- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2011-05-25
- Bylos Nr.
- 1-561-536/2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Kaltinamasis
- A.S.
- Kategorijos
- 1.2.14.1.2.1Atvira vagystė (BK 178 str. 2 d.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje
A.S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietė, vidurinio išsilavinimo, nesusituokusi, nedirbanti, gyv. (duomenys neskelbtini), teista:
1993-03-24 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK, patvirtinto 1961-06-26 įstatymu, 148 str. 2 d., 147 str. 2 d., 6 m. laisvės atėmimo bausme; 1995-10-02 lygtinai, prieš 6 mėn. ir 13 d. paleista pagal Panevėžio m. apylinkės teismo 1995-09-20 nutartį Lietuvos Respublikos BK, patvirtinto LR 1961-06-26 įstatymu, 54² str. pagrindu; teistumas išnykęs,2009-01-14 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 182 str. 1 d., 63 str. 1, 4 d., 5 d. 1 p., 7 mėn. laisvės atėmimo bausme, pritaikius Lietuvos Respublikos BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 2 m.,
kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d., padarymu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. S. pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. kaltinama tuo, kad 2009-02-23 apie 10 val. bute, esančiame M.Katkaus g. 6-1, Vilniuje, ji pagrobė paštininkės L. K. atneštą 500 Lt senatvės pensiją.
Motyvuojamoji dalis
Teismo nuomone šis kaltinimas teisme nepasitvirtino.
Kaltinamoji A. S. kalta neprisipažino ir parodė, kad ji gyveno viename su nukentėjusiąja bute ir buvo jos sūnaus V. K. sugyventinė. Bute jie bei V. K. brolis M. K. vartodavo alkoholinius gėrimus. Prie jų prisijungdavo ir pati L. K., kuri nevengė išgerti. 2009-02-23 bute vėl buvo girtaujama. Ryte paštininkė atnešė L. K. pensiją. Pastarosios leidimu ji, A. S., pasiėmė iš šių pinigų 100 Lt, už kuriuos nusipirko alkoholinių gėrimų ir maisto produktų. Vėliau į parduotuvė vyko M. K., kuris nupirko dar alkoholio.
Pasak kaltinamosios ji nesitarė su sugėrovais pagrobti nukentėjusios pensija, pastaroji pati leido paimti dalį pinigų. Ar ėmė pinigus kiti bute buvę asmenys (V. K., M. K.), ji nežino.
Kaltinimas, pareikštas A. S., iš esmės buvo grindžiamas pačios L. K. ir jos dukros L. B. parodymais.
Liudytoja L. B. parodė, kad apie motinos pensijos vagystę 2009-02-23 ji, liudytoja, sužinojo iš pačios L. K. žodžių. Tuo metu L. K. sirgo ir nebegalėjo vaikščioti. Motina pasakė, kad A. S. nuėjo į paštą ir paėmė jos pensiją, o po to su V. K. ją pragėrė. Tuomet ji, L. B., nuėjo į policiją ir motinos vardu parašė pareiškimą policijai, pasirašė už ją. Kadangi L. K. lietuvių kalbos nemokėjo, ji, L. B., vertėjavo, kai tyrėja pastarąją apklausinėjo.
Taigi pati L. B. vagystės fakto nestebėjo ir apie jį sprendė tik pagal L. K. žodžius.
2010-10-09 L. K. mirė (b.l. 13), todėl teisme ji apklausta nebuvo. Proklurorė, palaikydama kaltinimą, naudojosi ikiteisminio tyrimo pareigūnui L. K. duotais parodymais (b.l. 9, 10). Pagal Lietuvos Respublikos BPK 276 str. nuostatas teismas savo išvadoms paremti tiesiogiai gali naudoti tik tuos parodymus, kurie ikiteisminio tyrimo metu buvo duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui. Tokių L. K. parodymų nėra. Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 4 d. numato, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti parodymai gali būti naudojami tik byloje esantiems įrodymams patikrinti, todėl savarankiškos reikšmės įrodinėjimo procese šie parodymai neturi. Kiek ikiteisminio tyrimo metu L. K. duoti parodymai gali būti panaudojami patikrinant kitus byloje surinktus įrodymus galima spręsti tikrinant šiuos parodymus. Pirminės L. K. apklausos protokole (b.l. 9) teigiama, kad apie pensijos vagystę jai tapo žinoma iš sūnaus V. K. žodžių, pagal kuriuos paštininkės atneštą pensiją pasiėmė A. S., kuri nuo to momento dingo. Šis protokolas surašytas, suprantamai, valstybine kalba, atžymos apie vertėjo dalyvavimą atliekant šį veiksmą protokole nėra. Vėliau L. K. iš dalies pakeitė savo parodymus ir teigė (b.l. 10), kad apie paštininkės atneštą pensiją ji sužinojo iš pačios kaltinamosios, kuri atidavė jai, L. K., tik 200 Lt ir paaiškino, kad tiek pensijos ir buvo duota.
