Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2018-05-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1-952-900/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2018-05-21Šiaulių apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2018-10-03Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-05-21
Bylos Nr.
1-952-900/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-19954-2018-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Alma Berniūnaitė
Kaltinamasis
A. O.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-952-900/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-19954-2018-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.9.; 1.1.8.7.13.; 1.1.8.12.; 1.2.4.6.2.1.; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2.; 2.12.2.8. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gegužės 21 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Alma Berniūnaitė,sekretoriaujant Monikai Šiaulytei,dalyvaujant prokurorui Jonui Trumpuliui,kaltinamajam A. O. (A. O.) ir jo gynėjai advokatei Lionei Musteikienei,

viešame teisiamajame teismo posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. O., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lietuvis, turintis specialųjį vidurinį (mūrininko, konstrukcijų montuotojo) išsilavinimą, nedirbantis, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. balandžio 20 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį 4 mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant jį neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui;

2) Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. liepos 26 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį 6 mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant jį neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui. Bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. balandžio 20 d. teismo baudžiamuoju įsakymu skirta ir neatlikta bausme ir skirta (nustatyta) galutinė subendrinta 9 mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant jį neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui;

3) Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį 12 mėnesių laisvės apribojimo bausme. Bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. liepos 26 d. teismo baudžiamuoju įsakymu skirta ir neatlikta bausme ir skirta (nustatyta) galutinė subendrinta 14 mėnesių laisvės apribojimo bausmė;

4) Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 24 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžiu skirta bausme ir skirta (nustatyta) galutinė subendrinta 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metus;

Žemesnės instancijos teismas

5) Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 24 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2017 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu, pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 24 d. nuosprendžiu skirta ir neatlikta bausme ir skirta (nustatyta) galutinė subendrinta 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metus;

yra kaltinamas pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. O. 2018 m. balandžio 29 d. apie 10⁵⁰ val. buto, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje tyčia sudavė artimam šeimos nariui - sugyventinei J. B. vieną kartą delnu į dešinę akį, vieną kartą kumščiu į smakro apatinę dalį ir vieną kartą į kaktos sritį, dėl ko ši griuvo ant virtuvinės spintelės ir susitrenkė dešinę ranką bei dešinį šoną, padarydamas nukentėjusiajai J. B. kraujosruvas kaktos kairėje pusėje, dešinės akies apatiniame voke, smakro kairėje pusėje ir dešiniame dilbyje, kas vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Teisiamajame teismo posėdyje kaltinamasis A. O. kaltu prisipažino ir paaiškino, kad kurį laiką iki 2018 m. balandžio 28 d. dirbo pagal paslaugų teikimo kvitus šėriku pas ūkininką. Įvykio dieną (2018 m. balandžio 29 d.) jis ir sugyventinė buvo išgėrę. Susipyko berods dėl alaus. Jis norėjo paimti jos puodelį su alumi ir netyčia išpylė. Susiginčijo, susistumdė. Sugyventinė ėmė jį tampyti, suplėšė marškinėlius, sudavė kočėlu. Jis nesusilaikė ir trenkė jai. Tai – ne pirmas smurto atvejis. Sugyventinė visada pradeda pirmoji ir išprovokuoja. Jei būtų buvęs blaivus, nebūtų padaręs nusikaltimo. Gailisi. Kaip teisingus patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus paaiškinimus. Dabar yra suimtas kitoje byloje, todėl po įvykio su nukentėjusiąja nebendravo ir jos neatsiprašė.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu A. O. kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino (b. l. 69-70), kad gyvena su J. B. daugiau kaip trejus metus. Gyvena kaip šeima, veda bendrą ūkį. Gyvena (duomenys neskelbtini). Sutaria normaliai, kol abu būna blaivūs. Nei jis, nei J. B. nėra priklausomi nuo alkoholio ir jį vartoja retai. 2018 m. balandžio 29 d. ryte išėjo į ligoninę aplankyti motinos. Grįžęs pasiūlė sugyventinei eiti į barą išgerti alaus. Bare sutiko bendrą pažįstamą Ramutę. Visi išgėrė alaus, po to J. B. pasakė, kad su Ramute eina namo. Jis liko bare, toliau vartojo alkoholį. Prieš pietus išėjo namo, pakeliui nusipirko 0,5 litro talpos butelį „Starkos“. Grįžęs jautėsi labai girtas, todėl gerai visų įvykio aplinkybių neprisimena. Virtuvėje rado J. B. ir Ramutę, geriančias alų. Jis prisėdo prie moterų, bendravo, vartojo alkoholį. J. B. pradėjo prie jo kabinėtis. Jis nenusileido, abu plūdosi, šaukė vienas ant kito. Kažkuriuo metu supyko ir ėmė tyčia ją stumdyti. Dėl girtumo neprisimena, kad būtų sudavęs sugyventinei delnu per akį, tačiau galėjo taip padaryti. J. B. nenurimo, puolė ant jo. Tada tyčia kumščiu sudavė kelis kartus jai į veido sritį. Negali pasakyti, kiek tiksliai kartų sudavė ir kur kliuvo smūgiai. Nuo smūgių J. B. nugriuvo ant grindų. Negali pasakyti, ar griūdama ji susižalojo. J. B. kažkur išėjo iš virtuvės. Suprato, kad ji kviečiasi policiją. Sėdėjo virtuvėje, atvyko policijos pareigūnai ir jį sulaikė. Gailisi (b. l. 69-70).

