Kauno apygardos teismo nutartis

Atsiliepimas

6) atsakovas nesutinka su teismo argumentais, vertinant byloje esančių dviejų prekybinės vietos nuomos bei paslaugų teikimo sutarčių (2000-05-25 (t.1, b.l.14) ir 2000-07-01 (prijungta c.b. Nr.2-2044-221/2007, t.1, b.l.21) teisėtumą ir vykdytinumą, lyginant jas su 2001-10-01 sutartimi. Nustatyta, jog visas šias sutartis už ieškovę pasirašė jos sutuoktinis, tačiau pirmosios dvi sutartys yra teisėtos ir galiojančios, o pastaroji sutartis tokia nėra. Tai yra įrodymų vertinimo problema (CPK 185 str. l d.). Kita vertus pagrįstų abejonių kelia ieškovės pozicija dėl 2001-10-01 sutarties sudarymo fakto. Iš pradžių ieškovė nurodo, kad su atsakovo įmone yra sudariusi tris sutartis, tarp jų ir 2001-10-01 sutartį, o paskui aiškina, kad pastarąją sutartį nurodžiusi per klaidą (t.2, b.l.35). Deja, tokio ieškovės paaiškinimo teismui pilnai pakanka, ir teismas konstatuoja, jog vienas sutuoktinis gali įgalioti kitą sutuoktinį veikti jo vardu ir jam atstovauti (CK 3.32 str. 1 d.). Jeigu vienas sutuoktinis veikė kito sutuoktinio vardu be įgaliojimo ar teismo leidimo, tai tokiems veiksmams ir jų pasekmėms taikomos CK šeštosios knygos normos, reglamentuojančios kito asmens reikalų tvarkymą be pavedimo. (CK 3.32 str. 3 d.). Teismas daro nuorodą į CK 6.232 str., reglamentuojantį veiksmų patvirtinimo procedūrą. Kelia abejonių ir teismo teiginys, jog, nors ieškovė pripažįsta tik 2000-04-27 sutartį, tačiau iš byloje esančių įrodymų matyti, kad buvo pasirašyta ir 2000-07-01 sutartis. Tačiau jau visai kitaip teismas įvertina 2001-10-01 sutarties pasirašymo faktą. Akivaizdu, kad teismas rezervuotai nevertino ieškovės duotų paaiškinimų, dažno jų kaitaliojimo be jokio faktinio pagrindo. Atitinkamai nebuvo įvertinti ir liudytojo V. V. paaiškinimai, jo tariamas užmaršumas, kai byloje esančioje rašysenos ekspertizės išvadoje konstatuojama, jog ginčijamą sutartį pasirašė būtent šis liudytojas;

7) rezervuotai turėtų būti vertinami ir liudytojo K. Š. šioje byloje duoti paaiškinimai. Dar 2003 m. šis liudytojas kreipėsi į Kauno m. apylinkės teismą, prašydamas išduoti teismo įsakymą dėl tariamos paskolos iš atsakovo išieškojimo. Tačiau teismas konstatavo, jog K. Š. nesąžiningai pareiškė aiškiai nepagrįstą reikalavimą ir už tai buvo nubaustas bauda. Be to, dėl šio fakto Kauno m. VPK Centro PK yra pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikalstamos veikos, aprašytos BK 182 str. l d. Teismas turėjo kritiškai vertinti K. Š. paaiškinimus dėl prekybinės vietos sutarties sudarymo ir sąlygų vykdymo. Teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, kad K. Š. dirbo pagal sudarytą turgavietės rinkliavos sutartį ir jos pagrindu mokėjo turgavietės rinkliavos mokesčius, tačiau kai jis atsakovui įsiskolino, atsakovas dėl turgavietės rinkliavos mokesčio įsiskolinimo ir delspinigių išieškojimo kreipėsi į Kauno rajono apylinkės teismą, kuris civ. byloje Nr. 2-464-03/03 2003-09-16 ieškinį patenkino sprendimu (t.2, b.l.71-72), paliktu nepakeistu Kauno apygardos teismo nutartimi (t.2, b.l.73-74). Šių dokumentų apylinkės teismui atsakovas pateikti negalėjo, nes K. Š. buvo apklaustas paskutinio teismo posėdžio metu (CPK 314 str.);

