Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2012-05-25 · Civilinė byla Nr. 2-1113-394/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-05-25
Bylos Nr.
2-1113-394/2012
Teisminio proceso Nr.
2-07-3-07707-2011-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jarūnė Sedalienė
Ieškovas
A. B.
Atsakovas
UAB „Citrekas“
Advokatai
Žydrūnas Rupšys
Kategorijos
  • 14.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-1113-394/2012Teisminio proceso Nr. 2-07-3-07707-2011-7Procesinio sprendimo kategorija 14.1.;14.5.; (S) 14.7.;18.2.2;116.4.;125.7.
ŠIAULIŲ MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. gegužės 25 d.Šiauliai

Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėja Jarūnė Sedalienė, sekretoriaujant Ingridai Murzaitei,

dalyvaujant ieškovui A. B., ieškovo atstovui adv. Aldevinui Ščiglai,atsakovo UAB „Citrekas“ direktoriui M. L., atsakovo atstovui advokatui Žydrūnui Rupšiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovui UAB „Citrekas“ dėl darbo užmokesčio, vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laikotarpį bei procesinių palūkanų priteisimo, kurioje priimtas preliminarus sprendimas.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas prašo palikti nepakeistą 2011-12-28 preliminarų sprendimą, pagal kurį iš atsakovo priteista 951,22 Lt neišmokėto darbo užmokesčio, vidutinis darbo užmokestis po 37,14 Lt už kiekvieną uždelstą atsiskaityti darbo dieną, skaičiuojant nuo atleidimo dienos, t.y. 2011-02-02, iki visiško atsiskaitymo, 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodo, kad su atsakovu 2010-10-12 sudarė terminuotą darbo sutartį Nr. 152, pagal kurią buvo priimtas dirbti pagalbiniu darbininku. Darbo sutartyje numatyta, kad darbdavys įsipareigoja darbuotojui mokėti 800,00 Lt dydžio minimalų mėnesinį atlyginimą. Darbo sutartis nuo 2011-02-02 nutraukta ieškovo prašymu pagal LR DK 127 str. 1 d., tačiau atsakovas atleidimo dieną su juo neatsiskaitė ir iki šiol nesumokėjo priklausančio darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių sumų. Ieškovui už 2010 m. gruodžio mėn. neišmokėta 452,17 Lt, už 2011 m. sausio mėn. – 419,05 Lt, o už 2011 m. vasario mėn. – 80,00 Lt, viso 951,22 Lt, neatskaičius mokesčių. LR DK 141 str. 3 d. numato, kad kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už visą uždelsimo laiką; vidutinis vienos dienos darbo užmokestis paskaičiuotas darbo užmokesčio sumą už 3 paskutinius mėnesius dalinant iš tais mėnesiais faktiškai dirbtų darbo dienų (800,00 + 452,17 + 419,05) : (21+12+11) = 37,14 Lt.

Atsiliepimas

Atsakovas prašo preliminarų sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti, nurodo, kad ieškovas, išdirbęs tik vieną mėnesį, pradėjo reikalauti kelti atlyginimą, rasdavo priežasčių visai neateiti į darbą, dirbo neatsakingai, skųsdavosi, kad jam šalta, ėmė atostogas mokslams, ne sykį pačiam direktoriui teko rinkti darbo įrankius jo darbo vietoje. Gruodžio mėnesį atsakovas sudarė sąlygas ieškovui dirbti patalpose, ruošti medžiagą tvoros apdailai. Po dviejų dienų atvykęs pažiūrėti direktorius rado dailylentes netiesiai nupjautas, ieškovas pažadėjo klaidas ištaisyti, po to tiekėjas D. M. pranešė, kad ieškovas sugadino siaurapjūklį. A. B. pažadėjo įrankį sutvarkyti, bet to nepadarė. Pradėjo skambinti ieškovo tėvas, grasinti, todėl direktorius paprašė A. B. išeiti iš darbo savo noru. Žalą ieškovas padarė 2011 m, gruodžio mėnesį, lentas sugadino 2011 m. sausio mėnesį. Pagal bendrovės įstatus darbuotojus skatina ir baudžia direktorius.

