Kauno apygardos teismo nutartis

2007-07-03 · Civilinė byla Nr. 2A-595-527/2007

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-07-03
Bylos Nr.
2A-595-527/2007
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Jolita Cirulienė (pirm.), Ramūnas Mitkus, Leonas Jachimavičius
Atsakovas
IĮ J. D.
Ieškovas
N. J. V.
Advokatai
Dana Žvingilienė
Civilinė byla Nr.2A-595-527/2007
pirmosios instancijos teismo teisėja Rūta Rimkevičienė
procesinio sprendimo kategorija 42.11.3; 50.1; 75.7; 121.15; 121.19.2; 121.21
(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. liepos 3 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolitos Cirulienės, kolegijos teisėjų Ramūno Mitkaus ir Leono Jachimavičiaus, sekretoriaujant Irenai Nikolajenko,

dalyvaujant ieškovės atstovei advokatei Danai Žvingilienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo IĮ J. D. turgus „Marmantas“ apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. vasario 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-1696-435/2007 pagal ieškovės N. J. V. ieškinį atsakovui IĮ J. D. turgus „Marmantas“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė ieškiniu (t.1, b.l.2) prašė pripažinti 2001-10-01 Turgavietės rinkliavos sutartį Nr.3 negaliojančia nuo jos sudarymo momento (ab initio) bei priteisti iš atsakovo žyminį mokestį, išlaidas ekspertizei apmokėti ir išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Ieškovė nurodė, kad šios sutarties (t.1, b.l.5) ji nepasirašė, ant sutarties esantis parašas yra suklastotas, todėl sutartis pripažintina negaliojančia nuo jos sudarymo momento (CK 1.78 str., 1.80 str. ir 1.95 str.).

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2007 m. vasario 14 d. sprendimu ieškinį tenkino:

1) pripažino 2001-10-01 Turgavietės rinkliavos (prekybinės vietos nuomos ir paslaugų teikimo) sutartį Nr.3 negaliojančia nuo jos sudarymo momento (ab initio);

2) priteisė iš atsakovo ieškovei 100,00 Lt žyminio mokesčio, 722,81 Lt ekspertizės išlaidų ir 500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei 33,85 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Teismas nustatė, kad šalys abipusiu susitarimu (t.1, b.l.17) 2001-10-01 nutraukė ankstesnę 2000-07-01 prekybinės vietos nuomos sutartį (prijungta c.b. Nr.2-2044-221/2007, t.1, b.l.21), tačiau naujos sutarties nesudarė. Tai, kad ant 2001-10-01 Turgavietės rinkliavos sutarties Nr.3 yra ieškovės sutuoktinio parašas, kas buvo konstatuota 2005-11-17 ekspertizės aktu (1t.,b.l.90-97), ieškovei teisinių pasekmių nesukelia, kadangi atsakovas neįrodė, kad būtent ieškovė būtų išreiškusi savo valią dėl ginčo sutarties sudarymo, kad ji apie šios sutarties sudarymą būtų žinojusi, šią sutartį patvirtinusi ar vykdžiausi.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas prašo šį teismo sprendimą panaikinti ir, priėmus naują sprendimą, visus ieškovės reikalavimus atmesti dėl šių argumentų:

1) ieškovė ieškinyje nurodė, kad byloje skirtina rašysenos ekspertizė, pavedant ekspertams atsakyti į klausimą: ar 2001-10-01 Turgavietės rinkliavos sutarties Nr.3 pabaigoje po žodžio „Nuomininkas" žodžiai „N.J. V. , (duomenys neskelbtini) , a.k(duomenys neskelbtini) ir parašas" yra rašyti ir pasirašyti ieškovės. Kad 2001-10-01 sutartyje už ieškovę pasirašė ieškovės bendrosios jungtinės nuosavybės teisės turėtojas, jos sutuoktinis, savo šeimos interesais veikiantis jos vyras - V. V. , atsakovas tvirtino visada (t.1, b.l.11, 13, 50). Teismui atsakovas iš karto pripažino, kad ieškovė nusipirktomis patalpomis nesirūpino, jose neprekiavo, kadangi visas savo teises ir pareigas rūpintis nusipirktomis patalpomis bei vykdyti savo įsipareigojimus atsakovui prisiėmė ieškovės sutuoktinis. Iš ieškovės ir jos sutuoktinio veiksmų (ieškovei priklausančios prekybos patalpos naudojimo, turgavietės veiklos tinkamo vykdymo, atsiskaitymo su atsakovu, reikiamų duomenų pateikimo atsakovui lengvatų prašyme, diskusijų dėl turgavietės rinkliavos mokesčio dydžio ir t.t.) matyti, kad jie, būdami bendrosios jungtinės nuosavybės teisės turėtojais, veikė bendrai, bendru sutarimu, todėl gautą pelną ar nuostolį turėjo dalintis lygiomis dalimis. Tai pažymėjo ir Kauno miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr.2-27-32/2004 (ieškovai K. M. ir A. K. prieš IĮ J. D. turgus „Marmantas''), nustatydamas, kad, šeimai sudarant sutartis, iš sutartinių santykių kylančios prievolės ir teisės yra solidarios. Įstatymas, siekdamas apsaugoti turtinius šalių interesus, nustato, kad sandoriams, sudarytiems sutuoktinių (šeimos), taikoma solidarioji atsakomybė pagal bendras prievoles ir prievoles šeimos interesais. CK 6.6 str. 5 d. įtvirtinta, kad solidarioji bendraskolių prievolė gali baigtis tik visiškai įvykdyta;