8) nepagrįstas teismo motyvas, jog byloje esančios PVM sąskaitos-faktūros bei apmokėjimo kvitai neįrodo ginčijamos sutarties vykdymo fakto, kadangi šis teiginys prieštarauja byloje esantiems duomenims. Pagal 2001-10-01 turgavietės sutarties 1 punktą su ieškove buvo susitarta, kad ieškovė prekiaus turgavietės „Marmantas" prekiavimo vietoje Nr.39. Ieškovė pagal sutarties 4.4 p. įsipareigojo laikytis įstatymų ir poįstatyminių aktų, pagal 4.5.l p.- įsipareigojo už vietos prekybai vykdyti suteikimą atsakovui iki einamojo mėnesio 10 dienos mokėti 580 Lt turgavietės rinkliavą ir 18 proc. PVM nuo šios sumos, t.y. iš viso 684,40 Lt. Sutarties 4.5.2. p. buvo susitarta, kad jai už suteiktas eksploatacines išlaidas ir komunalines paslaugas ieškovė apmokės per atsakovą pagal atsakovo pateiktas sąskaitas faktūras. Ieškovė jai suteiktoje prekiavimo vietoje Nr.39 turgavietės veikla (prekyba) užsiėmė nuo 2000-04-27 iki 2000-06-08. Per šį laikotarpį buvo sudarytos 3 sutartys, tame tarpe ir 2000-04-27, kurią savo prašymu ieškovė prašė nutraukti ir tuo pat metu prašė sudaryti kitą sutartį t.y. 2000-07-01, t.y., visiškai priešingai negu pasisakė teismas sprendime. Minėtas aplinkybes paneigia ieškovės pateiktos PVM sąskaitos-faktūros ir pinigų apmokėjimo kvitai, kuriuos ieškovė bei jos sutuoktinis pasirašė ir apmokėjo. Pažymėtina tai, kad minėtoje prekybinėje vietoje prekiavo jų šeimos samdyta pardavėja J. K. , kuri vykdydavo ieškovės ir jos sutuoktinio nurodymus, pastaroji priimdavo iš atsakovo tuometinės buhalterės R. I. PVM sąskaitas-faktūras Nr.9282586 (t.2, b.l.6, 24), Nr.92825980, ieškovei ir jos sutuoktiniui nesant, apmokėdavo turgavietės rinkliavos mokestį (kvito šaknelės Nr.5512465, t.2, b.l.25), taip pat priimdavo prekes iš tiekėjų, kuriomis prekiavo, pasirašydavo sąskaitas faktūras, o gautus pinigus už parduotas prekes, atiduodavo ieškovei ir jos sutuoktiniui, kai jie atvykdavo į turgavietę. Be to, įstatymas sutuoktiniams nedraudžia tvarkyti kito asmens reikalus ir be jokio pavedimo (CK 3.32 str.3 d., 4.240 str. ir 6.229 str. l d.);

9) teismas nevertino 2001-10-01 ieškovės prašymo dėl naujos turgavietės rinkliavos už prekybinę vietą ir paslaugų teikimo sutarties sudarymo būtent nuo 2001-10-01, t.y. nuo tos dienos, kurią ir buvo sudaryta ginčijama sutartis (prijungta c.b. Nr.2-2044-221/2007, t.1, b.l.87). Taip yra dėl to, kad ginčijama sutartis pasirašyta ieškovės iniciatyva.. Šis ieškovės prašymas vertintinas kaip oferta (CK 6.167 str.), kuri tą pačią dieną baigėsi, sudarant ginčijamą sutartį. Taip pat šios sutarties sudarymo faktą pripažįsta ir pati ieškovė (b.l.13). Tai ji padarė civ. byloje Nr.2-8562/2004 2004-10-04 parengiamojo posėdžio metu patvirtinusi, kad ginčijamą sutartį pasirašė jos sutuoktinis (t.1, b.l.13). Kad ši sutartis buvo sudaryta tarp jos ir atsakovo, ieškovė neginčija ir savo atsiliepime į atsakovo ieškinį civ. byloje Nr.2-8562/2004 (t.1, b.l.82-85). Taigi ieškovė iš esmės pripažįsta ginčijamos sutarties sudarymo faktą (CPK 187 str.), kuris atsakovui pateiktas ir pasirašytas būtent tą pačią dieną, kai buvo sudaryta ginčijama sutartis;

