Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje: G. O., (duomenys neskelbtini), teistas 4 kartus:

1) 1995-05-12 Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal BK 271 str. 2 d. (iki 2003-05-01 galiojusi redakcija) – 2 m. laisvės atėmimu. Vadovaujantis BK 47 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 m. 6 mėn.;

2) 2021-05-06 Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų pagal BK 281¹ str. 1 d. - 32 MGL (1600 eurų) bauda;

3) 2022-05-17 Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 str. 2 d., BK 64 str. - 1 m. laisvės apribojimo bausme ir 32 MGL (1600 eurų) bauda. 2023-01-11 Kauno apygardos teismo nutartimi pakeitus nuosprendį - 90 parų areštu;

4) 2023-01-20 Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų pagal BK 281¹ str. 1 d. ir 243 str., subendrinus bausmę su 2022-05-17 nuosprendžiu ir 2023-01-11 nutartimi paskirtomis bausmėmis, paskirta bausmė - 90 parų areštas ir 32 MGL (1600 eurų) bauda, 2023-05-19 paleistas atlikęs arešto bausmę, bauda visiškai neišieškota, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 2 dalyje (svetimo turto sugadinimu visuotinai pavojingu būdu).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2024 m. vasario 24 d. apie 22.35 val., G. O., tyčia benzinu apipylė prie savo buvusios sugyventinės A. L. buto, esančių (duomenys neskelbtini), buvusį kilimėlį ir jį žiebtuvėliu padegė, dėl ko, užsidegus kilimėliui, užsidegė ir apdegė A. L. buto durys, kilimėlis, linoleumas po kilimėliu, taip visuotinai pavojingu būdu sugadino svetimą, A. L. priklausantį, bendros 175 eurų vertės turtą.

Motyvuojamoji dalis

G. O. kaltu prisipažino visiškai. Patvirtino, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, jausdamas pykti dėl ankstesnių buvusių santykių, todėl kerštaudamas, tyčia benzinu apipylė prie savo buvusios sugyventinės A. L. buto buvusį kilimėlį ir jį žiebtuvėliu padegė. Matė, kad kilimėlis pradėjo degti, tačiau išėjo. Žinojo, kad namuose gali būti nepilnamečiai vaikai. Suvokia, kad apgadino svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu, tai yra padegdamas. Sugadinto turto vertės neginčija, su 475 Eur civiliniu ieškiniu sutinka. Gailisi.

