Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Kačinskienės, Dainiaus Rinkevičiaus,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės J. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. vasario 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Sostinės kreditai“ ieškinį atsakovei J. A. dėl skolos (palūkanų ir delspinigių) priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

1) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas netinkamai išaiškino ir pritaikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias vartojimo kreditą. Ieškovas su atsakove sudarė vartojimo kredito sutartį, todėl greta bendrųjų sutarčių teisės normų turi būti taikomos ir specialiosios taisyklės, užtikrinančios vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisių apsaugą. Dėl to ginčą nagrinėjantis teismas turi pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį sąžiningumo kriterijams vertinti ex officio.

2) Sutartis buvo sudaryta 2010 m. lapkričio 4 d., todėl sudarytos vartojimo kredito sutarties aiškinimui turi būti taikomos tuo laiku galiojusios LR CK normos, reglamentavusios vartojimo kreditą. Pagal tuo metu galiojusį CK 6.887 str. 3 d. 2 p. vartojimo kredito sutartyje turi būti nurodyta metinė kredito grąžinimo norma, palūkanų norma, mokesčiai ir kitos su kredito gavimu bei naudojimu susijusios kredito gavėjo išlaidos. Pagal šio straipsnio 8 d. visais atvejais, nesvarbu, kokiu būdu siūloma vartotojui sudaryti kredito sutartį (taip pat ir reklamoje), nurodoma metinė kredito grąžinimo norma. Vartojimo kredito sutartyje nėra nuostatų, nustatančių palūkanų dydį. Sutarties priedai, kuriuose galėjo būti aptartas palūkanų dydis, sudaryti nebuvo. Todėl teismo teiginys, kad pagal sutartį atsakovė įsipareigojo grąžinti kreditą su 32 procentų dydžio mėnesinėmis palūkanomis, yra klaidingas, nes mokėtinų palūkanų dydis nebuvo nustatytas sutartyje ar jos prieduose.

3) Sutartyje atsakovė įsipareigojo iki 2010 m. gruodžio 4 d. grąžinti 1000,00 Lt dydžio suteiktą kreditą bei sumokėti 320,00 Lt kredito kainą (mokestį). Kredito kaina (mokestis) negali būti tapatinamas su mokėtinomis palūkanomis. Pagal Sutarties 1.2. p. bendrą kredito sumą sudaro bendra kredito kaina ir klientui suteikta kredito suma. Remiantis Sutarties 1.1. p. bendra kredito kaina, tai bendra suma, kurią Klientas turi sumokėti už suteiktą finansuojamą sumą, įskaitant palūkanas ir su finansuojamos sumos suteikimu bei naudojimu susijusius mokesčius. Todėl darytina pagrįsta išvada, kad kredito kainą (kredito mokestį) sudaro ne tik mokėtinos palūkanos, bet ir kiti mokesčiai, susiję su finansuojamos sumos suteikimu bei naudojimu. Taigi šalių susitarimas, jog bendra kredito kaina už naudojimąsi suteiktu kreditu yra 320,00 Lt, nesuponuoja, kad šalys tuo pačiu susitarė, jog mėnesinių palūkanų dydis yra 32 proc., nes kaip ir minėta aukščiau, kredito kainą sudaro tiek palūkanos, tiek kiti mokesčiai. Salių susitarta 320,00 Lt dydžio kredito kaina nėra detaliai išskirstyta į dalis, nurodant kokią šią kredito kainos dalį sudaro palūkanos, o kokią kiti mokesčiai, todėl teismo padaryta išvada, kad šalys Sutartimi susitarė, jog mokėtinų mėnesinių palūkanų dydis yra 32 proc., yra nepagrįsta bei prieštaraujanti LR Civilinio kodekso normoms, reglamentuojančioms vartojimo kreditą.

