Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis P. P. inkriminuojamų jam nusikaltimų padaryme kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad jis yra UAB „(duomenys neskelbtini) “ direktorius. Nuo 2007 metų įmonėje atlyginimai buvo mokami kasoje grynais vieną kartą per mėnesį. Avansinis atlyginimų mokėjimas buvo daromas tik retkarčiais ir tik iš asmeninių meistrių ir jo lėšų. Kartais naujiems darbuotojams paskolindavo pinigų iš savo asmeninių lėšų ir vėliau juos atsiimdavo po atlyginimų. Iš savo asmeninių lėšų jis buvo parėmęs kelis savo darbuotojus, kad jie nepereitų į kitas bendroves. Paremdavo kitus darbuotojus finansiškai per meistres iš savo lėšų. Nenorėjo pats asmeniškai mokėti, nes nenorėjo reklamos. Ką tiksliai, išskyrus M. B., buvo dar parėmęs finansiškai, ir kokia pinigų suma jis neatsimena. Paramos pinigai jam nebuvo grąžinami. Šie pinigai nebūdavo apskaityti buhalterinėje apskaitoje. Šiuo metu prisimena tik dalį tokių mokėjimų : A. G. – 400 Lt; P. P. 300 Lt; D. A. 300 Lt; M. B. 150 Lt. Pripažįsta, kad į pelno mokesčių deklaracija įrašė neteisingus duomenis. Dėl padarytų nusikalstamų veikų gailisi.

Liudytoja T. T. parodė, kad nuo 2007m. iki 2008 m. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini) “ meistre. Įmonėje atlyginimai dažnai vėluodavo, todėl darbininkams paprašius, ji paimdavo pinigus iš buhalterijos ir juos paskolindavo įmonės darbuotojams. Vėliau šiuos pinigus iš darbininkų atsiimdavo. Į sąsiuvinius įrašydavo darbuotojus, kuriems paskolindavo pinigus, darbuotojų atliktų darbų apimtį. Ji mano, kad direktorius žinojo apie jos imamus iš buhalterijos pinigus. Skolindavo įvairias pinigų sumas nuo 50 Lt iki 300 Lt.

Liudytoja R. B. parodė, kad 2007m. ir 2008 m. ji dirbo UAB „(duomenys neskelbtini) “ darbų meistre. Įmonėje iš pradžių buvo mokamas avansas ir atlyginimas, po to buvo mokamas tik atlyginimas. Įmonės darbuotojams ji tik skolindavo pinigus, kai pastarieji paprašydavo. Pinigus skolindavo iš savo asmeninių santaupų. Paskolintas pinigų sumas įrašydavo į savo sąsiuvinį. Skolindama pinigus, darbuotojams sakydavo, kad tai pinigai iš buhalterijos. Per mėnesį įmonės darbuotojams paskolindavo apie 1000 Lt.

Liudytojas R. B. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo prieš 3-4 metus staklių operatoriumi. Įmonėje neišdirbo nei metų. Priimant į darbą buvo sutarta dėl 800 Lt atlyginimo mokėjimo. Per mėnesį buvo mokamas atlyginimas ir avansas. Avansas siekdavo 200 Lt, o alga 300 Lt. Avansą mokėdavo kai jis pageidavo, o atlyginimą mokėdavo, kai kasoje būdavo pinigų. Atlyginimas buvo mokamas kasoje. Ten buhalterijoje pasirašydavo algalapyje. Avansą atnešdavo meistrė. Kas mėnesį gaudavo po 200 Lt avanso. Už gautą avansą pasirašydavo į paprastą knygą, kaip sąsiuvinį. Buhalterijoje gaudavo 370 Lt į rankas. Ta pati gauta pinigų suma būdavo įrašyta į algalapį. Per mėnesį buvo gavęs kartais 60 Lt, kartais 70 Lt tų pinigų. Šiuos pinigus atnešdavo meistrė R. B.. Viso gavęs apie 400-450 Lt pinigų, kurie nebuvo apskaityti buhalterinėje apskaitoje. Avansas buvo ne juodi pinigai.