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiosios, liudytojų parodymais ir kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 291 straipsnyje nustatyta tvarka, BPK 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Nukentėjusioji A. L. parodė, kad tris metus gyveno su G. O., tačiau 2024-01-12 nutraukė santykius, po ko su G. O. prasidėjo konfliktai, jis žadėjo keršyti. 2024-02-24 apie 22.30 val., ji buvo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), ir išgirdo garsus už durų. Per durų akutę pastebėjo, kad iš koridoriaus sklinda šviesa, išgirdo traškėjimą ir užuodė benzino bei dūmų kvapą. Iškvietė policijos pareigūnus. Atidarė buto duris ir pastebėjo dūmus, suprato, kad buto durys buvo padegtos. Buvo padegtas durų kilimėlis, nuo kurio sklido aitrus benzino kvapas. Ji patrypė kilimėlį ir ugnis labiau neįsiplieskė. Po kilimėliu pradėjo lydytis linoleumas, aprūko visos durys. Mano, kad tik G. O. galėjo padegti duris, nes daugiau su niekuo nesipyksta. 2024-02-20 apie 19 val. G. O. buvo prie jos durų, norėjo pasiimti daiktus, bet ji bijojo susitikti, todėl daiktus sudėjo į maišelį ir pakabino ant durų rankenos. Atėjęs G. O. prašė įleisti, beldė ir spardė jos buto duris. Ji išsigando, kad išlauš duris, todėl jas atidarė. G. O. parvertė ją ant lovos, prie kaklo pridėjo blizgantį daiktą ir paklausė ar ji nori gyventi, suprato G. O. grasino ją nužudyti. Po to G. O. tą daiktą įsidėjo į kišenę. Daiktas nebuvo panašus į peilį, tiesiog metalo dalis. Kaip vėliau suprato, tai buvo durų nulaužtos rankenos dalis, G. O. rodė sužalotą ir kruviną kairės rankos nykštį, sakė, kad laiptinėje susižalojo. Tą dieną G. O. jos nesužalojo. Pastebėjo, kad iš lauko pusės nulaužta durų rankena, suprato, kad tai G. O. ją nulaužė. Mano, kad pirštą G. O. susižeidė lauždamas durų rankeną. Durys nuo G. O. spyrių buvo sulankstytos. 2024-02-21 apie 12.30 val., G. O. vėl atėjo prie jos buto durų, skambino ir sakė, kad ateina pakeisti rankenos. Netrukus namuose dingo elektra. Suprato, kad tikriausiai G. O. atjungė elektrą. Ji išsigando, kad vėl grasins ją nužudyti ar ją sužalos, todėl iškvietė policijos pareigūnus. Atvykę pareigūnai G. O. rado prie jos buto durų. Ji paaiškino policijos pareigūnams, kad bijo G. O., kad pastarasis jai išjunginėja elektrą, grasina nužudyti, niokoja duris, kad ji bijo dėl savo ir savo vaikų saugumo. Policijos pareigūnai G. O. išrašė smurto orderį, kuriuo neleido artintis prie jos. Gaisro metu ji ir namuose buvusios dukros galėjo būti stipriai sužalotos. Jos buto durys aprūko, apsilankstė. Durys gali būti dar naudojamos, užsidaro, užsirakina, tačiau yra sugadintos, netinkamos išvaizdos, atrodo netinkamos ir nesaugios, todėl ji ketina įsidėti naujas duris, tačiau šiuo metu neturi pinigų, todėl naudojasi apgadintomis durimis, kurias sutaisyti neįmanoma. Naujos durys kainuotų apie 150 eurų. Taip pat apdegė 5 eurų vertės durų kilimėlis, kurį ji išmetė. Sugadintas po kilimėliu buvęs linoleumas, kurio dalį taip pat reikėtų pasikeisti. Linoleumą vertina 20 eurų. Tam šiuo metu taip pat lėšų neturi. Negali pateikti jokių dokumentų apie patirtą žalą, tačiau bendrai dėl buto durų padegimo patyrė 175 eurų žalą (1 t., b. l. 15-16, 31-33, 36-37).

Liudytojas A. I. – policijos pareigūnas, parodė, kad 2024-02-24 22.42 val., gavo pranešimą, kad sugyventinis, adresu (duomenys neskelbtini), padegė buto duris. Nuvykus nurodytu adresu pranešėja A. L. nurodė, kad jos buvęs sugyventinis ją persekioja, ne pirmą kartą apgadina jos duris. A. L. paaiškino, kad buvęs sugyventinis padegė kilimėlį, aprūko durys. A. L. atrodė išsigandusi. Pastaroji nurodė, kad buvęs sugyventinis G. O. būna pas R. J., gyvenančią (duomenys neskelbtini). Buto numerio nežinojo. Nuvažiavus į nurodytą vietą, G. O. buvo rastas gulinti lovoje. Jis už fotelio pastebėjo juodos spalvos bakelį kurui, jame buvo specifinis kuro kvapas. Bakelis buvo paimtas. G. O. neigė padegęs buvusios sugyventinės buto duris. R. J. nurodė, kad nieko apie įvykį nežino, miegojo ir nepastebėjo, kaip G. O. buvo išėjęs iš jos buto (1 t., b. l. 65-69).