2) byloje nustatyta, kad dėl veiklos turgavietėje ieškovė su savo sutuoktiniu kreipėsi į atsakovą, kuris sutiko jiems išnuomoti prekiavimo vietą Nr.39 turgavietėje „Marmantas". Tuo pagrindu į 2001-10-01 sutartį „nuomininku" įrašyta ieškovė, nors už ją sutartyje tuo pačiu metu pasirašė jos sutuoktinis, jau dirbęs atsakovo turgavietėje „Marmantas". Kadangi sutartis buvo sudaryta ieškovės ir jos šeimos interesais, atsižvelgta į atsakovo interesus, esminės reikšmės, kas iš šeimos narių (bendrosios jungtinės veiklos nuosavybės turėtojų) pasirašė, nėra svarbu, kadangi apie savo norą sudaryti ir pasirašyti sutartį išreiškė tiek ieškovė, tiek jos sutuoktinis. Vadovaudamasi CK 6.6 str. 5 d., kad prievolė gali baigtis tik visiškai ją įvykužius, ją įvykdyti atsakovė pareikalavo ieškovės, nors pagal įstatymą prievolės įvykdymo galėjo reikalauti ir iš jos sutuoktinio (skyrium, arba kartu iš abiejų skolininkų). Vadinasi, tai, kas iš ieškovės šeimos pasirašė 2001-10-01 sutartį, neturi lemiamos reikšmės, nes sutartis privalėjo būti pripažinta teisėta ir galiojančia ją pasirašius tiek ieškovei, tiek jos sutuoktiniui. Konstatuoti šalių ketinimą nustatyti solidariąją prievolę galima ir be žodžių „solidarus", „solidariai" ar pan. (CK 6.193 str. 1 d.), kas šiuo atveju ir buvo padaryta;

3) bylos nagrinėjimo metu atsakovas pripažino, kad 2001-10-01 sutartį pasirašė ieškovės sutuoktinis (t.1, b.l.50), prieš tai su atsakovu pasirašęs analogiškas sutartis dėl prekybinės vietos jam (jo šeimai) išnuomavimo ir turgavietės rinkliavos;

4) teismui pritarus ekspertizės skyrimui, nereikšminga bylai ekspertų išvada yra apmokestinta, o ekspertizės išlaidos priteistos iš bylą pralaimėjusio atsakovo. Rašysenos ekspertizę prašė skirti ieškovė, nurodydama, kad 2001-10-01 sutartyje pasirašiusi ne ji, su kuo atsakovas visada sutiko, nurodydamas, kad sutartyje pasirašė ieškovės sutuoktinis. Vadovaudamasis įstatymuose nustatyta solidaria atsakomybe (ieškovė su sutuoktiniu turi bendrą šeimą, taigi - bendras teises ir pareigas), atsakovas teismo prašė byloje neskirti rašysenos ekspertizės ir jos skyrimui prieštaravo (tai patvirtina 2007-01-15 prašymo Teisėjų etikos ir drausmės komisijai apie nereikalingos ekspertizės skyrimą kopija (t.2, b.l.77-78)). Pagal CPK 212 str. nustatyti bylai nereikšmingą aplinkybę nebuvo būtina, tai prieštaravo CPK 2 str., 3 str. 7 d., 7 str. principams, tačiau teismas bylai nereikalingą ir nebūtiną ekspertizę nusprendė skirti, neatsižvelgdamas į CPK 176 str., 177 str. 2 d. nurodymus. 2005-11-17 Ekspertizės aktas Nr.11-2183(05) (t.1, b.l.90-93) patvirtino atsakovo teiginį, kad 2001-10-01 sutartį pasirašė ieškovės sutuoktinis (solidarusis prievolininkas). Vadinasi, ekspertizė byloje buvo nereikalinga, ieškovė tik vilkino procesą, bylą pralaimėjusiai atsakovei atnešdama bereikalingas išlaidas;