Liudytojas R. M. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini) “ dirbo pagalbiniu darbininku. Vieną vasarą dirbau mėnesį su trupučiu, ir kitą vasarą apie mėnesį. Buvo sutarta dėl minimalaus atlyginimo mokėjimo. Atlyginimas buvo mokamas: avansas ir alga. Avansą mokėjo meistrė T. T.. Jis pats pranešdavo meistrei, kai jam reikėjo avanso. Atlyginimas buvo mokamas mėnesio pabaigoje pas sekretorę. Jam buvo išmokami 300 Lt - 400 Lt atlyginimo. Už tuos pinigus jis pasirašydavo. Jis nekreipdavo dėmesio ar pinigų suma ant algalapio ir realiai sumokėta pinigų suma sutapdavo. Be avanso ir atlyginimo yra gavęs ir kitų pinigų. Kiek suprato, tuos pinigus gaudavo už viršvalandžius. Pamena, kad buvo sumokėta 80 Lt. Už tuos pinigus jam nereikėjo pasirašyti.

Liudytojas A. T. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini) “ dirbo prieš 3-4 metus prie pjovimo staklių. Jam buvo sumokėtas atlyginimas 300 Lt su trupučiu. Už tuos pinigus pasirašė buhalterinėse dokumentuose.

Liudytoja A. V. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirba vyr. buhalterės pareigose. Įmonėje atlyginimas mokamas grynais pinigais mėnesio pabaigoje. Atlyginimą įmonėje išmoka ji. Įmonėje avansinis mokėjimas nėra nustatytas. Algalapyje nurodyta suma su realiai išmokama suma sutampa. Apie įmonėje mokamus avansus sužinojo tik tyrimo eigoje. Iš kasos pinigų meistrėm neduodavo. Kažkokių papildomų pinigų, ne iš įmonės kasos, o iš savo asmeninių lėšų esu paskolinusi iki 100 Lt sumos. Asmeniškai gal ir buvo skolinusi Reginai. Jokių pinigų, neapskaitytų buhalterinėje apskaitoje, ji nebuvo išmokėjusi. Kažkada direktorius buvo davęs pinigų, kad ji perduotu. Yra buvęs toks atvejis, kai technikos direktoriui išeinant, buvo perdavusi jam pinigus. Tie pinigai nebuvo iš įmonės kasos.

Liudytojas A. M. parodė, kad 2005 metais dirbo UAB (duomenys neskelbtini) staklininku. Meistrė T. T. duodavo avansą, o atlyginimas buvo mokamas buhalterijoje. Meistrė avansą jam mokėjo po 200 Lt. Už avansą jam nereikėjo pasirašyti. Už gautą atlyginimą pasirašydavo įmonės kasoje žiniaraštyje. Žiniaraštyje buvo įrašyta pinigų suma, kurią sudarė atlyginimas su avansu bendrai paėmus. Vieną kartą buvo gavęs 200 Lt kaip premiją, už kurią jam nereikėjo pasirašyti.

Liudytojas R. S. parodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) dirbo 2009m., 2006m.. Mokėdavo du kartus per mėnesį - avansą ir atlyginimą. Meistrės T. paprašydavo avanso nuo 50 Lt iki 300 Lt. Už avansą pasirašydavo pas meistrę. Vėliau buhalterijoje gaudavo atlyginimą, už kurį pasirašydavo buhalteriniuose dokumentuose, į tą sumą buvo įtrauktas ir gautas avansas. Iš algos jau būdavo išminusuotas avansas.

Liudytojas A. A. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini) “ dirbo nuo 2008m. gegužės mėnesio iki 2009m. vasario mėnesio staklininku. Įmonėje buvo mokamas avansas ir atlyginimas. Vėliau iš atlyginimo sumos buvo išskaičiuojamas sumokėtas avansas. Buhalterijoje pasiimdavo tik atlyginimo likutį. Papildomai prie atlyginimo negaudavo jokių pinigų.

Liudytojui V. K. parodė, kad jis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini) “ apie 2 mėnesius. Įmonėje buvo mokomas minimalus atlyginimas. Atlyginimas buvo mokamas grynais per du kartus, t.y. avansas ir atlyginimas. Avansas buvo mokamas, kai jo buvo prašoma. Pamena, kad buvo prašęs 50 Lt ir 100 Lt avanso. Per avansinį mokėjimą paimdavo visą savo atlyginimą. Už dirbą šeštadieniais gavo 50 Lt. Už tuos pinigus pasirašė ant balto lapo.