Liudytoja R. J. parodė, kad pažįsta G. O.. Pastarasis kartais pas ją pernakvoja. 2024-02-24 G. O. atvažiavo pas ją, nes lankėsi pas gydytojus. Kiek pamena, buvo sutvarstyta jo dešinė ranka ties plaštaka. 2024-02-24 vakare, tikslaus laiko nežino, jos namuose G. O. vartojo alkoholį. Kiek pamena, išgėrė keturis 1 l talpos alaus butelius. Pastarasis alkoholį vartojo vienas. Apie 21 val. ji nuėjo miegoti, išgėrė raminamųjų vaistų miegui. Prabudo apie 23 val. Tuo metu kambaryje stovėjo G. O., kuris vilkėjo striukę. Suprato, kad pastarasis buvo išėjęs. Netrukus pasigirdo beldimas į duris. G. O. liepė neatidaryti durų. Nesuprato, kodėl G. O. liepė neatidaryti durų. Atidarius duris į namus atėjo policijos pareigūnai, kurie ieškojo G. O.. Pareigūnai pamatė už fotelio stovintį tuščią juodą plastikinį bakelį, skirtą kurui laikyti. Jos pareigūnai nieko neklausė, tačiau pasiėmė bakelį ir išėjo. Minėtas bakelis seniai yra jos namuose ir priklauso jos žentui L. D., kuris bakelį naudojo kurui įsipilti. Nežino, kodėl pareigūnai paėmė bakelį. Su G. O. po to nebendravo ir jo nematė. 2024-02-25 ji tvarkėsi namus ir už užuolaidos rado maišelį, kuriame buvo plastikinis 5 l talpos butelis nuo vandens. Butelyje buvo ne vanduo, ant dugno buvo matyti gelsvos spalvos skystis, kuris skleidė kuro kvapą, smirdėjo benzinu. Nežinojo, ką su buteliu daryti, todėl atidavė atsitiktinai sutiktam A. Ž.. Turėjo pasielgti kitaip, tačiau nepagalvojo, nes apie padegimą nieko nežinojo. Gali patvirtinti, kad butelis jos namuose atsirado atvažiavus G. O., nes ji kiekvieną dieną tvarkosi kambarius ir būtų pastebėjusi maišelį su buteliu, jei jis būtų ten buvęs anksčiau. Tai buvo tikrai ne jos butelis. 2024-02-24 pas ją niekas nesilankė, tik G. O.. Negali pasakyti, kada G. O. galėjo padėti maišelį su buteliu. Pažįsta A. L.. Kiek žino, pastaroji buvo G. O. sugyventinė (1 t., b. l. 85-86).

Liudytojas A. Ž. parodė, kad pažįsta kaimynystėje gyvenančią R. J.. Taip pat pažįsta G. O., kuris kartais apsistoja pas R. J.. Paskutinį kartą 2024-02-24 G. O. pas R. J. matė apie 18 val. Matė, kad G. O. dešinė ranka buvo sutvarstyta. Daugiau tą vakarą G. O. nematė. Kitą dieną koridoriuje susitiko R. J., kuri pasakė, kad rado talpą nuo vandens su skysčiu, turinčiu benzino kvapą. R. J. sakė, kad nežino, iš kur jos namuose atsirado ši talpa su kuru. Pastaroji talpą padavė jam. Jis nieko blogo negalvodamas paėmė talpą ir parsinešė namo ketindamas benziną supilti į benzininį pjūklą. Po to, tiksliai laiko nurodyti negali, R. J. papasakojo, kad 2024-02-24 naktį pas ją buvo policijos pareigūnai ir ieškojo G. O.. R. J. sakė, kad ieškojo dėl įtarimų padegus A. L.. Po šio pokalbio jis nebuvo susitikęs su G. O.. Su A. L. kalbėjo telefonu ir pastaroji pasakojo, kad G. O. padegė jos duris. Jis talpos su benzinu nepanaudojo, todėl ją pateiks. Nežino, iš kur G. O. galėjo gauti benzino (1 t., b. l. 91-92).

Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Apžiūrėtos antrame aukšte esančios buto Nr. (duomenys neskelbtini) durys, kurių apačia yra apdegusi. Taip pat apdegę prie durų ant grindų esantis kilimėlis bei prie durų patiestas linoleumas (1 t., b. l. 17-25).

Iš savanoriško daiktų/dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad A. L. pateikė nuotrauką, kurioje nurodyta durų kaina (1 t., b. l. 45-49), pateikė keturias nuotraukas, kuriose matyti durys su nulaužta rankena, durų kilimėlis (1 t. b. l. 50-56).

Iš savanoriško daiktų/dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad A. Ž. pateikė plastikinį 5 l talpos butelį nuo vandens su užrašu „Žalia giria“, kuriame yra skysčio, turinčio specifinį kuro (benzino) kvapą (1 t., b. l. 95-96). Daiktinis įrodymas buvo apžiūrėtas ir aprašytas (1 t., b. l. 99-104).