4) Palūkanų dydis nėra aiškus ir kad jo negalima išvesti iš bendros kredito kainos, kaip teigia ieškovas. Pagal CK 6.193 str. 4 d. visi sutarties sąlygų neaiškumai turi būti aiškinami šias sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai. Sutartis buvo sudaryta prisijungimo būdu, nesudarant galimybių atsakovei įtakoti sudaromos sutarties sąlygų ar dėl jų derėtis. Todėl visi Sutarties sąlygų neaiškumai turi būti aiškinami atsakovės naudai, t.y. nustatant, kad mokėtinų palūkanų dydis nėra aiškus, todėl turėtų būti taikoma CK 6.210 str. 1 d., pagal kurią prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Atsakovės mokėtina palūkanų suma sudarė 13,00 Lt, kurią atsakovė ieškovui sumokėjo 2011 m. vasario 22 d. Atsakovė visiškai atsiskaitė su ieškovu, todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės delspinigius nuo neva nesumokėtos palūkanų sumos, yra nepagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

I. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstosios dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde bei atsiliepimuose į jį nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 329 str.).

Pirmosios instancijos teismas, teisingai nustatė, jog nagrinėjamas ginčas yra kilęs iš vartojimo teisinių santykių, tačiau netinkamai taikė vartojimo sutarčių aiškinimo taisykles ir aiškino šalių sudarytos Vartojimo kredito sutarties sąlygas, todėl, nustatydamas, jog sutartimi šalys susitarė dėl 32 % palūkanų, mokamų iki visiško kredito grąžinimo, priėmė neteisėtą sprendimą.

Byloje nustatyta, kad pagal 2010-11-04 Vartojimo kredito sutartį Nr. 157 ieškovas UAB „Sostinės kreditai“ suteikė atsakovei J. A. 1 000,00 Lt kreditą 30 dienų (b. l. 5-7), o atsakovė įsipareigojo grąžinti ieškovui iš viso 1320,00 Lt. Atsakovė 1320,00 Lt grąžintiną sumą ir 44,22 Lt delspinigius sumokėjo ieškovui 2011-02-14, o 2011-02-22 sumokėjo dar 13,00 Lt palūkanų (b.l. 26-27). Atsakovė teigia, jog yra įvykdžiusi visas savo sutartines prievoles. Ieškovas nurodo, jog atsakovė nurodytą sumą sumokėjo praėjus 71 d. nuo nustatyto mokėjimo termino, todėl pagal CK 6.872 str. 2 d., 6.874 str. 2 d. ir Vartojimo kredito sutarties 1.7., 6.1., 6.2. punktus privalo mokėti ieškovui 718,30 Lt palūkanas už naudojimąsi pinigais nuo 2010-12-05 iki 2012-02-14 ir 97,69 Lt delspinigių už nesumokėtas palūkanas. Ieškovas 2011-07-12 pretenzijoje dėl įsiskolinimo likvidavimo (b.l. 10-12) ir vėliau teisminio proceso metu pripažino, jog sutartyje atskirai neišskiriama, kad palūkanos yra 32 %, tačiau nurodoma pasiskolinama suma yra 1000,00 Lt ir grąžinama suma – 1320 Lt per vieną mėnesį, taigi palūkanos per mėnesį sudaro 32 % (320*100/1000=32 %).

Taigi, byloje kilo vartojimo sutarties sąlygų aiškinimo problema. Lietuvos Aukščiausiasis teismas ne kartą yra atkreipęs dėmesį į teismo pareigą ex officio įvertinti vartojimo sutarties sąlygas sąžiningumo aspektu, vykdytiną visuotinai nepriklausomai nuo to, kokioje teisminėje procedūroje teisėjas priima su tokių sąlygų vertinimu susijusius procesinius sprendimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo AB DnB NORD banko pareiškimą, bylos Nr. 3K-7-272/2011; 2012 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB DnB NORD bankas v. A. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-58/2012).

