Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjus pareiškėjo A. O. (toliau tekste - pareiškėjas) skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2013 m. balandžio 10 d. nutarties, kuria buvo netenkintas pareiškėjo skundas, dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorės (toliau - prokurorė) 2013 m. kovo 18 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2013 m. kovo 1 d. Generalinėje prokuratūroje gautas A. O. pareiškimas, kuriame nurodyta, kad 2010 m. spalio 3 d. buvo apvogtas jo butas, tačiau pas įtariamąjį K. prokuratūra jokios kratos neatliko ir taip ignoravo Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste – BPK) 145 str. 1 d. Kaimynystėje gyvenantis R. K. 2010 m. lapkričio 5 d. pardavė pareiškėjui daiktus, kurie buvo pavogti iš jo buto. Tačiau įrodymų užtikrinimui prokuratūra akistatų tarp nukentėjusiojo ir įtariamojo neatliko, taip ignoravo Lietuvos Respublikos BPK 190 str. Pareiškėjas mano, kad prokuroras Gražvydas Žebelys tyčia nevykdė Lietuvos Respublikos BPK reikalavimų ir taip žlugdė įrodymus ir ikiteisminį tyrimą. Nuo 2010 m. spalio 3 d. praėjo du su puse metų, tačiau joks ikiteisminis tyrimas neatliekamas. Dėl išdėstyto mano, kad Gražvydas Žebelys tyčia nevykdė BPK reikalavimų ir dėl jo kaltės įrodymai byloje sunaikinti, todėl Gražvydui Žebeliui turi būti pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos BK 229 str.

2013 m. kovo 18 d. Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, pagal pareiškime išdėstytus faktus, konstatuodama, kad nurodyti duomenys apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi.

Pareiškėjas, nesutikdamas su prokurorės 2013 m. kovo 18 d. nutarimu, pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjui. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas 2013 m. balandžio 10 d. nutartimi pareiškėjo skundą atmetė. Savo sprendimą teismas motyvavo tuo, kad prokuroras Gražvydas Žebelys ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) veikė kaip aukštesnysis prokuroras savo kompetencijos ribose, o tokie prokuroro veiksmai negali būti vertinami kaip nusikaltimas - netinkamas tarnybos pareigų atlikimas, padaręs didelės žalos asmens interesams. Prokuroras Gražvydas Žebelys neatliko ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), jo neorganizavo ir nekontroliavo. Pareiškėjo teiginiai, kad jis tyčia pažeidė Lietuvos Respublikos BPK reikalavimus ir, kad dėl jo kaltės buvo sunaikinti duomenys, yra deklaratyvūs ir neparemti jokiais faktiniais duomenimis.

Skundu aukštesnės instancijos teismui pareiškėjas prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2013 m. balandžio 10 d. nutartį, kadangi prokuroro Gražvydo Žebelio nusikalstama veika pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 229 str. yra įrodyta. Taigi, Generalinė prokuratūra įpareigotina prokurorui Gražvydui Žebeliui iškelti baudžiamąją bylą už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 229 str.

Skunde teigiama, kad 2010 metų rugsėjo mėnesį pareiškėjo nebuvo namuose naktimis. Buto laukinės durys buvo užrakintos pakabinama spyna. Kitame name, kur yra pareiškėjo butas, už penkiolikos metrų, gyvena broliai K. B. K. yra narkomanai, yra po kelis kartus teisti. Abu namai, kur yra pareiškėjo butas ir kur gyvena broliai K., yra viename kieme. B. K. platina narkotines medžiagas. Laikotarpiu nuo 2005 metų iki 2011 metų, pas K. pastoviai savo automobiliu atvažiuodavo narkomanas K.. Nakties metu broliai K. vaikšto po abiejų namų kiemus. Jie abu 2010 metų rugsėjo mėnesio naktį nusižiūrėjo, kad ant buto lauko durų yra pakabinta spyna ir, kad pareiškėjas nakties metu į savo butą nesugrįžta.

