- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-07
- Bylos Nr.
- TS-3-878/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-39023-2017-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Nuteistasis
- J. V.
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo J. V. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2018 m. lapkričio 20 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį (5 nusikalstamos veikos), 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį, paskirta galutinė bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 3 metams.
Bausmės pradžia – 2019 m. balandžio 4 d., bausmės pabaiga – 2021 m. spalio 29 d. (užskaityti 5 mėnesiai 5 dienos).
Alytaus pataisos namuose bausmę atlieka nuo 2019 m. balandžio 25 d.
Žemesnės instancijos teismas
Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose (toliau – Komisija) 2019 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 357–191 nutarė netenkinti J. V. prašymo paleisti jį lygtinai iš pataisos įstaigos. Komisija nutarime nurodė, jog nuteistasis Komisijai pristatomas pirmą kartą. Jis bausmės atlikimo metu iš dalies vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs daugiau kaip 1/3 paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Ankščiau teistas 9 kartus už vagystes ir turto sugadinimą. Nusikaltimus pradėjo daryti nuo labai jauno amžiaus – 16 metų. Jam 5 kartus buvo taikytas lygtinis paleidimas, tačiau, nors sąlygų nepažeidė, po išbūto termino vėl darydavo naujus nusikaltimus. Jam 1 kartą buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, per tą laiką padarė naują nusikaltimą. Nuteistasis turi finansinių įsipareigojimų, kurių nesprendžia. Dalyvaudamas Komisijos posėdyje, teigė, kad finansinius įsipareigojimus sprendžia jo žmona, tačiau nepateikė to patvirtinančių dokumentų. Laisvėje baigęs (duomenys neskelbtini), profesijos nėra įgijęs. Atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, nedirba, mokosi (duomenys neskelbtini) specialybės. Socialinius ryšius su artimaisiais palaiko, nėra socialiai atsiskyręs, tačiau nuteistajam trūksta pasitikėjimo savimi, stokoja prasmingo laiko leidimo. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika pagal OAS‘ys metodiką įvertinta kaip vidutinė – 81 balas. Ankstesni vertinimai nėra atlikti (nuteistasis atsisakė atlikti pirminį nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą), todėl nėra galimybės nustatyti, ar yra pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies nuostatas, šios aplinkybės nustatymas yra pagrindas atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes bei padarytas išvadas Komisija sprendžia, jog netikslinga nuteistąjį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, nes nėra pagrindo manyti, jog jis būdamas laisvėje nedarys naujų nusikaltimų bei laikysis įstatymų.
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmuose 2019 m. gruodžio 18 d. gautas nuteistojo J. V. skundas dėl Komisijos nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos Nr. 357–191. Nuteistasis prašo panaikinti Komisijos nutarimą ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nurodė, jog Komisija, priimdama nutarimą nepaleisti jo lygtinai iš pataisos įstaigos, visiškai neatsižvelgė į tai, kad jo šeimoje auga septyni vaikai, iš jų penki yra mažamečiai. Įžvelgė tik tai, jog jis nusikalsti pradėjo nuo 16 metų, 5 kartus jam buvo taikytas lygtinis paleidimas, lygtinio paleidimo sąlygų jis nepažeidė. Komisija nurodė, jog jis turi finansinių įsipareigojimų, kurių nesprendžia, tačiau juos sprendžia jo žmona. Tai įrodančią pažymą, esant būtinybei, teismui jis gali pateikti. Psichologų išvadose jis yra vertinamas vidutiniškai, tai rodo, jog nusikalsti dar kartą jis nėra linkęs. Prašo atsižvelgti į tai, jog septyni jo vaikai liko be pagrindinio maitintojo, kadangi žmona neturi galimybės eiti dirbti, turi prižiūrėti vaikus.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo J. V. skundas atmetamas.
BVK 157 straipsnio 1 dalis numato, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų <...>.
Klausimą dėl Komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnio 2 dalis).
Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus.
Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė ir tik, įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo taikymui yra būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Pažymėtina, jog lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 157 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.
