- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-11-18
- Bylos Nr.
- 1A-581-312/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-25068-2021-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė (pirm.), Gintaras Dzedulionis, Paulius Veršekys
- Advokatai
- Rimantas Prėskienis
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio, Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Pauliaus Veršekio,
atleistai nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą I. P. ir jos gynėjui advokatui Rimantui Prėskieniui,
viešame teismo posėdyje žodinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokuroro apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 2 d. nuosprendžio, kuriuo I. P., padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant ją laiduotojos S. P. atsakomybei pagal laidavimą dvejiems metams be užstato ir baudžiamoji byla nutraukta.
I. P. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta vairuoti kelių transporto priemones dvejus metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. liepos 25 d., ir 50 minimalių gyvenimo lygių, t. y. 2 500 eurų dydžio įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant šią įmoką sumokėti per šešis mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. P. instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. I. P., pritaikius BK 40 straipsnį atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, ir baudžiamoji byla nutraukta dėl to, kad ji 2021 m. liepos 25 d. apie 06.30 val. Geležinio Vilko gatvėje, Vilniuje, ties pastatu Nr. 39, vairavo automobilį „Volkswagen Up“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, kai jai nustatytas 2,08 promilių neblaivumas. Šiais savo veiksmais I. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokuroras prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 2 d. nuosprendį dalyje - vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, taikyti baudžiamojo poveikio priemonę - turto konfiskavimą ir konfiskuoti iš I. P. automobilio „Volkswagen Up“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios pinigų sumos dalį - 2500 eurų. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
2.1. Prokurorė pažymi, jog nagrinėjamoje byloje teismas konstatavo, kad turto (automobilio) vertės konfiskavimas pažeistų proporcingumo principą, tačiau nuosprendyje nepateikta jokių motyvų, kad automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos dalies išieškojimas iš I. P. taip pat pažeistų proporcingumo principą
2.2. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, jog I. P. turto konfiskavimas būtų neproporcinga baudžiamojo poveikio priemonė, anot prokurorės, išimtinai vertino tik I. P. asmenybę apibūdinančias aplinkybes (I. P. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, ji yra neteista, visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi, I. P. yra padariusi tinkamas išvadas dėl neteisėto savo elgesio, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra), tačiau neskyrė dėmesio I. P. padarytos veikos aplinkybėms, t. y. nepagrįstai nevertino I. P. veikos, už kurios padarymą ji buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, pavojingumo laipsnio, jos padarymo aplinkybių, neblaivumo laipsnio, kurių visuma yra reikšminga sprendžiant klausimą dėl BK 72 straipsnyje nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo. I. P. pripažino, kad, prieš sėsdama į automobilį, ji vartojo alkoholinius gėrimus, ji jautėsi apsvaigusi, tačiau jos tai nesustabdė nuo važiavimo. Būdama neblaivi, ji važiavo per Vilniaus senamiestį, paskui pasuko į Geležinio Vilko gatvę, t. y. važiavo ten, kur būna daug žmonių ir būna didelis automobilių eismas. Geležinio Vilko gatvėje ji sukėlė eismo įvykį ir tik laimingo atsitiktinumo dėka pavyko išvengti didesnių pasekmių. I. P. iškvepiamame ore nustatytas alkoholio kiekis - 2,08 promilės alkoholio ženkliai viršijo alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus nustatyta baudžiamoji atsakomybė. Šios aplinkybės rodo I. P. lengvabūdišką bei visiškai neatsakingą požiūrį į visuomenėje galiojančią visiems privalomą tvarką, į savo paties bei kitų saugumą. I. P. sėsdama už vairo neblaivi, visiškai ignoravo galimas kilti neigiamas pasekmes. Taigi, toks sprendimo netaikyti baudžiamojo poveikio priemonės - nusikalstamos veikos priemonės konfiskavimo - motyvavimas, kai įvertinamos tik asmens, atleidžiamo nuo baudžiamosios atsakomybės, asmeninės charakteristikos, tačiau nevertinamos veikos aplinkybės, manytina, jog lėmė netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą.
