Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-11-18 · Administracinė byla Nr. I-6839-189/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2015-06-26Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  2. Pirmoji instancijaSprendimas · 2015-11-18Regionų apygardos administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-11-18
Bylos Nr.
I-6839-189/2015
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00759-2015-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Bronius Januška, Rūta Miliuvienė, Irena Paulauskienė
Pareiškėjas
V. R.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai
Trečiasis asmuo
Sveikatos priežiūros tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-6839-189/2015Proceso Nr. 3-61-3-00759-2015-2Procesinio sprendimo kategorija 1.6.6.1., 74. (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. lapkričio 18 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Broniaus Januškos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rūtos Miliuvienės ir Irenos Paulauskienės,

dalyvaujant pareiškėjui V. R.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi pareiškėjo V. R. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai dėl neišmokėtos pensijos dalies priteisimo (trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiūros tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–5) prašydamas:

1) Atnaujinti terminą skundui paduoti;

2) Panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2015-01-22 sprendimą Nr. 1D-867(11);

3) Priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos nesumokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį už laikotarpį nuo 2010-2013 metus.

Teismo 2015-02-09 įsiteisėjusia nutartimi pareiškėjui atnaujintas terminas skundui paduoti už laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2013-12-31 (b. l. 9–11).

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos, susidariusios dėl Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 4 ir 5 str. nuostatų taikymo, priteisimo už laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2013-12-31.

Atsakovas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija (toliau – ir Ministerija), kartu atstovaujantis ir Lietuvos valstybei atsiliepimo (b. l. 57) argumentais nesutiko su pareiškėjo skundu.

Atsakovų ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (Administracinių bylų teisenos įstatymo, toliau – ABTĮ, XI skirsnis). Bylos nagrinėjimo atidėjimo pagrindų nenustatyta (ABTĮ 80 str.).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje pateiktais rašytiniais dokumentais nustatyta, kad pareiškėjui Ministerijos 2003-01-24 Išvada nuo 2003-01-03 iki neteminuotai buvo paskirta 986,49 Lt pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą (b. l. 39).

Pareiškėjas dėl neišmokėtos valstybinės pensijos dalies su 2014-11-12 prašymu kreipėsi į Ministeriją (b. l. 53–54), kuri 2015-01-22 sprendimu Nr. 1D-867(11) atsisakė nagrinėti pareiškėjo prašymą Viešojo administravimo 14 str. 3 dalies 3 punkto pagrindu (b. l. 55).

Nesutikdamas su gautu atsakymu pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą.

Ginčas byloje nagrinėjamas dėl valstybinės pensijos pareiškėjui priteisimo pagal Laikinojo įstatymo 4 ir 5 straipsnių nuostatas už laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2013-12-31. Iš byloje pateiktos 2015-01-13 pažymos Nr. 11DP(P)-341 (b. l. 7) nustatyta, kad pareiškėjui paskirtos valstybinės pensijos mokėjimas buvo ribojamas 2010-2013 metais, tačiau, atsižvelgiant į priimtus nagrinėti reikalavimus, pareiškėjui valstybinė pensija vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 str. nuostatomis buvo ribojama laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2013-12-31, vadovaujantis Laikinojo įstatymo 5 str. nuostatomis laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2012-05-31.

Laikinasis įstatymas, išskyrus jo 16 straipsnį, įsigaliojo 2010-01-01. Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad paskirtos ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigūnų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) ir rentos, nurodytos šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose, bei valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos perskaičiuojamos taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę. Jeigu tas pats asmuo gauna dvi arba daugiau šioje dalyje nurodytų išmokų, apskaičiuojant naują mokėtiną kiekvienos išmokos dydį, visos gaunamos išmokos sumuojamos ir perskaičiuojamos, išmokų sumai taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę.

Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis (redakcija, galiojusi nuo 2010-01-01 iki 2010-03-01) nustatė, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnyje nustatyta tvarka perskaičiuotų valstybinių pensijų, kurių skyrimas ir (arba) mokėjimas nesiejamas su asmens draudžiamosiomis pajamomis ir kurie po išmokos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, arba gauna ligos (įskaitant darbdavio mokamas ligos dienomis), motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpas, mokamas pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos socialinio draudimo pašalpas, mokamas pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą (toliau šiame įstatyme šios pajamos ir pašalpos vadinamos draudžiamosiomis pajamomis), išskyrus asmenis, draudžiamus privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktus, mokama pensijos dalis, apskaičiuota taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 2 priede nurodytą formulę, atsižvelgiant į tą mėnesį, už kurį mokama išmoka, gautų draudžiamųjų pajamų dydį, jeigu išmoka mokama už praėjusį mėnesį. Tuo atveju, kai išmoka mokama už einamąjį mėnesį, atsižvelgiama į praėjusio mėnesio draudžiamąsias pajamas. Iš esmės analogiškas reguliavimas buvo nustatytas ir vėlesnėse Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies redakcijose, galiojusiose nuo 2010-03-01 iki 2010-12-01 ir nuo 2010-12-01 iki 2012-09-01. Laikinojo įstatymo 5 straipsnis neteko galios 2012-09-01.