Kada buvo apvogtas pareiškėjo butas, narkomanas K. ir broliai K. automobiliu naktimis kažkur išvažiuodavo. 2010 m. spalio 3 d. naktį buvo apvogtas pareiškėjo butas. Į butą patekta metalui pjauti skirtu pjautuvu nupjovus pakabinamą durų spyną. Iš karto po vagystės, įtariamaisiais dėl vagystės iš buto buvo broliai K. ir K. Tokiu atveju, prokuratūra pas įtariamuosius asmenis turėjo daryti kratą, ieškoti iš buto pavogtų daiktų. Apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras Gražvydas Žebelys pas K. kratos namuose tyčia nedarė. Krata pas K. tyrėjo būti daroma 2010 m. spalio 5 d. Nedarydamas kratos pas K., prokuroras Gražvydas Žebelys tyčia ignoravo Lietuvos Respublikos BPK 145 str. 1 d., dėl kratos būtinumo. K. K. sistemingai lankosi pas K. policija žinojo todėl, kad anksčiau į policijos komisariatą pareiškėjas buvo parašęs pareiškimą dėl to, kad K. iš kiemo ką nors pavogdavo ir po to automobiliu pasprukdavo.

Praėjus mėnesiui po to, kai 2010 m. spalio 3 d. apvogtas pareiškėjo butas, 2010 m. lapkričio 5 d., kaimynystėje gyvenantis narkomanas R. K. atėjo ir pasiūlė pirkti daiktus. Kada pareiškėjas daiktus nupirko, pamatė, kad tai tie patys daiktai, kurie buvo pavogti iš jo buto 2010 m. spalio 3 d. Iš karto po to, pareiškėjas parašė pareiškimą į apylinkės prokuratūrą. Kad užtikrinti įrodymus, prokuratūra turėjo daryti akistatą tarp R. K. ir pareiškėjo, tačiau prokuroras Gražvydas Žebelys akistatos 2010 m. lapkričio mėnesį tyčia nedarė. Taip tyčia ignoravo Lietuvos Respublikos BPK 190 str. ir 145 str. 1 d. reikalavimus, sužlugdė ir numarino ikiteisminį tyrimą. Iš nutarties rezoliucinės dalies matosi, kad ikiteisminio tyrimo teisėjas nieko nedetalizavo dėl to, kad prokuroras Gražvydas Žebelys tyčia nedarė kratos pas K. ir, kad nebuvo daroma akistata tarp nukentėjusiojo ir R. K.. Pareiškėjo vertinimu, nutartis yra be esmės ir be argumentų, nepasisakyta, kodėl prokuroras Gražvydas Žebelys pas K., kaip įtariamąjį, nedarė kratos. Taigi, prokuroras Gražvydas Žebelys tyčia nevykdė Lietuvos Respublikos BPK 190 str., 193 str. reikalavimų.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas prašė skundą tenkinti.

Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi ir ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) medžiaga konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2013 m. balandžio 10 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti pareiškėjo skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo.

Lietuvos Respublikos BK 229 str. nustato baudžiamąją atsakomybę už valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo pareigų neatlikimą ar netinkamą atlikimą dėl neatsargumo, jeigu dėl to valstybė, juridinis ar fizinis asmuo patyrė didelės žalos. Savo pareigų neatlikimas yra neteisėtas valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens neveikimas, t. y. tų pareigų, kurios priklauso jo kompetencijai ir yra būtinos tarnybos interesams užtikrinti, nevykdymas, o netinkamas savo pareigų atlikimas - valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens aplaidus, nekokybiškas, atmestinas, nepakankamai efektyvus ir pan. savo pareigų vykdymas, neužtikrinantis tarnybos interesų. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos BK 229 str. numatytos nusikalstamos veikos, dėl kurios galimo padarymo pareiškėjas prašė pradėti ikiteisminį tyrimą, sudėtis yra materiali. Taigi, tokia veika laikoma baigta tik kilus baudžiamajame įstatyme numatytiems padariniams - didelei turtinio ar kitokio pobūdžio žalai valstybei, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui. Pareiškėjas nei žemesnės, nei aukštesnės instancijos teismui nepateikė jokių objektyvių duomenų apie tai, ar jam buvo padaryta didelė turtinė ar neturtinė žala, kuo ji pasireiškė, nors tai yra lemiamas kriterijus nusikalstamai veikai pagal Lietuvos Respublikos BK 229 str. kvalifikuoti. Pažymėtina, kad padaryta žala gali būti įvairaus pobūdžio, tačiau ją kaip „didelę“ turi įrodyti žalą patyręs asmuo. Akcentuotina ir tai, kad baudžiamasis procesas yra ultima ratio (išimtinio pobūdžio) priemonė, todėl turi būti pradedamas tik esant rimtam pagrindui bei nusikalstamos veikos sudėčiai, ko nagrinėjamu atveju nenustatyta.

