Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-10-29 · Administracinė byla Nr. AS-858-675-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-10-29
Bylos Nr.
AS-858-675-10
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Laimutis Alechnavičius (pirm.), Irmantas Jarukaitis (pran.), Romanas Klišauskas
Pareiškėjas
UAB „Aldira“
Atsakovas
Šiaulių miesto savivaldybei
Administracinė byla Nr. AS858–675/2010Procesinio sprendimo kategorija 67. (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2010 m. spalio 29 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Irmanto Jarukaičio (pranešėjas) ir Romano Klišausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo UAB „Aldira“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Aldira“ skundą atsakovui Šiaulių miesto savivaldybei dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas UAB „Aldira“ skundu (b. l. 2–4) kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Šiaulių miesto savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) 2010 m. rugpjūčio 19 d. sprendimą Nr. T-213 (toliau – ir Sprendimas) dalyje, kurioje UAB „Aldira“ UAB ,,Aldira“ priklausančiame bare K. Korsako g. 37A, bare J. Basanavičiaus g. 87, užkandinėje Dainų g. 51A, Šiauliuose nustatytas prekybos alkoholiniais gėrimais laikas nuo 8 val. iki 22 val.

Pareiškėjas UAB „Aldira“ prašymu (b. l. 19) kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą, prašydamas laikinai iki bus priimtas teismo sprendimas sustabdyti Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2010 m. rugpjūčio 19 d. sprendimo Nr. T-213 dalies, kuria nustatytas prekybos alkoholiniais gėrimais laikas nuo 8 val. iki 22 val. UAB ,,Aldira“ priklausančiame bare K. Korsako g. 37A, bare J. Basanavičiaus g. 87, užkandinėje Dainų g. 51A, Šiauliuose, galiojimą iki bus priimtas teismo sprendimas, kadangi priešingu atveju, priėmus teismo sprendimą jo įvykdymas gali būti faktiškai neįmanomas arba labai pasunkėti ir to pasekmėje bendrovė gali patirti ženklių finansinių nuostolių ir papildomų sankcijų, kurie atsirastų proceso eigoje.

Žemesnės instancijos teismas

Šiaulių apygardos administracinis teismas 2010 m. rugsėjo 7 d. nutartimi (b. l. 20–21) byloje pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo tenkino – sustabdė Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2010 m. rugpjūčio 19 d. sprendimo Nr. T-213 galiojimą dalyje, kurioje nustatytas prekybos alkoholiniais gėrimais laikas nuo 8.00 val. iki 22.00 val. UAB ,,Aldira“ priklausančiuose baruose iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Šalies argumentai

Atsakovas Šiaulių miesto savivaldybė atskiruoju skundu (b. l. 59–63) prašė panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 7 d. nutartį, kurioje nuspręsta prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių tenkinti ir sustabdyti Sprendimo galiojimą dalyje, kurioje nustatytas prekybos alkoholiniais gėrimais laikas nuo 8.00 val. iki 22.00 val. UAB ,,Aldira“ UAB ,,Aldira“ priklausančiame bare K. Korsako g. 37A, bare J. Basanavičiaus g. 87, užkandinėje Dainų g. 51A, Šiauliuose iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Atsakovas pažymėjo, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog prekyba naktį alkoholiu gali sukelti neigiamas pasekmes visuomenei, sukelti pavojų visuomenės narių sveikatos, nuosavybės saugumui, nepilnamečių saugumui, tai gali lemti kriminogeninės situacijos pablogėjimą. Šiaulių miesto savivaldybės taryba, priimdama Sprendimą, kuriuo buvo apribotas prekybos alkoholiu laikas pareiškėjui, atsižvelgė į bendruomenės ir atskirų savivaldybės gyventojų interesus, tai reiškia, kad siekė apginti viešąjį interesą. Alkoholio kontrolės įstatyme įtvirtintu teisiniu reglamentavimu siekiama mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą, jo prieinamumą, ypač nepilnamečiams, piktnaudžiavimą alkoholiu, jo daromą žalą sveikatai ir ūkiui, o savivaldybių taryboms deleguota teisė riboti laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais yra viena iš šių tikslų siekimo priemonių (Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. lapkričio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-l843/2008). Tai aiškiai įrodo, kad Šiaulių apygardos administracinis teismas į tai neatsižvelgė ir nenagrinėjo to, jog Sprendimas apsaugo viešąjį interesą ir jo galiojimo sustabdymas atitinkamoje dalyje šį principą pažeis ir netgi gali sukelti negrąžinamas neigiamas pasekmes. Tokių reikalavimo priemonių uždėjimas gali sukelti neigiamas pasekmes, kurių nebebus įmanoma atstatyti (pavyzdžiui, bus padaryta nepataisoma žala asmenų sveikatai ir ūkiui, kurios nebus galima atstatyti, arba gal net dėl alkoholio dar didesnio vartojimo po 22 val. bus atimta kam nors gyvybė), tokių pasekmių nebebus galima atkurti jokiu būdu.