5) atsakovas sutinka, kad pagal CPK 3 str. 6 d., nesant panašius teisinius santykius reglamentuojančių įstatymų, teismas vadovaujasi bendraisiais teisės principais. Tačiau ne visada. Teismui suteikta teisė (net pareiga) kurti naują teisės normą ad hoc. Teismas savo sprendime neturi būti susaistytas tuo, kad ieškovas visada teisus, o atsakovas - neteisus. Tam prieštarauja CPK 2 str., 6 str., 7 str., 8 str., 12 str., 13 str., 14 str. 1 d., 17 str. nuostatos. Teisės specialistai (LR Konstitucinio Teismo teisėjas dr. A.Abramavičius, doc. dr. D.Imbrasienė) pažymi, kad civiliniame procese taikytina teisės analogija, o būtent: „CPK 93 str. numatyta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklė, pagal kurią visos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos laimėjusiai ginčą šaliai iš pralaimėjusios šalies, neteisinga. Teoretikai ir praktikai pabrėžia, kad procesinis įstatymas nereglamentuoja situacijos, kaip paskirstyti bylinėjimosi išlaidas patenkinus ieškinį kreditoriaus reikalavimu. Iš mokslinių (praktinių) situacijų matyti, kad, nors ieškinys ir patenkinamas, vadovaujantis bendraisiais teisės principais (pagal CK 1.5 str. 1 d.), bylinėjimosi išlaidos privalo būti išieškotos ne tik iš atsakovo, bet ir ieškovo. Pavyzdžiui, jei ieškinys ir patenkintas, bet bendraisiais teisės principais (CK 1.5 str. 1 d.) civilinių teisinių santykių subjektai (šiuo atveju - ieškovė) įgyvendindami savo teises ir atlikdami pareigas veikė neteisingai, neprotingai ir nesąžiningai (kad 2001-10-01 sutartyje pasirašė ieškovės sutuoktinis - ginčo nebuvo), tai tokiu atveju bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš ieškovo (t.y. N. J. V. ) atsakovui (t. y. IĮ J. D. turgus „Marmantas") (žr.: civilinis procesas: teorija ir praktika / Artūras Driukas, Virgilijus Valančius. - Vilnius: Teisės informacijos centras, 2005). Tai suprantama ir paaiškinama, nes ieškovas, norėdamas atsakovui iškelti bankroto bylą arba jį visai sužlugdyti, gali teisme paprašyti skirti brangiai kainuojančią ekspertizę, žinodamas, kad atsakovas ekspertizės išlaidų dėl objektyvių priežasčių negalės sumokėti, todėl arba bankrutuos, arba likviduos savo įmonę. Tai nepateisinama, neteisinga ir neteisėta, todėl teismai tokius prašymus turėtų vertinti ypač atsargiai. Tačiau teismas patenkino ieškovo reikalavimus, atsakovas, net ir neištyrus bylos, jau laikytas pažeidusiu tam tikras teisės normas. Tai aiškiai prieštarauja LR Konstitucijos, Europos žmogaus teisių teismo išaiškinimams;

Atsiliepimas

6) atsakovas nesutinka su teismo argumentais, vertinant byloje esančių dviejų prekybinės vietos nuomos bei paslaugų teikimo sutarčių (2000-05-25 (t.1, b.l.14) ir 2000-07-01 (prijungta c.b. Nr.2-2044-221/2007, t.1, b.l.21) teisėtumą ir vykdytinumą, lyginant jas su 2001-10-01 sutartimi. Nustatyta, jog visas šias sutartis už ieškovę pasirašė jos sutuoktinis, tačiau pirmosios dvi sutartys yra teisėtos ir galiojančios, o pastaroji sutartis tokia nėra. Tai yra įrodymų vertinimo problema (CPK 185 str. l d.). Kita vertus pagrįstų abejonių kelia ieškovės pozicija dėl 2001-10-01 sutarties sudarymo fakto. Iš pradžių ieškovė nurodo, kad su atsakovo įmone yra sudariusi tris sutartis, tarp jų ir 2001-10-01 sutartį, o paskui aiškina, kad pastarąją sutartį nurodžiusi per klaidą (t.2, b.l.35). Deja, tokio ieškovės paaiškinimo teismui pilnai pakanka, ir teismas konstatuoja, jog vienas sutuoktinis gali įgalioti kitą sutuoktinį veikti jo vardu ir jam atstovauti (CK 3.32 str. 1 d.). Jeigu vienas sutuoktinis veikė kito sutuoktinio vardu be įgaliojimo ar teismo leidimo, tai tokiems veiksmams ir jų pasekmėms taikomos CK šeštosios knygos normos, reglamentuojančios kito asmens reikalų tvarkymą be pavedimo. (CK 3.32 str. 3 d.). Teismas daro nuorodą į CK 6.232 str., reglamentuojantį veiksmų patvirtinimo procedūrą. Kelia abejonių ir teismo teiginys, jog, nors ieškovė pripažįsta tik 2000-04-27 sutartį, tačiau iš byloje esančių įrodymų matyti, kad buvo pasirašyta ir 2000-07-01 sutartis. Tačiau jau visai kitaip teismas įvertina 2001-10-01 sutarties pasirašymo faktą. Akivaizdu, kad teismas rezervuotai nevertino ieškovės duotų paaiškinimų, dažno jų kaitaliojimo be jokio faktinio pagrindo. Atitinkamai nebuvo įvertinti ir liudytojo V. V. paaiškinimai, jo tariamas užmaršumas, kai byloje esančioje rašysenos ekspertizės išvadoje konstatuojama, jog ginčijamą sutartį pasirašė būtent šis liudytojas;