Liudytojas G. P. parodė, kad dirbo UAB „(duomenys neskelbtini) “ pagalbiniu darbininku. Įmonėje buvo mokamas atlyginimas per du kartus, t.y. per avansą ir atlyginimo mokėjimą. Avansą mokėjo buhalterijoje, iš ten ir pasiimdavau mokamus pinigus. Pinigų iš direktoriaus ir meistrės nėra gavęs. Imdamas avansą, pasirašydavo algalapyje. Apie 100 Lt buvo gavęs iš meistrės T. T.. Už tuos pinigus niekur nepasirašė.

Liudytojas A. B. parodė, kad prieš 2-3 metus UAB „(duomenys neskelbtini) “ dirbo staliaus – staklininko pareigose. Jei man reikdavo avanso, tai paprašydavo pas direktorių arba pas meistres. Avansas siekdavo 50 Lt. Avansas buvo išmokamas buhalterijoje, už kurį pasirašydavo kažkokioje knygoje. Pagrindinis darbo užmokestis taip pat buvo mokamas buhalterijoje. Prieš tai išmokėtas avansas jau būdavo išskaičiuotas iš atlyginimo. Papildomų prie atlyginimo pinigų nebuvo gavęs.

Liudytojas R. S. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini) “ dirbo 2009m., 2006m. Dirbo pagal neterminuotą darbo sutartį. Įmonėje atliginimas buvo mokamas per du kartus, t.y. avansas ir alga. Meistrės T. paprašydavo avanso nuo 50 Lt iki 300 Lt. Pas meistrę dokumentuose pasirašydavo. Atlyginimą gaudavo buhalterijoje. Už jį pasirašydavo. Iš algos jau būdavo išskaičiuotas avansas. Jokie papildomi pinigai jam nebuvo mokami.

Liudytojas A. A. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini) “ dirbo nuo 2008m. gegužės mėnesio iki 2009m. vasario mėnesio staklininku. Įmonėje atlyginimas buvo mokamas per kelis kartus. Prašydavo meistrės avanso. Po to avanso pinigų suma būdavo išskaičiuota iš mėnesio gale mokamo atlyginimo. Jokių papildomų prie atlyginimo pinigų nebuvo gavęs.

Liudytoja M. B. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini) “ pradėjo dirbti nuo 2003 m. ar 2004 m., o 2007 m. ar 2008 m. dar tebedirbo šioje įmonėje. Jai buvo mokamas minimalus atlyginimas. Atlyginimas buvo mokamas per du kartus, t.y. buvo avansas ir atlyginimas. Algą išmokėdavo buhalterijos darbuotojos: buhalterė ar kasininke. Yra prašiusi paskolinti pinigų asmeniškai direktoriaus. Direktorius pats asmeniškai jai buvo davęs pinigų, pinigus duodavo ir meistrė R. B.. Kiek prašydavo 50-60 Lt, tiek jai ir duodavo. Už tuos pinigus niekur nepasirašinėjo. Už pinigus, kuriuos gaudavo iš kasos, pasirašydavo algalapyje. Išmokėta ir algalapyje nurodyta suma sutapdavo. O už duotus 30 ar 50 litų ji atidirbdavo. Jos minėti 30 ar 50 Lt buvo mokami kaip papildomi pinigai. Atlyginimas būdavo mokamas mažesnis, nei nurodyta algalapyje, nes būdavo atskaičiuotas avansas. O už minėtus 30 ar 50 Lt ji atidirbdavo šeštadieniais. Ji suprato, kad minėti mokami pinigai yra neoficialus atlyginimas. Ji direktoriaus prašydavo papildomai pinigų, o ne atlyginimo. Direktorius asmeniškai jai yra davęs apie 200 Lt.

Liudytojas A. G. parodė, kad 2007 – 2008 m. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini) “ darbų saugos ir technikos direktoriaus pareigose. Iš pradžių buvo technikos direktorius, vėliau tapo darbų saugos ir technikos direktoriumi. Jo atlyginimas buvo 1200 Lt už kurį pasirašydavo. Per darbą įmonėje laikotarpį jam buvo mokamas priedas prie atlyginimo nuo 100 Lt iki 200 Lt per mėnesį. Viso išmokėta pinigų suma sudarė apie 2000 Lt.

Liudytojkas A. D. parodė, kad apie dvejus metus dirbo UAB (duomenys neskelbtini) “ staliaus – staklininko pareigose. Jam buvo mokamas minimalus atlyginimas apie 530 Lt. Papildomai prie atlyginimo R. B. jam buvo sumokėjusi 100 Lt, už kuriuos jam niekur nereikėjo pasirašyti.

