- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-05-12
- Bylos Nr.
- TS-53-1189/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-34166-2020-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Gabrielė Kaktienė
- Nuteistasis
- L. B.
- Kategorijos
- 2.5.14.2Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos tvirtinimas (BPK 360 str.)
- 2.1.10.1Nuosprendis, nutartis (BPK 29, 31, 41 str. ir kt. str.)
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Gabrielė Kaktienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro M. S. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos (duomenys neskelbtini) 2023 m. balandžio 7 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam L. B. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjime laisvės atėmimo bausmę atlieka L. B., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 9 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 1, 3, dalis, 259 straipsnio 2 dalį, 63 straipsnio 1, 2, 4, dalis, 5 dalies 2 punktą, 65 straipsnio 1 dalies, a) papunkčiu – galutinė bausmė 4 metai laisvės atėmimo.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 13 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį paskirta bausmė – 24 paros arešto, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė sumažinta 1/3 – galutinė bausmė 16 parų arešto.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 17 d. nutartimi vadovaujantis BK 64 straipsnio 2 dalimi, 65 straipsniu Vilniaus apygardos 2020 m. kovo 9 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 13 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme – galutinė bausmė 3 metai 11 mėnesių laisvės atėmimo.
Bausmės pradžia – 2021 m. gegužės 23 d., pabaiga – 2025 m. balandžio 23 d.
Anksčiau teistas.
Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime (toliau – Komisija) 2023 m. balandžio 7 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam L. B. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime nutarimas motyvuotas tuo, jog atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė. Bausmės atlikimo laikotarpiu įsidarbino, dengia turimus įsiskolinimus. Aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo veiklose. Nuteistasis vykdo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Lygtinio paleidimo komisijos rekomendacijas, nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras M. S. skundžia Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime nutarimą ir prašo šį nutarimą panaikinti. Skundas motyvuotas tuo, jog Komisija neįvertino visų lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos lemiančių veiksnių – nuteistojo L. B. asmenybės, nusikaltimų, už kuriuos jis atlieka bausmę, pavojingumo ir kt. Šiuo atveju Komisija išskirtinę reikšmę suteikė vien tik nuteistąjį teigiamai apibūdinantiems duomenims (įsidarbino ir dengia įsiskolinimus, bausmės atlikimo metu nebaustas už psichotropinių medžiagų vartojimą ar disponavimą, turi ir palaiko socialinius ryšius, ir kt.), tačiau šiuo atveju teigiamai charakterizuojančių aplinkybių nepakanka konstatuoti, jog jo atžvilgiu bausmės tikslai bus pasiekti paleidus jį lygtinai iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Nuteistasis L. B. viso teistas 6 kartus, šiuo metu atlieką laisvės atėmimo bausmę už tai, kad turėdamas tikslą platinti disponavo narkotinėmis medžiagomis. Prokuroras atkreipia dėmesį, kad nusikaltimai susiję su narkotinėmis medžiagomis sudaro itin didelį pavojų visuomenei, jos saugumui, nusikaltimai, susiję su neteisėtu disponavimu psichotropinėmis medžiagomis, kelia didelį pavojų žmonių sveikatai, gyvybei, padeda plisti narkomanijai. Prokuroro nuomone, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą svarbu atkreipti dėmesį ir į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir sunkumą. Nors nusikalstamų veikų sunkumas ir pobūdis neabejotinai jau buvo įvertintas teismo nagrinėjant baudžiamąją bylą ir negali būti laikoma pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau, kita vertus, įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamos veikos padarymą nuteistasis atlieka bausmę, taip pat kokia bausmės dalis yra likusi neatlikta. Prokuroro vertinimu pataisos procesas nuteistajam dar nėra pakankamas ir užtikrinantis, jog būdamas nestruktūruotoje aplinkoje galimos probacijos metu laikysis įstatymų ir nebenusikals.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Tuo tarpu nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti vadovaujantis BVK 82 straipsnio 4 dalimi iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas. Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.