Atsakovas pažymėjo, kad ne tik privataus subjekto, prekiaujančio alkoholiu interesai vertinami šiuo atveju, nes reikalavimo užtikrinimo priemonė turi didelę reikšmę ir savivaldybei ir visuomenei, reikalavimo užtikrinimo priemonės buvimas gali nulemti tai, jog savivaldybės netenka galimybės vykdyti tiesioginės funkcijos kontroliuoti alkoholio prekybą ir pažeidžiamas visuomenės interesas. Teismas privalėjo išlaikyti šalių pusiausvyrą. Reikalavimo užtikrinimo priemonė šiuo konkrečiu atveju pažeidžia proporcingumo principą kuris gina žmogaus teises, nes ji užkerta kelia žmonėms tinkamai įgyvendinti savo konstitucines teises. Šiaulių apygardos administracinis teismas padarė išvadą, kad įmonei gali būti padaryti negrąžinami nuostoliai – dėl kilusių nuostolių nebus galima atstatyti buvusios iki teismo sprendimo padėties. Tačiau teismas nevertino, kad gali kilti daug didesnė žala proporcingumo principo atžvilgiu. Tai, kad dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo pareiškėjas gali prarasti pelno dalį, nėra aplinkybė, dėl kurios būtų negalima atkurti padėties, buvusios iki skundžiamo Sprendimo priėmimo. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. spalio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-587/2008). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, aišku, kad Šiaulių apygardos administracinis teismas, 2010 m. rugsėjo 3 d. nutartimi taikydamas reikalavimo užtikrinimo priemonę, pažeidė viešojo intereso apsaugos, šalių pusiausvyros ir proporcingumo principus bei apribojo Šiaulių miesto savivaldybės tarybos kompetenciją, kurią jai suteikia teisės aktai.

II.

Šiaulių apygardos administracinis teismas 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartimi (b. l. 64–66) panaikino Šiaulių apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 7 d. nutartį, kuria buvo nutarta pareiškėjo UAB „Aldira“ prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo tenkinti ir sustabdyti Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2010 m. rugpjūčio 19 d. sprendimo Nr. T-213 galiojimą dalyje, kurioje nustatytas prekybos alkoholiniais gėrimais laikas nuo 8.00 val. iki 22.00 val. UAB ,,Aldira“ priklausančiame bare K. Korsako g. 37A, bare J. Basanavičiaus g. 87, užkandinėje Dainų g. 51A, Šiauliuose iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo klausimą reikia nustatyti, ar nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas iš tikrųjų gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Pareiškėjas prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę iš esmės motyvavo pareiškėjo pajamų sumažėjimu dėl laiko apribojimo prekiauti alkoholiniais gėrimais bare. Teismo manymu, apribojus alkoholio prekybą, yra tikimybė, kad pareiškėjas neteks didelės dalies pajamų, t. y. reali grėsmė, jog netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės pareiškėjas gali patirti nuostolius. Tačiau sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo negalima ignoruoti ir atsakovo, kitų asmenų interesų. Pareiškėjo UAB „Aldira“ interesai dėl jo verslo negali būti iškeliami aukščiau už atsakovo siekį ginčijamu sprendimu užtikrinti viešąją tvarką. Patenkinus pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių galėtų būti pažeistos daugelio kitų asmenų teisės ir teisėti interesai. Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjui nėra atimta teisė prekiauti alkoholiniais gėrimais. Tai, kad dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo pareiškėjas gali negauti pajamų, nėra aplinkybė, dėl kurios būtų neįmanoma atkurti padėties, buvusios iki skundžiamo Sprendimo priėmimo. Pažymėtina, jog tokių nuostatų buvo laikomasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS556-772/2009 bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. spalio 21 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS556-587/2008.