Motyvuojamoji dalis

Paskelbus kaltinamąjį aktą kaltinamasis prisipažino kaltu padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką, patvirtino kaip teisingus ikiteisminio tyrimo metu duotus paaiškinimus, nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, nusikalstamos veikos aplinkybės nekėlė abejonių, nei prokuroras, nei kaltinamojo gynėja nepageidavo, jog kiti įrodymai būtų tiriami nuodugniai, todėl teismas, įvykdęs Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus ir remdamasis BPK 273 straipsniu, taikė sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji J. B. parodė (b. l. 42-43), kad su A. O. gyvena apie trejus metus ir veda bendrą ūkį. Kai A. O. būna neblaivus, jis dėl menkniekių pradeda kabinėtis ir kyla konfliktai.

2018 m. balandžio 29 d. su A. O. nuėjo į barą, po to gėrė alų namuose su drauge R. S.. Apie pietus į namus grįžo A. O.. Jis buvo labai girtas, parsinešė 0,5 litro butelį „Starkos“. Trise sėdėjo virtuvėje, vartojo alkoholį. Kažkuriuo metu ji įsipylė į puoduką alaus ir norėjo gerti. A. O. liepė negerti alaus - gerti „Starka“. Pasakė, kad nenori jo „Starkos“. Tada A. O. išpylė alų ant grindų. Ji supyko, liepė išvalyti išpiltą alų. A. O. pasakė, kad netvarkys, ėmė ją įžeidinėti necenzūriniais žodžiais. Kilo konfliktas. Ji atsistojo, kad išvalytų išpiltą alų. A. O. be priežasties priėjo ir tyčia du kartus stūmė nuo savęs. Dėl pastūmimų sužalojimų nepatyrė, neskaudėjo. Stumdamas antrą kartą A. O. rankos delnu sudavė jai vieną kartą į dešinę akį. Po akimi atsirado paraudimas, skaudėjo. Po to A. O. tyčia vieną kartą kumščiu sudavė į veido sritį. Smūgis kliuvo į kairę apatinio žandikaulio dalį, atsirado didelė mėlynė, skaudėjo. A. O. tyčia sudavė jai kumščiu antrą kartą į veido sritį. Pataikė į kairę kaktos pusę. Atsirado guzas, mėlynė, skaudėjo, buvo sukeltas fizinis skausmas. Po šio smūgio ji neišlaikė pusiausvyros ir griuvo ant grindų. Griūdama dešinę ranką ir dešinį šoną trenkė į virtuvinę spintelę. Ant rankos atsirado mėlynė, šonas taip pat skauda. Ji šaukė, pagrasino, kad iškvies policiją. Sugyventinis atsitraukė ir daugiau smūgių nesudavė.