Laikinojo įstatymo 15 straipsnyje buvo nustatyta, kad šis įstatymas, išskyrus 16 straipsnį, įsigalioja 2010-01-01 ir galioja iki 2011-12-31. Lietuvos Respublikos Seimas 2011-12-20 priėmė Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymą, kuriuo valstybinėms pensijoms Laikinojo įstatymo galiojimo terminas pratęstas iki 2012-12-31, o 2012-12-20 priimtu Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymu – iki 2013-12-31.

Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimu pripažinta, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai; Laikinojo įstatymo 5 straipsnis 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą“. Konstitucinis Teismas 2015-05-14 nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymų, priimtų 2011 m. gruodžio 20 d. ir 2012 m. gruodžio 20 d., atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pripažino, kad Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas (2011-12-20 redakcija, Žin., 2011, Nr. 160-7573) tiek, kiek jame buvo nustatyta, kad Laikinasis įstatymas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Valstybinių pensijų įstatymą, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą bei Mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, galioja iki 2012-12-31, neprieštaravo Konstitucijai; Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas (2012-12-20 redakcija, Žin., 2012, Nr. 155-7985) tiek, kiek jame buvo nustatyta, kad Laikinasis įstatymas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Valstybinių pensijų įstatymą, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą bei Mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, galioja iki 2013-12-31, neprieštaravo Konstitucijai. Teismas konstatavo, kad teisinis reguliavimas, pagal kurį buvo nustatytas ilgesnis sumažintų valstybinių pensijų, paskirtų ir mokamų iš valstybės biudžeto pagal Valstybinių pensijų įstatymą, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą ir Mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, mokėjimo terminas nei kai kurių kitų sumažintų socialinių išmokų, tame tarpe valstybinių socialinio draudimo pensijų, mokėjimo terminas, vertintinas kaip valstybinių pensijų mažinimas didesniu mastu atsižvelgiant į kitokią, nei kitų socialinių išmokų (tame tarpe senatvės ir invalidumo pensijų), šių pensijų prigimtį ir pobūdį, t. y. kaip objektyviai pateisinamas skirtingų kategorijų pensininkų (valstybinių pensijų ir valstybinio socialinio draudimo pensijų gavėjų) skirtingas traktavimas, kuriuo savaime nepažeidžiamos pensijų tos pačios kategorijos pensininkams dydžių proporcijos. Konstitucinis Teismas nusprendė, jog nėra pagrindo teigti, kad Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymais, priimtais 2011-12-20 ir 2012-12-20, buvo pažeisti konstituciniai teisinės valstybės, asmenų lygiateisiškumo, teisingumo, proporcingumo principai. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjui mokėta pareigūnų ir karių valstybinė pensija pagal Laikinojo įstatymo 4 str. buvo mažinama pagrįstai, todėl reikalavimas priteisti dėl Laikinojo įstatymo 4 str. taikymo susidariusią pensijos nepriemoką taikytą laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2013-12-31 negali būti tenkinamas.

Byloje pateikta 2015-01-13 pažyma tvirtina, kad dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatų taikymo laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2012-05-31 pareiškėjui neišmokėta108,12 Lt pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoka (b. l. 7). Atitinkamai pareiškėjui priteistina pareigūnų ir karių valstybinės pensijos 31,31 Eur (108,12 Lt) nepriemoka, susidariusi taikant Laikinojo įstatymo 5 straipsnį.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija analogiškoje byloje yra nurodžiusi, kad pareiškėjo teisių pažeidimas kilo dėl to, jog Lietuvos valstybė, o konkrečiai Lietuvos Respublikos Seimas, netinkamai reglamentavo valstybinės pensijos mokėjimo klausimus. Pareiškėjo turtinių interesų pažeidimą sukėlė teisėtomis laikytos ir vėliau antikonstitucinėmis paskelbtos Laikinojo įstatymo nuostatos. Vadinasi, tinkamas atsakovas byloje dėl sumažintos valstybinės pensijos mokėjimo yra Lietuvos valstybė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A-552-519/2013). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjui neišmokėta pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalis priteistina iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vidaus reikalų ministerijos.