7) rezervuotai turėtų būti vertinami ir liudytojo K. Š. šioje byloje duoti paaiškinimai. Dar 2003 m. šis liudytojas kreipėsi į Kauno m. apylinkės teismą, prašydamas išduoti teismo įsakymą dėl tariamos paskolos iš atsakovo išieškojimo. Tačiau teismas konstatavo, jog K. Š. nesąžiningai pareiškė aiškiai nepagrįstą reikalavimą ir už tai buvo nubaustas bauda. Be to, dėl šio fakto Kauno m. VPK Centro PK yra pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikalstamos veikos, aprašytos BK 182 str. l d. Teismas turėjo kritiškai vertinti K. Š. paaiškinimus dėl prekybinės vietos sutarties sudarymo ir sąlygų vykdymo. Teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, kad K. Š. dirbo pagal sudarytą turgavietės rinkliavos sutartį ir jos pagrindu mokėjo turgavietės rinkliavos mokesčius, tačiau kai jis atsakovui įsiskolino, atsakovas dėl turgavietės rinkliavos mokesčio įsiskolinimo ir delspinigių išieškojimo kreipėsi į Kauno rajono apylinkės teismą, kuris civ. byloje Nr. 2-464-03/03 2003-09-16 ieškinį patenkino sprendimu (t.2, b.l.71-72), paliktu nepakeistu Kauno apygardos teismo nutartimi (t.2, b.l.73-74). Šių dokumentų apylinkės teismui atsakovas pateikti negalėjo, nes K. Š. buvo apklaustas paskutinio teismo posėdžio metu (CPK 314 str.);

8) nepagrįstas teismo motyvas, jog byloje esančios PVM sąskaitos-faktūros bei apmokėjimo kvitai neįrodo ginčijamos sutarties vykdymo fakto, kadangi šis teiginys prieštarauja byloje esantiems duomenims. Pagal 2001-10-01 turgavietės sutarties 1 punktą su ieškove buvo susitarta, kad ieškovė prekiaus turgavietės „Marmantas" prekiavimo vietoje Nr.39. Ieškovė pagal sutarties 4.4 p. įsipareigojo laikytis įstatymų ir poįstatyminių aktų, pagal 4.5.l p.- įsipareigojo už vietos prekybai vykdyti suteikimą atsakovui iki einamojo mėnesio 10 dienos mokėti 580 Lt turgavietės rinkliavą ir 18 proc. PVM nuo šios sumos, t.y. iš viso 684,40 Lt. Sutarties 4.5.2. p. buvo susitarta, kad jai už suteiktas eksploatacines išlaidas ir komunalines paslaugas ieškovė apmokės per atsakovą pagal atsakovo pateiktas sąskaitas faktūras. Ieškovė jai suteiktoje prekiavimo vietoje Nr.39 turgavietės veikla (prekyba) užsiėmė nuo 2000-04-27 iki 2000-06-08. Per šį laikotarpį buvo sudarytos 3 sutartys, tame tarpe ir 2000-04-27, kurią savo prašymu ieškovė prašė nutraukti ir tuo pat metu prašė sudaryti kitą sutartį t.y. 2000-07-01, t.y., visiškai priešingai negu pasisakė teismas sprendime. Minėtas aplinkybes paneigia ieškovės pateiktos PVM sąskaitos-faktūros ir pinigų apmokėjimo kvitai, kuriuos ieškovė bei jos sutuoktinis pasirašė ir apmokėjo. Pažymėtina tai, kad minėtoje prekybinėje vietoje prekiavo jų šeimos samdyta pardavėja J. K. , kuri vykdydavo ieškovės ir jos sutuoktinio nurodymus, pastaroji priimdavo iš atsakovo tuometinės buhalterės R. I. PVM sąskaitas-faktūras Nr.9282586 (t.2, b.l.6, 24), Nr.92825980, ieškovei ir jos sutuoktiniui nesant, apmokėdavo turgavietės rinkliavos mokestį (kvito šaknelės Nr.5512465, t.2, b.l.25), taip pat priimdavo prekes iš tiekėjų, kuriomis prekiavo, pasirašydavo sąskaitas faktūras, o gautus pinigus už parduotas prekes, atiduodavo ieškovei ir jos sutuoktiniui, kai jie atvykdavo į turgavietę. Be to, įstatymas sutuoktiniams nedraudžia tvarkyti kito asmens reikalus ir be jokio pavedimo (CK 3.32 str.3 d., 4.240 str. ir 6.229 str. l d.);

