Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Grinevičiūtė-Gelgotė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos kalėjimų tarnybos Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. balandžio 14 d. nutarimo Nr. LK-N-298 „Dėl nuteistojo V. G. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos“, gimusio (duomenys neskelbtini), patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 7 d. nuosprendžiu, V. G. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 4 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu ir 72 straipsnio 1, 2 dalimi paskirta galutinė 10 metų laisvės atėmimo bausmė ir paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio konfiskavimas.

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2025 m. balandžio 17 d. gautas Lietuvos kalėjimų tarnybos Lygtinio paleidimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2025 m. balandžio 14 d. nutarimas Nr. LK-N-298 „Dėl nuteistojo V. G. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos“ (toliau – ir Nutarimas). Nutarime nurodyta, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimo pradžia – 2020 m. vasario 24 d., pabaiga – 2030 m. vasario 24 d., V. G. pusę teismo paskirtos bausmės atliko 2025 m. vasario 24 d. Nuteistasis Komisijai pristatomas pirmą kartą. Teistas pirmą kartą. Bausmės atlikimo metu elgiasi nepriekaištingai, nėra fiksuoti pažeidimai ar skirtos nuobaudos. Nuteistasis nuosekliai siekė lengvesnių bausmės atlikimo sąlygų: nuo 2023 m. sausio 18 d. bausmę atlieka lengvojoje grupėje, nuo 2024 m. spalio 10 d. – pusiaukelės namuose. Bausmės atlikimo pradžioje atsisakė dirbti, tačiau vėliau dirbo siuvyklos darbininku. Nuo 2023 m. gruodžio 5 d. dirba autoservise, darbu patenkintas ir turi patvirtinimą, kad po paleidimo darbo sutartis nebus nutraukta, kad užtikrina pajamų gavimą. Finansinių įsiskolinimų neturi. Asmuo teigia atpažįstantis rizikas ir vengiantis nusikalstamą elgesį skatinančių situacijų. Neturi stipriai išreikštų antisocialių ar nusikalstamą veiką ar buvo jos iniciatorius, taip pat nusikalstamas elgesys turi pakartotinumo požymių. Nuteistojo nusikalstamas elgesys atsitiktinis, o ne sisteminis. 2025 m. vasario 14 d. Kriminalinės žvalgybos valdybos duomenimis, pareigūnai dėl nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu pastabų neturi. Asmuo neturi leidimo gyventi Lietuvoje, tačiau yra vedęs Lietuvos Respublikos pilietę, todėl išėjęs į laisvę turės gyvenamąją vietą. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema. Bausmės pabaiga 2030 m. vasario 24 d., tačiau jo įvykdyto nusikaltimo pobūdis, teigiamai vertinamas elgesys bausmės atlikimo metu, leidžia daryti prielaidą, kad tolimesnė resocializacija gali būti vykdoma probacijos priežiūroje.

Komisijos Nutarimas tvirtinamas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 4 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtintas teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principas, kuris reiškia, kad nuteistojo teisinė padėtis, atsižvelgiant į jo nusikalstamo elgesio riziką ir elgesį bausmės atlikimo metu (nustatytų pareigų atlikimą ir draudimų laikymąsi, reagavimą į resocializacijos priemones), Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, Baudžiamojo proceso kodekso ir šio kodekso nustatyta tvarka gali būti švelninama arba griežtinama.

BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo, ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės. BVK 83 straipsnyje yra numatytas sąrašas aplinkybių, kurioms esant asmenys negali būti paleisti iš pataisos įstaigos lygtinai. Nagrinėjamu atveju minėtų aplinkybių, kurioms esant negalima taikyti lygtinio paleidimo, nenustatyta.

Teismas, susipažinęs su Komisijos pateikta nuteistojo asmens byla, nustatė, kad V. G. atliko pusę paskirtos bausmės 2025 m. vasario 24 d., taigi, yra BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytas formalus pagrindas svarstyti klausimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Kartu teismas primena, kad lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinas materialus pagrindas – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Be to, teismų praktikoje pripažįstama, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą.