2.3. Apeliaciniame skunde pažymima, jog teismai, nagrinėdami klausimą dėl turto konfiskavimo iš asmens, kuris atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, dažnai konstatuoja, kad visos automobilio vertės išieškojimas prieštarauja atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutui ir suvaržo atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens teises daugiau, negu yra būtina (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-17-788/2019). Tačiau kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad mažesnės nei konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas pats savaime proporcingumo ir teisingumo principų nepažeidžia. Tai, kad ir sumažintos automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos netekimas kaltininkui sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų, nereiškia, kad šios baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas prieštarauja teisingumo ar proporcingumo principams
2.4. Prokurorė atkreipia dėmesį į tai, kad I. P. atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir nustatant 2 metų laidavimo terminą, kitos kartu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės - uždraudimas vairuoti kelių transporto priemones 2 metų laikotarpiui bei 50 MGL (2 500 eurų) įmoka į nukentėjusių nuo nusikalstamų veikų asmenų fondą taikytos ne visa maksimalia įstatymo numatyta apimtimi. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad I. P. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų - vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, tokie neteisėti veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei pačios I. P. sveikatai ar net gyvybei. Ji yra jauno amžiaus, turi visas galimybes dirbti, byloje nėra duomenų apie jos išlaikytinius, todėl darytina išvada, kad baudžiamojo poveikio priemonės - mažesnės nei konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas būtų suderinamas su kitomis paskirtomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, neprieštarautų proporcingumo principui, atitiktų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, siekiant jos vienodumo, nuoseklumo, neprieštaringumo ir užtikrintų tinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą.
2.5. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog teismui pripažinus, kad I. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, dėl ko I. P. nebuvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - turto konfiskavimas. Kadangi nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nusikalstamos veikos priemonė - automobilis - nepriklauso I. P., todėl, nesant BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytų pagrindų, kurie leistų konfiskuoti trečiajam asmeniui priklausančią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, ir vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš I. P. turi būti konfiskuota jos vairuoto automobilio „Volkswagen Up“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios pinigų sumos dalis - 2500 eurų.
Atsiliepimas
3. Atsiliepime į apeliacinį skundą atleista nuo baudžiamosios atsakomybės I. P. prašo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokuroro apeliacinį skundą netenkinti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 2 d. nuosprendį .
3.1. Atsiliepime nesutinkama su prokuroro teiginiu, jog Vilniaus apylinkės teismas priimdamas šį nuosprendį vertino išskirtinai visos automobilio vertę atitinkančios sumos konfiskavimo galimybę, neįvertindamas automobilio vertę atitinkančios sumos dalies konfiskavimo galimybės. Teismas, anot I. P., įvertinęs visas aplinkybes, konstatavo, kad šios baudžiamosios poveikio priemonės taikymas pažeistų proporcingumo principą. Teismo pateikti motyvai neskirti šios baudžiamojo poveikio priemonės yra taikomi tiek pilnos sumos konfiskavimui, tiek sumos dalies konfiskavimui, tiek šios priemonės netaikymui iš viso.
3.2. Pažymima, jog prokuroras įvardindamas veikos padarymo aplinkybes, rėmėsi ne tik byloje esančiomis faktinėmis aplinkybėmis, tačiau ir jų interpretacijomis. Faktas, kad veika buvo padaryta ankstų sekmadienio rytą - 6 val., nesumažina mano padarytos veikos pavojingumo, tačiau paneigia realybės neatitinkančius prokuroro teiginius, kuriuose Geležinio Vilko gatvė yra įvardijama, kaip vieta, kur būna daug žmonių ir yra intensyvus automobilių eismas. I. P. teigimu, Geležinio Vilko gatvė yra viena geriausiai izoliuojančių pėsčiųjų srautą nuo automobilių srauto gatvių, taip pat veikos padarymo metu gatvėje nevyko intensyvus eismas. Remiantis byloje esančiomis aplinkybėmis, įvykio padarymo metu, kai automobilio ratu ji kliudė šalia skiriamosios juostos esantį bortą, nenustatyta, kad aplinkui būtų buvusios kitos transporto priemonės ar pėstieji asmenys, artimiausias automobilis atvyko praėjus kuriam laikui po autoįvykio, todėl teigti, kad tik laimingo atsitiktinumo dėka pavyko išvengti didesnių pasekmių nėra pagrindo.