Atsižvelgiant į aukščiau aptartą teisinį reguliavimą nagrinėjamo Komisijos nutarimo tvirtinimo kontekste, atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu L. B. nusikalstamo elgesio rizika vis dar yra vidutinė ir nekinta nuo 2021 m. birželio 29 d. Tokiu būdu vertinant materialaus pagrindo taikyti lygtinį paleidimą egzistavimą reikalinga įvertinti ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi. Vis tik šio fakto teismui konstatuoti neleidžia jau vien ta aplinkybė, kad beveik du metus iš eilės nėra stebimas nusikalstamo elgesio rizikos pokytis – ji stabiliai išlieka vidutinė, o nuteistojo elgesyje stebima net trylika dinaminių kriminogeninių veiksnių, kurie ne tik gali, tačiau ir privalo būti koreguojami pataisos procese.
Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad L. B. turi didelių finansinių įsiskolinimų, tačiau nuteistasis nepateikia jokio konkretaus plano, kaip galėtų šiuos įsiskolinimus padengti. Nuteistasis prisipažįsta, kad mėgsta išlaidauti pomėgiams ir ne visuomet atsižvelgia į turimas pajamas tai darydamas. Ir nors nuteistasis įkalinimo įstaigoje dirba, tačiau duomenų, kad siektų savarankiškai dengti šiai dienai finansinius įsipareigojimus – nėra. Šios aplinkybės, atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę be kita ko ir dėl nusikalstamų veikų susijusių su finansinės naudos siekimu, teismo vertinimu gali apsunkinti nuteistojo L. B. sėkmingą reintegraciją visuomenėje, juo labiau, kad vienas iš dinaminių kriminogeninių veiksnių yra nestabili darbo patirtis, kuri gali būti kliūtis susirandant ilgalaikį legalų pragyvenimo šaltinį.
Šiuo atveju vertinant lygtinio paleidimo instituto taikymo pagrįstumą, atkreipiamas dėmesys, jog Socialinio tyrimo išvadoje yra nurodyta, kad nuteistasis būdamas laisvėje vengė save realizuoti pozityviose, socialiai priimtinose veiklose, jo nusikalstamas elgesys reiškėsi nuosekliai. Tuo tarpu byloje esantys duomenys taip pat atskleidžia, kad asmuo netgi atlikdamas laisvės atėmimo bausmę nuo pat pradžių nebuvo linkęs savo elgesio keisti pozityvia linkme, kadangi yra duomenų, jog du kartus yra pažeidęs vidaus tvarkos taisykles – 2021 m. gruodžio 17 d. ir 2022 m. vasario 14 d. Šie pažeidimai atskleidžia, kad net ir būdamas struktūruotoje aplinkoje nuteistasis nėra linkęs keisti savo priešingo teisei elgesio. Ir nors nuo 2022 m. vasario 14 d. vidaus tvarkos taisyklių nebuvo pažeidę, du kartus skatintas, tačiau teismas sprendžia, kad atsižvelgiant į bausmės pradžią ir jau atliktos bausmės dalį, nuteistojo pozityvaus elgesio korekcija reiškiasi dar labai trumpą laiko tarpą ir nėra įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs atsisakyti savo nihilistinio požiūrio į visuomenėje taikomas teisėto elgesio nuostatas. Tuo labiau, kad ir vienas iš kriminogeninių, vis dar dinaminių, veiksnių yra nuteistojo veikimo modelių pasirinkimas, skatinantis nusikalstamumą.
Socialinio tyrimo išvadoje, nurodyta, kad nuteistasis dėl nusikalstamų veikų kaltę pripažįsta, tačiau vengia gilintis į nusikalstamo elgesio priežastis bei pasekmes, ieško savo elgesį pateisinančių aplinkybių, tai rodo, jog asmuo yra linkęs minimalizuoti savo indėlį į padarytas nusikalstamas veikas. Tai neabejotinai atskleidžia antivisuomenines nuteistojo nuostatas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, kas neabejotinai didina tiek nuteistojo padarytų nusikaltimų, tiek ir jo paties pavojingumą visuomenei ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu nuteistojo atžvilgiu. Nuteistojo dabartinis, atsainus požiūris į nusikalstamų veikų pasekmes ir savo indėlį į jas, atskleidžia, kad vienas iš bausmės tikslų – paveikti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, kad pastarasis ateityje nenusikalstų, dar nėra pasiektas, nes nuteistasis dar neturi tvirto, neigiamo požiūrio į savo ankstesnį priešingą teisei veikimą.
