Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Aistė Petrevičienė, sekretoriaujant Miglei Virbickaitei, dalyvaujant ieškovei V. C., jos atstovei advokatei A. P., atsakovui R. U., jo atstovei advokatei Danai Žvingilienei, išvadą teikiančios institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Audronei Lagunovienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą ieškovės V. C. ieškinį atsakovui R. U. dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo, ir atsakovo R. U. priešieškinį ieškovei V. C. dėl bendravimo tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014-12-16 teismo posėdžio metu atsakovas reikalavimą dėl tėvystės nustatymo pripažino, pasirašė standartinę ieškinio dalies pripažinimo formą. Dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis, išlaikymo įsiskolinimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo tvarkos šalys sudarė patikslintą taikos sutartį. Šalys ir jų atstovai prašė patikslintą taikos sutarį patvirtinti, dėl reikalavimų nuginčyti tėvystę ir nustatyti tėvystę - ieškinį tenkinti. Išvadą teikiančios institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė nurodė, kad patikslinta taikos sutartis atitinka vaiko interesus. Tenkinus ieškinio reikalavimus dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo būtų užtikrinta vaiko teisė žinoti savo tėvus.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies, dėl dalies ieškinio reikalavimų tvirtintina taikos sutartis ir byla nutrauktina.

Dėl termino tėvystei nuginčyti atnaujinimo.

CK 3.152 str. 1 d. nustatytas vienerių metų terminas tėvystės nuginčijimui. Terminas skaičiuojams nuo to momento, kai asmuo sužinojo apie ginčijamus duomenis. Ieškovė nurodo, kad ji visą laiką žinojo, kad dukters U. tėvas yra ne jos buvęs sutuoktinis A. C., o atsakovas R. U., tačiau į teismą dėl tėvystės nuginčijimo kreipėsi praleidusi įstatymo nustatytą vienerių metų terminą, t.y. tik 2014-05-30, t. y. praėjus beveik šešeriems metrams nuo vaiko gimimo. Ieškovė nurodė, kad terminą praleido dėl savo teisinio neišprusimo, nes nežinojo, kad toks terminas egzistuoja, taip pat dėl savo sveikatos būklės (ieškovei nustatytas 35 procentų darbingumo lygis, 20 b. l.) ir prastos materialinės padėties. Ieškinio turinyje ieškovė nurodo, kad reikalinga atnaujinti terminą tėvystės nuginčijimui, tačiau ieškinio reikalavimuose tokio reikalavimo neformuluoja. U. C. gimė po A. C. mirties, jo nepažinojo, pagal ieškovės paaiškinimus tėvu laiko atsakovą, todėl termino atnaujinimas kitų asmenų teisių nepažeis. CPK 376 str. 3 d. šeimos bylose teismui suteikta teisė priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu. Atsižvelgiant į nurodytas teisės normas, išdėstytas aplinkybes, vadovaujantis vaiko interesais ir teise žinoti savo biologinius tėvus, terminas tėvystės nuginčijimui atnaujintinas (CPK 78 str. 1 d.).

Dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo.

Vaiko teisė žinoti savo biologinius tėvus ir būti jų globojamam užtikrinta Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 str. ir CK 3.161 str. 2 d. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 str. 1 d. tiesiogiai įtvirtinta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 str. 1 d. nustatyta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę į vardą, pavardę, tautybę ir pilietybę, teisę į šeimos bei kitus su jo individualybe susijusius ryšius ir jų išsaugojimą. Remiantis CK 3.150 str. nuostatomis, tėvystę galima nuginčyti tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvu. Pagrindas tėvystei nuginčyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizės dėl giminystės ryšio nustatymo), jie vertinami kaip patikimiausi. Nesant tokių įrodymų byloje, naudojamos ir kitos CPK numatytos priemonės (CK 3.148 str.).