CK 6.188 str. 6 d. nustato, jog bet kuri vartojimo sutarties rašytinė sąlyga turi būti išreikšta aiškia ir suprantamai. Jei kyla abejonių dėl sutarties sąlygų, taikoma CK 6.193 str. 4 d. nustatyta sutarčių aiškinimo taisyklė, pagal kurią, kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai. Taip pat, pagal CK 6.187 str., jeigu sutarties standartinės sąlygos prieštarauja nestandartinėms, pirmenybė teikiama nestandartinėms, t.y. individualiai šalių aptartoms sąlygoms.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog aiškinant vartojimo sutartis taip pat turi būti taikoma speciali CK 6.193 straipsnio 4 dalyje, 6.188 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta palankiausio vartotojo atžvilgiu sutarties sąlygos aiškinimo taisyklė, pagal kurią, kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai, be to, visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai. Riziką, kad neaiškiai surašytą sutartį prisijungimo būdu elektroninėje erdvėje sudaręs vartotojas ją netiksliai suvoks ir įvykdys, turi prisiimti verslininkas, paslaugos teikėjas, pasiūlęs sutarties sąlygas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2012).

Iš byloje esančių dokumentų ir ieškovo atsiliepimo į apeliacinį skundą matyti, kad šalių sudaryta Vartojimo kredito sutartis yra elektroninėmis ryšio priemonėmis sudaroma sutartis, kredito gavėjui prisijungiant prie kredito davėjo siūlomų sąlygų. Sutartį sudaro dvi dalys: viešai internete skelbiamos standartinės kredito sutarties sąlygos, kurioms kredito gavėjas turi pritarti, ir konkretaus kredito gavėjo pasirinktas kredito variantas, tai yra individualiai aptartos sąlygos, kurias pagal sutarties 1.6. punktą sudaro finansuojama suma, įmokų skaičius, mokėjimo dienos, mokėjimo periodiškumas, sutarties sudarymo mokesčio dydis, bendros kredito kainos metinė norma, pabrangimas, kredito grąžinimo terminas, delspinigių norma.

Teismui pateiktoje Vartojimo kredito sutarties bendrųjų (standartinių) sąlygų 1.1. punkte nustatyta, jog bendra kredito kaina – bendra suma, kurią klientas turi sumokėti už suteiktą finansuojamą sumą, įskaitant palūkanas ir su finansuojamos sumos suteikimu bei naudojimu susijusius mokesčius. Ši sąvoka atitinka LR Vartotojų teisių gynimo įstatyme apibrėžtą bendros kredito kainos sąvoką. Sutarties 1.2. punkte nustatyta, kad bendra kredito suma – tai suma, kurią sudaro bendra kredito kaina, ir klientui suteikta kredito suma, 1.5. punkte nustatyta, kad delspinigiai – sutartyje nustatyta pinigų suma, kurią klientas privalo sumokėti bendrovei, jeigu praleido sutartyje nustatytą prievolės įvykdymo terminą. Delspinigiai skaičiuojami už kiekvieną prievolės įvykdymo termino praleidimo dieną, o 1.7. punkte nustatyta, jog palūkanos – piniginės lėšos, kurias klientas moka bendrovei už naudojimąsi finansuojama suma. Sutarties 5.3. punkte nustatyta, jog klientas, praleidęs terminą sumokėti įmoką, už kiekvieną termino praleidimo dieną nuo laiku nesumokėtos sumos sutartinius 0,5 % delspinigius. Sutarties 6.1 punkte nustatyta, jog sutartis įsigalioja ją pasirašius ir galioja tol, kol sumokamos visos įmokos pagal sutartį ir/ar jos priedus. Į šią sumą įeina finansuojama suma, palūkanos, delspinigiai ir baudos, taip pat su kredito suteikimu, naudojimu bei administravimu susiję mokesčiai. Sutarties galiojimas pasibaigia tada, kai visos įmokos, aptartos šiame punkte, kliento yra sumokėtos, ir bendrovė įformina sutarties nutraukimo dokumentą. Sutarties 6.2. punkte nustatyta, kad klientui grąžinus kreditą, sutartis su visais jos priedais lieka galioti iki kol bus įvykdytos 6.1. punkte numatytos sąlygos (b.l. 6-7).

