- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-02-20
- Bylos Nr.
- ATP-208-658/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-19-3-01098-2014-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Nerijus Meilutis
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėjas Nerijus Meilutis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakomybėn patraukto asmens A. M. apeliacinį skundą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 5 d. nutarimo A. M. administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Jurbarko rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 5 d. nutarimu A. M. pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą numatytą LR ATPK 181³ str. 1 d. ir nubaustas 28 Eur bauda. Teismas nustatė, kad 2014-12-04 apie 14.35 val., J. B. einant iš (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos miško keliuku į (duomenys neskelbtini) kaimą, prie jos sustojo automobilis, kurį vairavo A. M.. Vairuotojas pasiūlė pavežti mergaitę iki namų ir J. B. pasakius, kad į svetimus automobilius ji nesėda, A. M. griebė J. B. už rankovės ir bandė įsitemti ją į automobilį. Teismas sprendė, kad A. M. šiais veiksmais padarė pažeidimą numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 181³ str. 1 d.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. M. prašo panaikinti 2015 m. sausio 5 d. Jurbarko rajono apylinkės teismo nutarimą ir administracinio pažeidimo bylą nutraukti. Nurodo, kad ATPK 181³ str. 1 d. dalis yra blanketinė teisės norma. Pagal ATPK 181³ str. 1 d. administracinėn atsakomybėn galima būti traukiama už kituose teisės aktuose nustatytų teisių ir laisvių pažeidimą. Administracinio teisės pažeidimo protokole nėra jokių nuorodų į aktus, nustatančius vaiko teises ir laisves, todėl nėra aišku, kokia teise ar laisve šiuo atveju buvo trukdoma naudotis J. B.. Teigia, jog nepažeidė jokių J. B. teisių, pateikti kaltinimai neatitinka tikrovės, o nutarimas yra nemotyvuotas, jame nenurodyta kaip ir kokia įstatymų saugoma vaiko teisė buvo pažeista, kokia žala atsirado J. B.. Byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, panaudodamas prievartą, bandė įsisodinti į savo automobilį nepilnametę, išskyrus jos pačios paaiškinimus, kurie dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens ir nepilnametės tėvų nesutarimų, yra tendencingi ir negali būti laikomi patikimais.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariato viršininkas prašo skundo netenkinti. Mano, kad apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad surašytame administracinių teisės pažeidimų protokole nėra jokių nuorodų į aktus, nustatančius vaiko teises ir laisves, nėra esminis kriterijus, kuris turėtų įtakos A. M. padaryto pažeidimo kvalifikavimui.
Motyvuojamoji dalis
A. M. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies
Administracinis teisės pažeidimas yra priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę (ATPK 9 straipsnio 1 dalis).
Pagal ATPK 181³ straipsnio 1 dalį atsako tas, kad neteisėtai trukdė vaikui naudotis savo teisėmis ir laisvėmis ar atliko kitokią vaiko teises pažeidžiančią veiklą. Kaip teisingai nurodoma apeliaciniame skunde, ši norma yra blanketinė, t. y. pagal ATPK 181³ straipsnio 1 dalį administracinėn atsakomybėn gali būti traukiama už kituose teisės aktuose nustatytų vaiko teisių ir laisvių pažeidimą. Vadinasi, norint asmenį nubausti pagal šį straipsnį, būtina nurodyti, kokią konkrečią teisės akto nuostatą pažeidė asmuo. Pagrindines vaiko teises Lietuvos Respublikoje, be Civilinio kodekso, apibrėžia specialus Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas. Byloje administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas nenurodant kokia konkrečiai ir kokiame teisės akte įtvirtinta vaiko teisė buvo pažeista. Apeliacinės instancijos teismas nepritaria institucijos atsiliepime į apeliacinį skundą išsakytai pozicijai, jog faktas, kad surašytame administracinių teisės pažeidimų protokole nėra jokių nuorodų į aktus, nustatančius vaiko teises ir laisves nėra esminis kriterijus. Administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Vien tik pažeidimo objektyviųjų požymių išdėstymas administracinio teisės pažeidimo protokole, tiksliai nenurodant, kokio atsakomybę nustatančio teisės akto pažeidimu asmuo yra kaltinamas, neleidžia daryti išvados, kad asmeniui buvo pareikštas kaltinimas atitinkamo pažeidimo padarymu. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas bei konkrečiai kokia teisės norma buvo pažeista. Priešingu atveju negali būti laikoma, kad administracinio teisės pažeidimo protokole yra nurodyta pažeidimo esmė. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo. Tačiau gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iš administracinio teisės pažeidimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką yra norima taikyti administracinę atsakomybę. Be to, ATPK 260 straipsnio 1 dalis imperatyviai reikalauja administracinio teisės pažeidimo protokole ne vien aprašyti pažeidimo esmę, bet ir nurodyti atsakomybę už pažeidimą nustatantį aktą, t. y. tiksliai suformuluoti asmens kaltinimo teisinę kvalifikaciją. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija. Nagrinėjamu atveju surašant administracinio teises pažeidimo protokolą, net nebuvo vertinama kokios konkrečiai vaiko teisės ir laisvės buvo pažeistos A. M. veiksmais. Nustatyti administracinio teisės pažeidimo protokolo trukumai yra esminiai ir teismas savo iniciatyva negali jų ištaisyti.