9) teismas nevertino 2001-10-01 ieškovės prašymo dėl naujos turgavietės rinkliavos už prekybinę vietą ir paslaugų teikimo sutarties sudarymo būtent nuo 2001-10-01, t.y. nuo tos dienos, kurią ir buvo sudaryta ginčijama sutartis (prijungta c.b. Nr.2-2044-221/2007, t.1, b.l.87). Taip yra dėl to, kad ginčijama sutartis pasirašyta ieškovės iniciatyva.. Šis ieškovės prašymas vertintinas kaip oferta (CK 6.167 str.), kuri tą pačią dieną baigėsi, sudarant ginčijamą sutartį. Taip pat šios sutarties sudarymo faktą pripažįsta ir pati ieškovė (b.l.13). Tai ji padarė civ. byloje Nr.2-8562/2004 2004-10-04 parengiamojo posėdžio metu patvirtinusi, kad ginčijamą sutartį pasirašė jos sutuoktinis (t.1, b.l.13). Kad ši sutartis buvo sudaryta tarp jos ir atsakovo, ieškovė neginčija ir savo atsiliepime į atsakovo ieškinį civ. byloje Nr.2-8562/2004 (t.1, b.l.82-85). Taigi ieškovė iš esmės pripažįsta ginčijamos sutarties sudarymo faktą (CPK 187 str.), kuris atsakovui pateiktas ir pasirašytas būtent tą pačią dieną, kai buvo sudaryta ginčijama sutartis;

10) bylą nagrinėjusi teisėja R.Rimkevičienė nuo pat pradžių buvo šališka bei neobjektyvi (CPK 12 str.), dėl ko jai dar 2006-02-08 buvo pareikštas nušalinimas (t.1, b.l.102-103). Nesudėtinga byla teisme buvo nagrinėjama nuo 2004-10-26, kas prieštarauja civiliniame procese įtvirtintiems proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principams (CPK 7 str.). Šias aplinkybes atsakovas yra nurodęs ir 2006-04-05 prašyme (t.1, b.l.132-133), kuris pradžioje buvo prijungtas prie bylos, tačiau po buvo grąžintas atsakovo atstovei.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo apeliacinį skundą atmesti dėl šių argumentų:

1) patenkinus šalies reikalavimus, iš priešingos šalies yra priteisiamos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, yra priteisiamos sumos, išmokėtos ekspertinėms įstaigoms (CPK 88 str. 1 d. 1 p.). Susitarimas - tai dvišalis sandoris, kuriame turi būti išreiškiama šalių valia. CK 1.73 str. 1 d. numato, kad įstatymo nustatytais atvejais sandoriai gali būti sudaromi paprasta rašytine tvarka. Tai liečia ir ginčo sutartį šioje byloje. Tačiau sandoriui pripažinti yra būtina sąlyga - jis turi būti pasirašytas visų sandorio šalių (CK 1.73 str. 2 d., 1.76 str. 1 d.). CK 1.76 str. 1 d. aptarti atvejai, kai rašytinės formos sandorio negali pasirašyti asmuo dėl fizinio trūkumo, ligos ar kitokių priežasčių. Tokių problemų ieškovė neturi, todėl sutartį turėjo teisę pasirašyti tik ieškovė, jei ji sudaroma su ieškove, nes rašytinės formos sandorius turi pasirašyti juos sudarę asmenys (CK 1.76 str. 1 d.). Atmestinas apeliantės aiškinimas, kad su ieškove sudaromą sutartį galėjo pasirašyti ieškovės sutuoktinis. Įgaliojimų pasirašyti už ieškovę sutartį ieškovė sutuoktiniui nesuteikė;

2) 2006-07-12 teismo posėdžio metu apklausta liudytoja R. I. , dirbusi atsakovės įmonėje, paaiškino ginčo sutarties surašymo aplinkybes: jai J. D. liepė skubos tvarka, esant piktumams, paruošti tokios sutarties tik vieną egzempliorių. Ji nežino, kaip, kada ir kas pasirašė sutartį. Liudytojas V. V. paaiškino, kad jokios sutarties už ieškovę jis negalėjo pasirašyti ir nebūtų tai sutikęs padaryti, nes tokių įgalinimų neturėjo, o pasirašyti sutartį jis galėjo atsakovei sąmoningai pakišus ją pasirašyti vietoje kito dokumento;

3) kaip prieštaraujantis bet kokiems protingumo principams atmestinas atsakovo motyvas, kad ieškovė 2001-10-01 buvau greta vyro pasirašant ginčo sutartį, kadangi, jeigu ieškovė būtų buvusi greta, ji būtų pasirašiusi sutartį už save, o ne jos sutuoktinis. Ieškovė pati prašė nutraukti tarp tų pačių šalių pasirašytą 2000-04-27 prekybinės vietos nuomos ir paslaugų teikimo sutartį ir siekė naujos sutarties pasirašymo, tačiau tik suderinus sutarties sąlygas su ieškove;

4) nepagrįstai apeliantė taiko CK 6.6 str. 5 d. nuostatas. Kalbama apie ginčo sutarties sudarymo teisėtumą, o ne apie jos vykdymo pasekmes bei atsakomybę. Apeliantė nurodo, kad ieškovė išreiškė savo norą ir valią pasirašyti ginčo sutartį, tačiau tokių įrodymų byloje nėra (CPK 178 str.);