Ieškovas teismui pateikė 2011-11-16 išrašą iš elektroninės ieškovo sistemos, patvirtinantį individualias su atsakove sudarytas sutarties sąlygas, kuriose buvo nurodyta, jog sutartis sudaryta, atsakovei prisijungus 2010-11-04, suma – 1000,00 Lt, viso grąžintina suma – 1320,00 Lt, terminas – 30 d., atsakovė vėluoja vykdyti įsipareigojimus 346 dienas, jos įsipareigojimo likutis kreditui – 859,92 Lt, įsipareigojimo likutis baudoms – 488,15 Lt, įsipareigojimo likutis mokesčiams – 7,00 Lt, įsipareigojimo likutis palūkanoms – 1955,34 Lt, o visos skolos suma yra – 3310,41 Lt (b.l. 5). Pagal aukščiau aptartas Vartojimo kredito sutarties bendrąsias sąlygas nurodytame ieškovo išraše turėtų būti aiškiai nurodytas sutarties sudarymo mokesčio dydis, bendros kredito kainos metinė norma ir delspinigių norma, tačiau šių sąvokų išraše iš viso nėra, nurodoma tik kredito suma ir visa grąžintina suma, delspinigių dydis iš viso nenurodytas, todėl nėra aišku kaip ir kokiu pagrindu yra apskaičiuoti išrašo pačioje nurodyti įsipareigojimų likučiai baudoms, mokesčiams ir palūkanoms.

Vartojimo kredito sutarties bendrosiose sąlygose 1.5. ir 5.3. punktuose detaliai aptarta delspinigių sąvoka ir jų fiksuotas dydis. Tuo tarpu nei fiksuotas palūkanų dydis, nei jo apskaičiavimo tvarka nėra aptarta bendrosiose sutarties sąlygose. Šie duomenys taip pat nėra nurodyti ir ieškovės pateiktame 2011-11-16 išraše, iš kurio galima tik nustatyti, jog skirtumas tarp suteikto kredito (1000,00 Lt) ir visos grąžintinos sumos (1320,00 Lt) yra 320,00 Lt. Tačiau ši 320,00 Lt suma aiškiai ir nedviprasmiškai nepatvirtina, jog tai yra vieno mėnesio palūkanų suma, kadangi bendrosiose sutarties sąlygose yra kalbama ir apie kitus suteikiamo kredito mokesčius. Be to, atsižvelgiant į tai, jog atsakovei 1000,00 Lt kreditas buvo suteiktas labai trumpam, tik 30 dienų terminui, atsakovė iš pateikto išrašo pagrįstai galėjo tikėtis, kad jai yra nustatyta pareiga mokėti tik 320,00 Lt vienkartinį kredito suteikimo mokestį. Pats ieškovas taip pat yra pripažinęs, jog sutartyje atskirai neišskiriama, kad palūkanos yra 32 %. Ieškovas yra pateikęs pavyzdį, jog pagrindiniame internetiniame puslapyje ((duomenys neskelbtini)), renkantis suteikiamo kredito dydį ir terminą yra nurodoma kredito kaina ir metinė kredito grąžinimo norma, išreikštos procentais (b.l. 82), tačiau šie duomenys neatsispindi ieškovo pateiktame individualias atsakovei suteikto kredito sąlygas patvirtinančiame išraše. Todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog ieškovo pateiktos Vartojimo kredito sutarties standartinės ir individualiai aptartos sąlygos nėra pakankamai aiškios ir yra klaidinančios.