Liudytoja R. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė (b. l. 50-51), kad 2018 m. balandžio 29 d. su A. O. ir J. B. vartojo alkoholį. Po to ji ir J. B. nusipirko dar tris plastikinius butelius alaus, grįžo į J. B. namus ir virtuvėje gėrė alų. Vėliau, tikslaus laiko neprisimena, grįžo labai girtas A. O. ir parsinešė butelį „Starkos“. A. O. pasakė J. B. negerti alaus, gerti „Starką“. J. B. atsakė, kad nenori. Jie ėmė plūstis. A. O. išpylė alų ant grindų, J. B. liepė išvalyti, A. O. to nedarė. Jie konfliktavo, ėmė stumdytis. Matė, kaip A. O. kelis kartus stūmė J. B. nuo savęs. Nepastebėjo, ar jis tuo metu sudavė smūgius. J. B. taip pat stumdė A. O.. Kažkuriuo momentu A. O. trenkė kumščiu J. B. į veidą, į žandikaulio apatinę dalį. Netrukus pamatė, kaip J. B. griūna ant grindų šalia virtuvinių spintelių. Ji puolė prie J. B. padėti atsikelti. Pastebėjo, kad J. B. kaktoje yra didelis guzas. Taip pat žandikaulio apačioje atsirado mėlynė. J. B. atsipeikėjo, išėjo iš virtuvės ir iškvietė policiją.

Šiaulių apskrities VPK Patrulių rinktinės vyriausiasis patrulis R. Jankevičius 2018 m. balandžio 29 d. tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodė (b. l. 10-12), kad 2018 m. balandžio 29 d. apie 11⁰⁸ val. nuvyko adresu (duomenys neskelbtini). Pranešėja J. B. teigė, kad prieš ją smurtavo sugyventinis A. O.. A. O. neigė smurtavęs, tvirtino, kad moteris išprovokavo konfliktą. Ant moters kaktos kairės pusės matėsi patinimas, po akimi - mėlynė. Alkotesteriu A. O. nustatė sunkų – 3,07 promilių – girtumo laipsnį, o J. B. vidutinį – 1,67 promilių.

Specialisto 2018 m. balandžio 30 d. išvadoje Nr. G 595/2018(04) sakoma (b. l. 31), kad J. B. padarytos kraujosruvos kaktos kairėje pusėje, dešinės akies apatiniame voke, smakro kairėje pusėje ir dešiniame dilbyje. Kūne rasti sužalojimai padaryti keturiais trauminiais poveikiais kietais bukais daiktais. Jų visuma nebūdinga griuvimo traumai. Sužalojimai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.

konstatuoja:

Kaltinamasis sutiko, kad sudavė inkriminuotus smūgius nukentėjusiajai, tačiau aiškino, kad prieš tai (t. y. pirmoji) nukentėjusioji kočėlu sudavė jam. Be kaltinamojo, nė vienas proceso dalyvis neminėjo aplinkybės apie kočėlą. Jeigu nukentėjusioji ir sudavė pirmoji kaltinamajam kočėlu, tai sudavė taip, kad neliko jokių pėdsakų ant jo. Žmogus laisvas rinktis reakciją į dirgiklį ir visada gali pasitraukti iš situacijos. Bet kuriuo atveju smurtinis atsakas į tikrą ar tariamą provokaciją nėra tinkama gynybos forma.

Įvertinęs surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kurie vieni kitus atitinka, papildo, tarp kurių nėra esminių prieštaravimų, teismas sprendžia, kad nusikalstami kaltinamojo veiksmai rodyti visiškai ir teisingai kvalifikuoti kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, nes byloje nėra duomenų, jog nukentėjusiosios sveikatai būtų kilusios sunkesnės pasekmės, už kurias baudžiamoji atsakomybė reglamentuota kituose BK XVIII skyriaus straipsniuose.

Iš kaltinimo šalinama aplinkybė, kad nukentėjusiajai, be kita ko, buvo sukeltas fizinis skausmas. Nežymus sveikatos sutrikdymas apima ir fizinio skausmo sukėlimą, todėl šios pasekmės inkriminavimas perteklinis. Teismo iniciatyva atliktos korekcijos nesunkina kaltinamojo padėties.

Tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą, nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, gali būti baudžiamas viešaisiais darbais, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki dvejų metų (BK 140 str. 2 d.).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, nurodytus BK 54 straipsnyje. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.). Nusikaltimo sudėtis materiali, nusikaltimas baigtas, padarytas tiesiogine tyčia veikos atžvilgiu ir netiesiogine (neapibrėžta) tyčia pasekmių atžvilgiu (BK 15 str. 2 d. 2 p.). Kaltinamasis yra vidutinio amžiaus (52 m.), nukentėjusiosios sugyventinis, turi motiną, nedirba (b. l. 119-122, 124). 2015-2018 m. 9 kartus baustas administracine tvarka: 7 kartus už girto pasirodymą viešoje vietoje, po vieną kartą už necenzūrinių žodžių vartojimą viešoje vietoje (esant neblaiviam) ir melagingą pareigūnų iškvietimą. Vieną kartą už smulkų KET pažeidimą surašytas protokolas su administraciniu nurodymu, kas baustumo neužtraukia (b. l. 126-133). 2016-2017 m. 5 kartus teistas, iš jų 4 kartus pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir vieną kartą pagal BK 145 straipsnio 1 dalį. Bausmės neatliko, pastarąją nusikalstamą veiką padarė laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. 1986-2005 m. teistas 9 kartus, teistumai išnykę, dominavo nusikalstamos veikos nuosavybei (b. l. 78-118). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, kad prisipažino padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką ir, ją padaręs, gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo tiesioginės įtakos darant veiką, ir būdamas recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 9 ir 13 p.).

Parinkdamas bausmės rūšį ir dydį, teismas atsižvelgia į nurodytą reglamentavimą, išvardintų ir bausmės skyrimui teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, kaltinamojo asmeninių savybių, kitų jį charakterizuojančių duomenų pobūdį, jų kiekį ir tarpusavio santykį (BK 61 str. 1-2 d.).

Per pastaruosius dvejus kalendorinius metus kaltinamasis prieš nukentėjusiąją J. B. padarė ketvirtą analogišką smurtinę nusikalstamą veiką. Be to, jis šiuo laikotarpiu grasino nužudyti ar sunkiai sutrikdyti nukentėjusiosios sveikatą. Smurtinius nusikaltimus kaltinamasis daro būdamas neblaivus, spontaniškai, neplanuotai, įrankių ir/ar priemonių nenaudoja. Išdėstytos aplinkybės rodo, kad kaltinamasis stokoja impulsų kontrolės, negerbia nukentėjusiosios kaip moters, kaip žmogaus ir demonstruoja prieš ją savo jėgą, viršenybę.

Anksčiau už analogiškus nusikaltimus kaltinamajam skirtos švelnesnės viešųjų darbų ir laisvės apribojimo bausmės buvo mažai efektyvios, nes jis ir toliau daro nusikalstamas veikas. Įvertinęs inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybes: priežastis, eigą, būdą (primityvus, vulgarus), trukmę, smūgių skaičių ir dislokaciją, padarinius, kaltinamojo asmenybę bei nustatytą vieną atsakomybę lengvinančią ir dvi sunkinančias aplinkybes, teismas mano, kad adekvati bausmė kaltinamajam už inkriminuoto nusikaltimo padarymą galėtų būti griežčiausia sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas. Jo dydis parenkamas artimas sankcijos vidurkiui.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažinama trečdaliu.

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2018 m. gegužės 7 d. nutartimi panaikino Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 24 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2017 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu, skirtos (nustatytos) laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą ir pasiuntė A. O. realiai atlikti 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis, kaltinamasis (nuteistasis) apskundė minėtą nutartį, todėl šioje byloje bausmės nebendrinamos.

Sprendžiant, ar bausmės vykdymas gali būti atidėtas (šioje byloje), vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta veika, ir su nuteistojo asmenybe: nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo. Atsižvelgiama į tai, ar nuteistasis supranta padarytos veikos pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę ir neneigė jos ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys naujų pavojingų veikų, kad nelinkęs sukurti konfliktinių situacijų, kad padaryti nusikaltimai yra daugiau atsitiktinio pobūdžio ir neparodo tikrosios jo vertybinės orientacijos. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas teismo išvadai, kad bausmės paskirtis bus įgyvendinta ir be realaus laisvės atėmimo, kad šiuo atveju pakanka nuteistajam skirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius prevencinį poveikį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-42/2012, 2K-181/2012, 2K-362/2012).