.

III.

Pareiškėjas UAB „Aldira“ atskiruoju skundu (b. l. 78–80) prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį. Pareiškėjas pažymi, kad pareiškėjui nėra taikytos jokios administracinio poveikio priemonės. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A146-1843/2008 nurodė, kad gyventojų ar kitų subjektų prašymas apriboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką pats savaime nėra pagrindas savivaldybės tarybai priimti sprendimą dėl prekybos laiko apribojimo. Teismai, priimdami nutartis nagrinėjamu klausimu, turi išanalizuoti bylos aplinkybes, turi būti išlaikytas proporcingumo principas. Ginčijamu atveju pagrindo manyti, kad visuomenei atsirastų neigiamos pasekmės nėra, kadangi prie bylos pridėti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog UAB „Aldira“ nėra pažeidęs alkoholinių gėrimų prekybos reikalavimų, nėra jokių pagrįstų nei piliečių, nei institucijų skundų dėl viešosios tvarkos pažeidimų. Neigiamos pasekmės galimos tik pareiškėjui, nes, sutrumpinus alkoholinių gėrimų prekybos laiką, UAB „Aldira“ negaus dalies pajamų, tai neigiamai paveiks įmonės finansinę būklę, neigiamas pasekmes patirs ir valstybės, negaudama dalies mokesčių. Be to, pareiškėjo duomenimis, ne visiems subjektams buvo atmesti prašymai taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, nors apribojimai buvo nustatyti tuo pačiu Šiaulių miesto tarybos sprendimu, o tai pažeidžia Konkurencijos įstatymo reikalavimus. Licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais laiko apribojimas yra prevencinio poveikio priemonė. Prevencinio poveikio priemonių negalima nelaikyti sankcija. Prevencinio poveikio priemonėms yra taikomi tie patys teisingumo, proporcingumo, tikslingumo, teisėtumo (taip pat procedūrinio) reikalavimai, kaip ir įprastinėms bausmėms ar administracinėms nuobaudoms. Be to, ginčijamu atveju akivaizdu, kad pareiškėjo atžvilgiu yra pažeidžiamas nekaltumo prezumpcijos principas.

Atsiliepimas

Atsakovas Šiaulių miesto savivaldybė atsiliepimu į atskirąjį skundą (b. l. 84–86) prašo atmesti pareiškėjo atskirąjį skundą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nutartį. Atsakovas be argumentų, nurodytų 2010 m. rugsėjo 14 d. atskirajame skunde, pažymi, kad Šiaulių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto policijos komisariato 2010 m. birželio 30 d. rašte Nr, 40-44-S-8975 „Dėl informacijos pateikimo“ (toliau – ir 2010 m. birželio 30 d. raštas), tiek 2010 m. rugpjūčio 4 d. rašte Nr. 40-44-S-10710 „Dėl teisės pažeidimų“ (toliau – ir 2010 m. rugpjūčio 4 d. raštas) iš tiesų nenurodyta, kad pareiškėjas nors kartą trauktas administracinėn atsakomybėn ar kad yra gauta skundų dėl prekybos alkoholiniais gėrimais tvarkos pažeidimų, tačiau raštuose policijos komisariatas nurodo, kokie teisės pažeidimai buvo užfiksuoti prie visą parą alkoholiniais gėrimais prekiaujančių įmonių arba jose, kuriuos padarė šių įmonių klientai, bet ne jos pačios. Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalis expressis verbis nenustato atitinkamų teisės pažeidimų nustatymo kaip būtinos prielaidos prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimui. Pareiškėjo individualus interesas negali būti aukščiau visuomeninio intereso. Atsakovas nurodė, kad siūlymas apriboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką nagrinėjamu atveju buvo tiriamas ir analizuojamas Šiaulių miesto savivaldybės tarybos. Reikalavimo užtikrinimo priemonės netaikymas nelemia pagrindinės bylos rezultato, todėl nėra pažeidžiamas nekaltumo prezumpcijos principas. Sprendimas apriboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką priimtas ne tam, kad būtų sudrausmintas pareiškėjas, bet siekiant apsaugoti viešąjį interesą, kitų žmonių teises, eliminuoti palankias sąlygas pareiškėjo klientams daryti teisės pažeidimus, todėl Sprendimas neturi būti laikomas prevencine poveikio priemone būtent pareiškėjui.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskirasis skundas atmestinas.