Pareiškėjas taip pat prašo panaikinti Ministerijos 2015-01-22 sprendimą Nr. 1D-867(11).

Bylos medžiaga nustatyta, kad Ministerija, ginčijamu sprendimu atsisakė nagrinėti pareiškėjo prašymą, vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 14 str. 3 d. 3 punktu, atsižvelgiant į tai, kad į pareiškėjo suformuluotus prašymus jau buvo atsakyta 2013-12-11 sprendimu Nr. 1D-11059(11), 2014-02-05 sprendimu Nr. 1D-986(11) ir 2014-05-12 sprendimu Nr. 1D-3622(11). Nustatyta, kad pareiškėjas 2013-11-26, 2014-01-03, 2014-03-19 ir 2014-11-12 prašymuose iš esmės kėlė tapačius klausimus, t. y. dėl paskirtos valstybinės pensijos dydžio, laikotarpio nuo kada pensija buvo sumažinta, kokiu dydžiu pensija buvo sumažinta. Pareiškėjui į jo keliamus klausimus buvo atsakyta 2013-12-11 sprendimu Nr. 1D-11059(11) (b. l. 42), kuriuo atsakovė, kaip išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija, pareiškėjui nurodė valstybinės pensijos perskaičiavimo pagrindus. Tuo tarpu prašymą dalyje dėl Laikinojo įstatymo 5 str. nuostatų taikymo, atsisakė nagrinėti, kaip pateiktą praleidus 6 mėnesius nuo paaiškėjimo apie nepriemokos neteisėtumą dienos.

Kitais sprendimais Ministerija atsisakė nagrinėti pareiškėjo prašymus taip pat Viešojo administravimo įstatymo 14 str. 3 d. 3 punkto pagrindu.

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, jog kreipdamasis į teismą dėl valstybinės pensijos nepriemokos pareiškėjas privalo pagrįsti, kad tarp šalių yra kilęs ginčas – t. y. į teismą kreiptis tik po kreipimosi į kompetentingą subjektą, kuriam pavesta išmokėti valstybinę pensiją, ir šiam subjektui nepatenkinus reikalavimo, tačiau tai nereiškia, jog reikalavimams dėl valstybinės pensijos nepriemokos yra taikoma privaloma ikiteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-04-08 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-492-124/2013; 2013-08-07 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-146-562/2013).

Viešojo administravimo įstatymo 14 str. 3 d. 3 punkte nustatyta, kad pranešimas ar skundas nenagrinėjamas, jeigu teismas ar tas pats viešojo administravimo subjektas jau yra priėmęs sprendimą tuo pačiu klausimu ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti sprendimą. Įvertinus pareiškėjo pateiktų prašymų turinį ir nustačius jų turinio tapatumą (į pirmąjį pareiškėjo 2013-11-26 prašymą Ministerija yra atsakiusi 2013-12-11 sprendimu Nr. 1D-11059(11)), nėra pagrindo išvadai dėl Ministerijos 2015-01-22 sprendimo Nr. 1D-867(11) neteisėtumo. Ministerija pareiškėjui į jo 2014-11-12 prašyme keliamus klausimus (pateikti duomenis apie pensiją ir išmokėti susidariusią pensijos nepriemoką) yra atsakiusi 2013-12-11 sprendimu Nr. 1D-11059(11) (šiame sprendime nurodytas valstybinės pensijos mažinimo teisinis pagrindas bei nurodyta, kad išmokėti pensijos nepriemoką Ministerija neturinti teisinio pagrindo), kurio pareiškėjas neskundė, todėl naikinti 2015-01-22 sprendimą Nr. 1D-867(11), kuriuo atsisakyta nagrinėti pareiškėjo prašymą nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 2 p., 127 str., 129 str.,

nusprendė:

Pareiškėjo V. R. skundą patenkinti iš dalies.

Priteisti V. R. iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vidaus reikalų ministerijos 31,31 Eur (trisdešimt vienas euras, 31 ct) pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoką, susidariusią laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2012-05-31 dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio taikymo.

Kitoje dalyje pareiškėjo skundą atmesti.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėjai Bronius JanuškaRūta MiliuvienėIrena Paulauskienė