Liudytoja V. M. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini) “ įmonėje dirbo apie 1,5 metų. Į darbą priimta 2007 metais pagalbine darbuotoja. Jai buvo mokomas minimalus atlyginimas - 600 Lt, atskaičius mokesčius gaudavosi 502 Lt. Avansą jai atnešdavo meistrė, o atlyginimą eidavo pasiimti iš buhalterijos. Avansas buvo 200 Lt, o alga kažkur 300 Lt. Avansą atnešdavo meistrė R. B., nes taip buvom susitarę. R. B. ateidavo su baltu lapu, ant kurio būdavo surašytos darbuotojų pavardės. Ji neatsimena ar tame lape ji pasirašydavo. Vėliau buhalterijoje gaudavo 300 Lt atlyginimą. Algalapyje pasirašydavo už didesnę pinigų sumą, nei gaudavo, nes išmokėdavo tik likusius pinigus minusavus išmokėtą avansą. Buvo gavusi 150 Lt, už kuriuos ji atidirbo. Jeigu ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad už tuos pinigus nepasirašė, reiškia taip ir buvo.

Liudytojas R. R. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini) “ dirbo staliumi – staklininku, pagalbiniu darbininku apie trejus metus. Jam buvo mokamas atlyginimas nuo padirbto darbo kiekio apie 700-900 Lt per mėnesį. Kartais iš meistrės T. T. prašydavo avanso apie 100 Lt, arba 300 Lt. Paimdamas iš meistrės pinigus, pasirašydavo sąsiuvinyje. Vėliau kasoje gaudavo atlyginimą. , kuris buvo mokamas kartą per mėnesį. Jokių papildomų pinigų prie atlyginimo iš įmonės jis nebuvo gavęs.

Liudytojas E. R. parodė, kad nuo 2005 m. iki 2007 m. pavasario dirbo UAB „(duomenys neskelbtini) “ sargu. Bendrovės direktoriumi buvo P. P.. Jam buvo nustatytas minimalus darbo užmokestis, t.y. nuo 650 lt iki 800 Lt per mėnesį. Į rankas gaudavo apie 700 Lt. Atlyginimas buvo mokamas kartą per mėnesį buhalterijoje. Pasirašydavo už tiek, kiek realiai ir gaudavo. Jam kartais tekdavo dirbti per kitų sargų sirgimo laikotarpį. Už tuos papildomus budėjimus jam per 2-3 kartus buvo sumokėta 500 Lt. Už tuos pinigus buvo pasirašęs ant balto popieriaus lapo su jo pavarde.

Liudytojas P. P. parodė, kad dirbo UAB „(duomenys neskelbtini) “ bokštinio krano mašinistu Įmonėje atlyginimas darbininkams buvo išmokomas per kelis kartus. Jam atlyginimas buvo mokomas vieną kartą per mėnesį įmonės buhalterijoje. Už atlyginimą pasirašydavo žiniaraštyje. Už gerą darbą iš meistrės T. T. gaudavo papildomus pinigus prie atlyginimo. Per visą darbo laiką yra gavęs 2000 Lt tokių pinigų. Jis suprato, kad tie pinigai yra neoficialus atlyginimas.

Liudytoja D. A. parodė, kad nuo 2006-09-28 iki 2010-01-01 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini) “ rūšiuotoja už minimalų darbo užmokestį. Įmonėje buvo mokamas avansas ir atlyginimas. Avansą išmokėdavo meistrė, kitą dalį mėnesio pabaigoje gaudavo iš buhalterijos. Buvo gavusi 100 Lt iš kaltinamojo, kadangi jai reikėjo pinigų vaistams. Tie duoti pinigai buvo kaip parama jai.

Liudytoja M. B. parodė, kad ji dirbo UAB „(duomenys neskelbtini) “. Jai buvo mokomas minimalus atlyginimas, kuris buvo išmokomas buhalterijoje. Prašydavo įmonės direktoriaus paskolinti jai pinigų po 30 ar 50 Lt. Pinigus jai perduodavo meistrė R. B.. Iš direktoriaus buvo gavusi 200 Lt tie pinigai buvo papildomi prie atlyginimo, už juos pasirašyti nereikėjo.