3.3. Atsiliepime nurodoma, jog dviejų ekonominio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemonių suderinamumas prokuroro motyvuojamas tuo, kad ji yra jauno amžiaus, turi galimybę dirbti ir neturi išlaikytinių, tačiau visiškai ignoruojamos faktinės aplinkybės apie jos finansinę padėtį. Vertinant ekonominio pobūdžio poveikio priemonės proporcingumą, būtina atsižvelgti į šias aplinkybes: trečiajai šaliai (transporto priemonės valdytojui) ji atlygino padarytą žalą - 6 299,3 eur, kuri sudaro beveik pusę automobilio vertės. Tam, kad atlygintų šią žalą ji panaudojo visas sukauptas santaupas, taip pat dalį sumos (3 000 eur) teko pasiskolinti. Jos mėnesinės pajamos, atskaičius mokesčius, yra 800 eur. Iš šios sumos moka būsto nuomą, kartu su kambarioke dalinuosi nuomos mokestį, jos dalis kartu su kitomis būsto išlaikymo išlaidomis siekia 250 eur per mėnesį. Ji neturi jokio nekilnojamo turto, santaupų, materialinio šeimos palaikymo. Kartu susumavus jo patirtas finansines išlaidas - pirmosios instancijos teismo paskirtą 2 500 eur (50 MGL) įmoką ir 6 299,3 eur žalos atlyginimą trečiajam asmeniui, yra lygu 8 799,3 eur ekonominei naštai, kuri sudaro 91,66% jos metinių pajamų. Papildoma ekonominė baudžiamojo poveikio priemonė jai būtų nepakeliama.
Šalies argumentai
4. Teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės I. P. ir jos gynėjas prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokuroro apeliacinis skundas netenkinamas.
5. Prokuroras pateiktame apeliaciniame skunde pirmosios instancijos teismo nuosprendį ginčija tik nepaskirtos baudžiamojo poveikio priemonės aspektu, prašo taikyti baudžiamojo poveikio priemonę - turto konfiskavimą ir konfiskuoti iš I. P. automobilio „Volkswagen Up“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios pinigų sumos dalį - 2500 eurų. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Taigi, apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju patikrina skundžiamą nuosprendį tik tiek, kiek to prašoma prokuroro apeliaciniame skunde.
6. Byloje nustatyta, kad nusikaltimas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, buvo padarytas I. P. vairuojant automobilį „Volkswagen Up“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, šis automobilis laikytinas nusikaltimo priemone, be kurio I. P. nebūtų turėjusi galimybės padaryti aukščiau nurodytą nusikalstamą veiką.
7. Pagal teismų praktiką atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais asmeniui baudžiamojo poveikio priemonių, taip pat ir turto konfiskavimo, taikymo klausimas paliekamas spręsti teismo nuožiūrai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018). Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Teismo sprendimas dėl turto (ne) konfiskavimo, atleidus asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turi būti argumentuotas, pagrįstas detaliu bylos aplinkybių vertinimu ir individualizuotas, visoms byloje esančioms šiam klausimui išspręsti turinčioms reikšmės aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiamas prioritetas, negalima pasirinktinai išskirti ir sureikšminti tik kai kurių aplinkybių, nes tokiu atveju būtų pažeisti išsamaus bylos aplinkybių ištyrimo ir įvertinimo, teisingumo principai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018, 2K-77-648/2019).