Tokius L. K. parodymus paneigė liudytoja D. K., AB „Lietuvos paštas“ paštininkė, kuri parodė, kad 2009-02-23 pensiją ji atidavė pačiai L. K., ir pastaroji dėl to pasirašė atitinkamoje apskaitos knygoje.
Atsižvelgdamas į L. B. parodymus apie tai, kad L. K. nemokėjo lietuvių kalbos, teismas apklausė liudytoją V.Dibrivnają, Vilniaus m. 1 PK NTS tyrėją. Ši patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu ji buvo atlikusi papildomą L. K. apklausą, kai pastaroji gulėjo ligoninėje. Nukentėjusioji suprato lietuvių kalbą, tačiau parodymus davė rusų kalba. Šiuos parodymus į lietuvių kalbą vertė ji pati, tyrėja. Protokolą pasirašė L. K. atstovė, jos dukra L. B., nes L. K. jau blogai matė.
Taigi minėtos L. K. apklausos buvo atliktos pažeidžiant procesinės jų formos reikalavimus bei Lietuvos Respublikos BPK 8 str. 1, 2 d. nuostatas: vertimą atliko neturintys vertėjo statuso tyrėjai bei liudytoja, nebūdami įspėti dėl atsakomybės už žinomai melagingą vertimą. Pažymėtina ir tai, kad į policijos instituciją dėl pinigų vagystės kreipėsi ne pati nukentėjusioji, o jos dukra.
Abejoti L. K. parodymu turiniu verčia liudytojos A. S. pateikta informacija, psichiatrijos specialisto R.Augaičio išvada.
Liudytoja A. S., gydytoja psichiatrė, parodė, kad L. K. ji lankė namuose 2010-10-01. Ten buvo landynė. Ligonei buvo diagnozuota sunki demencija, ji visiškai negalėjo savimi pasirūpinti, neatpažindavo daiktų, nesiorientavo laike ir erdvėje. Taip pat buvo diagnozuoti psichozės epizodai.
Specialistas R.Augaitis paaiškino, kad paprastai psichiatrai diagnozuoja žmogui demenciją, kai jo psichikos sutrikimo požymiai tęsiasi ne mažiau kaip pusę metų. Teoriškai galima teigti, kad demencija L. K. sirgo bent nuo 2009 m. gruodžio. Neatmetama galimybė, kad šia liga L. K. susirgo ir anksčiau. Šia liga sergančiam būdingi kliedesiai; artimieji kaltinami dėl pinigų ar kitų daiktų dingimo ir pan.
Pažymėtina, kad L. K. vardu surašytas pareiškimas dėl pensijos vagystės policijos įstaigai buvo įteiktas 2009-02-25 (b.l. 4), apklausta ji buvo tą pačią dieną (b.l. 9) ir 2010-06-10 (b.l. 10). Pagal specialisto R.Augaičio išvadą L. K. sirgo demencija papildomos apklausos metu ir galimai ja sirgo pirminės apklausos metu. Tokiu atveju byloje užfiksuoti parodymai teismo nuomone yra visiškai nepatikimi ir savo turiniu. Dėl šių priežasčių teismas L. K. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus atmeta.
Liudytojas M. K. pareiškė, kad 2009-02-23 už jo motinos L. K. gautą pensiją paštininkės žurnale pasirašė A. S., tačiau toliau jis pareiškė, kad to nematė. Kas sudaro tokių jo teiginių šaltinį, teisiamajame posėdyje išsiaiškinti nepavyko, nes liudytojas buvo sunkiai valdomas, elgėsi neadekvačiai, pateiktų klausimų esmės nesuvokdavo.
Liudytojo V. K. apklausti teisme nepavyko, nes jis 2010-03-14 mirė (b.l. 32). Ikiteisminio tyrimo gi metu V. K. pareiškė (b.l. 29-31), kad pinigus iš motinos buvo paėmęs jis, tačiau tai buvo tik 50 Lt. Kas vyko toliau, dėl girtumo nepamena.
Taigi šioje byloje nesurinkta pakankamų patikimų įrodymų, paneigiančių kaltinamosios versiją apie tai, kad ji paėmė iš nukentėjusios tik 100 Lt, ir tai padarė pačios L. K. leidimu. Teismo nuomone šiuo atveju neįrodytas ir pats pinigų pagrobimo faktas. Dėl tokių priežasčių A. S. Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 1 p., 3 str. 1 d. 1 p. pagrindu išteisintina esant nepadarytai veikai, turinčiai nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Byloje L. K. vardu pareikštas civilinis ieškinys (b.l. 26) Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 3 d. 2 p. pagrindu paliktinas nenagrinėtas.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 298, 302-308 str., teismas
nusprendė
A.S. pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. išteisinti esant nepadarytai veikai, turinčiai baudžiamojo nusižengimo ar nusikaltimo požymių.
Kardomąsias priemones rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, paskirtas A. S. ikiteisminio tyrimo metu, panaikinti.
L. K. vardu pareikštą civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus m. 1 apylinkės teismą.