Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorui Andriui Brasui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Palangoje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), faktiškai negyvena (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, teistas:

1) 2002 m. vasario 28 d. Kauno miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271 straipsnio 3 dalį (1961 m. Baudžiamojo kodekso redakcija) 1 metų laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant 1 metams;

2) 2002 m. balandžio 9 d. Kauno miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271 straipsnio 2 dalį, 327¹ straipsnį (1961 m. Baudžiamojo kodekso redakcija) 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant 2 metams;

3) 2003 m. vasario 14 d. Prienų rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 3 dalį (1961 m. Baudžiamojo kodekso redakcija) 2 metų laisvės atėmimo bausme. Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 43 straipsnį dalinai prijungta neatlikta 6 mėnesių bausmė, pritaikius Lietuvos Respublikos 2002 m. lapkričio 7 d. įstatymo „Dėl amnestijos“ 5 straipsnį paskirta bausmė sumažinta 1/6 ir paskirta galutinė 2 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmė;

4) 2003 m. kovo 17 d. Kauno miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271 straipsnio 2 dalį, 278 straipsnio 1 dalį (1961 m. Baudžiamojo kodekso redakcija) 2 metų laisvės atėmimo bausme, prijungta neatlikta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, paskiriant galutinę 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Pritaikius įstatymo „Dėl amnestijos“ 5 straipsnį bausmė sumažinta 1/6 ir paskirta 2 metų 1 mėnesio galutinė bausmė laisvės atėmimo bausmė. 2003 m. lapkričio 27 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi paleistas lygtinai pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdomo kodekso 157 straipsnį neatlikus 11 mėnesių 5 dienų bausmės;

5) 2004 m. kovo 29 d. Prienų rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 1 dalį 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri subendrinta su 2003 m. kovo 17 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

6) 2008 m. gruodžio 8 d. Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

7) 2009 m. vasario 3 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, 63 straipsnio 9 dalį 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

8) 2009 m. kovo 10 d. Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalį 30 parų arešto bausme. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 3 dalimi, 9 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu bausmę subendrinus su Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 3 d. nuosprendžiu paskirta bausme paskirta galutinė 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

9) 2010 m. lapkričio 24 d. Marijampolės apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalį 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, bausmė subendrinta su Prienų rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 10 d. nusprendžiu ir paskirta galutinė 1 metų laisvės atėmimo bausmė;

10) 2015 m. birželio 16 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 1 metų laisvės atėmimo bausmė;

11) 2015 m. liepos 22 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 1 metų laisvės atėmimo bausmė;

12) 2015 m. lapkričio 16 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 dalimi, 9 dalimi paskirta bausmė subendrinta su 2015 m. birželio 16 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu ir paskirta galutinė 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. 2016 m. vasario 4 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismo nutartimi 2015 m. liepos 22 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu ir 2015 m. lapkričio 16 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos ir paskirta galutinė subendrinta 2 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmė,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis A. A. 2018 m. birželio 15 d. apie 22.15 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo saugumo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo pačiam priklausantį automobilį Citroen Xantia, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 2,11 promilės etilo alkoholio).

Motyvuojamoji dalis

Be A. A. prisipažino kaltu, kaltinamojo kaltę taip pat patvirtina ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei teisiamojo posėdžio metu ištirti faktiniai bylos duomenys, kurie laikytini tinkamais įrodymais, kurių patikimumu teismas neturi pagrindo abejoti, o būtent:

Byloje paties kaltinamojo prisipažinimas, jo parodymai teismo posėdžio metu, liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo ir teisme metu ir kitų pirmiau aptartų ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų visuma (ikiteisminio tyrimo veiksmų protokolai, alkotesterio rodmenys, paimtas kraujo mėginys bei gauti tyrimo rezultatai) duoda pagrindą daryti išvadą, kad kaltinamojo A. A. veika, numatyta BK 281 straipsnio 7 dalyje, kvalifikuota teisingai. Byloje surinktais ir ištirtais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis A. A. 2018 m. birželio 15 d. apie 22.15 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo saugumo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo pačiam priklausantį automobilį Citroen Xantia, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 2,11 promilės etilo alkoholio). Pagrindo abejoti liudytojų parodymais, alkotesterio duomenimis bei Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvadą nėra, tokie duomenys pripažintini tinkamais įrodymais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio prasme. Kaltinamasis veikė tyčia, suvokė, kad dėl neteisėtų veiksmų gali atsirasti numatyti padariniai ir sąmoningai leido jiems atsirasti. Duomenų, kad kas nors kitas nei kaltinamasis atliko neteisėtus veiksmus, nėra, to neginčijo ir pats kaltinamasis visiškai pripažindamas savo kaltę. Kaltinamasis veikė tyčia, duomenų, kad kas nors kitas nei kaltinamasis atliko neteisėtus veiksmus, nėra, to neginčijo ir pats kaltinamasis iš esmės pripažindamas kaltę. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma yra pagrindas A. A. pripažinti kaltu padarius BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti bausmę.