Per daugiau nei dvejus metus kaltinamasis už smurtinę nusikalstamą veiką teisiamas šeštą kartą. Smurtinių veiksmų skaičius auga: iš pradžių po vieną, paskui – po du, dabar – trys keturi. Dvi paskutines nusikalstamas veikas kaltinamasis įvykdė per laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminą. Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. liepos 26 d. nuosprendžiu kaltinamajam skyrė viešųjų darbų bausmę ir baudžiamojo poveikio priemonę – 6 mėnesių trukmės dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose. Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžiu skyrė kaltinamajam laisvės apribojimo bausmę ir įpareigojo jį, be kita ko, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; pratęsė baudžiamojo poveikio priemonės terminą. Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 24 d. nuosprendžiu skyrė kaltinamajam laisvės atėmimo bausmę, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjo ir įpareigojo jį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Šiaulių apygardos teismas 2017 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu pakeitė Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 24 d. nuosprendį ir eilinį kartą atidėjo laisvės atėmimo bausmės vykdymą, įpareigojo kaltinamąjį (nuteistąjį) dirbti, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Pasak Šiaulių apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriaus atstovų (b. l. 136), prižiūrimasis kelia aukštą didelės žalos riziką sugyventinei; abiems buvo siūloma vykti į Šeimos bendruomeninius namus, kad būtų suteikta psichologinė pagalba, tačiau jie atsisakė, teigdami, jog pagalbos nereikia; prižiūrimasis nemotyvuotas siekti blaivybės. Išgertas alkoholis - kriminogeninis veiksnys, jis didina nusikalstamo elgesio riziką. Kaltinamasis neigia turįs problemų dėl nesaikingo alkoholio vartojimo, nepaiso teismo pareigos nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir padaro žalos aplinkiniams. Kol visiškai nedegradavo, kaltinamajam neatidėliotinai būtina kvalifikuotų specialistų pagalba valdant emocijas, atpažįstant ir vengiant ribinių situacijų, kol jos neperaugo į konfliktines ar smurtines, renkantis atitinkamą elgesio variantą, numatant (apsvarstant) neigiamas pasekmes pirmiau, nei jos kyla, o tokią jam galėtų suteikti laisvės atėmimo įstaigoje. Kaltinamajam atliekant bausmę, jo neįgalia motina galėtų pasirūpinti brolis R. O. ir/arba atitinkamos institucijos.

Kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnio nustatyta tvarka nuo 2018 m. balandžio 29 d. 11¹⁵ val. iki 2018 m. balandžio 30 d. 13²⁰ val. (dvi paras) (b. l. 61, 63). Šis laikas santykiu 1:1 įskaitomas į atliktą bausmę ir laikoma, kad kaltinamasis atliko dvi laisvės atėmimo bausmės dienas (BK 66 str. 2 d.).

Kaltinamajam skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 73-74) – taikoma tol, kol įsiteisės nuosprendis ir bus pradėta vykdyti juo skirta bausmė (BPK 139 str. 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 11¹, 297-298, 301-305, 307, 313 straipsniais, teismas

nusprendžia:

A. O. (A. O.), a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti (nustatyti) sumažintą 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į atliktos laisvės atėmimo bausmės laiką santykiu 1:1 įskaičiuoti A. O. laikino sulaikymo šioje byloje laiką (dvi paras) ir laikyti, kad jis atliko dvi laisvės atėmimo bausmės dienas.

Laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

A. O. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – taikyti tol, kol įsiteisės nuosprendis ir bus pradėta vykdyti juo skirta bausmė.

Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo, o kitoje byloje suimtam A. O. – per 20 d. nuo nuosprendžio patvirtinto nuorašo įteikimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per bet kuriuos šio apylinkės teismo rūmus.

Teisėja Alma Berniūnaitė