Specialistė D. B. parodė, kad Tyrimas atliktas remiantis UAB „(duomenys neskelbtini) “ buhalteriniais dokumentais, ikiteisminio tyrimo liudytojų parodymais, bei išimtais sąsiuviniais. Laikotarpis buvo nuo 2007-01-01 iki 2008-12-24. Mokesčiai apskaičiuoti remiantis liudytojų parodymais ir sąsiuvinio duomenimis. Paskaičiavimai buvo atlikti pasiremiant liudytojų parodymai ir sąsiuvinio parodymais bei lyginant su UAB „(duomenys neskelbtini) “ buhalteriniais dokumentais. Dėl išmokėto ir neapskaityto buhalterinėje apskaitoje atlyginimo pagal įmonės dokumentus nebuvo galima nustatyti tiriamuoju laikotarpiu įmonės turto. Dėl nustatytų pažeidimų yra atsakingas įmonės vadovas P. P.. Apskaičiuoti buvo mokesčiai: gyventojų pajamų, valstybinio socialinio draudimo ir garantinio fondo. Iš viso apskaičiuota 21937 Lt: gyventojų pajamų mokestis – 9352 Lt, Sodrai – 12511 Lt, į garantinį fondą – 74 Lt. Neimant domėn minėtų liudytojų parodymus be daiktinio įrodymo – sąsiuvinio parodymus, įmonės ūkinę – finansinę veiklą galima nustatyti. Specialistui pateiktuose sąsiuviniuose nurodyta buvo vardai, pavardės ir surašyti skaičiai. Specialisto išvados 1 priede, 9 grafoje nurodyta: atlyginimai, atskaičiuoti mokesčiai, surašyti skaičiai pamėnesiui. Tie pateikti skaičiai (sumos) yra paimti iš tų sąsiuvinių. Dalies liudytojų parodymų sutapo su sąsiuvinyje nurodytomis sumomis. Buvo ir tokių liudytojų, kurie teigė gavę tam tikrą sumą, o sąsiuvinyje jie neįrašyti. Specialisto išvados 4 lapo 2 pastraipos komentaras: parašyta, kad įmonė mokėjo neoficialiai, įrašius į buhalterinę apskaitą, įmonė pateikia daugiau sąnaudų. Atminusavus sąnaudų dalis ir atsiranda pelnas. Iš kokių lėšų buvo sumokėti atlyginimai, tyrimo metu nenustatyta. Tyrimo metu nebuvo nustatyta, iš kokių lėšų mokama: skolintų ar kokių kitų. Padidėjus įmonės sąnaudom, įmonės pelnas mažėja. Išgryninti iš kokių pinigų buvo mokėti atlyginimai neįmanoma, nebent yra kažkokių gautų pajamų, kurios neįtrauktos į buhalterinę apskaitą. Apmokėjimas produktų yra įmonei, tai ir turi būti įmonės pinigai, o ne asmeniniai pinigai. Išmokėti minėti atlyginimai susiję su veikla, kurioje darbuotojai atlieka savo darbą toje įmonėje, tai atlyginimai turėtų būti mokami iš įmonės lėšų. Neįmanoma nustatyti ar iš įmonės, ar iš savo asmeninių lėšų buvo mokamai atlyginimai. Įmonės vadovas gali skolinti pinigus įmonei, bet jos turi būti užfiksuotos buhalterinėje apskaitoje. Čia tokio varianto nebuvo. Iš buhalterijos apskaitos organizavimą atsakingas direktorius, o meistrės savo ruožtu yra atsakingos už savo darbą.

Iš papildomos specialisto išvados Nr. 5-4/95 matyti, kad pagal duotus teisiamojo posėdžio metu liudytojų parodymus, UAB „(duomenys neskelbtini) “ išmokėjo savo darbuotojams 7110 Lt darbo užmokesčio, kuris nebuvo įtrauktas į buhalterinę apskaitą, iš jų nebuvo sumokėti valstybei gyventojų pajamų mokesčio už 2007-2008 metus 2731.06 Lt, socialinio draudimo įmokos už 2007-2008 metus 3447.41 Lt, įmokos į garantinį fondą 20.29 Lt. Įmonės vadovas įrašė neteisingus duomenis 2007 metų metinę pelno mokesčių deklaraciją. Dėl minėtų pažeidimų iš dalies nebuvo galima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini) tiriamo laikotarpio nuo 2007-01-01 iki 2008-12-24 turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Pateiktuose bei apžiūrėtuose daiktiniuose įrodymuose – 2 sąsiuviniuose matyti, kad juose įrašyti minėtų liudytojų pavardės, kiekvieną mėnesį išmokėtinos jiems pinigų sumos litais.