Bausmė – valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kaltinamojo asmenybę ir kitas esmines aplinkybes (BK 54 straipsnis). Kaltinamasis padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą transporto eismo saugumui (BK 11 straipsnio 3 dalis). A. A. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nors prokuroras kaltinamajame akte nurodė, kad kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte laikytina tai, kad jis baudžiamojo įstatymo numatytą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau teismas šios aplinkybės sunkinančia nelaiko, nes tai yra kaltinamojo veiką kvalifikuojantis požymis. Bylos duomenimis nustatyta, kad A. A. praeityje eilę kartų teistas Lietuvoje, taip pat teistas ir užsienio valstybėje (b. l. 40-48, 50-52, 53-54), jis oficialiai niekur nedirba (b. l. 27), legalaus, pastovaus pajamų šaltinio neturi, Užimtumo tarnyboje neregistruotas (b. l. 28), daug kartų baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, visų paskirtų nuobaudų nesumokėjęs (b. l. 29-38, 39), Prienų rajono psichikos sveikatos centre narkologo ir psichiatro įskaitoje neįrašytas (b. l. 59). Be to, kaltinamasis A. A., žinodamas apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, būdamas apklaustas įtariamuoju, 2018 m. liepos 24 d. supažindintas su ikiteisminio tyrimo pabaiga, esant paskirtai kardomajai priemonei – rašytiniam pasižadėjimui neišvykti, būdamas informuotas apie paskirtą teismo posėdį, tyčia pasislėpė nuo teismo, taip pažeisdamas paskirtos kardomosios priemonės sąlygas, dėl ko teismas 2019 m. sausio 17 d. nutarė kreiptis į Lietuvos Respublikos Generalinę prokuratūrą dėl Europos arešto orderio kaltinamajam išdavimo. 2019 m. sausio 30 d. teisme gavus pranešimą, jog A. A. sulaikytas Lietuvoje, 2018 m. lapkričio 12 d. teismo nutartimi kaltinamajam sugriežtinta ir paskirta kardomoji priemonė – suėmimas buvo palikta galioti 2019 m. sausio 31 d. nutartimi 20 dienų terminui, skaičiuojant nuo faktinio kaltinamojo sulaikymo dienos, t. y. 2019 m. sausio 30 d. Įvertinus pirmiau aptartas aplinkybes, nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, kaltinamojo elgesį iki ir po nusikalstamos veikos padarymo, ankstesnius teistumus, jo atžvilgiu taikytas administracinio poveikio priemones, turimų nesumokėtų piniginių baudų dydį, šeiminę – socialinę – darbinę padėtį, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, siekiant ne tik nubaudimo, bet ir prevencijos tikslų, A. A., tikslu įgyvendinti bausmės paskirtį, skirtina bausmė, numatyta BK 281 straipsnio 7 dalyje, sankcijos ribose.

