Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl išlaidų, padarytų bendro turto remontui, atlyginimo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo pagal ieškovės G. K. ieškinį atsakovei V. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmetamas.

Bylos medžiaga nustatyta, kad šalims nuosavybės teise po ½ dalį bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypo bei gyvenamojo namo ir kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini), kuriuos jos pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo 2003-12-24.

Tarp šalių nekyla ginčas dėl to, kad namas po jo įsigijimo buvo remontuojamas ir kad remonto metu buvo pakeistos grindys, sutvarkyti namo pamatai, apmūrytos namo išorės sienos, pakeistas stogas, langai. Kad buvo atlikti šie darbai, teismo posėdyje patvirtino ir apklaustas liudytoju remonto darbus atlikęs R.A. Š.. Taip pat tarp šalių nekyla ginčas ir dėl to, kad visus darbus organizavo ir už juos mokėjo ieškovė, ką patvirtino ir liudytojas R. A. Š..

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad namo pagerinimo darbai buvo baigti 2012 m. Teismo posėdyje ji jau nurodė, kad darbai buvo baigti 2015-2016 m., t.y. kad jos kambariuose buvo baigtos sudėti grindys. Tuo tarpu atsakovė tvirtina, kad visi remonto darbai name buvo užbaigti iki 2007 m., kuomet ji išėjo į išankstinę pensiją ir ištekėjo jos dukra. Ieškovė teismo posėdyje patvirtino, kad atsakovės pateiktos foto nuotraukos, kur yra užfiksuotos sesers dukros vestuvių akimirkos prie namo 2007 m. rugpjūčio mėnesį, yra jų namo. Iš šių nuotraukų matyti, kad namas jau yra apmūrytas, jo stogas pakeistas. Apklaustas liudytoju R. A. Š. patvirtino teismui, kad pirmiausiai tam namui rudenį jis paruošė pamatus, o sekančiais metais apmūrijo sienas plytomis, pakeitė stogo konstrukcijas ir dangą. Taip pat buvo pakeisti langai ir visame name grindys, kurios buvo supuvusios. Ieškovė už jo atliktus darbus atsiskaitydavo iš karto, juos atlikus. Ir nors šis liudytojas parodė, kad tuos darbus jis galimai atliko 2011-2012 m., tačiau iš pateiktų nuotraukų matyti, kad šie darbai jau buvo atlikti iki 2007 m., t.y. liudytojas sąžiningai klysta dėl šio namo remonto darbų atlikimo laiko.

LR CK 1.125 str. 1 d. nustato, kad bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų. LR CK 1.127 str. 1 d. nustato, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Byloje virš aptartais duomenimis nustatyta, kad namo remonto darbai buvo pabaigti iki 2007 m. rugpjūčio mėnesio. Tiek iš pačios ieškovės paaiškinimų, tiek iš liudytojo R. A. Š. parodymų matyti, kad už kiekvienus atliktus darbus ieškovė jam sumokėdavo iš karto po jų atlikimo. Taigi ir teisė reikalauti šių išlaidų atsakovei tenkančios dalies apmokėjimo atsirado nuo to momento, kai pinigai buvo sumokėti. Nuo to laiko yra praėję daugiau kaip dešimt metų, todėl, prašant atsakovei, ieškovės reikalavimui taikytina ieškinio senatis, dėl ko ieškinys atmetamas (LR CK 1.126 str. 2 d.). Tuo tarpu ieškovės atstovo argumentai, kad ieškinio senatis šiuo atveju turėtų būti skaičiuojama nuo 2020-02-24 d., t.y. nuo tada, kai atsakovė atsisakė mokėti ieškovės prašomą sumą pagal jos 2020-02-14 atsakovei išsiųstą raginimą, nepagrįstas. Atsakovė tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdyje tvirtina niekada nežadėjusi ieškovei sumokėti jos namo remontui išleistų sumų. Posėdyje pati ieškovė teismui patvirtino, kad atsakovei niekada anksčiau nebuvo nurodžiusi ir pasakiusi, kokią konkrečią pinigų sumą ši turėtų jai sumokėti už atliktus namo remonto darbus. Jos tvirtinimu, atsakovė pati turėjo domėtis, kokias išlaidas ieškovė patyrė, sumokėdama už visus atliktus namų remonto darbus. Taigi visos šios byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ieškovė tik praėjus daugiau nei dešimčiai metų po namo remonto darbų atlikimo paprašė atsakovės už juos sumokėti, 2020-02-14 d. išsiųsdama jai raginimą su nurodyta suma, kas rodo, jog ji praleido ieškinio senaties terminą šiam reikalavimui reikšti.