Iš gimimo liudijimo nustatyta, kad U. C., gim. (duomenys neskelbtini), motina yra ieškovė V. C., tėvas A. C. (18 b. l.). A. C. mirė 2008-01-01 (15 b. l.). A. C., miręs 2008-01-01, U. C., gim. (duomenys neskelbtini), tėvu įrašytas dėl to, kad mergaitė gimė nepraėjus 300 dienų nuo jo mirties. Ginčo byloje dėl tėvystės nuginčijimo nėra, šalys neabejoja atsakovo tėvyste, tai patvirtina ir atlikta DNR ekspertizė. 2014-09-12 ekspertizės akte Nr. S-m 40/14 (01) nurodyta, kad R. U. yra U. C. biologinis tėvas su 99,99 procento tikimybe. Teismo posėdžio metu atsakovas pripažino ieškinio reikalavimus dėl tėvystės nustatymo, todėl surašomi sutrumpinti motyvai (CPK 42 str. 1 d., 140 str. 2 d., 268 str.).

Išdėstyti šalių paaiškinimai, 2014-09-12 DNR ekspertizės aktas, atsakovo ieškinio dalies dėl tėvystės nustatymo pripažinimas patvirtina, kad ieškinio reikalavimai dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo pagrįsti ir tenkintini, todėl nustatytina, jog A. C. nėra nepilnametės U. C., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, jos tėvas yra atsakovas R. U. (CK 3.146 str. 1 d., 3.148 str. 1 d., 3.150 str. 1 d., CPK 178, 186, 197, 185 str.).

Ieškovė taip pat prašo panaikinti U. C. gimimo liudijime įrašą apie A. C. tėvystę. Teismo sprendimas yra civilinės būklės akto įrašo papildymo, pakeitimo, ištaisymo bei naujo liudijimo išdavimo pagrindas (Teisingumo ministro 2006-05-19 įsakymu Nr. 1R-160 patvirtintų Civilinės metrikacijos taisyklių 103, 109.10, 111.1, 115 punktai). Civilinės metrikacijos įstaigai pareiga teismo sprendimo pagrindu atitinkamai pakeisti civilinės būklės akto įrašus bei išduoti naują liudijimą kyla nepriklausomai nuo to, ar ši pareiga atkartota teismo sprendime ar ne, todėl nereikalinga prašyti panaikinti gimimo liudijimo dalį apie tėvą ir taip reikalauti teismo surašyti perteklinę sprendimo rezoliucinę dalį. Civilinės metrikacijos įstaiga išduos naują gimimo liudijimą suteiktos kompetencijos ribose priimto teismo sprendimo pagrindu be atskiro įpareigojimo.

Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos nustaymo bei bendravimo tvarkos nustatymo šalys sudarė taikos sutartį, prašė teismo ją patvirtinti ir bylos dalį dėl šių reikalavimų nutraukti.

Prašymas tenkintinas.

Vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymas sumotina geriausiai atitiktų nepilnamečio vaiko interesus, užtikrintų įprastą emocinę ir socialinę aplinką, psichologinį saugumą, kadangi mergaitė nuo gimimo gyvena su motina (CK 3.168 str. 1 d., 3.169 str., 2.14 str.). Vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams (CK 3.161 str. 3 d.). Tėvų teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime išlieka ir skyrium gyvenantiems tėvams, nes tėvo ir motinos pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 str., 3.170 str. 1d. ). Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 str. 3d.). Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). Pripažinus atsakovą ieškovės dukters tėvu, jam atsiranda pareiga išlaikyti savo vaiką.

Remiantis CK 6.983 str. 1 d., taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Šalys pasinaudojo teise užbaigti bylą taikos sutartimi abipusiai priimtinų nuolaidų būdu (CPK 42 str. 1 d.).

Taikos sutarties sudarymo pasekmės šalims žinomos (CPK 140 str. 3 d.). Įvertinus šalių pateiktos taikos sutarties turinį, byloje esančius rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad taikos sutarties sudarymas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, šalių, jų nepilnametės dukters ar kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų nepažeidžia, todėl tvirtintina (CPK 42 str. 2 d.). Patvirtinus taikos sutartį civilinės bylos dalis dėl šių reikalavimų nutrauktina (CPK 293 str.5 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovė už ieškinio reikalavimus sumokėjo 100 Lt žyminį mokestį 2014-05-30 „Swedbank“, AB, nuo likusios 188 Lt žyminio mokesčio dalies mokėjimo 2014-06-11 nutartimi buvo atleista. Atsižvelgiant į reikalavimų pobūdį, sumokėtą žyminio mokesčio dalį, laikytina, kad ieškovė reikalavimus dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo yra apmokėjusi po 50 Lt už kiekvieną.