Prokuroras, vadovaujantis BK 68 straipsniu, prašo kaltinamajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemonę 3 metams. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, šią baudžiamojo poveikio priemonę būtina taikyti siekiant apriboti A. A. galimybes daryti naujas nusikalstamas veikas ir taip užtikrinti visuomenės saugumą ir teisingumo principo įgyvendinimą. Pažymėtina, kad tokios praktikos laikosi ir aukštesnės instancijos teismai (žr. pvz. Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. birželio 23 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-260-107/2010). Kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė neturėdamas specialiosios teisės vairuoti transporto priemones. Kaltinamasis pripažino, kad transporto priemonę vairavo neturėdamas tam specialios teisės ir būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis. Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis), kuri pasireiškia: sulaikymu asmenų nuo nusikalstamų veikų darymo, nusikalstamą veiką padariusių asmenų nubaudimu, atėmimu ar apribojimu galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas, atlikusių bausmę asmenų paveikimu, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimu (BK 41 straipsnio 2 dalis). Nepritaikius kaltinamajam BK 68 straipsnio nuostatų, jo teisinė padėtis būtų palankesnė negu to asmens, iš kurio speciali teisė vairuoti transporto priemonę atimama už administracinio nusižengimo padarymą, t. y., kai kaltininkui taikoma švelnesnė už baudžiamąją atsakomybę atsakomybės rūšis. Todėl faktas, kad A. A. neturėjo specialiais dokumentais patvirtintos teisės vairuoti kelių transporto priemonę, bet savavališkai tokia teise naudojosi, nėra kliūtis uždrausti, kad tokios teisės jis neįgytų per tam tikrą BK 68 straipsnio 2 dalyje numatytą ir nuosprendyje nustatytą laiką ateityje. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, šią baudžiamojo poveikio priemonę būtina taikyti siekiant apriboti A. A. galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas ir taip užtikrinti visuomenės saugumą ir teisingumo principo įgyvendinimą. Esant šioms aplinkybėms teismas mano, kad yra pagrindas A. A. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – vairuoti transporto priemones 3 metų laikotarpiui (BK 67 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas, 3 dalis, 68 straipsnis), šį terminą skaičiuojant nuo bausmės vykdymo pabaigos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 357 straipsnio 3 dalis).

Be to, BK 72 straipsnis numato, kad šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi būti konfiskuojami. Konfiskavimas, kaip ir bet kuri baudžiamojo poveikio priemonė, turi atitikti teisingą pusiausvyrą tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisių. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra suformuluotos nuostatos, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai). Iš automobilio registracijos liudijimo matyti, jog automobilis Citroen Xantia, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) registruotas J. K. vardu (b. l. 16), (duomenys neskelbtini) pasirašyta transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis (b. l. 17) patvirtina, jog J. K. automobilį Citroen Xantia, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė A. A. už 100,00 Eur. 2018 m. liepos 27 d. valstybės įmonės „Regitra“ duomenų bazės išraše užfiksuota, kad automobilio Citroen Xantia, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2018 m. birželio 11 d. naujas savininkas yra A. A. (b. l. 18). Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, vertinant tai, kad nusikalstama veika padaryta kaltinamajam būnant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, sulaikant paieškos metu iki pristatant į teismą kaltinamąjį pastarasis vėl vairavo transporto priemonę, neturėdamas tam teisės, kas rodo, kad išvadų A. A. šiuo klausimu nepadarė ir savo elgesio nekeičia, prokuroro siūlymu konfiskuotinas kaltinamajam priklausantis automobilis Citroen Xantia, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir su juo susiję daiktai – automobilio užvedimo raktelis bei automobilio registracijos liudijimas (b. l. 22).

Kaltinamasis A. A. BPK 140 straipsnio pagrindu buvo laikinai sulaikytas nuo 2018 m. birželio 15 d. 22.20 val. iki 2018 m. birželio 16 d. 16.25 val. (b. l. 70, 71). Be to, kaltinamasis, vykdant 2018 m. lapkričio 12 d. teismo nutartį dėl kaltinamojo A. A., paieškos paskelbimo ir kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo, jis buvo sulaikytas 2019 m. sausio 30 d. (b. l. 143). 2019 m. sausio 31 d. nutartimi kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, nustatant suėmimo terminą – 20 dienų, jį skaičiuojant nuo faktinio kaltinamojo sulaikymo momento, t. y. nuo 2019 m. sausio 30 d. (b. l. 155-157). Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, kardomojo kalinimo laikas įskaitytinas į A. A. paskirtą bausmę (BK 65, 66 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 302-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

A. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, ir paskirti jam 55 parų arešto bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65-66 straipsniais į bausmės laiką A. A. įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2018 m. birželio 15 d. 22.20 val. iki 2018 m. birželio 16 d. 16.25 val. (1 parą) bei kardomojo kalinimo laiką nuo 2019 m. sausio 30 d.

Paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą A. A. palikti galioti iki paskirtos bausmės atlikimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, A. A. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 3 metams uždrausti naudotis specialiąja teise – teise vairuoti transporto priemones, jos terminą skaičiuojant nuo bausmės vykdymo pabaigos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, konfiskuoti A. A. priklausantį automobilį Citroen Xantia, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir su juo susijusius daiktus – automobilio užvedimo raktelį bei automobilio registracijos liudijimą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, kaltinamajam – nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.