Iš nuteistojo asmens bylos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad V. G. teistas pirmą kartą, nors ikiteisminio tyrimo metu ir bylos nagrinėjimo metu kaltės nepripažino. Paaiškino, kad nežino kaip jam priklausančiame automobilyje atsirado narkotikai ir psichotropinės medžiagos. Interviu metu savo kaltės neneigia, darytina prielaida, jog nei nusikalstamo elgesio modelis, nei nusikaltimo sunkėjimo tendencijos nenustatytos. Nuteistasis nuo 2023 m. sausio 18 d. bausmę atlieka lengvojoje grupėje, o nuo 2024 m. spalio 10 d. – pusiaukelės namuose. V. G. K. pristatomas pirmą kartą. Nuteistasis pirmą kartą su teisėsauga susidūrė ir buvo nuteistas (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad nuteistasis teigia turintis vidurinį išsilavinimą, tai patvirtinančių dokumentų nepateikė. Profesinės kvalifikacijos neįgijo, tačiau dirbo kaip automechanikas, kas rodo praktinius įgūdžius. Bausmės atlikimo pradžioje atsisakė dirbti, tačiau vėliau dirbo siuvyklos darbininku. Nuo 2023 m. gruodžio 5 d. dirba autoservise, darbu patenkintas ir turi garantiją, jog po paleidimo darbo sutartis nebus nutraukta, kas užtikrina pajamų gavimą. Be to, nuteistasis neturi leidimo gyventi Lietuvoje, neturi nuosavo būsto, tačiau bausmės atlikimo metu susituokė su lietuve 2023 m., kuri patvirtina bei 2024 m. liepos 26 d. pateikė sutikimą, kad priims gyventi vyrą savo nuosavame būste. Planuoja gyventi su žmona Alytuje, tai rodo, nuteistojo norą gyventi stabiliai. Tai gali būti laikomas apsauginis veiksnys, jeigu santykiai išliks stabilūs ir palaikantys. Be to, byloje nėra duomenų apie asmens įpročius, kurie skatintų nusikalstamą elgesį, taip pat bylos duomenys nerodo, jog nuteistasis planavo nusikalstamą veiką ar buvo jos iniciatorius. Kaip teigia pats nuteistasis, nusikalstamą veiką padarė dėl naivumo ir trečiųjų asmenų įtakos, tačiau nėra įrodymų, jog tai buvo pasikartojantis elgesys. Nėra aiškių požymių, kad V. G. gyvenimo stilius sistemingai skatino nusikalstamą elgesį, kad pasiduoda kriminalinių asmenų įtakai. Gyvenimo būdo aspektai yra minimaliai susiję su nuteistojo nusikalstamu elgesiu. Pažymėtina, kad nuteistasis yra susidūręs su finansiniais sunkumais, kurie galėjo turėti įtakos jo nusikalstamam elgesiui. Iš bylos duomenų matyti, kad nuteistasis stengėsi išgyventi pagal savo finansines galimybes, tačiau skolos ir finansiniai įsipareigojimai padėtį tik blogino. Nepaisant šio motyvo, nuteistasis nepripažino savo elgesio finansinės naudos siekimu, buvo pastebėta, jog materialinė jo padėtis buvo sunki, ši faktą pripažino, nors nebuvo įrodyta, kad tai buvo pagrindinis motyvas. Šiuo metu, pagal 2025 m. vasario 14 d. Vilniaus kalėjimo Finansų skyriaus pažymą įstaiga vykdomųjų dokumentų dėl skolos išieškojimo neturi. Be to, bausmės atlikimo metu nebuvo pastebėta ar nustatyta problemų bei piktnaudžiavimo alkoholio ar psichiką veikiančiomis medžiagomis. Nuteistasis deklaruoja teigiamą požiūrį į įstatymus ir režimo laikymąsi. Neturi stipriai išreikštų antisocialių ar nusikalstamą subkultūrą palaikančių nuostatų. Pažymėtina, kad Pravieniškių kalėjime 2021 m. balandžio 12 d., 2023 m. birželio 8 d., 2024 m. rugpjūčio 8 d. atlikti V. G. nusikalstamo elgesio rizikos vertinimai, taikant OASys metodiką, ir nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. 2025 m. kovo 4 d. Vilniaus kalėjime buvo atliktas V. G. nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas ir nustatyta, žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika.

Taip pat iš byloje esančių duomenų matyti, jog nuteistasis neturi emocinių problemų, kurios galėtų turėti įtakos nusikalstamumui. Nuteistasis geba palaikyti pokalbį, akių kontaktą, mandagus, geba prisitaikyti prie socialinių normų, o tai rodo, kad gali integruotis į visuomenę. Nėra linkęs į agresiją, turi gerus tarpasmeninius įgūdžius ir planuoja ateitį. Remiantis individualaus socialinės reabilitacijos plano priemonių analize, nuteistasis baigė dalyvavimą „Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos“ programoje; dalyvavo prevencinėse priemonėse; vyko savanoriauti į gyvūnų prieglaudą; dalyvavo pozityvaus užimtumo priemonėse taip pat bausmės atlikimo metu vykdo darbinę veiklą.

Iš nurodytų aplinkybių visumos darytina išvada, kad nuteistojo elgesys nuosekliai gerėjo, siekis keisti savo elgesį teigiama linkme nebuvo deklaratyvus ir rodo jo teigiamą motyvaciją. V. G. įgyta profesija, pastangos dirbti, finansinių įsipareigojimų neturėjimas, socialinių ryšių palaikymas, vertintini kaip sėkminga integravimosi visuomenėje pradžia. Teismo vertinimu, visos prieš tai aptartos aplinkybės rodo, kad nuteistasis deda realias pastangas pakeisti savo elgesį ir toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, todėl tikslinga patvirtinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. balandžio 14 d. nutarimą Nr. LK-N-298 ir nuteistajam V. G. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Atkreiptinas nuteistojo dėmesys, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra jo atleidimas nuo paskirtos bausmės. Lygtinai paleistas asmuo yra prižiūrimas ir stebimas, jam nustatomi įpareigojimai ir suvaržymai, kurių pažeidimas gali nulemti lygtinio paleidimo taikymo panaikinimą ir asmens grąžinimą į pataisos įstaigą likusios bausmės atlikimui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 7 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2 dalimi, 364 straipsniu,

nutaria:

Patvirtinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. balandžio 14 d. nutarimą Nr. LK-N-298 „Dėl nuteistojo V. G. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos“.

Lygtinio paleidimo terminą skaičiuoti nuo faktinio nuteistojo paleidimo iš bausmės atlikimo įstaigos dienos.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.