- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-05
- Bylos Nr.
- II-167-506/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00782-2020-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Lilija Tarčevskaja (pirm.)
- Pažeidėjas
- T. P.
- Institucija
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Administracinių bylų nagrinėjimo skyrius
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui T. P., institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, – atstovui Ramūnui Sabaliauskui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo T. P. skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos įgaliotojo pareigūno 2020-01-23 nutarimo Nr. SAVAD-13-ANR_N-1087-2020 administracinio nusižengimo byloje panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos įgaliotasis pareigūnas 2020-01-23 nutarimu Nr. SAVAD-13-ANR_N-1087-2020 T. P. pripažino kaltu dėl nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 366 straipsnio 1 dalyje, ir paskyrė įspėjimą už tai, kad jis, būdamas daugiabučio namo savininkų bendrijos pirmininku, eksploatavo kelio užtvarą, ribojantį patekimą į namo kiemą (duomenys neskelbtini), Vilniuje, taip pažeidė Tvarkymo ir švaros taisyklių, patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011-11-23 sprendimu Nr. 1-326, 15.20 punkto reikalavimus.
Šalies argumentai
T. P. (toliau ir – pareiškėjas), nesutikdamas su nutarimu, Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundą dėl nutarimo, prašė nutarimą panaikinti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skundo reikalavimus, nurodė, kad užtvaras į (duomenys neskelbtini) namo kiemą naudojamas 10-20 metų, jis nėra atsakingas už to užtvaro įrengimą ar eksploatavimą, nes bendrijos pirmininku tapo tik 2019 metų sausį. Įvažiavimu į kiemą naudojasi ne tik 25-to namo gyventojai, bet ir dar 4-5 subjektai. Kiek jam žinoma, užtvaras buvo įrengtas bendru visų subjektų susitarimu. Kadangi ir jis ilgai gyvena name, tad prieš 5-7 metus dėl užtvaro įrengimo kaimynas kreipėsi ir į jį. Pareiškėjas pripažino, kad 2019 metų spalį kalbėjosi su savivaldybės administracijos atstovu dėl neteisėto užtvaro įrengimo ir eksploatavimo, po pokalbio įspėjo bendruomenę nesinaudoti užtvaro pulteliais, tačiau jis net nežino, kiek žmonių turi pultelius ir kas jais naudojasi. Kaip bendrijos pirmininkas kreipėsi į savivaldybę dėl galimybės įsigyti bendrijai žemės sklypą, įrengti atitinkamus kelio ženklus, tačiau leidimo negavo. Prašė nutarimą panaikinti.
Atsiliepimas
Institucija pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad skundas yra nepagrįstas, prašė skundo netenkinti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje institucijos atstovas Ramūnas Sabaliauskas palaikė atsiliepimo argumentus, nurodė, kad užtvaras prie (duomenys neskelbtini)namo įrengtas neteisėtai, nes žemė, kurioje jis įrengtas, priklauso savivaldybei. Po pokalbio su bendrijos pirmininku 2019 metų spalį kurį laiką užtvaras nebuvo eksploatuojamas, tačiau jis nebuvo ir demontuotas, tad netrukus juo vėl pradėta naudotis. Jeigu bendrija išsinuomotų žemės sklypą, jai atsirastų teisė pastatyti užtvarą arba atitinkamus kelio ženklus. Prašė skundą atmesti, palikti galioti nutarimą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).
Byloje yra nustatytos šios faktinės aplinkybės.
Tiksliai nenustatytu laiku ir aplinkybėmis ant daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kurio bendrijos pirmininku nuo 2019 metų sausio yra T. P., sienos buvo sumontuotas pakeliamas kelio užtvaras įvažiavime į šio namo kiemą. Kiemu naudojasi, be daugiabučio gyventojų, dar 3-5 subjektai.
2019-09-18 savivaldybėje buvo gautas skundas dėl galimai neteisėtai įrengto pakeliamo užtvaro įvažiuojant į (duomenys neskelbtini)namo vidinį kiemą. Skundo tyrimo metu nustatyta, kad užtvaras įrengtas valstybinėje žemėje. T. P. tuo metu paaiškino, kad bendrijos pirmininku yra nuo 2019 metų sausio, tvarko dokumentus sklypo suformavimui, patikino, kad užtvaro nerakins. Ar užtvaras neriboja eismo, buvo patikrinta 2019-09-29, 2019-10-07, užtvaras nebuvo užrakintas, pravažiavimas buvo įmanomas.
2020-01-23 savivaldybėje buvo pakartotinai gautas skundas dėl minėto užtvaro, tikrinant informaciją nustatyta, kad užtvaras nedemontuotas, įvažiavimas į kiemą užtvaru blokuojamas. Susisiekus su bendrijos pirmininku T. P., šis paaiškino, kad apie užtvaro įrengimo aplinkybes nieko nežino, pripažino, kad užtvaru naudojasi bendrijos gyventojai ir kiti asmenys, dirbantys (duomenys neskelbtini) pastate ir gretimuose pastatuose esančiose įmonėse. Taip pat T. P. išsakė nepasitenkinimą tuo, jog valstybės institucijos trukdė jam, kaip bendrijos pirmininkui, suformuoti bendrijos kieme sklypą ir tapti šio sklypo valdytoju – delsė patvirtinti atitinkamus dokumentus. T. P. pripažino, kad namo gyventojai, neapsikentę, kad į (duomenys neskelbtini) namo kiemą nuolat atvažiuoja pašaliniai vairuotojai, vengiantys rinkliavos už automobilių statymą gatvėje, vėl pradėjo eksploatuoti užtvarą. Savivaldybės įgaliotasis pareigūnas, nustatęs aptartas aplinkybes, T. P. surašė skundžiamą nutarimą.