8. Byloje taip pat nustatyta, kad automobilis „Volkswagen Up“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso UAB „Luminor Lizingas“, o automobilio valdytojas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 25), t. y. minėtas automobilis priklauso trečiajam asmeniui, dėl ko pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog konfiskuoti šį automobilį nėra teisinio pagrindo. Ne kaltininkui, o kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis turtas gali būti konfiskuojamas tik nustačius BK 72 straipsnio 4 dalies 1-5 punktuose įtvirtintas aplinkybes. Pažymėtina, jog pagal BK 72 straipsnio 5 dalį, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas taiko konfiskuotino turto vertę atitinkančios sumos išieškojimą (pilną ar dalinį).
9. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl konfiskuotino turto vertę atitinkančios sumos išieškojimo iš I. P., neišskirdamas ar visos, ar jos dalies, padarė išvadą, jog šios procesinės prievartos priemonės skyrimas neatitiktų teisingos viešojo intereso poreikių ir asmens teisių pusiausvyros, varžytų asmenį labiau negu reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti, t. y. jos skyrimas būtų nesuderinamas su tais tikslais ir principais, kuriais vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti I. P. nuo baudžiamosios atsakomybės. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamojoje byloje nustatytas aplinkybes, daro išvadą, jog tiek visos konfiskuotino turto vertę atitinkančios sumos, tiek jos dalies (kaip nurodo prokuroras – 2 500 eur) būtų neproporcinga baudžiamojo poveikio priemonė, o visuotinai svarbūs tikslai gali būti pasiekti ir kitomis pirmosios instancijos teismo paskirtomis baudžiamojo poveikio priemonėmis.
10. Skundžiamu nuosprendžiu I. P. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant ją laiduotojos S. P. atsakomybei dvejiems metams be užstato. Aplinkybė, kad asmuo nėra nuteisiamas ir jam nėra skiriama bausmė, savaime nelemia turto konfiskavimo skyrimo arba neskyrimo, tačiau, ji yra svarbi sprendžiant aptartos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo klausimą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad viena iš būtinų sąlygų atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, yra pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismui nekilo abejonių, kad I. P. yra verta pasitikėjimo ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų ar kitų teisės pažeidimų.
11. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas, spręsdamas dėl transporto priemonės vertės konfiskavimo, išimtinai vertino tik I. P. asmenybę apibūdinančius duomenis, neatsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes - jos pavojingumą, nustatytą neblaivumo laipsnį, kurių visuma yra reikšminga sprendžiant klausimą dėl BK 72 straipsnyje nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo. Vis tik, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl I. P. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, taip pat baudžiamojo poveikio priemonės - uždraudimo naudotis specialia teise klausimus, įvertino ir padarytos veikos aplinkybes, t. y., kad I. P. nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, ji visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padariusi nusikaltusi, padaryta nusikalstama veika prisiskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, šia veika padaryta žala atlyginta. I. P. nėra teista (b. l. 67-68), administracinėmis nuobaudomis nebausta (b. l. 69-71), dirbanti (b. l. 72). I. P. iškvepiamame ore nustatytas alkoholio kiekis – 2,08 promilės alkoholio ženkliai viršijo alkoholio koncentracijos ribą (daugiau nei penkis kartus), kurią viršijus nustatyta baudžiamoji atsakomybė, tačiau I. P. anksčiau nėra bausta už analogiško pobūdžio teisės pažeidimus. Taigi, akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl dar vienos baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo taikymo, vertindamas I. P. asmenybę teigiamai apibūdinančius duomenis, tuo pačiu įvertino ir nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes.
