500,00 Eur neturtinei žalai atlyginti. Tuo tarpu iš atskirajame skunde nurodytų aplinkybių bei kartu pridėtų rašytinių įrodymų matyti, kad apeliantas su prašymu ir patikslintu prašymu kreipėsi į Valstybinės darbo inspekciją prie Socialinės apsaugos darbo ministerijos Alytaus skyriaus darbo ginčų komisiją, kuriais iš esmės reiškė reikalavimus dėl neišmokėto darbo užmokesčio, dienpinigių, naktinio darbo, darbo poilsio ir švenčių dienomis ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų ir išlaidų išieškojimo, tačiau darbo ginčų komisijai nebuvo pareikšti reikalavimai dėl su darbdaviu sudarytos darbo sutarties pripažinimo neteisėta, jos nutraukimo, taip pat dėl neturtinės žalos atlyginimo. Be to, iš kartu su atskiruoju skundu pateiktų papildomų duomenų matyti, kad darbo ginčo nagrinėjimo institucija taip pat nėra pasisakiusi ir dėl savo kompetencijos spręsti nagrinėjamu atveju ieškiniu pareikštus reikalavimus. Taigi, nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad ginčas nebuvo išnagrinėtas privaloma šiai bylų kategorijai nustatyta išankstine ginčo sprendimo ne teismo tvarka. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, apeliantas taip pat nurodo, kad ieškiniu yra reiškiamas reikalavimas dėl neturinės žalos atlyginimo, kurią vadovaujantis DK 250 straipsniu yra kompetentingas priteisti tik teismas, tuo tarpu darbo ginčų komisijos nuostatai nesuteikia darbo ginčų komisijai įgaliojimų darbo sutartis pripažinti neteisėtomis ir jas nutraukti. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl šių apelianto argumentų, pažymi, kad tiek su darbdaviu sudarytos darbo sutarties teisėtumo, tiek ir neturtinės žalos atlyginimo klausimas yra vienas su kitu susiję ir kilę iš darbo teisinių santykių, kurių nagrinėjimui, kaip aukščiau minėta, yra taikoma privaloma išankstinė ginčo sprendimo ne teisme tvarka, todėl atsižvelgus į tai, kad ginčo nagrinėjimo metu, tarp šalių darbo santykiai dar nebuvo nutrūkę, o šioje byloje ieškiniu pareikšti reikalavimai nepatenka į DK 299 straipsnio 2 dalyje numatytus atvejus, kuriems esant, yra galimybė tiesiogiai kreiptis į teismą, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog pirmiausiai šis ginčas turi būti nagrinėjamas darbo ginčų komisijos.Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir motyvus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, ir paaiškėjus, kad apeliantas nesilaikė šios kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos, pagrįstai ieškinį atsisakė priimti. Dėl to atskirasis skundas yra netenkintinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalis 1 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338-339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Druskininkų miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Egidijus Tamašauskas