5) atmestini apeliantės motyvai dėl ekspertizės skyrimo. Ekspertų išvados - tai įrodymai (CPK 177 str. 2 d.) ir tik šios ekspertizės dėka ieškovė įrodė, kad 2001-10-01 sutarties Nr.3 ji nepasirašė (CPK 178 str.). Atmestini visi apeliantės motyvai, kad prašymas dėl ekspertizės paskyrimo, pačios ekspertizės paskyrimas ir teismo išlaidų priteisimas iš atsakovės prieštarauja LR Konstitucijos, Europos žmogaus teisių teismo aiškinimams;

6) jeigu asmuo, kurio reikalus be pavedimo tvarkė kitas asmuo, vėliau pastarojo veiksmus patvirtina, tai šių asmenų tarpusavio santykiams taikomos normos, reglamentuojančios pavedimo sutartis arba kitas pagal esmę artimiausias atliktų veiksmų prigimčiai sutartis (CK 6.232 str.). Ieškovė 2001-10-01 sutarties nepatvirtino (CK 2.133 str. 6 d.), jos nevykdė, todėl atsakovas kreipėsi su ieškiniu į teismą ir teigė, kad 2001-10-01 sutartis Nr.3 nevykdoma (prijungtos civ. bylos Nr.2-2044-221/2007, t.1, b.l.4, 34, 35). Ieškovė teismui savo raštiškame paaiškinime (t.2, b.l.35) nurodė, kodėl savo rašte paminėjo 2001-10-01 sutartį. Taip atsitiko, kadangi ieškovė neturėjo teisėtos sutarties (2000-04-27) su savimi, o J. D. diktavo prašymo dėl sutarties nutraukimo tekstą, todėl pasitikėdama J. D. , ieškovė ir įrašė sutarties, kurios nesudarė, datą ir numerį;

7) atsakovas beveik su visais pastatų savininkais nebuvo sudariusi naujų sutarčių, visi mokėjo už komunalines paslaugas be jokių sutarčių pagal jos nereguliariai pateikiamas sąskaitas- faktūras. Jose nė vienoje nėra nurodyta, kad mokama pagal 2001-10-01 sutartį Nr.3. Šią aplinkybę patvirtina ne tik rašytiniai įrodymai, esantys byloje, bet patvirtino ir liudytojai, apklausti teismo posėdžio metu. Nepagrįsti apeliantės teiginiai, kad liudytojo K. Š. paaiškinimai turėjo būti vertinami rezervuotai. Šio liudytojo parodymai neprieštaravo kitų liudytojų parodymams bei byloje esamiems rašytiniams įrodymams, todėl vertinti juos kritiškai nebuvo pagrindo. K. Š. kaip ir ieškovė buvo įsigijęs patalpas turgavietėje, dirbo pats, todėl jam gerai žinomos visos aplinkybės apie sutarčių sudarymą bei mokesčių mokėjimą;

8) atmestinas apeliantės motyvas, kad teismas nevertino ieškovės prašymo 2001-10-01 dėl naujos sutarties sudarymo. Teismas pasisakė dėl šio ieškovės prašymo, kuris patvirtina, kad 2001-10-01 ieškovė buvo atvykusi pas atsakovą, tad atsakovui buvo visos sąlygos sudaryti tą dieną su ieškove naują sutartį vietoje 2000-04-27 sutarties, tačiau tai padaryta nebuvo, ką patvirtino ir ekspertizės aktas;

Šalies argumentai

9) apeliantė nurodo naujas aplinkybes dėl ofertos (CK 6.167 str.), apie kurią nekalbėjo savo procesiniuose dokumentuose, todėl apeliacinėje instancijoje jos teiginiai šiuo klausimu atmestini. Ieškovė taip pat nurodo, kad jei jos prašymą dėl naujos sutarties sudarymo galima būtų laikyti oferta (pasiūlymas sudaryti sutartį laikomas oferta), tai jame nebuvo pakankamo apibūdinimo, nebuvo nurodytos sąlygos, terminai ir nebuvo gautas joks atsakymas į šį pasiūlymą. Priešingai, atsakovo atstovė J. D. visiems teigdavo, kad nebūtina sudaryti rašytinės sutarties, nes tokiu atveju ji galinti sumažinti mokesčius;

10) apeliaciniame skunde nėra nurodyti konkretūs ir išsamūs motyvai, kuo teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl tenkinti jo nėra pagrindo. Teismas bylą išnagrinėjo tinkamai įvertinęs byloje esamus rašytinius įrodymus, pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str. 1 d.).

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinio proceso paskirtis yra pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo patikrinimas tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos dalis, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir, esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms, ar teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas. Faktinių aplinkybių ir byloje esančių įrodymų pagrindu apeliacinės instancijos teismas gali padaryti visiškai priešingas išvadas dėl vienų ar kitų faktų nei pirmosios instancijos teismas (LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Z. J. v. UAB „Rejona“, B. J., bylos Nr. 3K–3–540/2006).

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą absoliučiais sprendimo negaliojimo pagrindais yra pripažįstami tokie atvejai, kai teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų.