Ieškinį tenkinus iš dalies, už reikalavimą dėl tėvystės nuginčijimo ieškovė turėtų būti sumokėjusi 144 Lt žyminio mokesčio. Kadangi ieškovė nuo dalies žyminio mokesčio buvo atleista, 75 procentų žyminio mokesčio dalis dėl dalies reikalavimų (t. y. dėl reikalavimų dėl išlaikymo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo) patvirtinus taikos sutartį jai negrąžintina ir įskaitytina į ieškovės mokėtino žyminio mokesčio dalį (CPK 96 str. 1 d., 94 str.).

Atsakovas už priešieškinį yra sumokėjęs 145 Lt žyminį mokestį 2014-10-27 terminalo Perlas pavedimu. Patvirtinus taikos sutartį, atsakovui grąžintina 75 procentai sumokėto žyminio mokesčio – 109 Lt (CPK 87 str. 2 d.).

Ieškinį tenkinus iš dalies ir dėl dalies reikalavimų patvirtinus taikos sutartį, iš atsakovo priteistinas 93 Lt žyminis mokestis (CPK 96 str. 2 d., 94 str.) ir 24 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 88 str. 1 d. 3 d., 92 str.), iš viso 117 Lt.

Remiantis CPK 7 str. įtvirtintu proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principu, atsakovui grąžintinas 109 Lt žyminis mokestis įskaitytinas į iš jo priteistą 117 Lt bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl iš atsakovo valstybės naudai priteistina 8 Lt. Kadangi priteistina suma mažesnė nei minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (10 Lt), nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355, ji iš atsakovo neišieškotina (CPK 96 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 263-268, 270, 391, 443 str., 444 str. 2d. 1p., 448 str. 1d., teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Atnaujinti ieškovei V. C., a. k. (duomenys neskelbtini) terminą kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo.

Nustatyti, kad A. C., a. k. (duomenys neskelbtini) nėra U. C., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas.

Nustatyti, kad atsakovas R. U., a. k. (duomenys neskelbtini) yra U. C., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas.

Patvirtinti ieškovės V. C., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo R. U., a. k. (duomenys neskelbtini) sudarytos taikos sutarties sąlygas:

„1. Nepilnametės U. C., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta nustatoma su motina V. C., a. k. (duomenys neskelbtini)

2. Atsakovas R. U., a. k. (duomenys neskelbtini) įsipareigoja mokėti išlaikymą nepilnametei dukrai U. C., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) po 86,88 EUR (aštuoniasdešimt šeši eurai 88 eurocentai) (300 Lt) kas mėnesį iki to mėnesio paskutinės dienos mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2014 m. gruodžio 1 d. iki U. C. pilnametystės, išlaikymą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

3. Atsakovas R. U., a. k. (duomenys neskelbtini) įsipareigoja sumokėti nepilnametei dukrai U. C., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2011 m. lapkričio 30 d. iki 2014 m. lapkričio 30 d. 1158,48 EUR (tūkstantis šimtas penkiasdešimt aštuoni eurai 48 eurocentai) (4000 Lt) per vienerius metus nuo teismo nutarties, kuria bus patvirtina ši taikos sutartis, įsiteisėjimo dienos, pervedant juos į ieškovės V. C., a. k. (duomenys neskelbtini) sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) Citedele banke.