Iš bylos duomenų matyti, kad nuteistojo L. B. nusikalstamas elgesys labiausiai susijęs su nepakankamu problemų identifikavimu, impulsyvumu, tų pačių klaidų kartojimu, savo elgesio pasekmių neįvertinimų. Tuo tarpu aukščiau aptarti duomenys atskleidžia, kad teigiamo poslinkio šiose probleminėse srityse nuteistasis nedaro ir tai nesudaro pagrindo spręsti, kad jis jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Juo labiau, jog teigiamą elgesio korekciją vis dar galima pasiekti nuosekliai vykdant socialinės reabilitacijos plano priemones.
Nors nuteistojo atžvilgiu yra nustatyti apsauginiai veiksniai, tai yra gyvenamosios vietos turėjimas ir įdarbinimo galimybė po paleidimo, tačiau vis tik teismas ir šioje vietoje pažymi, kad gyvenamosios vietos turėjimas yra siejamas išimtinai su darbine veikla po galimo paleidimo, tokiu būdu šis apsauginis veiksnys nėra abejonių nekeliantis. Tuo labiau praeityje nuteistasis buvo įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų sąrašą. Ir nors pats nuteistasis, atliekant jo vertinimą, teigė, kad problemų dėl gyvenamosios vietos niekada neturėjo, tačiau sutinkamai su Socialinio tyrimo išvada, manytina, kad nepastovi gyvenamoji vieta gali turėti įtakos apsunkintai reintegracijai visuomenėje.
Taigi, iš aukščiau aptartų duomenų negalima daryti išvados, jog šiuo metu nuteistojo L. B. pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi todėl konstatuotina, kad materialusis lygtinio paleidimo instituto taikymo pagrindas nenustatytas. Kartu pažymėtina, kad nors formalusis, nutarties antrame lape, aptartas pagrindas taikyti lygtinį paleidimą ir egzistuoja, tačiau visiškai nevertinti likusios neatliktos bausmės dalies teismas taip pat negali. Bausmės tikslas – užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą yra sietinas su tuo, kad kiekvienas nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas tinkamai individualizuota bausme, užtikrinant visuomenės interesus, be to nuteistasis atlikdamas jau paskirtą bausmę turi patirtini tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo skiriama bausmė nėra savitikslė, kaip jau aukščiau nurodyta, ja siekiama ir paveikti asmenį, kad pastarasis savo elgesį koreguotų išimtinai teigiamai, eliminuojant galimas pakartotinio nusikalstamo elgesio apraiškas, tokiu būdu ir atliekamos bausmės laikas neabejotinai prisideda prie šio proceso. Teismo vertinimu, L. B. neatliktos bausmės dalis – 2 metai ir 16 dienų ir kitų nutartyje aptartų aplinkybių visumoje, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Todėl sutiktina su prokuroro skunde nurodytu argumentu ir konstatuojama, jog negalima vertinti, kad pataisos procesas nuteistajam jau yra pakankamas ir užtikrinantis, jog būdamas nestruktūruotoje aplinkoje, galimos probacijos metu, laikysis įstatymų ir nebenusikals.
Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistasis L. B. daro pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga dar nėra pakankama lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu nuteistajam L. lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikytinas – prokuroro skundas tenkintinas ir Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime nutarimas keistinas, netaikant nuteistajam L. B. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalimi, 84-85 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu, teismas
nutaria:
Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro M. S. skundą tenkinti.
Pakeisti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. balandžio 7 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam ir nuteistajam L. B. netaikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą.
Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.