12. Prokuroras, grįsdamas baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo taikymo būtinybę, prašo atsižvelgti į padarytos veikos pobūdį, pavojingumą bei padarymo aplinkybes – I. P. važiavo per Vilniaus senamiestį, paskui Geležinio Vilko gatve, t. y. važiavo ten, kur būna daug žmonių ir didelis automobilių eismas. Geležinio Vilko gatvėje ji sukėlė eismo įvykį ir tik laimingo atsitiktinumo dėka pavyko išvengti didesnių pasekmių. Pasisakydama dėl šių skundo argumentų, teisėjų kolegija įvertina tai, kad I. P. padarė vieną tyčinį nesunkų (BK 11 straipsnio 3 dalis) nusikaltimą transporto eismo saugumui, tai yra vairavo transporto priemonę, būdama neblaivi, kai jai nustatytas 2,08 promilės girtumas. Vienok, nusikaltimas buvo padarytas ne darbo dieną, o ankstų sekmadienio rytą, kuomet tiek automobilių, tiek žmonių judėjimas būna ne toks intensyvus. Taigi, nors I. P., vairuodama transporto priemonę būdama apgirtusi, elgėsi nepateisinamai lengvabūdiškai ir tokiais savo veiksmais kėlė pavojų tiek sau, tiek ir kitiems asmenims, vis tik, dėl šių neteisėtų jos veiksmų jokie sunkesni padariniai nekilo, niekas nebuvo sužalotas, o atsitrenkus į kelio bortelį, buvo apgadintas automobilis. Visos šios aptartos aplinkybės neleidžia spręsti apie išskirtinai didelį padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį.
13. Teisėjų kolegijos vertinimu, I. P. nustatytas dvejų metų uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones terminas bei 50 minimalių gyvenimo lygių, t. y. 2 500 eurų dydžio įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant šią įmoką sumokėti per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, yra pakankamai griežti ir baudžiantys. Be to, kaip matyti iš bylos duomenų, I. P. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, jos darbo užmokestis, atskaičius privalomus mokėjimus, yra 800 eur (b. l. 72, 110-115). Iš 2021 m. rugpjūčio 5 d. PVM sąskaitos faktūros/Invoice Nr. INV-21-08-00024 matyti, jog I. P. neteisėtais veiksmais UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra padaryta 6 299,3 eur žala, kurią ji atlygino (b. l. 116), kas, įvertinus jos gaunamas pajamas, pripažintina didele finansine našta. Šią aplinkybę patvirtina ir bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos posėdžio metu I. P. paaiškinimai bei pateikta 2021 m. rugpjūčio 3 d. Paskolos sutartis, iš kurios matyti, kad ji, siekdama įvykdyti finansinius įsipareigojimus, iš S. P. pasiskolino 3 000 eur.
14. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal susiformavusią teismų praktiką, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą šios kategorijos bylose, paprastai skiriama baudžiamojo poveikio priemonė, susijusi su uždraudimu naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemonę, derinant ją su turtinio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemone (priemonėmis) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-64-511/2019). Įgyvendindamas diskreciją, teismas privalo įvertinti visas atitinkamam sprendimui priimti reikšmingas bylos aplinkybes, vadovautis teisingumo, proporcingumo principais, paisyti visuotinai svarbių tikslų, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą, teisės pažeidimų prevenciją (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-111-222/2019), kas nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta. Konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, atleisdamas I. P. nuo baudžiamosios atsakomybės, pagrįstai taikė BK 67 straipsnio 2 dalies nuostatas ir paskyrė dvi baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti transporto priemones) (BK 68 straipsnis) bei įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 71 straipsnis) ir nuo formuojamos teismų praktikos nenukrypo.
15. Teisėjų kolegijos vertinimu, I. P. paskirtos dvi aukščiau nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės turės pakankamą auklėjamąjį ir prevencinį poveikį, o dar viena – automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos dalies konfiskavimas būtų perteklinė priemonė.
16. Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas atleistai nuo baudžiamosios atsakomybės I. P. paskyrė baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas, adekvačias padarytam nusikaltimui ir jos asmenybei bei teisingas baudžiamojo poveikio priemones. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 2 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį keisti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokuroro apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.