Preliminarus sprendimas keistinas (LR CPK 430 str. 6 d. 3 p.). Iš byloje esančių dokumentų matosi, kad 2010-10-12 tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta terminuota darbo sutartis Nr. 152, kurios 2 p. numatytas sutarties galiojimo terminas iki 2010-11-12, vėliau pratęstas iki 2011-02-18 (b.l. 4-7). Pagal šią darbo sutartį ieškovas įsipareigojo dirbti UAB „Citrekas“ pagalbiniu darbininku, o atsakovas įsipareigojo mokėti 800,00 Lt minimalų mėnesinį atlyginimą vieną kartą per mėnesį iki kito mėnesio 10 d. pervedimu į banką arba išmokant grynais pinigais įmonės kasoje. Iš pažymos apie priskaičiuotą darbo užmokestį matosi, kad ieškovui už 2010 m. gruodžio mėn. priskaičiuota išmokėti 452,17 Lt, už 2011 m. sausio mėn. – 419,05 Lt, o vasario mėn. – 80,00 Lt, neatskaičius mokesčių (b.l. 79). Iš įrašo darbo sutartyje matosi, kad ieškovas nuo 2011-02-02 nutraukė darbo sutartį su atsakovu pagal LR DK 127 str. 1 d. (darbuotojo prašymu) (b.l. 6). Ieškovas nurodė, kad atsakovas su juo atleidimo iš darbo dieną neatsiskaitė ir liko skolingas 951,22 Lt darbo užmokesčio už 2010 m. gruodžio ir 2011 m. sausio – vasario mėnesius, ką patvirtina pažyma apie priskaičiuotą darbo užmokestį ir pateiktas išrašas iš ieškovo banko sąskaitos, iš kurio matosi, kad ieškovui darbo užmokestis buvo pervedamas į jo sąskaitą banke, 2010-11-09 pervestas atlyginimas už 2010 m. spalio mėnesį, 2010-12-09 pervestas atlyginimas už 2010 m. lapkričio mėnesį, tačiau vėliau jokie pervedimai iš atsakovo UAB „Citrekas“ į šią ieškovo sąskaitą nebuvo atliekami (b.l. 18-32, 79).

LR Darbo kodekso 141 str. 1 d. nustatyta, kad darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka. Darbdavys atsiskaitymo su darbuotoju dieną privalo išmokėti visas jam priklausančias pinigų sumas, nustatyta tvarka užpildyti darbuotojo darbo sutartį (LR DK 141 str. 2 d.). Kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką (LR DK 141 str. 3 d.). Lietuvos A. T., formuodama teismų praktiką darbo bylose, yra ne kartą nurodęs, kad atsiskaitymas su atleidžiamu darbuotoju susideda iš dviejų dalių: finansinės ir teisinės. LR DK 141 str. 3 d. taikyti būtina nustatyti tokias aplinkybes: pirma, neatsiskaitymo laiku faktą, antra, faktą, kad dėl neatsiskaitymo nėra darbuotojo kaltės. Ši norma reiškia, kad atleidžiamam darbuotojui atleidimo dieną turi būti išmokamos visos jam priklausančios pinigų sumos (LAT 2008-05-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267/2008, LAT 2011-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2011, LAT 2012-04-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179/2012).