Nagrinėjamoje byloje ginčas vyko dėl 2001-10-01 Turgavietės rinkliavos (prekybinės vietos nuomos ir paslaugų teikimo) sutarties Nr.3 pripažinimo negaliojančia nuo jos sudarymo momento (ab initio). Byloje nustatyta, kad 2001-10-01 Turgavietės rinkliavos sutartį Nr.3 ieškovės vardu pasirašė jos sutuoktinis (2005-11-17 ekspertizės aktas; 1t.,b.l.90-97). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ši aplinkybė ieškovei teisinių pasekmių nesukelia, kadangi atsakovas neįrodė, kad būtent ieškovė būtų išreiškusi savo valią dėl ginčo sutarties sudarymo, kad ji apie šios sutarties sudarymą būtų žinojusi, šią sutartį patvirtinusi ar vykdžiusi, todėl pripažino 2001-10-01 Turgavietės rinkliavos (prekybinės vietos nuomos ir paslaugų teikimo) sutartį Nr.3 negaliojančia nuo jos sudarymo momento (ab initio). Kolegijos nuomone, šios pirmosios instancijos teismo išvados padarytos pažeidžiant materialinės ir procesinės teisės normas, kadangi:

pirma, vadovaujantis bendra sutarčių teisės taisykle, sutartis sukuria teises ir pareigas ją sudariusiems asmenims (CK 6.154 str. 1 d.). Todėl 2005-11-17 ekspertizės aktu nustačius, kad ginčo sutartį pasirašė ieškovės sutuoktinis, turint omeny, kad ateity turės būti sprendžiamas ir jo, kaip sutartį pasirašiusiojo sutuoktinio, atsakomybės klausimas, ieškovės sutuoktinis į bylos nagrinėjimą turėjo būti įtrauktas dalyvaujančiu byloje asmeniu (CPK 37 str.), o ne apklausiamas kaip liudytojas (t.1, b.l.178-179), kadangi jis turi materialinį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, o priimtas teismo sprendimas turėtų įtakos jo teisėms ir pareigoms;

antra, bendromis sutuoktinių prievolėmis pripažįstamos prievolės, kurias sutuoktiniai dažniausiai įgyja, veikdami šeimos interesais (LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje J. S. v. I. G., P. Č., I. S., bylos Nr.3K-3-568/2006). Byloje nustatyta, kad ieškovė ir jos sutuoktinis atsakovo paviljone turėjo trejas prekybines vietas (t.1, b.l.178) – ieškovė turėjo patalpas Nr.12 ir Nr.39, o ieškovės sutuoktinis – patalpą Nr.4. Pati ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad patalpose dirbo šeima (t.2, b.l.16, antra pusė). Todėl preziumuojama, kad, vykdant prekybą sutuoktinių patalpose, iš prekybos gautos pajamos naudotos šeimos interesais - šeimos poreikiams tenkinti. Naudodamiesi patalpomis, sutuoktiniai kartu įgyja prievolę mokėti už patalpų nuomą ir komunalines paslaugas. CK 3.92 straipsnio 3 dalyje nustatyta prezumpcija, kad, sudarydamas sandorius, sutuoktinis veikia kito sutuoktinio sutikimu, išskyrus atvejus, kai sandoriui sudaryti reikalingas rašytinis kito sutuoktinio sutikimas. Kol ši prezumpcija nepaneigta, vieno sutuoktinio iniciatyva įgyta prievolė laikoma bendra sutuoktinių prievole. CK 3.96 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji sandorių, kuriuos sudaro sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ir pastarasis vėliau jo nepatvirtina, nuginčijimo taisyklė. Svarbiausias sandorių ginčijimo ribojimas yra tai, kad ieškinį reiškiantis sutuoktinis privalo įrodyti kitos sandorio šalies nesąžiningumą, t. y. jog ši žinojo ar galėjo žinoti sutuoktinį sudarant sandorį be kito sutuoktinio sutikimo. Šioje teisės normoje yra įtvirtinta nuostata, kad sutuoktinių sudaryti sandoriai be kito sutuoktinio sutikimo nėra niekiniai (CK 1.80 straipsnio 1 dalis), o yra nuginčijamieji (LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje A.Š. v. E.Š. L.Š., J.Š., notarė G.P., Telšių apskrities viršininko administracija, bylos Nr.3K-3-565/2005). Todėl pirmosios instancijos teismas sprendime nurodydamas, kad atsakovas neįrodė, kad būtent ieškovė būtų išreiškusi savo valią dėl ginčo sutarties sudarymo, kad ji apie šios sutarties sudarymą būtų žinojusi, šią sutartį patvirtinusi ar vykdžiusi, pažeidė įrodinėjimo pareigos paskirstymą tarp šalių, kadangi būtent ieškovei, kaip sandorį pasirašiusio asmens sutuoktinei, pagal CK normas teko įrodinėjimo našta paneigti minėtas aplinkybes;