Iš savanoriško daiktų/dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad R. S. pateikė CD laikmeną su vaizdo įrašu (1 t., b. l. 112).

Iš objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo peržiūrėti ir aprašyti CD laikmenoje esantis (-ys) vaizdo įrašas (-ai). Vaizdo įraše 2024-02-24 22_30_28(UTC+02_00) ratu judančios kameros užfiksuotas miesto vaizdas. Matyti, kad pėsčiųjų taku palei kelią, kurio priekyje užrašas „(duomenys neskelbtini)“, 2024-02-24 22.30 val. nuo (duomenys neskelbtini) kaimo pusės ateina vyras, kuris vilki tamsios spalvos striukę, ant kurios kairėje pusėje yra baltos spalvos nedidelis ženklas (negalima įžiūrėti, kas konkrečiai užrašyta ar pavaizduota), vyras ant galvos užsidėjęs tamsios spalvos gobtuvą, mūvi pilkos spalvos kelnes, avi šviesios spalvos batus. Vyras kairėje rankoje nešasi baltos spalvos maišą. Dešinę ranką vyras yra įsikišęs į dešinę striukės kišenę. Vyras prieina prie pėsčiųjų perėjos, eina per kelią, kai kamera pasisuka ir fiksuoja kelio „Kėdainiai – Aristava“ vaizdą. Vaizdo įraše 2024-02-24-22_39_29(UTC+02_00) užfiksuotas miesto vaizdas ratu judančios kameros. Matyti, kad 2024-02-24 22.39 val. per pėsčiųjų perėją, vedančią link pėsčiųjų tako, palei kelią, kur yra užrašas „(duomenys neskelbtini)“, į (duomenys neskelbtini) pusę eina pirmajame vaizdo įraše užfiksuotas vyras, kuris vilki tamsios spalvos striukę, ant galvos užsidėjęs tamsios spalvos gobtuvą, mūvi pilkos spalvos kelnes, kairėje rankoje nešasi baltos spalvos maišelį, dešinę ranką yra įsikišęs į dešinę striukės kišenę. Pastarajam perėjus pėsčiųjų perėją, kamera pasisuka ir fiksuoja kelio „Kėdainiai – Aristava“ vaizdą (1 t., b. l. 115-116).

Iš objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo peržiūrėtas ir aprašytas vaizdo įrašas, užfiksuotas pareigūnų mobiliąja kūno stebėjimo kamera, esantis https://body.policija.lt/app/login. Vaizdo įraše PSS-20240225-003151UTC+0200(1) matyti, kad policijos pareigūnas įeina į daugiabučio namo laiptinę, beldžia į buto duris, kurias atidaro moteris, atpažįstama, kaip R. J.. Pareigūnai įeina į buto vidų, kambaryje lovoje matyti vyras, kuris vilki juodos spalvos marškinėlius, jų priekis su baltos spalvos ornamentais, vilki pilkos spalvos sportines kelnes, avi tamsios spalvos kojines. Vyro dešinės rankos plaštaka yra sutvarstyta. Vyras prisistato G. O.. Vyras apsivelka juodos spalvos džemperį su gobtuvu, apsiauna šviesiai pilkos spalvos sportinius batus. Pareigūnai dairosi po butą, pasilenkia už fotelio, paima juodos spalvos bakelį, jį atsuka, pauosto ir padeda ant fotelio. Pareigūnai klausia G. O., kam pastarasis naudojo benziną ir ištiesia bakelį. G. O. atsako, kad nieko apie tai nežino. G. O. apsirengia tamsios spalvos striukę, ant kurios kairėje pusėje yra baltos spalvos raidės (negalima įžiūrėti, kas konkrečiai užrašyta). Striukės apykaklė iš vidinės pusės yra šviesios spalvos, užtrauktukas atsegtas. G. O. yra užsidėjęs pilkos spalvos kepurę. Į pareigūnų klausimą, R. J. atsako, kad bakelis priklauso jos žentui. Pareigūnai išsiveda G. O. pranešdami, jog jis sulaikomas už turto sugadinimą visuotinai pavojingu būdu (1 t., b. l. 118-119).