Be to, kaip matyti iš aukštesnės instancijos teismui pateiktos ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagos, ikiteisminis tyrimas 2010 m. spalio 3 d. padėtas Tauragės apskrities VPK pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., dėl pinigų ir daiktų vagystės iš pareiškėjo buto. Ikiteisminį tyrimą atliko Tauragės apskrities VPK tyrėjas S. D., o jo proceso veiksmus kontroliavo, ikiteisminį tyrimą organizavo ir vadovavo jam Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokurorė I. P.. Prokuroras Gražvydas Žebelys ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) veikė kaip aukštesnysis prokuroras savo kompetencijos ribose, todėl sutiktina su žemesnės instancijos teismo padaryta išvada, kad pareiškėjo skunde nurodyti veiksmai, kurių neva neatliko prokuroras Gražvydas Žebelys, negali būti vertinami Lietuvos Respublikos BK 229 str. prasme, nes šis prokuroras nevykdė ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), jo neorganizavo ir nekontroliavo. Todėl pareiškėjo skundo teiginiai, kad prokuroras Gražvydas Žebelys tyčia pažeidė Lietuvos Respublikos BPK reikalavimus, dėl jo kaltės buvo sunaikinti duomenys, yra deklaratyvūs ir neparemti jokiais faktiniais duomenimis. Be to, iš ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagoje surinktų duomenų matyti, kad tiriant nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., pats pareiškėjas ne kartą šaukiamas į apklausas neatvyko, vėliau buvo gautas jo pareiškimas, kad jis atsisako atvykti ir siūlo atsiųsti dokumentus, kuriuos jis pats užpildys. Iš pradžių pareiškėjas nurodė įtariamaisiais brolius V. ir E. G., kurie buvo apklausti netrukus po įvykio, vėliau, t. y. 2010 m. lapkričio 5 d., praėjus mėnesiui nuo galimai padarytos nusikalstamos veikos, pareiškėjas vagystės padarymu ėmė kaltinti R. K., o tik vėlesniuose skunduose prokuratūrai ir teismams, kaip galimai padariusius nusikalstamą veiką, nurodė brolius K. bei K. Jokie įtarimai K. ikiteisminio tyrimo metu nebuvo pareikšti, skirtingai, nei nurodoma skunde. Taip pat pareiškėjas, dar iki atvykstant tyrėjams, pats sutvarkė įvykio vietą, pakabino naują spyną, o senąją neva pametė, taip sunaikindamas svarbiausius nusikalstamos veikos įrodymus. Taigi konstatuotina, jog pats pareiškėjas savo veiksmais sutrukdė išsamiai atlikti ikiteisminį tyrimą. Tai, kad pareiškėjo netenkina aukštesniojo prokuroro Gražvydo Žebelio priimti sprendimai netenkinti pareiškėjo skundų ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini), negali būti pagrindas jo atžvilgiu pradėti ikiteisminį tyrimą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad žemesnės instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pagrįstai vadovavosi Lietuvos Respublikos BPK 168 str. 1 d., nes pareiškėjo faktai apie padarytą nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pareiškėjo skundas atmestinas ir paliktina galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 10 d. nutartis.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti pareiškėjo A. O. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 10 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.