trečia, kaip minėta, CK 3.92 straipsnio 3 dalyje įtvirtinat prezumpcija gali būti paneigta. Pavyzdžiui, CK įtvirtinta sutuoktinių teisė išvengti sutuoktinių turto bendrumo teisinio režimo, sudarant vedybų sutartį. Sutuoktiniai vedybų sutartimi gali pasirinkti jiems priimtiną turto teisinį režimą ir kartu reglamentuoti savo civilinės atsakomybės pagal prievoles klausimus (CK3.101-3.104 str. str.). Tačiau nagrinėjamoje byloje nėra įrodymų, kad sutuoktiniai būtų sudarę vedybų sutartį. Minėta prezumpcija taip pat gali būti paneigta įrodžius, kad šalys bendro ūkio nevedė, prekyba atsakovo turgavietėje vertėsi išimtinai vienas ieškovės sutuoktinis be jos žinios ar prieš jos valią, ir kad iš prekybos duodama nauda nebuvo panaudota šeimos interesais. Kolegijos nuomone, tuomet būtų galima daryti išvadą, kad ieškovė apie šios sutarties, pasirašytos jos sutuoktinio, sudarymą nežinojo, šios sutarties nepatvirtino ar jos nevykdė. Todėl pirmosios instancijos teismas, prieš nuspręsdamas dėl sandorio, pasirašyto ieškovės sutuoktinio, negaliojimo, turėjo, vadovaudamasis CK trečiosios knygos normomis, vertinti, ar yra pagrindas vieno ar abiejų sutuoktinių civilinei atsakomybei pagal ginčo sutartį kilti. Dabar gi, kai ginčijama sutartis yra pripažinta negaliojančia visoje apimtyje, praktiškai yra nuspręsta ir dėl ieškovės N. V. (o tuo labiau ir dėl jos sutuoktinio) atsakomybės pagal šią sutartį sustabdytoje byloje. Kadangi ieškovės sutuoktinis į bylos nagrinėjimą kaip dalyvaujantis byloje asmuo įtrauktas nebuvo, apeliacinės instancijos teismas dėl šių klausimų pasisakyti negali, nes tokiu būdu būtų pasisakoma dėl į bylos nagrinėjimą neįtraukto asmens teisių ir pareigų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas);

ketvirta, pirmosios instancijos teismas sprendime visiškai nevertino ieškovės 2001-10-01 prašyme nutraukti prekybinės vietos nuomos sutartį esančio prašymo ,,nuo 2001-10-01 sudaryti naują prekybinės vietos nuomos ir paslaugų sutartį“ (prijungtos civ. bylos Nr.2-2044-221/2007, t.2, b.l.85) ir neargumentavo, kodėl šis pačios ieškovės pateiktas rašytinis įrodymas, jį vertinant sistemiškai su civilinėje byloje Nr.2-2044-221/2007 esančiais ieškovės 2004-07-22 ir 2004-08-30 atsiliepimais į ieškinį dėl skolos priteisimo bei jos paaiškinimais teismo posėdžių metu negalėtų būti vertinamas kaip ieškovės pritarimas 2001-10-01 jos sutuoktinio jos vardu pasirašytai sutarčiai. Teismas be jokio pagrindo nevertino civilinėje byloje Nr.2-2044-221/2007 esančio ieškovės pranešimo dėl ginčijamos 2001-10-01 sutarties nutraukimo. Nors šio pranešimo originalas ir nėra šalių pateiktas, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad šį įrodymą teismui pateikė pati N. V. , jos pačios parašytas ir pasirašytas tekstas, kuriam ji savo atsiliepimuose pritarė, kolegijos nuomone, turėjo būti atitinkamai įvertintas. Be to, liko nepatikrintas atsakovės teiginio, jog ir 2000-07-01 sutartį už ieškovę pasirašė jos sutuoktinis (t.2, b.l.43), pagrįstumas.

Atsižvelgdama į aukščiau išdėstytas aplinkybes, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtraukto dalyvauti byloje asmens - ieškovės sutuoktinio teisių ir pareigų, o tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Nustatęs tokį pagrindą, apeliacinės instancijos teismas privalo grąžinti bylą pakartotiniam nagrinėjimui, nes iš esmės tinkamo proceso pirmosios instancijos teisme nebuvo. Nagrinėjant bylą iš naujo pirmąja instancija, į bylą būtina įtraukti dalyvaujančiu byloje asmeniu ieškovės sutuoktinį V. V. .

Kadangi visos bylai reikšmingos aplinkybės liko neišsiaiškintos bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, kolegija konstatuoja ir tai, kad nebuvo atskleista bylos esmė, ir, nesant į bylą įtrauktam ieškovės sutuoktiniui, pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 str. 1 d. 2 p.).

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, kolegija apeliacinis skundą tenkintina iš dalies, naikina teismo sprendimą ir bylą perduoda pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p. ).

Kadangi nustatytas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas) ir CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto normos pažeidimas, todėl teisėjų kolegija dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, nebeturinčių jokios įtakos šio skundo išnagrinėjimo rezultatui, nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 4 p., 327 str. 1 d. 1 p. ir 2 p.; 329 str. 2 d. 2 p.,

nutaria:

apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno miesto apylinkės teismo 2007-02-14 sprendimą panaikinti ir bylą perduoti Kauno miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Kolegijos pirmininkė Jolita CirulienėTeisėjai: Ramūnas MitkusLeonas Jachimavičius