Iš atsakovės elgesio po Vartojimo kredito sutarties sudarymo, matyti, jog ji elgėsi sąžiningai ir tiksliai nesuprato minėtų palūkanų mokėjimo pareigą nustatančių sąlygų. Atsakovė sumokėjo visą sutartyje nurodyta grąžintiną sumą – 1320,00 Lt, taip pat 44,22 Lt delspinigius už pavėluotą kredito grąžinimą. iš jos pateikto susirašinėjimo su ieškovu (b.l. 32-53) matyti, jog atsakovė iš pradžių ginčijo ieškovo reikalaujamus neprotingai didelius delspinigius ir nesuprato, jog turėtų kokią nors pareigą pagal sutartį mokėti ir palūkanas už praleistą terminą. Vėliau atsakovė 2011-02-22 sumokėjo dar 13,00 Lt palūkanų, kurios jos manymu turėtų būti mokamos pagal CK nustatytas taisykles.

Ieškovas Vartojimo kredito sutarties bendrųjų (standartinių) sąlygų 1.1. punkte padarė nuorodą į Vartotojų teisių gynimo įstatymą. Sutarties sudarymo ir vykdymo metu galiojusios minėto įstatymo redakcijos 36 str. 7 d. 2 p. nustatyta, jog apie finansinę paslaugą turi būti nurodyta: kaina, įskaitant visas per paslaugų teikėją mokamas įmokas, rinkliavas ir išlaidas bei mokesčius, o jeigu negalima nurodyti tikslios kainos, jos apskaičiavimo pavyzdys, pagal kurį vartotojas kainą gali patikrinti. Šio straipsnio 10 d. nurodo, jog nurodytos informacijos komercinis pobūdis turi būti aiškiai ir suprantamai išdėstytas ir tikti naudojamoms ryšio priemonėms atsižvelgiant į sutartiniams santykiams taikomus sąžiningumo ir neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų apsaugą užtikrinančius principus, o 17 d. nustato, jog pareiga įrodyti, kad informacija buvo pateikta vartotojui pagal šio straipsnio reikalavimus, kad vartotojas išreiškė savo valią sudaryti sutartį ir kad sutartis vykdoma tinkamai, tenka paslaugos teikėjui (Žin., 1994, Nr. 94-1833; įstatymo redakcija aktuali nuo 2009-12-28 iki 2011-10-26). Teismas konstatuoja, kad ieškovas nesilaikė minėtame įstatyme nurodytų normų reikalavimų, taip pat nepateikė teismui duomenų, kurie galėtų būti pripažinti įrodančiais, jog ieškovas tinkamai ir aiškiai sutartyje informavo atsakovę apie privalomas mokėti 32 % palūkanas iki visiško sutarties įvykdymo.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir išdėstytus teisinius argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šalių sudarytos Vartojimo kredito sutarties nei bendrosiose, nei individualiose sąlygose nebuvo nustatyta atsakovei pareiga mokėti 32 % dydžio palūkanas, todėl atsakovė yra visiškai įvykdžiusi sutarties sąlygas, nes yra grąžinusi ieškovui sutartyje nustatytą grąžintiną kredito sumą, delspinigius už praleistą sutarties įvykdymo terminą ir 5 % CK 6.261 str. ir 6.210 str. numatytas palūkanas.

Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių pripažintini pagrįstais apeliacinio skundo argumentai, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas tenkintinas. Išdėstytieji motyvai dėl materialinės teisės normų pažeidimo sudaro pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, atmetant ieškovo ieškinį.

Vadovaujantis CPK 93 straipsniu, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, todėl atsakovei iš ieškovo priteistinos 50,00 Lt išlaidos žyminiam mokesčiui už apeliacinį skundą sumokėti (b.l. 72), bei 500,00 Lt išlaidų, susijusių su teisine pagalba (b.l.29-31).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. vasario 9 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei J. A. iš ieškovo UAB „Sostinės kreditai“ 50,00 Lt žyminio mokesčio ir 500,00 Lt bylinėjimosi išlaidų.