4. U. C., a. k. (duomenys neskelbtini) priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis skiriama V. C., a. k. (duomenys neskelbtini)

5. R. U., a. k. (duomenys neskelbtini) su dukra U. C., a. k. (duomenys neskelbtini) bendrauja tokia tvarka:

5.1. Kiekvieno mėnesio nelyginį savaitgalį šeštadienį 11 val. tėvas paima dukrą iš dukters gyvenamosios vietos ir grąžina ją atgal į gyvenamąją vietą sekmadienį iki 18 val.;

5.2. Porinių metų Šv. Kūčias bei Kalėdas (iš viso tris dienas) U. C. praleidžia su tėvu, neporinių metų – su motina. Tėvas pasiima dukrą iš jos gyvenamosios vietos Šv. Kūčių rytą 10 val. grąžina ją atgal į gyvenamąją vietą Kalėdų antrą dieną iki 19 val.;

5.3. Neporinius Naujuosius Metus U. C. praleidžia su tėvu, kuris paima dukrą iš dukters gyvenamosios vietos gruodžio 31 d. 11 val. ir grąžina dukrą į jos gyvenamąją vietą kitą dieną po Naujųjų Metų (sausio 1 d.) iki 19 val. Porinius Naujuosius Metus U. C. praleidžia su motina.

5.4. Lyginiais metais Šv. Velykas dukra U. C. praleidžia su tėvu, o nelyginiais metais - su motina. Tėvas dukrą pasiima Šv. Velykų rytą 11 val. iš jos gyvenamosios vietos ir grąžina dukrą į gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 19 val.

5.5. Atsakovo R. U. atostogų metu dvi savaites dukra U. C. praleidžia su tėvu, suderinus tarp R. U. ir V. C. atostogų grafikus kiekvienais metais iki balandžio 1 d. Už šį laikotarpį V. C. įsipareigoja kompensuoti R. U. 43,44 Eur (keturiasdešimt trys eurai 44 eurocentai) (150 Lt).

5.6. Kiekvienas metais Tėvo dieną (birželio mėn. pirmą sekmadienį) bei R. U. gimimo dieną (rugpjūčio 13 d.) U. C. praleidžia su tėvu. Tuo atveju, jei pagal šią taikos sutartimi nustatomą bendravimo tvarką sutaptų, kad dukra U. C. turėtų bendrauti su motina, tai šis punktas yra prioritetinis ir pirmumas teikiamas šiame punkte nurodytai bendravimo tvarkai.

5.7. Kiekvienais metais Motinos dieną (gegužės mėn. pirmą sekmadienį) bei V. C. gimimo dieną (kovo 25 d.) U. C. praleidžia su motina. Tuo atveju, jei pagal šią taikos sutartimi nustatomą bendravimo tvarką sutaptų, kad U. C. turėtų bendrauti su tėvu, tai šis punktas yra prioritetinis ir pirmumas teikiamas šiame punkte nurodytai bendravimo tvarkai.

5.8. U. C. gimimo dieną (spalio 24 d.) kas antrus neporinius metus, pradedant nuo 2015 metų, R. U. bendrauja su dukra ir grąžina dukrą į jos gyvenamąją vietą kitą dieną. Poriniais metais U. C. savo gimimo dieną švenčia su motina.

5.9. U. C. pradėjus lankyti mokyklą, mokslo atostogų metu kiekviena iš šalių turi teisę pusę jos atostogų praleisti su dukra, iš anksto tarpusavyje suderinus bendravimo tvarką.

5.10. U. C. susirgus arba išvykstant iš gyvenamosios vietos ilgiau nei 5 dienoms, R. U. ar V. C. privalo nedelsiant informuoti vienas kitą apie dukters buvimo vietą ar ligą.

5.11. Atsakovui R. U. neturint galimybės bendrauti su dukra pagal nustatytą tvarką, jis informuoja V. C. prieš 1 dieną.

6. Šalims žinomos ir suprantamos taikos sutarties sudarymo ir patvirtinimo teisinės pasekmės (Civilinio proceso kodekso 42 straipsnis, 140 straipsnio 3 dalis, 293 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 294 straipsnio 2 dalis, 584 straipsnio 1 dalis). Šalims yra žinoma, kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama, išskyrus CK 3.201 str. numatytus atvejus.

7. Šalys lieka prie savo turėtų bylinėjimosi išlaidų. Išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu šioje byloje, sumoka atsakovas.“

Civilinės bylos dalį dėl reikalavimų priteisti išlaikymą, išlaikymo įsiskolinimą, nustatyti vaiko gyvenamąj vietą, nustatyti bendravimo su vaiku tvarką nutraukti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.