Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Ciesiūnas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo V. J. (toliau – Pareiškėjas) skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 14 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skundžiama Panevėžio miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2016-11-14 nutartimi buvo nuspręsta atsisakyti priimti V. J. skundą ir jį grąžinti Pareiškėjui. Savo sprendimą apylinkės teismas motyvavo tuo, kad baudžiamojoje byloje Nr. 1-23-749/2015, kurioje Pareiškėjas teigia buvo galimai apšmeižtas, priimtas nuosprendis apskųstas apeliacine tvarka ir byla šiuo metu yra nagrinėjama Panevėžio apygardos teisme, dėl to apylinkės teismas padarė išvadą, jog tebevykstant procesui negalima vertinti V. B. išsakytų teiginių turinio ir jų atitikties tikrovei, kadangi teismo vertinimu, tai yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva.

Skundu V. J. teigia, jog minėta Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, todėl naikintina. Pareiškėjas nesutinka su skundžiamoje nutartyje išsakytais teismo sprendimo motyvais ir teigia, jog apeliacine tvarka apskųstoje nutartyje yra tiriamos jo, t. y. V. J., o ne V. B. veikos ir galutinis apeliacinės instancijos teismo sprendimas. Skunde taip pat teigiama, jog apylinkės teismas nenurodė nei baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų nei teismų praktikos dėl kurių tebevykstant procesui šiuo konkrečiu atveju negalima vertinti V. B. išsakytų teiginių turinio ir jų atitikties tikrovei. Skunde Pareiškėjas pažymi, jog jo vertinimu jo apylinkės teismui paduotas skundas atitinka visus BPK 412 str. 2 d. reikalavimus. Be visa to V. J. skunde nurodo, jog apylinkės teismas atsisakydamas priimti jo skundą pažeidė jo konstitucines teises kreiptis į teismą, prigimtines žmogaus teises bei laisves, teisę į orumą, nediskriminavimą, taip pat teisę į nepriklausomą, nešališką ir operatyvų teismą bei pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 2 str. nurodytą pareigą atskleisti nusikalstamas veikas. Papildomai skunde pasisakoma, jog toks apylinkės teismo vykdomas V. J. teisių gynimo vilkinimas didina turtinę ir neturtinę žalą Pareiškėjui griauna jo pasitikėjimą teismais.

Atsiliepimų į skundą negauta.

Pareiškėjo skundas atmestinas.

Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su Pareiškėjo skundu, skundžiama apylinkės teismo nutartimi ir teismui pateikta bylos medžiaga pateikta atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą medžiaga, konstatuoja, kad V. J. skundą apylinkės teismas atsisakė priimti ir jį grąžino pagrįstai.

Kaip matyti iš byloje esančių duomenų Panevėžio miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) ir joje 2016-06-21 priimtas nuosprendis, kuriuo V. J., pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 232 str. Pastarasis Panevėžio apygardos teismui pateikė apeliacinį skundą, dėl kurio sprendimas byloje dar nėra priimtas. Pareiškėjas taip pat kreipėsi į Panevėžio miesto apylinkės teismą privataus kaltinimo tvarka nurodydamas, kad 2015-04-07 Panevėžio miesto apylinkės teisme vykusio teismo posėdžio metu, nagrinėjant minėtą bylą V. B. išsakė tikrovės neatitinkančias frazes, kurios pažemino Pareiškėją, t. y. jo atžvilgiu padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 154 str. 1 d. Kaip jau minėta apylinkės teismas motyvuota nutartimi atsisakė priimti skundą ir jį grąžino V. J.. Aukštesnės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo sprendimu pažymi, jog teismas atsisakydamas priimti skundą vadovavosi BPK normose įtvirtintomis ir išdėstytomis baudžiamojo proceso stadijomis. Šiuo atveju teismas argumentuotai pasisakė, kad neįsiteisėjus galutiniam sprendimui ir tebevykstant procesui, negalima vertinti V. B. išsakytų teiginių turinio ir jų atitikties tikrovei, kadangi tai yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Aukštesnės instancijos teismas nurodo, jog apylinkės teismas Pareiškėjo skundą atsisakė priimti ne dėl jo turinio ar formos ydingumo, o todėl, jog šiuo metu jo nagrinėti procesiškai negalėtų, kadangi kaip minėta visų byloje esančių duomenų vertinimas yra perduotas nagrinėti aukštesnės instancijos teismui. Teismas pažymi, jog, visi byloje esančių proceso dalyvių parodymai išsakyti teismo posėdžio metu yra vertinami visų kitų byloje esančių įrodymų kontekste, todėl šioje konkrečioje situacijoje, nėra svarbu, jog apeliacine tvarka nagrinėjama byla yra dėl V. J., o ne dėl V. B. padarytos nusikalstamos veikos.

Papildomai pažymėtina, jog apylinkės teismas skundžiama nutartimi, priešingai nei skunde tvirtina Pareiškėjas, nepažeidė jo konstitucinės teisės kreiptis į teismą, teisės į nepriklausomą nešališką ir operatyvų teismų bei visų kitų skunde nurodytų jo tiek procesinių tiek pilietinių teisių. Atkreiptinas dėmesys, jog apylinkės teismas bei aukštesnės instancijos teismas sutikdamas su apylinkės teismo sprendimu neužkerta V. J. kelio, tuomet kai apeliacine tvarka minėtoje baudžiamojoje byloje bus priimtas sprendimas kreiptis į teismą pakartotinai nagrinėjamu klausimu, siekiant kad būtų apgintos jo galimai pažeistos teisės.

Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytus duomenis, skundą nagrinėjantis teismas daro išvadą, kad šiuo atveju pagrįstai atsisakyta priimti V. J. skundą.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

V. J. skundo netenkinti. Palikti galioti 2016 m. lapkričio 14 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartį.

Ši nutartis galutinė ir neskundžiama.