10) bylą nagrinėjusi teisėja R.Rimkevičienė nuo pat pradžių buvo šališka bei neobjektyvi (CPK 12 str.), dėl ko jai dar 2006-02-08 buvo pareikštas nušalinimas (t.1, b.l.102-103). Nesudėtinga byla teisme buvo nagrinėjama nuo 2004-10-26, kas prieštarauja civiliniame procese įtvirtintiems proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principams (CPK 7 str.). Šias aplinkybes atsakovas yra nurodęs ir 2006-04-05 prašyme (t.1, b.l.132-133), kuris pradžioje buvo prijungtas prie bylos, tačiau po buvo grąžintas atsakovo atstovei.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo apeliacinį skundą atmesti dėl šių argumentų:

1) patenkinus šalies reikalavimus, iš priešingos šalies yra priteisiamos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, yra priteisiamos sumos, išmokėtos ekspertinėms įstaigoms (CPK 88 str. 1 d. 1 p.). Susitarimas - tai dvišalis sandoris, kuriame turi būti išreiškiama šalių valia. CK 1.73 str. 1 d. numato, kad įstatymo nustatytais atvejais sandoriai gali būti sudaromi paprasta rašytine tvarka. Tai liečia ir ginčo sutartį šioje byloje. Tačiau sandoriui pripažinti yra būtina sąlyga - jis turi būti pasirašytas visų sandorio šalių (CK 1.73 str. 2 d., 1.76 str. 1 d.). CK 1.76 str. 1 d. aptarti atvejai, kai rašytinės formos sandorio negali pasirašyti asmuo dėl fizinio trūkumo, ligos ar kitokių priežasčių. Tokių problemų ieškovė neturi, todėl sutartį turėjo teisę pasirašyti tik ieškovė, jei ji sudaroma su ieškove, nes rašytinės formos sandorius turi pasirašyti juos sudarę asmenys (CK 1.76 str. 1 d.). Atmestinas apeliantės aiškinimas, kad su ieškove sudaromą sutartį galėjo pasirašyti ieškovės sutuoktinis. Įgaliojimų pasirašyti už ieškovę sutartį ieškovė sutuoktiniui nesuteikė;

2) 2006-07-12 teismo posėdžio metu apklausta liudytoja R. I. , dirbusi atsakovės įmonėje, paaiškino ginčo sutarties surašymo aplinkybes: jai J. D. liepė skubos tvarka, esant piktumams, paruošti tokios sutarties tik vieną egzempliorių. Ji nežino, kaip, kada ir kas pasirašė sutartį. Liudytojas V. V. paaiškino, kad jokios sutarties už ieškovę jis negalėjo pasirašyti ir nebūtų tai sutikęs padaryti, nes tokių įgalinimų neturėjo, o pasirašyti sutartį jis galėjo atsakovei sąmoningai pakišus ją pasirašyti vietoje kito dokumento;

3) kaip prieštaraujantis bet kokiems protingumo principams atmestinas atsakovo motyvas, kad ieškovė 2001-10-01 buvau greta vyro pasirašant ginčo sutartį, kadangi, jeigu ieškovė būtų buvusi greta, ji būtų pasirašiusi sutartį už save, o ne jos sutuoktinis. Ieškovė pati prašė nutraukti tarp tų pačių šalių pasirašytą 2000-04-27 prekybinės vietos nuomos ir paslaugų teikimo sutartį ir siekė naujos sutarties pasirašymo, tačiau tik suderinus sutarties sąlygas su ieškove;