Policijos pareigūno tarnybiniame pranešime nurodyta, kad analizuojant pranešimus apie įvykius adresu (duomenys neskelbtini) , nustatyta, kad 2024-02-24 22.42 val., fiksuotas pranešėjos A. L. pranešimas apie tai, kad sugyventinis padegė buto duris. 2024-02-21 12.19 val. A. L. buvo pranešusi, jog buvęs sugyventinis tranko, laužia jos duris, bando patekti, dėl ko 2024-02-21 G. O. buvo išduotas smurto artimojo aplinkoje orderis (1 t., b. l. 122).

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad G. O. parodė buto, esančio (duomenys neskelbtini), duris, nurodė, kad 2024-02-24 apie 22.35 val., iš plastikinio butelio papylė benzino ir žiebtuvėliu padegė prie minėto buto durų buvusį kilimėlį (1 t., b. l. 131-132, 135-136).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.

Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma, tai yra paties kaltinamojo daliniu prisipažinimu, ištirtais nukentėjusiosios, liudytojo parodymais, anksčiau aprašytais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad 2024 m. vasario 24 d. apie 22.35 val., G. O., tyčia benzinu apipylė prie savo buvusios sugyventinės A. L. buto, esančių (duomenys neskelbtini), buvusį kilimėlį ir jį žiebtuvėliu padegė, dėl ko, užsidegus kilimėliui, užsidegė ir apdegė A. L. buto durys, kilimėlis, linoleumas po kilimėliu, taip visuotinai pavojingu būdu sugadino svetimą, A. L. priklausantį, bendros 175 eurų vertės turtą.

Pagal BK 187 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu arba <....>. Padegimas pagal teismų praktiką laikomas visuotinai pavojingu būdu, nes toks būdas yra pavojingas ne tik savininko, bet ir bet kurio žmogaus sveikatai, gyvybei, turtui.

Kaltinamasis G. O. kaltu pagal jam pareikštą kaltinimą prisipažino visiškai, patvirtino, kad iš keršto, aplaistęs atsineštu benzinu, padegė prie buvusios sugyventinės buto durų buvusį kilimėlį, kurio išeidamas neužgesino, apgadinto turto vertės neginčijo.

Taigi kaltinamasis, būdamas suaugęs ir pakaltinamas, orientuodamasis situacijoje, privalėjo suvokti ir suvokė savo veikos daugiabutyje mane, kuriame gyvena daug žmonių, benzinu aplaistant ir padegant prie durų esantį kilimėlį - pavojingumą, privalėjo numatyti ir numatė, kad tokiu būdu gali būti apgadintas ar sunaikintas svetimas turtas, nukentėti žmonės, tame tarpe jam žinomai nukentėjusiosios namuose gyvenantys vaikai, ir šių neigiamų pasekmių nors galimai ir nenorėjo, tačiau, palikęs degantį kilimėlį ir išėjęs, sąmoningai leido neigiamoms pasekmėms kilti, tai yra veikė netiesiogine tyčia.

Nusikaltimas baigtas, nes visuotinai pavojingu būdu – padegant, buvo apgadintas svetimas turtas.

Apgadinto turto vertė įtakos veikos kvalifikacijai neturi, nes šiuo atveju svarbiausias kriterijus yra apgadinimo būdas, kuris buvo visuotinai pavojingas.

Įrodymų visuma buvo neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis padarė nusikaltimą, numatytą BK 187 straipsnio 2 dalyje.

Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad kaltu prisipažino (BK 59 str. 2 d.). Daryti išvadą, kad kaltinamasis gailisi nuoširdžiai, teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo parodymų turinį, negali. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (turėdamas neišnykusį teistumą).

Bausmės skyrimo nuostatos.

Skiriant bausmę atsižvelgiama į tai, kad kaltinamasis padarė tyčinį, baigtą, apysunkį nusikaltimą; į tai, kad yra kaltinamojo atsakomybę lengvinanti ir sunkinanti aplinkybės; į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis: teistas 4 kartus, tame tarpe 2022-05-17 už fizinio smurto panaudojimą prieš tą pačią nukentėjusiąją A. L., nusikalto neatlikęs/nesumokėjęs baudos bausmės, teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka, šiuo metu nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, sveikas, turi problemų dėl alkoholio vartojimo.

Išvadų vis nepadarančiam kaltinamajam, paskutinį kartą nuteistam arešto bausme ir ją realiai atlikusiam, tačiau nepraėjus nė metams vėl padariusiam naują ir jau sunkesnį nusikaltimą, šį kartą skirtina terminuota laisvės atėmimo bausmė (BK 50 str.), vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, į tai, kad sunkių pasekmių nebuvo sukelta – mažesnė, nei galimos skirti bausmės vidurkis, bausmę 1/3 mažinant (BK 64¹ str.) ir visiško sudėjimo būdu (BK 64 str. 2 d., 65 str. 2 d.) subendrinant su ankstesniu nuosprendžiu/nutartimi paskirta ir visiškai neatlikta bausme – 1600 Eur (32 MGL) bauda, į laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitant laikino sulaikymo šioje byloje laiką (BK 66 str.) ir laisvės atėmimo bausmę pasiunčiant atlikti į kalėjimą, nes nėra jokio pagrindo jos vykdymą atidėti.

Kardomoji priemonė.

Kaltinamasis šioje byloje buvo laikinai sulaikytas nuo 2024-02-25 00.45 val. iki 2024-02-25 10.14 val. (1 t., b. l. 146-148, 151-152). Paleidus jam buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 1-3), kuri paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Civilinis ieškinys.

Nukentėjusioji A. L. byloje pareiškė 475 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl 275 Eur turtinės ir 200 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 57), kurį teisiamojo posėdžio metu palaikė.

Kaltinamasis sutiko su nukentėjusiosios civiliniu ieškiniu.

Dėl turtinės žalos.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas ar sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Nustatant patirtą turtinę žalą reikia atsižvelgti tiek į nusikalstama veika pažeistus civilinio ieškovo turtinius interesus, tiek ir turėtas realias, dokumentais patvirtintas išlaidas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Atkreiptinas dėmesys, jog dokumentai nėra vienintelis baudžiamajame ir civiliniame procese numatytas įrodymų šaltinis, svarbiausia, kad nukentėjusiojo ieškinyje nurodyti praradimai būtų priežastiniu ryšiu susiję su kaltinamojo kaltais veiksmais. Be to, CK 6.249 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas gali įvertinti ir būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe bei kaip žalos atlyginimą gali priteisti konkrečią pinigų sumą, periodines išmokas arba įpareigoti skolininką užtikrinti žalos atlyginimą.

Byloje nustatyta, jog dėl to, kad kaltinamasis padegė prie nukentėjusiosios buto buvusį kilimėlį, buvo apgadintas ne tik kilimėlis, bet apdegė ir nukentėjusiosios buto durys bei linoleumas. Nors nukentėjusiosios buto durys ir rakinasi, tačiau yra apdegę, todėl praradę estetinę išvaizdą. Be to, kaltinamasis ir anksčiau tas pačias duris yra aplankstęs, tai yra apgadinęs spardydamas, yra nulaužęs ir rankenos dalį.

Nukentėjusioji nurodė, jog keis duris, tačiau dėl sunkios finansinės padėties šiuo metu to padaryti negali, byloje pateikė nuotrauką (1 t., b. l. 49), kurioje matyti preliminari durų kaina.

Teismo vertinimu, nukentėjusioji pagrįstai nori keisti apdegusias buto, kuriame gyvena ir jos nepilnamečiai vaikai, duris, nes tokios duris yra neestetiškos, be to, primena apie padarytą nusikaltimą, dėl ko nukentėjusiosios šeima nuolat patiria neigiamas emocijas. Nukentėjusiosios nurodyta preliminari durų, kurias ji nori keisti, kaina, teismo manymu yra reali ir abejonių nekelia. Kadangi nukentėjusioji patyrė turtinę žalą, kurios pašalinimas (kompensavimas) yra būtinas, tam, kad nukentėjusioji galėtų tą padaryti, iš kaltinamojo, kurio padaryta žala yra priežastiniu ryšiu susijusi su kaltinamojo kaltais veiksmais, yra priteistina nukentėjusiosios prašoma priteisti 275 Eur žala, kaip turtinė žala, kuri vertintina, kaip jau realiai atsiradusi, įrodyta ir pagrįsta.

Dėl neturtinės žalos.

Neturtinės žalos dydį, remiantis kriterijų visuma, pinigine išraiška nustato teismas (CK 6.250 straipsnis). Neturtinė žala atsiranda nusikalstama veika pažeidus teisės saugomas ir ginamas fizinio bei dvasinio pobūdžio vertybes. Neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį – tai ne tik asmens fizinis skausmas, bet ir dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo remtis CK 6.250 straipsnio 2 dalimi.

Byloje išnagrinėtų įrodymų visuma buvo nustatyta, kad kaltinamasis tyčia padegė nukentėjusiosios buto durų kilimėlį, nuo kurio užsidegė buto, kuriame tuo metu buvo ir nepilnamečių vaikų, durys, todėl teismui nekyla abejonių, jog dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų nukentėjusiajai neabejotinai buvo sukelti neigiami emociniai išgyvenimai, stresas, baimė, todėl neturtinė žala padaryta buvo.

Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pavojingumą, į nukentėjusiajai sukelta stresą ir pergyvenimus, taip pat atsižvelgiant ir į kitus įstatyme įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, teismas nustato, kad nukentėjusiajai už nusikalstamą veiką atlygintinas neturtinės žalos dydis yra 200,00 Eur, nes toks dydis, teismo įsitikinimu, atitinka bylos aplinkybes, kaltinamojo padaryto nusikaltimo pavojingumą, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, neprieštarauja teismų praktikai, todėl nurodyta suma neturtinei žalai atlyginti turi būti priteista iš kaltinamojo nukentėjusiajai, nes ir ši žala priežastiniu ryšiu susijusi su kaltinamojo kaltais veiksmais (BPK 115 straipsnis, CK 6.250 straipsnis).

Daiktiniai įrodymai.

1) 5 l talpos plastikinis butelis su jame esančiu 2 l skysčiu, turinčiu kuro (benzino) kvapą, perduoti saugoti Policijos departamento prie LR Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui (1 t., b. l. 108), nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuotinas ir sunaikintinas. 2) Dvi CD laikmenos (1 t., b. l. 114, 121), saugomos byloje, paliktinos toliau saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsnis, 301-305 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

G. O. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 187 straipsnio 2 dalyje (svetimo turto sugadinimas visuotinai pavojingu būdu - padegant) ir nuteisti – 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme,

remiantis BK 64¹ straipsniu, bausmę 1/3 sumažinti ir galutinę bausmę paskirti – 6 mėnesių laisvės atėmimą;

remiantis BK 64 straipsnio 2 dalimi, BK 65 straipsnio 2 dalimi, bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su 2023 m. sausio 20 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme – 32 MGL/1600 Eur bauda, ir galutinę subendrintą bausmę paskirti – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimą ir 32 MGL, tai yra 1600,00 Eur (vieno tūkstančio šešių šimtų eurų 00 ct) baudą.

Terminuotą laisvės atėmimo bausmę pasiųsti atlikti į kalėjimą.

Terminuotos laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio nuteistojo sulaikymo vykdant šį įsiteisėjusį nuosprendį dienos.

Į terminuotos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2024-02-25 00.45 val. iki 2024-02-25 10.14 val. (vieną dieną, 1:1).

Išaiškinti, kad baudą kaltinamasis privalo sumokėti per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Įmokos kodas 6801. Nurodytu laiku baudos nesumokėjus, bauda bus išieškoma priverstinai (tokiu atveju gali tekti atlyginti ir vykdymo išlaidas antstoliui).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus ir kaltinamąjį sulaikius pradėjus vykdyti nuosprendį.

Priteisti iš kaltinamojo G. O. 275,00 Eur (dviejų šimtų septyniasdešimt penkių eurų 00 ct) turtinės ir 200,00 Eur (dviejų šimtų eurų 00 ct) neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajai A. L., gim. (duomenys neskelbtini).

1) 5 l talpos plastikinį butelį su jame esančiu 2 l skysčiu, turinčiu kuro (benzino) kvapą, saugomus Policijos departamento prie LR Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti ir sunaikinti;

2) dvi (2) CD laikmenas, saugomas byloje, palikti toliau saugoti byloje.

Nuosprendis per dvidešimt (20) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusio Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmuose (išaiškinti, kad jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).