Teismas, išnagrinėjęs T. P. skundą, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, daro išvadą, kad skundžiamas nutarimas paliktinas nepakeistas, nes jis yra pagrįstas, teisėtas ir teisingas.
Žemesnės instancijos teismas
ANK 366 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už Savivaldybių tarybų patvirtintų Tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimą.
Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.
Teismas konstatuoja, kad remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracija 20120-01-23 priėmė nutarimą skirti T. P. nuobaudą – įspėjimą, – už ANK 366 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą, nes savivaldybėje gavus skundus dėl eksploatuojamo pakeliamo kelio užtvaro į (duomenys neskelbtini) namo kiemą ir atlikus tyrimą, buvo nustatyta, jog prie daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), administruojamo šio namo bendrijos pirmininko T. P., sienos yra sumontuotas pakeliamas kelio užtvaras, kuriuo, be kita ko, naudojasi namo gyventojai.
Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2011-11-23 sprendimu Nr. 1-326 (2015-06-17 tos pačios tarybos sprendimo Nr. 1-70 redakcija) patvirtino Tvarkymo ir švaros taisykles (toliau ir – taisyklės). Taisyklių 15.20 punkte nustatytas draudimas eismo zonose įrengti, eksploatuoti ar naudoti technines eismo reguliavimo priemones (kelio ženklus, kelių ženklinimą, šviesoforus, atitvarus, užtvarus, eismo saugumo saleles, greičio mažinimo kalnelius, informacinius ar kitokius stovus ir kt.) be leidimo, kuris išduodamas pagal Savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintą Techninių eismo reguliavimo priemonių įrengimo ir jų priežiūros Vilniaus mieste tvarkos aprašą.
Vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009-10-15 įsakymu Nr. 30-1783 „Dėl Techninių eismo reguliavimo priemonių įrengimo ir jų priežiūros Vilniaus mieste tvarkos aprašo tvirtinimo“ patvirtinto aprašo 3 punktu, įrengti ir eksploatuoti technines eismo reguliavimo priemones (kelio ženklus, kelių ženklinimą, šviesoforus, atitvarus, eismo saugumo saleles, greičio mažinimo kalnelius ir kt.) bendro naudojimo teritorijose galima tik nustatyta tvarka gavus leidimą. Šio aprašo 5 punktas nustato, kad techninių eismo reguliavimo priemonių įrengimo schema ar projektas turi būti suderintas su Savivaldybės administracijos Eismo organizavimo skyriumi ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba.
Institucijos pareigūnai, tirdami du gautus savivaldybėje skundus dėl galimo neteisėto pakeliamo kelio užtvaro įrengimo, pagrįstai nustatė, jog T. P., nuo 2019 metų sausio būdamas daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, gyventojų bendrijos pirmininku, nepagrįstai ir neteisėtai eksploatavo pakeliamą kelio užtvarą, sumontuotą prie šio namo sienos bei pažeidė taisyklių 15.20 punkto reikalavimus. Pažymėtina, jog pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neginčija aplinkybės, jog ant minėto namo sienos yra sumontuotas užtvaras, kurį eksploatuoja tiek bendrijos gyventojai, tiek kiti teisėtai kiemu besinaudojantys asmenys. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad neginčijama ir aplinkybė, jog žemės sklypas aplink namą (duomenys neskelbtini) nesuformuotas, jis priskiriamas valstybinei žemei, kurią patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Jokių duomenų, kad T. P. kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamentą dėl leidimo gavimo užtvarui įrengti į (duomenys neskelbtini) namo kiemą, byloje nėra, jų neteikė ir pats pareiškėjas. Priešingai, jis teigė, kad jam tapus bendrijos pirmininku, užtvaras jau buvo įrengtas, o jis, tapdamas bendrijos pirmininku, dokumentų audito nedarė ir mano, jog dokumentacijos dėl užtvaro įrengimo, nėra.
Teismas, įvertinęs, jog aptariamas užtvaras atitinka teisės norminiuose aktuose įvardintus kelių eismą reguliuojančių priemonių požymius, jo įrengimo paskirtis buvo blokuoti galimybę daliai automobilių patekti į (duomenys neskelbtini) namo kiemą, daro išvadą, jog šiuo atveju yra pagrindas konstatuoti, kad buvo įrengta techninė eismo reguliavimo priemonė, o objektą įrengusių asmenų tyčia apėmė kelių eismo reguliavimą. Dėl leidimo įrengti užtvarą į Vilniaus miesto savivaldybę nebuvo kreiptasi, toks leidimas nebuvo išduotas, tačiau užtvaras yra eksploatuojamas.
Kadangi byloje nebuvo surinkta pakankamai duomenų, jog dėl užtvaro įrengimo yra atsakingas pareiškėjas, jam buvo priimtas nutarimas tik dėl šio neteisėto įrenginio eksploatavimo.
Teismas sprendžia, kad T. P. įspėjimu nubaustas pagrįstai ir teisėtai, todėl naikinti nutarimą skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
T. P. skundo netenkinti.
Palikti nepakeistą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos įgaliotojo pareigūno 2020-01-23 nutarimą Nr. SAVAD-13-ANR_N-1087-2020.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.