Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Kazio Kailiūno, Danutės Milašienės ir Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Lietuvos rytas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. vasario 1 d. nutarties, kuria buvo sustabdytas civilinės bylos Nr. 2-164-34/2008 nagrinėjimas, civilinėje byloje Nr. 2-164-34/2008 pagal I. R. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Lietuvos rytas“, dalyvaujant tretiesiems asmenims A. M. ir E. S., dėl teisės į privatų gyvenimo neliečiamybę ir teisės į atvaizdą pažeidimo bei neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė I. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB ,,Lietuvos rytas“, dalyvaujant tretiesiems asmenims A. M. ir E. S. ir prašė pripažinti, kad atsakovas UAB ,,Lietuvos rytas“ dienraščio ,,Lietuvos rytas“ 2006 m. rugsėjo 16 d. numerio Nr. 37 (660) priede ,,Gyvenimo būdas“ A. M. ir E. S. straipsniu ,,Dviejų šeimų mūšyje nuosprendis meilei“ pažeidė ieškovės teisę į: (1) privataus gyvenimo neliečiamybę; (2) atvaizdą. Taip pat prašė priteisti 80 001 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimą už teisės į privatų gyvenimą pažeidimą bei 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą už teisės į atvaizdą pažeidimą.

Atsakovas atsiliepimu į ieškinį prašė atmesti ieškovės ieškinį kaip nepagrįsta, kadangi ieškovė buvo sutikusi (raštiškai patvirtinusi), kad būtų paviešinti duomenys apie jos sveikatos būklę, gydymą, gydymo eigą bei metodus ir viską, kas su tuo susiję.

Vilniaus apygardos teismas 2008 m. sausio 8 d. nutartimi skyrė pasirengimą nagrinėti bylą teisme paruošiamųjų dokumentų būdu.

Vilniaus apygardos teisme 2008 m. sausio 30 d. buvo gautas ieškovės atstovės (advokatės) L. Meškauskaitės pranešimas, kad ieškovė I. R. 2007 m. gruodžio 28 d. mirė, bei prašymas sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą kol paaiškės ieškovės teisių perėmėjas.

Vilniaus apygardos teismas 2008 m. vasario 1 d. nutartimi prašymą dėl civilinės bylos sustabdymo tenkino ir sustabdė civilinės bylos Nr. 2-164-34-2008 nagrinėjimą kol paaiškės ieškovės teisių perėmėjas arba aplinkybės, dėl kurių teisių perėmimas neįvyko. Teismas nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1998 m. gegužės 15 d. nutarimo Nr. 1 24 punktu, kuriame numatyta suinteresuotų asmenų (sutuoktinio, vaikų, kitų artimųjų giminaičių) teisė pareikšti ieškinį, dėl mirusio asmens garbės gynimo, kai asmens garbę žeminančios ir tikrovės neatitinkančios žinios buvo paskelbtos po asmens mirties arba esant jam gyvam, jeigu dėl objektyvių priežasčių asmuo negalėjo apginti pažeistos teisės, yra galimas teisių perėmimas.

Atskiruoju skundu atsakovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2008 m. vasario 1 d. nutartį ir civilinę bylą Nr. 2-164-34/2008 nutraukti. Skundą grindžia tokiais motyvais:

1) teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimu Nr. 1, kadangi, jis taikomas dėl asmens garbės gynimo, tuo tarpu ieškovė pareiškė ieškinį dėl teisės į privatų gyvenimą, teisės į atvaizdą pažeidimą bei neturtinės žalos atlyginimo priteisimo;

2) ieškovė pati kreipėsi į teismą dėl savo tariamai pažeistų teisių, todėl negalėjo būti taikomas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimas Nr. 1, kadangi šiuo nutarimu galima remtis, tik kai asmuo, kuriuo teisės buvo pažeistos, pats dėl objektyviu priežasčių negalėjo apginti savo pažeistos teisės.

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 338 str., 320 str. 1 d.). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str. 2 d., 338 str.).

CPK 48 straipsnio pirma dalis nustato, kad tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos (fizinio asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga ar pertvarkymas, reikalavimo perleidimas, skolos perkėlimas ir kitais įstatymų numatytais atvejais), teismas, jei yra pagrindas, tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas. Teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje.

Ieškovė nagrinėjamoje civilinėje byloje gynė teisę į atvaizdą, teisę į privataus gyvenimo neliečiamybę bei prašė priteisti neturtinę žalą dėl minėtų teisių pažeidimo, tačiau iki bylos išnagrinėjimo iš esmės mirė. CK 2.22 straipsnio trečia dalis, 2.23 straispnio pirma, ketvirta dalys numato, kad po asmens mirties, kurio teisės į atvaizdą bei privataus gyvenimo neliečiamybę buvo pažeistos, gali ginti jo sutuoktinis, vaikai ir tėvai bei turi teisę reikalauti neturtinės žalos atlyginimo. Todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą iki paaiškės ieškovės teisių perėmėjas arba aplinkybės, dėl kurių teisių perėmimas neįvyko. Tačiau apygardos teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1998 m. gegužės 15 d. senato nutarimu, kadangi šis nutarimas taikomas nagrinėjant garbės ir orumo gynimo civilines bylas, tuo tarpu nagrinėjamoje civilinėje byloje pareikštas ieškinys dėl teisės į atvaizdą pažeidimą bei teisės į privatų gyvenimą neliečiamybę. Šių teisių pažeidimas nesiejamas su garbės ir orumo žeminimu, todėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1998 m. gegužės 15 d. senato nutarimas šiuo atveju negalėjo būti taikomas.

Dėl nurodytų motyvų nėra pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti iš esmės teisėtą pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 338 str., 329, 330 str.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti iš esmės nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2008 m. vasario 1 d. nutartį.