Be to, LR CK 4.83 str. 4 d. nustato, kad buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimtas butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimas LR CK 4.84 ir 4.85 str. nustatyta tvarka.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad toks teisinis reglamentavimas reiškia, jog išlaidas galima atsisakyti mokėti dviem atvejais: 1) kai dėl jų teisės aktų nustatyta tvarka nėra priimto sprendimo ir 2) kai butų ir kitų patalpų savininkas nėra davęs sutikimo dėl šių išlaidų. Antruoju atveju būtina dar viena sąlyga – išlaidos turi būti nesusijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, nes, priešingu atveju, nustačius, kad atlikti remonto darbai yra būtini privalomųjų statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimų įgyvendinimui, atsakovei tektų pareiga juos apmokėti lygiomis dalimis su ieškove. Iš nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos duomenų matyti, kad ginčo gyvenamojo namo kadastrų duomenys paskutinį kartą buvo užfiksuoti 2001 m., t.y. dar iki jį įsigyjat šalims. Byloje atlikta ekspertizė nustatė, kad ginčo pastato atlikti išorės pagerinimo darbai – apmūrijimo ir šiltinimo darbai, įrengtas naujos sienos konstrukcijos pamatas, pakeista stogo konstrukcija ir danga, sumontuoti nauji langai. Šiais darbais padidinti pastato išorės matmenys, iš esmės pakeista fasadų išvaizda, pakeistos stogo laikančiosios konstukcijos naujomis, kas, vadovaujantis LR Statybos įstatymo 2 straipsnio 18 d. sąvoka ir STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rušys“ pagal redakcijas (2002-12-19 -2011-12-31) 9.6 p., 9.7 p., 9.9 p.; (2012-01-01 2013-09-06) 9 p., 9.6 p., yra pastato rekonstravimas. Ginčo pastatas priskiriamas II grupės nesudėtingam statiniui, o norint rekonstruoti nesudėtingą II grupės statinį, kuris priklauso dviem bendraturčiams, nuo 2002 iki 2005 metų privaloma gauti statybos leidimą, o nuo 2005 iki 2010-09-30 – privaloma gauti raštišką valstybės tarnautojo pritarimą supaprastintam projektui. O kad juos gauti, abiem atvejais turi būti pateikiamas ir statinio bendraturčio sutikimas. Atsakovė neigia davusi ieškovei sutikimą atlikti pastato rekonstrukcijos darbus, o ieškovė teismui nepateikė jokių tai patvirtinačių įrodymų. Tuo tarpu įstatymas, t.y. LR CPK 178 str. nustato, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Ekspertė, atlikusi ekspertizę šioje byloje, taip pat nustatė, jog duomenų, kad namo pagerinimo darbai buvo būtini atlikti siekiant užtikrinti saugų pastato naudojimą ir pastato mechaninį atsparumą ir pastovumą, privalomų statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimų įgyvendinimui nepakanka. Iš ekspertizės akto aprašomosios dalies matyti, kad nuo pastato statybos pradžios kadastriniuose duomenyse fiksuoti gyvenamojo namo patalpų keitimo, perplanavimo darbų rezultatai. Iš nuotraukų matyti, kad pastatas buvo naudojamas ir prižiūrimas. Namo apšiltinimas, stogo dangos keitimas yra savininko sprendimas pritaikyti pastatą savo poreikiams, siekiant atnaujinti išvaizdą, pritaikyti pastatą naujiems poreikiams. Iš nuotraukų nustatyti, ar namo būklė kėlė pavojų tretiesiems asmenims ir aplinkai, ar buvo poreikis vadovaujantis STR 01.12.07:2004 reikalavimu gerinti pastato esminių reikalavimų išpildymą, nepakanka duomenų. Sąmatoje pateiktų darbų apimtys artimos pastato atnaujinimui siekiant pagerinti gyvenimo sąlygas, keičiant susidėvėjusius elementus naujais, pastato sienų apšiltinimas siekiant pagerinti energijos naudojimą patalpoms šildyti. Teorinis pastato gyvavimo laikotarpis nenustato būtinybės pastatą atnaujinti ar kažkaip keisti jo išvaizdą ar atlikti dalinius elementų keitimu, atnaujinimus.

Taigi, byloje nesant duomenų, kad atlikti remonto darbai yra būtini privalomųjų statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimų įgyvendinimui bei nustačius, kad atsakovė nėra davusi sutikimo dėl namo pagerinimo darbų išlaidų, nėra įstatyme nustatytų sąlygų, kurioms esant būtų galima ieškovės ieškinį tenkinti, nes atsakovė neprivalo apmokėti šių išlaidų (LR CK 4.83 str. 4 d.). Dėl šios priežasties teismas nebepasisako dėl ieškovės prašomų priteisti išlaidų dydžio.

Todėl, esant visoms šioms byloje nustatytoms aplinkybėms, ieškovės ieškinys, kaip nepagrįstas, atmetamas.

Atmetus ieškinį, iš ieškovės atsakovei priteistinos jos patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti (LR CPK 93 str. 1 d., 98 str.), taip pat teismo turėtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos į valstybės pajamas (LR CPK 96 str. 2 d.).

Ieškovei grąžintina likusi nepanaudota lėšų dalis už ekspertizės atlikimą byloje – 50 eurų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 268-270 str., teismas

nusprendžia:

ieškovės G. K. ieškinį atsakovei V. B. dėl išlaidų, padarytų bendro turto remontui, atlyginimo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti.

Priteisti iš G. K., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovei V. B., a.k(duomenys neskelbtini) 250 eurų jos patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Grąžinti G. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 50 eurų jos sumokėtų ir nepanaudotų lėšų ekspertizės išlaidoms apmokėti.

Priteisti iš G. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 5,37 eurų teismo patirtų procesinių dokumentų įteikimo išlaidų į valstybės pajamas.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmus.