Kauno apygardos teismo nutartis

2012-06-13 · Civilinė byla Nr. 2A-1114-436/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-06-13
Bylos Nr.
2A-1114-436/2012
Teisminio proceso Nr.
2-05-3-13107-2011-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Albina Rimdeikaitė, Nerijus Meilutis, Arūnas Rudzinskas
Atsakovas
R. S.
Ieškovas
R. M.
Advokatai
Diana Višinskienė
Kategorijos
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1114-436/2012Teisminio proceso Nr. 2-05-3-13107-2011-6Procesinio sprendimo kategorija: 78.2.1.; 121.18.; 121.14.; 121.21. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. birželio 13 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Nerijaus Meilučio, Albinos Rimdeikaitės ir Arūno Rudzinsko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovo R. S. atstovės advokatės Dianos Višinskienės apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-529-192/2012 pagal ieškovės R. M. ieškinį atsakovui R. S. dėl išlaikymo priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė prašė teismo priteisti iš atsakovo R. S. išlaikymą J. S. ir D. S. po 400 litų kiekvienam vaikui kas mėnesį, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją nuo ieškinio padavimo dienos iki vaikų pilnametystės, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad su atsakovu jau kuris laikas nebegyvena kartu ir atsakovas visiškai neteikia vaikams išlaikymo, ji viena priversta išlaikyti abu vaikus iš gaunamos socialinės pašalpos. Esant tokioms aplinkybėms, ji negalinti patenkinti vaikų poreikių, nes vaikų išlaikymo išlaidos į mėnesį sudaro vidutiniškai po 800 Lt kiekvienam vaikui. Jos žiniomis atsakovas gauna pajamas, dirbdamas UAB „Litaksa“ vairuotoju.

Atsiliepimas

Atsakovas R. S. savo atsiliepime į ieškinį prašė jį tenkinti iš dalies, priteisti iš jo sūnaus D. S. ir dukters J. S. išlaikymui periodines išmokas kiekvienam po 200 litų kas mėnesį iki jų pilnametystės, bei iš ieškovės jo naudai priteisti jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad jo atlyginimas šiuo metu yra apie 1164,17 Lt, dirba UAB „Litaksa“ autovežio vairuotoju. Registruotinų nekilnojamų ir kilnojamų daiktų jis neturi. Gaudamas atlyginimą ir atiduodamas beveik pusę jo t.y. 800 Lt vaikų išlaikymui jis negalėtų patenkinti savo net minimalių poreikių, kadangi jam liktų tik apie 400 litų, todėl manytų, kad vaikų išlaikymui užtenka po 200 Lt kas mėnesį kiekvienam. Šeimoje gyvenant jie išleisdavę po 1000 – 1500 litų per mėnesį.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. sausio 18 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Priteisė iš atsakovo R. S. dukters J. S. išlaikymui periodines išmokas po 400 litų kas mėnesį ir mokėti nuo 2012-01-18 dienos iki jos pilnametystės. Priteisė iš atsakovo R. S. sūnaus D. S. išlaikymui periodines išmokas po 400 litų kas mėnesį ir mokėti nuo 2012-01-18 dienos iki jo pilnametystės. Priteisė iš atsakovo R. S. bylinėjimosi išlaidas valstybei 288 litus. Teismas nustatė, kad abi šalys neturi nekilnojamų ir kilnojamų daiktų. Ieškovės vieno mėnesio pajamos 400 Lt, atsakovo 1200 Lt. Šalių vaikai yra dvylikos ir penkerių metų amžiaus, sveiki, vystymosi, raidos sutrikimų neturi. Ieškovė nurodė paskaičiavime, kad dukters išlaikymui reikia apie 800 Lt per mėnesį, sūnaus – kiek mažiau. Pažymėjo, kad ieškovės prašoma sūnaus išlaikymui suma nenukrypsta ir nuo Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos vaiko išlaikymo bylose. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, buvo priteista iš atsakovo R. S. laikinas materialinis išlaikymas J. S. ir D. S. kiekvienam po 400 litų periodinių išmokų per mėnesį iki teismo sprendimo priėmimo šioje byloje. Ieškovės teigimu, priteistą laikiną išlaikymą atsakovas teikė. Akivaizdu, kad jis turi galimybę teikti tokio dydžio išlaikymą, kadangi abejotina, ar atsakovas, dirbdamas užsienyje autovežio vairuotoju (tolimųjų reisų vairuotoju) uždirba tik nurodyta apie 1200 litų sumą per mėnesį ir negauna maistpinigių, ar kitų pajamų, mokesčiu neapmokestinamų priedų.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Patikslintu apeliaciniu skundu atsakovo R. S. atstovė advokatė Diana Višinskienė prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą: ieškinį tenkinti iš dalies – priteisti iš atsakovo R. S. dukters J. S., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikas sulauks pilnametystės; priteisti iš atsakovo R. S. sūnaus D. S., gim. (duomenys neskelbtini),, išlaikymui po 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikas sulauks pilnametystės; Proporcingai patenkintiems reikalavimams priteisti iš R. M. atsakovo naudai bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, kad teismas savo sprendimą gali pagrįsti tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti teismo posėdyje. Ieškovė nurodė, kad dukrai J. S. (gim. (duomenys neskelbtini),) per mėnesį reikia 850 Lt, iš kurių drabužiams ir kitiems reikmenims – 350 Lt, maistui 400 Lt, transportui – 100 Lt. Sūnui D. S. (gim. (duomenys neskelbtini),) per mėnesį reikia 770 Lt, iš kurių drabužiams – 250 Lt, maistui 350 Lt, mokestis už darželį – 170 Lt. Tačiau ieškovė nepateikė nė vieno rašytinio įrodymo, pagrindžiančio šias išlaidas. Ieškovė pripažino, kad sūnų tik ketina leisti į darželį, kol kas jis jo nelanko, vadinasi 170 Lt už darželį ieškovė nepatiria išlaidų. Melagingai nurodo, kad dukrai per mėnesį transportui reikia 100 Lt. Vardinis mėnesinis bilietas moksleiviui kainuoja 16,80 Lt.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 54 Lietuvos Respublikos teismų praktikos taikant įstatymus, reglamentuojančius tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus, apibendrinimo apžvalgoje nurodyta, jog vaiko poreikiai aprangai nustatomi atsižvelgiant į tai, kad vaikas turi turėti tokią aprangą kuri užtikrintų jo sveikatos saugumą ir nepažeistų vaiko orumo. Išlaidos vaiko aprangos poreikiams tenkinti nustatomos tokio dydžio, kad vaikas turėtų aprangos ir apavo komplektus metų (žiemos, pavasario, vasaros, rudens) sezonams, sportinę, laisvalaikio aprangą atitinkančią vaiko ūgį ir dydį. Nustatant šiuos vaiko poreikius atsižvelgtina į vaiko aprūpinimo apranga minimalias normas. Orientaciniais kriterijais nustatant šias normas gali būti Lietuvos higienos normos HN 124:2004 Vaikų globos įstaigos. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai" 1 priede nustatytos vaikų globos įstaigų, specialiųjų vaikų auklėjimo ir globos namų vaikų aprūpinimo apranga ir minkštuoju inventoriumi minimalios normos, kuriose nustatyta, kad, pavyzdžiui, žieminis paltas - 1 vienetas 3 metams, demisezoninis paltas (puspaltis, striukė) - 1 vienetas 3 metams, žieminis galvos apdangalas - 1 vienetas 3 metams, medvilniniai viršutiniai marškiniai (džemperiai) - 3 vienetai 3 metams ir kt. Teismui nekilo abejonių dėl ieškovės vaiko poreikių lentelėje nurodytų sumų, teismas neišaiškino, ar ieškovė tikrai išleidžia tokią didelę sumą per mėnesį vaikų išlaikymui. Nevertino ir to, jog ieškovė pati nurodė, jog nieko vaikams neperka.Apelianto teigimu, teismas nevertino tai, kad apeliantas kartu gyveno su ieškove, ieškovė niekur nedirbo ir jų šeima pragyvendavo mėnesį iš gaunamo atsakovo 1200 Lt dydžio atlyginimo, po išsiskyrimo ieškovės išlaidos staiga išaugo iki 1600 Lt. Be to, teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, jog, nepaisant to, kad gauna laikiną išlaikymą nieko vaikams neperka (nei rūbų, nei žaislų ir pan.). Ieškovė nurodė, jog jos atlyginimas 402,55 Lt per mėnesį, tačiau teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad ieškovė jauna, darbinga moteris, vaikai jau tokio amžiaus, jog nuolatinės priežiūros jiems nereikia, todėl ieškovė gali rasti darbą pilnu etatu. Taigi teismas nevertino tos aplinkybės, jog ieškovė gaunamas iš atsakovo sumas panaudoja ne išimtinai vaikų poreikiams tenkinti.Teismas sprendime teigdamas, kad abejotina, ar atsakovas, dirbdamas užsienyje autovežio vairuotoju (tolimųjų reisų vairuotoju) uždirba tik nurodytą apie 1200 litų sumą per mėnesį ir negauna maistpinigių ar kitų pajamų mokesčiu neapmokestinamų priedų, turėjo išsiaiškinti šią aplinkybę ir priimti teisingą sprendimą. Turėjo įpareigoti atsakovą pateikti kitus buhalterinius duomenis, o ne remtis spėlionėmis ir įrodymais neparemtomis aplinkybėmis.Teismo posėdžio metu buvo nurodyta, jog atsakovas R. S. teikia išlaikymą dar ir trečiam vaikui, D. S., gimusiai (duomenys neskelbtini),, po 136 Lt kiekvieną mėnesį, tačiau teismas šios aplinkybės nelaikė svarbia. Taigi, teismas nelaikė svarbia tos aplinkybės, jog gaudamas 1200 Lt atlyginimo kiekvieną mėnesį išlaikymui atsakovas turės skirti - 1200 Lt - (400 Lt + 400 Lt +136 Lt) = 264 Lt. Vadinasi, teismas sprendė, jog 264 Lt suma yra pakankama suaugusio žmogaus poreikiams patenkinti, t.y. būsto nuomai (tiek atsiliepime, tiek teismo posėdžio metu buvo nurodyta, jog atsakovas neturi nuosavo būsto), maistui, drabužiams ir pan.), o nepilnamečio vaiko poreikiams mėnesiui reikia daugiau nei 800 Lt. Taigi, sprendžiant dėl vaiko išlaikymo dydžio konkrečiu atveju reikia atsižvelgti į protingus vaiko poreikius, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai.Teismas nesilaikė pamatinio visos teisinės sistemos lygiateisiškumo principo. Pabrėžtina, jog įgyvendinant teisę į išlaikymą, teismas turi vadovautis pamatiniu visos teisinės sistemos - lygiateisiškumo - principu, šeimos teisėje reglamentuojant vaikų ir tėvų santykius šis principas pasireiškia tuo, kad tėvų pareigos ir teisės vaikų atžvilgiu yra lygios, vadinasi, ir išlaikymo prievolė yra lygi abiem tėvams. Taigi vaikas privalo būti išlaikomas tiek motinos, tiek tėvo, tačiau apskaičiuojant vieno iš tėvų išlaikymo prievolės dydį, atsižvelgiama į tėvų turtinę padėtį. Pati ieškovė savo vaikams po 400 Lt skirti per mėnesį negali.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį ieškovė R. M. prašo apeliacinį skundą atmesti, palikti galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 18 d. sprendimą.

Ieškovė nurodo, kad jai yra žinoma, jog atsakovo atlygis už darbą į mėnesį sudaro 6000 Lt, nes tolimųjų reisų vairuotojams yra mokamas ne tik atlyginimas, bet ir dienpinigiai, komandiruotpinigiai bei kitos išmokos.Apelianto teigimas, kad ieškovė gautus pinigus iš atsakovo išleidžia kitiems poreikiams tenkinti, tačiau ne vaikų, neteisingas. Teismo posėdžio metu ieškovė teigė, kad neperka vaikams žaislų, turėjo mintyje, kad tam neturi lėšų.Ieškovė dirba nuo 2011 m. lapkričio mėnesio ir gauna apie 328 litus, todėl akivaizdu, kad negali teikti išlaikymo savo vaikams. Byloje pateikti įrodymai, kad atsakovo pajamos leidžia teikti vaikams teismo sprendimu priteistą išlaikymą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Patikrinęs apeliacinio skundo faktinį ir teisinį pagrindą, teismas daro išvadą, kad apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.).

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Lietuvoje ratifikuotos Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse numatyta visuotinai pripažinta kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Tai reiškia, kad išlaikymo dydis visais atvejais yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą, kitaip teikiamas mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties. Taigi jei būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymui išlaikymą priteisti objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, toks pakankamas vaikui išlaikymas ir turi būti priteisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-259/2004.

CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas išlaikymo teisiniuose santykiuose taikytinas, atsižvelgiant į specialias išlaikymą reglamentuojančias teisės normas – materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). Taigi išlaikymo teisiniuose santykiuose gali būti nukrypta nuo tėvų valdžios lygybės principo, atsižvelgiant į tėvų turtinę padėtį, tačiau išlaikymo prievolė, nepriklausomai nuo tėvų turtinės padėties, išlieka abiem tėvams.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė R. M. ir atsakovas R. S. bendrai turi du nepilnamečius vaikus: dukrą J. S., gim. (duomenys neskelbtini),, ir sūnų D. S., gim. (duomenys neskelbtini), (b.l. 9-10). Ieškovė prašo iš atsakovo priteisti po 400,00 Lt periodinėmis išmokomis, mokant kas mėnesį, vaikų išlaikymui iki jų pilnametystės. Iš VĮ Registro centro 2011 m. rugpjūčio 19 d. pažymos Nr. (3.7.2)S-2821631 nustatyta, kad ieškovė savo vardu registruoto nekilnojamojo turto neturi (b.l. 5). 2010 – 2011 metais gavo paramą iš Kauno miesto savivaldybės (b.l. 6). Nuo 2009 m. rugsėjo 7 d. buvo registruota darbo biržoje (b.l. 7). Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė nurodo, kad šiuo metu dirba. Iš 2012 m. sausio 11 d. L. R. IDV pažymos Nr. 120111/1 nustatyta, kad ieškovės mėnesio pajamos sudaro apie 300 Lt (b.l. 37). Duomenų, kad ieškovė turi kilnojamojo turto, byloje nėra.

Atsakovas tiek atsiliepime į ieškinį, tiek apeliaciniame skunde nurodo, kad nesutinka su prašomu priteisti nepilnamečiams vaikams išlaikymo po 400,00 Lt kas mėnesį dydžiu. Iš 2011 m. spalio 12 d. UAB „Litaksa“ pažymos Nr. 26 nustatyta, kad apeliantas nuo 2009 m. gruodžio 3 d. dirba autovežio vairuotoju (b.l. 19). Iš byloje esančios 2011 m. spalio 12 d. pažymos Nr. 25 matyti, kad atsakovas vidutiniškai per mėnesį uždirba apie 1200 Lt (b.l. 22). Nei kilnojamojo, nei nekilnojamojo turto registruoto apelianto vardu nėra (b.l. 23-24). Byloje nustatyta, kad apeliantas teikia išlaikymą dar vienam vaikui - dukrai Deimantei, gim. (duomenys neskelbtini),, po 136 Lt per mėnesį periodinėmis išmokomis, įsiskolinimas dėl išlaikymo dukrai D. 2012 m. sausio 12 d. sudarė 520 Lt (b.l. 34-35).

Apeliantas nurodo, kad ieškovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų, jog dukters išlaikymui reikia 850 Lt, o sūnaus – 770 Lt. Tačiau pažymėtina, kad bendrieji vaiko poreikiai yra būdingi visiems vaikams, nepriklausomai nuo jų amžiaus, išsilavinimo, įgimtų ar įgytų savybių. Tai vaiko maitinimosi, apsirengimo, sveikatos priežiūros, mokymo, auklėjimo ir laisvalaikio poreikiai. Lietuvos Aukščiausias Teismas formuoja praktiką, kad vienos minimalios mėnesinės algos dydžio kriterijus būtų pakankamas minimaliems vaiko poreikiams tenkinti. Į šią sumą įeina ir vaikų maistas, būtiniausi rūbai, gyvenamojo būsto išlaikymas, laisvalaikio užsiėmimai, reikalingi dvasiniam, kultūriniam vystymuisi ir kt., todėl apelianto argumentai, kad ieškovė neįrodė aplinkybes, kuriomis grindžia ieškinio reikalavimus, atmestini. Pagal Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (1996 m. kovo 14 d. įstatymas Nr. I-1234, Žin., 1996, Nr. 33-807) 21 straipsnio 2 dalį, abu tėvai vienodai privalo rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu. Kaip jau buvo nustatyta, ieškovė savo vardu registruoto nekilnojamojo turto neturi, vadinasi, siekiant aprūpinti vaikus gyvenamuoju būstu, atsiranda papildomos išlaidos būsto išlaikymui (nuoma, komunaliniai patarnavimai), nors šių išlaidų ieškovė ir neįtraukė į išlaidas, būtinas vaikams išlaikyti, tačiau išlaidos gyvenamajam būstui išlaikyti priskirtinos prie būtinųjų išlaidų.

Teisės doktrinoje pažymima, kad sunki tėvų padėtis turi reikšmės tik išlaikymo dydžiui, o ne pačios išlaikymo prievolės egzistavimui. Pagrįsdamas poziciją Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad tėvams šiuo aspektu tenka dalytis normalaus vaiko vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Tai reiškia, jog tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta c.b. Nr. 3K-3-259/2004).

Tėvų sunki turtinė padėtis įprastomis aplinkybėmis vertintina kaip priežastis, dėl kurios priteistinas mažesnis išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), kuris neturėtų būti mažesnis už minimalų gyvenimo lygį (MGL). Pažymėtina ir tai, kad orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti, pavyzdžiui, CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Toks kriterijus gali būti taikomas, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes ir sprendžiant dėl vaikų išlaikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-259/2004). Šiuo metu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 17 d. nutarimu Nr. 1368 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ nuo 2008 m. sausio 1 d. patvirtinta minimalioji mėnesinė alga 800 litų (Žin. 2007, Nr. 137-5592).

Tėvų rūpinimasis vaikais, jų auklėjimas yra tėvų prigimtinė pareiga. Todėl šios pareigos nevykdymas negali būti pateisinamas tokiais argumentais kaip bedarbystė, lėšų neturėjimas, tėvų asmeniniai nesutarimai su vaiko giminaičiais, nuosavo būsto neturėjimas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. spalio 23 d. nutartis, priimta c.b. Nr. 3K-3-1225/2002).

Apeliantas nurodo, kad teismas nevertino aplinkybių, jog ieškovė proporcingai priteistai sumai neprisideda prie vaikų išlaikymo. Pažymėtina, kad pareiga išlaikyti savo vaikus tenka abiems tėvams proporcingai jų turtinei padėčiai. Apelianto siūloma už vaikų išlaikymą mokėti po 200 Lt periodinėmis išmokomis suma neleistų tinkamai užtikrinti vaikų bendrųjų poreikių tenkinimo. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog spręsdamas priteistino išlaikymo dydžio klausimą pirmosios instancijos teismas šiuos kriterijus įvertino išsamiai ir tinkamai. Atsakovas privalo teikti išlaikymą trims vaikams, šiuo metu yra dirbantis, gaunantis pastovias pajamas, taip pat teismo nuomone, ši aplinkybė privalo būti vertinama drauge su aplinkybėmis, jog atsakovas yra sveikas, darbingo amžiaus asmuo, todėl turi galimybę gauti didesnes su darbo teisiniais santykiais susijusias pajamas ir užtikrinti išlaikymą nepilnamečiams vaikams, tačiau sprendžiant išlaikymo dydžio klausimą yra būtina įvertinti ir tokius ekonominius faktorius kaip infliacijos lygis, vartojimo prekių kainų augimas ir pan. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos išvadomis, kad apeliantas turi galimybę teikti priteistą išlaikymą, galimai gauna mokesčiu neapmokestinamus priedus (maistpinigius ir pan.), juo labiau, ieškovės teigimu vykdo Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 13 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, t.y. moka laikiną materialinį išlaikymą abiem vaikams po 400,00 Lt per mėnesį. Taigi, apeliacinės instancijos teismas laikosi nuomonės, kad mažinti priteisto išlaikymo dydį nėra pagrindo ir tai pažeistų nepilnamečių vaikų interesus, negarantuotų minimalių jų poreikių užtikrinimo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad be aukščiau išvardintų aplinkybių ieškinio pagrįstumą patvirtina ir tai, jog pagrindinė nepilnamečių vaikų išlaikymo bei jų pilnaverčio ugdymo našta tenka ieškovei, todėl patenkinus apeliacinį skundą, neabejotinai būtų pažeisti ne tik tėvų lygiateisiškumo principai, bet ir atimta galimybė specialiems šalių nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti.

Įvertinusi aukščiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija kitus apeliacinio skundo argumentus ginčo atveju laiko teisiškai nereikšmingais ir dėl jų nepasisako bei sprendžia, kad skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jis paliekamas nepakeistu, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Atmetus apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš apelianto (CPK 93 str. 1 d.). Nustatyta, kad ieškovei buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą (b.l. 61). Iš apelianto valstybei priteistina 120,00 Lt už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Iš atsakovo R. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini),) valstybės naudai priteisti 120,00 Lt (vieną šimtą dvidešimt liktų 00 ct) už suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, nurodant juridinio asmens kodą 188659752, banką AB „Swedbank“, įmokos kodą 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Teisėjai Albina RimdeikaitėNerijus MeilutisArūnas Rudzinskas