Esant aptartiems procesiniams trūkumams, pirmosios instancijos teismas negalėjo tinkamai išnagrinėti šios bylos, to padaryti negali ir apeliacinės instancijos teismas. Visų pirma, pirmosios instancijos teismas turėjo imtis priemonių, kad šie trūkumai būtų pašalinti (ATPK 280 str. 1 d. 2 p.), o jų nesiėmęs, administracinio teisės pažeidimo bylą išnagrinėjo pažeisdamas ATPK 248 straipsnyje įtvirtintus administracinių teisės pažeidimų bylų teisenai keliamus uždavinius laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus. Be to, pačiame nutarime, kaip ir protokole nėra nurodyta kokios J. B. teisės (laisvės) buvo pažeistos. Priimant nutarimą apsiribota formaliu konstatavimu, kad A. M. kaltė įrodyta J. B. ir G. B. parodymais, tačiau net neatlikta asmens kaltinimo teisinė kvalifikacija. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo nutarimas naikinamas, o byla grąžinama iš naujo tirti institucijai, surašiusiai administracinio teisės pažeidimo protokolą.
Nors byla grąžintina iš naujo tirti institucijai, apeliacinės instancijos teismas atkreipia pirmosios instancijos teismo dėmesį į tai, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta. ATPK 256 straipsnio 3 dalyje pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, yra nustatyta pareiga rinkti įrodymus siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes. Nagrinėjamu atveju teismas apsiribojo tik nepilnametės motinos pareiškime, jos paaiškinime bei pačios nepilnametės paaiškinime nurodytų įvykio aplinkybių vertinimu. Tačiau pažymėtina, kad vien tik tyrimą atliekančiai institucijai pateikti rašytiniai paaiškinimai negali būti prilyginami parodymams duotiems teismo posėdžio metu ir jų nepakeičia, todėl teismas turi būti aktyvus ir teismo posėdyje apklausti asmenis, galinčius padėti nustatyti svarbias bylos aplinkybes. Teisme betarpiškai turi būti apklausiami asmenys, kurių parodymai yra vieninteliai ir esminiai, ypač tuomet, kai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltę neigia. Šiuo atveju teismo posėdyje nebuvo apklaustas nei vienas asmuo. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusioji yra nepilnametė, tyrimą atliekanti institucija turėjo svarstyti klausimą dėl jos apklausimo dalyvaujant psichologui. Institucijai to neatlikus – teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą tikslu visapusiškai išsiaiškinti bylai reikšmingas aplinkybes, pats turėtų spręsti klausimą dėl nepilnametės apklausos dalyvaujant psichologui. Kadangi bylą nagrinėjančiam teismui tenka pareiga nustatyti byloje tiesą, teismo vaidmuo renkant įrodymus, galinčius patvirtinti ar paneigti reikšmingas aplinkybes byloje, turi būti aktyvus. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Išvados, kurios padaromos remiantis atskirais įrodymais bei pagrindžiamos šablonine fraze „netikėti nėra pagrindo“, nevertinat šių įrodymų visų aplinkybių kontekste, negali pripažįstamos pagrįstomis ir objektyviomis. Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, procesinis sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais, ir kurių patikimumas kelia abejonių. Tik išnaudojus visas teisines priemones galima priimti sprendimą dėl asmens kaltumo ar nekaltumo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
A. M. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Jurbarko rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 5 d. nutarimą panaikinti ir gražinti administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo tirti įgaliotai institucijai - Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariatui.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.