Motyvuojamoji dalis

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas ieškovo atleidimo iš darbo dieną 2011-02-02 su juo neatsiskaitė; tą nurodo ieškovas, matosi iš ieškovo sąskaitos išrašo (b.l. 18-32). Ieškovo kaltės dėl atsakovo neatsiskaitymo su juo nėra, nes ieškovui darbo užmokestis buvo pervedamas į jo sąskaitą banke, todėl atsakovas turėjo visas galimybes su ieškovu tinkamai atsiskaityti. Atsakovas neginčija, kad su ieškovu jo atleidimo iš darbo dieną neatsiskaitė, kad ieškovui buvo priskaičiuotas darbo užmokestis už 2010 m. gruodžio ir 2011 m. sausio mėnesius bei 2011 m. vasario mėn. 1 ir 2 dienas, tačiau nurodo, kad ieškovui darbo užmokestis nebuvo išmokėtas dėl to, kad ieškovas, dirbdamas statybos objekte K. Kalinausko gatvėje, sugadino jam patikėtas medžiagas ir darbo įrankį ir tokiu būdu padarė atsakovui žalą ir dalis šios žalos - 865,61 Lt atleidimo iš darbo metu buvo išskaičiuota iš ieškovo darbo užmokesčio (b.l. 39, 62). Atsakovas žalos jam padarymo faktą įrodinėja pateikdamas teismui 2011-02-02, t.y. darbuotojo atleidimo iš darbo dieną, priimtus įsakymus Nr. 5a ir Nr. 5b, 2011-01-31 ir 2011-02-02 tarnybinius pranešimus, kurių pagrindu priimti 2011-02-02 įsakymai, PVM sąskaitas – faktūras, darbuotojų motyvavimo nuostatus ir pagalbinio darbininko pareiginius nuostatus, informaciją apie išskaičiuotas sumas, bei liudytojo D. M. parodymais (b.l. 40-43, 44-46, 47-50, 62, 72). Pagal LR DK 258 str. 1 d. ir 2 d., darbuotojo padaryta ir jo gera valia neatlyginta žala neviršijant jo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio, gali būti išskaitoma iš darbuotojui priklausančio darbo užmokesčio darbdavio rašytiniu nurodymu, o toks nurodymas išieškoti žalą gali būti priimtas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo žalos paaiškėjimo dienos. Žalos paaiškėjimo diena atsakovas laiko 2011-01-31 ir 2011-02-02 dienas, kada buvo surašyti tarnybiniai pranešimai (b.l. 41, 43). Tačiau žalos paaiškėjimo diena paprastai laikoma ta diena, kada apie padarytą žalą sužino tas įmonės valdymo organas, kuris turi teisę priimti atitinkamus sprendimus. Teismo posėdyje atsakovo direktorius M. L. nurodė, kad pagal bendrovės įstatus priimti įsakymus įmonės valdymo ir kitais klausimais, tame tarpe ir dėl išskaitų iš darbuotojų darbo užmokesčio atlikimo, yra pavesta jam. Tuo tarpu abu tarnybiniai pranešimai adresuoti UAB „Citrekas“ akcininkei ir pasirašyti bendrovės direktoriaus M. L., todėl laikyti, kad ieškovo padaryta žala paaiškėjo tik bendrovės direktoriui surašius tarnybinius pranešimus akcininkei, nėra pagrindo. Teismo posėdyje atsakovo direktorius nurodė, kad apie ieškovo daromą žalą buvo aišku jau 2010 m. gruodžio mėnesį, todėl jam jau už gruodį nebebuvo išmokėtas darbo užmokestis. Tačiau darbuotojo padaryta žala gali būti išskaitoma tik darbdavio rašytiniu nurodymu, o toks nurodymas – direktoriaus įsakymai Nr. 5a ir Nr. 5b priimti tik 2011-02-02, todėl visiškai be jokio pagrindo atsakovas neišmokėjo ieškovui darbo užmokesčio už 2010 m. gruodžio mėnesį, nors pagal darbo sutartį tą padaryti jis privalėjo iki 2011 m. sausio 10 d. (b.l. 4-7, 40, 42).