4) nepagrįstai apeliantė taiko CK 6.6 str. 5 d. nuostatas. Kalbama apie ginčo sutarties sudarymo teisėtumą, o ne apie jos vykdymo pasekmes bei atsakomybę. Apeliantė nurodo, kad ieškovė išreiškė savo norą ir valią pasirašyti ginčo sutartį, tačiau tokių įrodymų byloje nėra (CPK 178 str.);

5) atmestini apeliantės motyvai dėl ekspertizės skyrimo. Ekspertų išvados - tai įrodymai (CPK 177 str. 2 d.) ir tik šios ekspertizės dėka ieškovė įrodė, kad 2001-10-01 sutarties Nr.3 ji nepasirašė (CPK 178 str.). Atmestini visi apeliantės motyvai, kad prašymas dėl ekspertizės paskyrimo, pačios ekspertizės paskyrimas ir teismo išlaidų priteisimas iš atsakovės prieštarauja LR Konstitucijos, Europos žmogaus teisių teismo aiškinimams;

6) jeigu asmuo, kurio reikalus be pavedimo tvarkė kitas asmuo, vėliau pastarojo veiksmus patvirtina, tai šių asmenų tarpusavio santykiams taikomos normos, reglamentuojančios pavedimo sutartis arba kitas pagal esmę artimiausias atliktų veiksmų prigimčiai sutartis (CK 6.232 str.). Ieškovė 2001-10-01 sutarties nepatvirtino (CK 2.133 str. 6 d.), jos nevykdė, todėl atsakovas kreipėsi su ieškiniu į teismą ir teigė, kad 2001-10-01 sutartis Nr.3 nevykdoma (prijungtos civ. bylos Nr.2-2044-221/2007, t.1, b.l.4, 34, 35). Ieškovė teismui savo raštiškame paaiškinime (t.2, b.l.35) nurodė, kodėl savo rašte paminėjo 2001-10-01 sutartį. Taip atsitiko, kadangi ieškovė neturėjo teisėtos sutarties (2000-04-27) su savimi, o J. D. diktavo prašymo dėl sutarties nutraukimo tekstą, todėl pasitikėdama J. D. , ieškovė ir įrašė sutarties, kurios nesudarė, datą ir numerį;

7) atsakovas beveik su visais pastatų savininkais nebuvo sudariusi naujų sutarčių, visi mokėjo už komunalines paslaugas be jokių sutarčių pagal jos nereguliariai pateikiamas sąskaitas- faktūras. Jose nė vienoje nėra nurodyta, kad mokama pagal 2001-10-01 sutartį Nr.3. Šią aplinkybę patvirtina ne tik rašytiniai įrodymai, esantys byloje, bet patvirtino ir liudytojai, apklausti teismo posėdžio metu. Nepagrįsti apeliantės teiginiai, kad liudytojo K. Š. paaiškinimai turėjo būti vertinami rezervuotai. Šio liudytojo parodymai neprieštaravo kitų liudytojų parodymams bei byloje esamiems rašytiniams įrodymams, todėl vertinti juos kritiškai nebuvo pagrindo. K. Š. kaip ir ieškovė buvo įsigijęs patalpas turgavietėje, dirbo pats, todėl jam gerai žinomos visos aplinkybės apie sutarčių sudarymą bei mokesčių mokėjimą;

8) atmestinas apeliantės motyvas, kad teismas nevertino ieškovės prašymo 2001-10-01 dėl naujos sutarties sudarymo. Teismas pasisakė dėl šio ieškovės prašymo, kuris patvirtina, kad 2001-10-01 ieškovė buvo atvykusi pas atsakovą, tad atsakovui buvo visos sąlygos sudaryti tą dieną su ieškove naują sutartį vietoje 2000-04-27 sutarties, tačiau tai padaryta nebuvo, ką patvirtino ir ekspertizės aktas;