Nagrinėjamu atveju bausmės atlikimo metu nuteistasis tik iš dalies vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Dalyvavo naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos, pataisos bei integracijos į visuomenę programose, tačiau nedalyvavo elgesio korekcijos programoje. Tai rodo, jog nuteistasis neatitinka formalaus reikalavimo – nevykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių visa apimtimi. Tai absoliutus pagrindas, darantis lygtinį paleidimą negalimu. Esant šioms aplinkybėms, kurios jau savaime užkerta kelią lygtinio paleidimo taikymui, kitos aplinkybės, susijusios su nuteistojo elgesiu viso bausmės atlikimo metu, jo mąstymu, požiūriu, pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinančiais (mažinančiais) kriminogeniniais veiksniais, taip pat kitos aplinkybės, reikšmingos sprendžiant dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimą, šiuo atveju reikšmės nebeturi, tačiau atsakydamas į nuteistojo skundo argumentus, teismas dėl jų taip pat pasisako.
Nuteistasis savo skunde labiausiai akcentavo tai, jog Komisija neatsižvelgė ir nevertino to, jog jis turi (duomenys neskelbtini) vaikus, iš kurių (duomenys neskelbtini). Teismas pažymi, jog tai, kad nuteistasis turi (duomenys neskelbtini) vaikus, nesudaro jokio pagrindo išvadai, kad jį galima paleisti lygtinai. Pažymėtina, kad ši aplinkybė paties J. V. nesulaikė nuo nusikaltimų darymo.
Skunde nuteistasis nurodė, jog jis turi finansinių įsipareigojimų, kurių pripažino nesprendžiantis, tačiau juos sprendžia jo žmona. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog pagal nuosprendį nuteistajam priteista išmokėti 3974,61 Eur. Nuteistojo vardu gauta vykdomųjų raštų dėl išieškojimo 199,29 Eur sumai, kurie nepadengti. Nuo 2019 m. balandžio 25 d. nuteistajam pervesta 741,10 Eur, iš kurių jis visus išleido. Iš J. V. papildomai teismui pateiktų dokumentų matyti, jog Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 11 d. priėmė nutartį pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos prašymą suinteresuotiems asmenims J. V., D. V. antstolei S. S. dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Teismas nustatė, jog skolininkui J. V. bendroje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine D. V. priklauso ½ dalis piniginių lėšų, esančių ir/ar pateksiančių į sutuoktinės D. V. vardu atidarytas sąskaitas. Iš šių sąskaitų, siekiant atlyginti J. V. įsiskolinimus, bus vykdomi nuskaitymai. Minėta nutartis įsiteisėjo tik 2019 m. gruodžio 18 d., taigi, kaip matyti ir iš J. V. pateikto D. V. sąskaitos išrašo, nuskaitymai dar nebuvo pradėti vykdyti, ta reiškia jog vis dar nėra atlyginta jokia dalis finansinių J. V. įsipareigojimų. Akivaizdu, jog tokie dideli finansiniai įsipareigojimai laisvėje stipriai apsunkins nuteistojo integraciją į visuomenę bei gali paskatinti ir vėl nusikalsti. Juolab, kad didžioji dalis J. V. įvykdytų nusikaltimų padaryti būtent dėl siekio pasipelnyti, o būnant laisvėje pinigai, gauti iš vagysčių, sudarė dalį jo pajamų.
Teismas pažymi, kad BVK 111 straipsnis numato, jog nuteistųjų darbas, socialinė reabilitacija, bendrasis lavinimas bei profesinis mokymas yra nuteistųjų pataisos priemonės, kuriomis siekiama padėti nuteistiesiems tapti įstatymus, žmogiškąsias vertybes ir visuomenės saugumą gerbiančiais žmonėmis, išmokyti nuteistuosius gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis, sudaryti sąlygas po bausmės atlikimo reintegruotis į visuomenę. Nagrinėjamu atveju nors iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog nuteistasis turi didelių finansinių įsipareigojimų bei septynis vaikus, kuriems, kaip pats teigia, yra pagrindinis maitintojas, tačiau jis, atlikdamas bausmę, įkalinimo įstaigoje nedirba. Būdamas laisvėje, taip pat dirbo tik apie vienerius metus statybų srityje pagal individualią veiklą. Baigęs tik (duomenys neskelbtini), profesijos nėra įgijęs, bausmės atlikimo metu profesinio rengimo centre dar tik mokosi (duomenys neskelbtini) specialybės. Taigi, J. V. menka darbinė patirtis bei atsainus požiūris į darbą tiek būnant pataisos namuose, tiek ir laisvėje, apsunkintų jo integraciją į visuomenę bei galimybę uždirbti pinigus tik teisėtomis priemonėmis.