Materialinė atsakomybė – turtinės atsakomybės rūšis, numatyta darbo teisėje, ji suprantama kaip pareiga atlyginti žalą, kuri padaroma vieno darbo santykio subjekto kitam neatlikus arba netinkamai atlikus darbo pareigas (LR DK 245 str.). Darbuotojo materialinės atsakomybės tikslas – atlyginti darbdaviui padarytus nuostolius. Materialinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos visos LR DK 246 str. nurodytos sąlygos: 1) reali žala; 2) žala padaryta neteisėta veika (veiksmais, neveikimu); 3) priežastinis neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo ryšys; 4) pažeidėjo kaltė; 5) pažeidėjas ir nukentėjusioji šalis pažeidimo metu buvo susiję darbo santykiais; 6) žalos atsiradimas susijęs su darbo veikla (LAT 2002-12-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1444/2002, LAT 2012-03-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-125/2012). Teismo nuomone, atsakovas neįrodė visų įstatyme nustatytų ieškovo materialinei atsakomybei atsirasti reikalingų sąlygų, nes tiesioginei žalai ir ieškovo neteisėtai veikai įrodyti pateikė tik tarnybinius pranešimus, pasirašytus to paties direktoriaus, kuris priėmė įsakymus išskaičiuoti sumas iš ieškovo darbo užmokesčio, kuriuose nurodyta, kad ieškovas sugadino siaurapjūklį, kurio likutinė vertė 111,40 Lt, ir nekokybiškai atliko tvoros tvėrimo darbus, todėl siūloma išskaičiuoti iš ieškovo darbo užmokesčio 111, 40 Lt ir 754,21 Lt, bei statybinių medžiagų pirkimo PVM sąskaitas – faktūras (b.l. 41, 43, 44-46). Atsakovo tarnybiniuose pranešimuose nurodyta, kad ieškovas sugadino jam patikėtas medžiagas, tačiau jokių dokumentų, kad nurodytos medžiagos ir įrankis buvo užpajamuotos įmonės buhalteriniuose dokumentuose, kokia verte, kad jos buvo perduotos ieškovui ir kada tas buvo padaryta, atsakovas nepateikė. Taip pat atsakovas žalos padarymo faktų neužfiksavo jokiais aktais ar kitokiais dokumentais. Atsakovo pateiktuose darbuotojų motyvavimo nuostatuose nurodytos nuobaudos už įmonės darbo tvarkos taisyklių pažeidimus vertintinos kaip neteisėtos, nes LR DK 237 str. numatyta, kad už darbo drausmės pažeidimą gali būti skiriamos tik tokios drausminės nuobaudos, kaip pastaba, papeikimas, atleidimas iš darbo, ir tik kai kurioms darbuotojų kategorijoms įstatymuose ir kituose darbo drausmę reglamentuojančiuose norminiuose teisės aktuose gali būt nustatytos ir kitos drausminės nuobaudos (b.l. 47-48), o išskaitos iš darbo užmokesčio gali būti daromos taip pat tik įstatymų nustatytais atvejais (LR DK 224 str. 1 d.) ir tik nustatyta tvarka (LR DK 224 str. 2 d.). Teismui pareikalavus pateikti buhalterinius dokumentus apie padarytas išskaitas iš ieškovo darbo užmokesčio, atsakovas pateikė tik informaciją apie išskaičiuotas sumas ir algos išmokėjimo analizę (b.l. 72, 73). Dokumente, pavadintame „Algos išmokėjimo analizė“, surašytame 2012-03-04 ir pasirašytame tik atsakovo direktoriaus M. L. (dokumentas nepasirašytas įmonės buhalterės), pateikti duomenys apie ieškovui priskaičiuotas ir išskaičiuotas sumas prieštarauja duomenims, kurie nurodyti 2011-08-08 ieškovui išduotoje pažymoje apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas sumas, nes šioje pažymoje, pasirašytoje ir vyr. buhalterės D. P., nurodyta, kokios darbo užmokesčio sumos priskaičiuotos ieškovui už visą jo darbo atsakovo įmonėje laiką, kokios pajamų mokesčio ir socialinio draudimo įmokų sumos išskaičiuotos, ir kiek priskaičiuota išmokėti darbuotojui, t.y. ieškovui A. B.; jokių duomenų apie padarytas išskaitas iš ieškovo darbo užmokesčio už įmonei padarytą žalą šioje pažymoje nėra (b.l. 73, 79). Dokumente, pavadintame „Algos išmokėjimo analizė“, taip pat nėra jokių duomenų apie tai, kada iš ieškovo darbo užmokesčio padarytos atsakovo nurodytos išskaitos už ieškovo padarytą žalą. Ieškovui priskaičiuota išmokėti darbo užmokesčio suma už 2010 m. gruodžio ir 2011 m. sausio – vasario mėn. sudaro 846,56 Lt, tuo tarpu išskaičiuota iš darbo užmokesčio suma nurodyta 865,61 Lt (b.l. 72, 73, 79). Pagal LR DK 224 str. 2 d. 1 p., išskaitos iš darbuotojų darbo užmokesčio padengti jų įsiskolinimą įmonei, kurioje jie dirba, gali būti daromos administracijos nurodymu, jeigu darbuotojo įsiskolinimas neviršija jo vieno vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio. Iš byloje esančios pažymos apie ieškovo darbo užmokestį matosi, kad už tris paskutinius kalendorinius mėnesius, einančius iki atleidimo iš darbo mėnesio, t.y. 2010 m. lapkritį ir gruodį bei 2011 m. sausį, paskaičiuota išmokėti 1671,22 Lt, todėl vidutinis mėnesinis ieškovo darbo užmokestis sudaro tik 557,07 Lt (1671,22 Lt : 3), taigi atsakovas neturėjo pagrindo tos pačios dienos direktoriaus įsakymais daryti 865,61 Lt dydžio išskaitos, be to, pats atsakovas nurodo, kad ieškovo padaryta žala buvo žymiai didesnė (b.l. 62), o tokiu atveju žala gali būti išieškoma tik teismine tvarka.

Darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną ir šios pareigos neeliminuoja ir tokia situacija, kai atleidžiamas iš darbo darbuotojas yra skolingas darbdaviui. Tai gali būti pagrindas darbdaviui tartis su darbuotoju dėl priešpriešinių reikalavimų įskaitymo, tačiau toks reikalavimų įskaitymas galėtų būti taikomas tik sutikus darbuotojui (LAT 2008-05-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267/2008, LAT 2011-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2011, LAT 2012-04-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179/2012). Todėl tokius darbdavio veiksmus, kuriais jis siekė ne išmokėti nesumokėtas darbo užmokesčio sumas, o iš jų išieškoti įmonei padarytą žalą, teismas vertina kaip neteisėtus. Darbdavio įsakymai dėl patirtų išlaidų išskaitymo iš ieškovo atlyginimo priimti darbuoto atleidimo iš darbo dieną, ieškovas teigia, kad šiuos dokumentus pamatė tik pradėjęs skolos išieškojimo procesą, todėl ieškovui buvo atimta galimybė šiuos darbdavio nurodymus dėl žalos išieškojimo iš jo darbo užmokesčio ginčyti LR DK 258 str. 3 d. numatyta tvarka. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas laiko, kad atsakovas yra skolingas ieškovui 951,22 Lt priskaičiuoto darbo užmokesčio, neatskaičius mokesčių, ir šis darbo užmokestis atsakovo turėjo būti išmokėtas ieškovui paskutinę jo darbo dieną, t.y. 2011-02-02.

Jeigu darbuotojas reikalauja, darbdaviui taikomi LR Darbo kodekso 141 str. 3 d. nurodyti teisiniai padariniai, jei jis uždelsė atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės; darbuotojo kaltė šiuo atveju gali būti traktuojama tik dėl neatsiskaitymo fakto, o ne dėl kitų aplinkybių (LAT 2007-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2007, LAT 2008-12-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-625/2008, LAT 2011-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2011). Ieškinyje ieškovas nurodė, kad atsakovas su juo neatsiskaitė nuo 2011-02-02 iki ieškinio surašymo dienos, t.y. 2011-11-30, teismo posėdyje paaiškėjo, kad atsakovas nėra atsiskaitęs ir iki teismo posėdžio dienos (2012-05-21), todėl ieškovas prašo priteisti iš atsakovo už visą neatsiskaitymo laiką vidutinį darbo užmokestį, kuris pagal jo paskaičiavimą sudaro po 37,14 Lt už kiekvieną uždelstą atsiskaityti darbo dieną; tokio ieškovo vienos dienos vidutinio darbo užmokesčio dydžio neginčija ir atsakovas (b.l. 2). Tačiau Lietuvos A. T. yra nurodęs, kad taikant LR DK 141 str. 3 d. būtina atsižvelgti į LR DK 2 ir 35 str. įtvirtintus darbo teisės principus; pagal darbuotojo vidutinį darbo užmokestį apskaičiuota išmoka už uždelsimo atsiskaityti laiką teismo gali būti priteisiama sumažinta, jeigu jos priteisimas reikštų pernelyg didelę disproporciją, nepagrįstai didelį neadekvatumą tarp teisės pažeidimo ir sankcijos, nebūtų suderinamas su LR DK 2 ir 35 str. įtvirtintais darbo teisės principais, taip pat su proporcingumu, kaip bendruoju teisės principu (LAT 2011-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2011, LAT 2012-04-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179/2012). Byloje nustatyta, kad preliminaraus sprendimo priėmimo dieną (2011-12-28) atsakovo uždelsimas atsiskaityti su ieškovu, prasidėjęs 2011-02-03, sudarė 227 darbo dienas, o galutinio teismo sprendimo priėmimo dieną (2012-05-25) – 332 darbo dienas, taigi pagal LR DK 141 str. 3 d. apskaičiuotos išmokos už uždelsimo atsiskaityti laiką dydis būtų 12 330,48 Lt (332 x 37,14 Lt). Atsakovas darbuotojo atleidimo iš darbo dieną neišmokėjo ieškovui 951,22 Lt priskaičiuoto darbo užmokesčio (b.l. 79), ieškovas pas atsakovą dirbo trumpai (3,5 mėn.), ir šis laikotarpis, palyginus su uždelsimo atsiskaityti laikotarpiu, yra daug trumpesnis, be to, ieškovas, atleistas iš darbo 2011-02-02, į teismą dėl darbo užmokesčio priteisimo kreipėsi tik 2011-12-05, teismo posėdžiai keletą kartų buvo atidėti ir dėl ieškovo ar jo atstovo prašymų (b.l. 83, 85), todėl yra pagrindas mažinti ieškovui priteistiną vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laikotarpį iki 3000,00 Lt (atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką), nes nesumažinimas reikštų pernelyg didelę disproporciją tarp ieškovui priklausančių darbo pajamų už jo išdirbtą laikotarpį ir daugelį kartų jo darbo pajamas viršijančios kompensacijos. Tačiau darbuotojas (ieškovas) taip pat turi teisę gauti iš darbdavio (atsakovo) vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laikotarpį nuo teismo sprendimo priėmimo iki uždelsimo atsiskaityti pabaigimo dienos, kas skatina darbdavį (atsakovą) greičiau eliminuoti teisės pažeidimą ir įvykdyti savo pareigą darbuotojui (ieškovui) (LAT 2011-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2011), todėl ieškovo, dirbusio penkių dienų darbo savaitės režimu, naudai iš atsakovo priteistina ir po 37,14 Lt vidutinio darbo dienos užmokesčio už uždelsimo atsiskaityti laiką (kiekvieną uždelsimo atsiskaityti darbo dieną) nuo 2012-05-26 iki tol, kol atsakovas sumokės ieškovui uždelstą išmokėti 951,22 Lt darbo užmokestį.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad darbo užmokesčio mokėjimas yra piniginė prievolė; kai darbuotojo ir darbdavio darbo santykiai nutrūksta, jiems turi būti taikomos LR CK normos, ginančios kreditoriaus turtinius interesus (LAT 2008-12-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-625/2008). Tai reiškia, kad nutrūkus darbo santykiams ir esant nesumokėtoms darbo išmokoms, susijusioms su darbo teisiniais santykiais, taikytinos LR CK 6.210 ir 6.261 str. normos, reglamentuojančios palūkanas už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą, bei LR CK 6.37 str. 2 d. norma, įtvirtinanti procesines palūkanas už priteistą sumą. Todėl iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo visos priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kadangi ieškinys tenkintinas pilnai, iš atsakovo valstybei priteistinas žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovas atleistas, ir teismo patirtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (LR CPK 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis LR CPK 259, 260 str., 430 str. 6 d. 1 p.,

nusprendė:

Preliminarų sprendimą pakeisti.

Priteisti ieškovui A. B., a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo UAB „Citrekas“, įmonės kodas 145867174, buveinės adresas Pramonės g. 3, Šiaulių m., 951,22 Lt priskaičiuoto darbo užmokesčio už 2010 m. gruodžio, 2011 m. sausio - vasario mėn. (neatskaičius privalomųjų mokėjimų).

Priteisti ieškovui A. B., a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo UAB „Citrekas“, įmonės kodas 145867174, buveinės adresas Pramonės g. 3, Šiaulių m., 3000,00 Lt vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo atsiskaityti laiką nuo 2011-02-02 iki 2012-05-25, ir po 37,14 Lt vidutinio darbo dienos užmokesčio už kiekvieną uždelsimo atsiskaityti laikotarpio darbo dieną nuo 2012-05-26 iki tol, kol atsakovas UAB „Citrekas“ sumokės ieškovui uždelstą išmokėti 951,22 Lt darbo užmokestį.

Priteisti iš atsakovo UAB „Citrekas“ ieškovui A. B. 5 procentų dydžio metines palūkanos nuo visos priteistos sumos (3951,22 Lt) nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2011-12-05) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo UAB „Citrekas“, įmonės kodas 145867174, buveinės adresas Pramonės g. 3, Šiaulių m., 118,54 Lt žyminio mokesčio ir 12,00 Lt procesinių dokumentų persiuntimo išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per sprendimą priėmusį Šiaulių miesto apylinkės teismą.

Teisėja Jarūnė Sedalienė