J. V. pažymi ir tai, jog psichologų išvadose jis yra vertinamas vidutiniškai, tai esą rodo, jog nusikalsti dar kartą jis nėra linkęs. Teismas pabrėžia, jog vertinant, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą, ir lemiamą reikšmę šiuo atveju turi nusikalstamo elgesio rizika bei akivaizdi ir ženkli pažanga mažinant veiksnius, praeityje lėmusius nuteistojo nusikalstamą elgesį, ir leidžianti pagrįstai tikėtis, jog ateityje nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nagrinėjamu atveju nuteistojo J. V. nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė – 81 balas pagal OASys vertinimo metodiką, iš kurių 45 balus sudaro statiniai (nekintantys) veiksniai ir dar net 36 balus sudaro dinaminiai (kintantys) veiksniai, kuriuos nuteistasis savo teigiamu elgesiu bei mąstymu realiai dar galėtų sumažinti. Pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika taip pat vertinama kaip vidutinė, ir tai, priešingai nei teigia nuteistasis, nerodo, jog jis nėra linkęs nusikalsti dar kartą. Pažangos mažinant kriminogeninius veiksnius taip pat nėra galimybės nustatyti, kadangi, bylos duomenimis, nuteistasis atsisakė atlikti pirminį nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą.
Vertinant nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, pažymėtina, jog kiekvienas nuteistasis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, turėtų būti suinteresuotas stengtis visada elgtis nepriekaištingai ir jokiu būdu nepažeisti pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, kurios atlieka ir nuteistojo asmens auklėjamąją funkciją. Nagrinėjamu atveju J. V. viso bausmės atlikimo metu elgėsi neutraliai: drausmine tvarka baustas nebuvo, tačiau nė karto nebuvo ir skatintas už nepriekaištingą elgesį.
Vertinant J. V. mąstymą ir elgesį, teigiamai vertinama tai, jog nuteistasis stengiasi analizuoti ir vertinti savo elgesį, bando atrasti priežasties – pasekmės ryšį. Apie ateitį mąsto pozityviai, kuria ateities planus. Tikina, kad laisvėje gyvens nuosavame būste, rūpinsis gausia šeima ir ieškos darbo statybų sektoriuje. Neigiamai vertinama tai, jog teisės pažeidėjas stokoja atsakomybės jausmo, nors turi gausią šeimą, tačiau rizikos nevengia. Pagrindiniai veiksniai, kurie lėmė augantį nusikalstamą elgesį, tai J. V. spontaniškumas, veikimas nemąstant apie pasekmes, polinkis rizikuoti bei pasidavimas kitų įtakai. Neigiamą poveikį jam daro ir šeimos narys – teistas brolis. Nors pokalbio metu akcentuoja darbo svarbą, tačiau darbinė patirtis menka, būdamas laisvėje, kurį laiką dirbo pagal individualią veiklą statybų sektoriuje, pagalbiniu darbininku. Specialybės neįgijo.
Teismas, visapusiškai įvertinęs nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo elgesį viso bausmės atlikimo metu, pastangas spręsti turimas problemas, pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką sprendžia, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog J. V. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį, padarė reikšmingą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kas leistų konstatuoti, jog lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos, laisvėje jis laikysis įstatymų ir nenusikalstų. Svarbu pažymėti ir tai, jog nuteistojo neatliktos bausmės dalis, lyginant ją su visa skirta bausme, dar yra pakankamai didelė – daugiau kaip 1 metai 10 mėnesių (Komisijos nutarimo priėmimo dieną). Tuo tarpu per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už visuomenei pavojingą veiką ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje.
Teismas akcentuoja, jog bausmė turėtų sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad šie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Teismo vertinimu, paminėti bausmės tikslai nuteistojo J. V. atžvilgiu dar nėra pasiekti.
Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, nuteistojo J. V. skundas dėl 2019 m. gruodžio 11 d. Komisijos nutarimo Nr. 357–191 panaikinimo atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 4 dalies 1 punktu, 7 dalimi,
nutaria:
nuteistojo J. V. skundą atmesti.
Nutartis per 7 dienas nuo patvirtinto jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per nutartį priėmusį Alytaus apylinkės teismą.