Nagrinėjamos bylos dalykas yra reikalavimo užtikrinimo priemonės – Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2010 m. rugpjūčio 19 d. sprendimo Nr. T-213 dalies sustabdymo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos – taikymas. Pirmosios instancijos teismas, tenkinęs atsakovo atskirąjį skundą, panaikino Šiaulių apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 3 d. nutartį, kuria buvo pritaikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 straipsnio 1 dalį teismas arba teisėjas gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti proceso dalyvių prašymu arba savo iniciatyva bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas. Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog, jos netaikius, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą, iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 straipsnis). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63–277/2008).

Sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi būti atsižvelgta į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises bei galimą šių teisių faktinį realizavimą, jų įtaką kitiems asmenims, taip pat į tai, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų principų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525–222/2010).

Europos Tarybos Ministrų Komitetas 1989 m. rugsėjo 13 d. Rekomendacijoje Nr. R (89) 8 „Dėl laikinosios teismo apsaugos administraciniuose ginčuose“, atsižvelgdamas inter alia į tai, kad neatidėliotinas administracinio akto, kuris yra arba bus ginčijamas, vykdymas atitinkamomis aplinkybėmis gali neatitaisomai paveikti asmens interesus tokiu būdu, kurio dėl teisingumo interesų turi būti kiek įmanoma vengiama, rekomendavo Europos Tarybos valstybėms narėms suteikti pareiškėjams galimybę prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones administracinio akto atžvilgiu. Lietuvos administraciniuose teismuose laikinųjų apsaugos priemonių sampratą atitinka reikalavimo užtikrinimo priemonės, nustatytos ABTĮ 71 straipsnyje. Minėtoje Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijoje nurodyta, kad spręsdamas dėl laikinosios apsaugos skyrimo (reikalavimo užtikrinimo priemonės), teismas turi įvertinti visus reikšmingus veiksnius ir interesus. Laikinosios apsaugos priemonės (reikalavimo užtikrinimo priemonės) gali būti taikomos, jei administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios kompensavimas būtų sudėtingas, ir yra prima facie argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo.

Apibendrindama reikalavimo užtikrinimo priemonių instituto prasmę, teisėjų kolegija pažymi, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės turi būti taikomos tuo atveju, jei yra reali grėsmė, jog, netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, atsižvelgiant į tai, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010).

Nagrinėjamoje byloje esminis pareiškėjo argumentas dėl būtinybės taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę yra tai, kad, netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, pablogės UAB „Aldira“ finansinė padėtis, įmonė negaus dalies pajamų. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS556-772/2009, sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, negalima ignoruoti ir atsakovo, kitų asmenų interesų. Nagrinėjamu atveju galimi pareiškėjo finansiniai sunkumai, atsižvelgiant į interesų pusiausvyros principą, negali būti vertinami kaip svaresni už viešąjį interesą, kurio buvimą nagrinėjamoje byloje įrodo inter alia Šiaulių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto policijos komisariato 2010 m. birželio 30 d. raštas Nr, 40-44-S-8975 „Dėl informacijos pateikimo“ (b. l. 28–29), tiek 2010 m. rugpjūčio 4 d. raštas Nr. 40-44-S-10710 „Dėl teisės pažeidimų“ (b. l. 30–31), Šiaulių miesto gyventojos, Aido g. 37 daugiabučio namo savininkų bendrijos pirmininkės 2010 m. liepos 26 d. skundas (b. l. 48–49), 2006 m. liepos 26 d. Aido g. 37 savininkų prašymas (b. l. 52), Daugiabučio namo Korsako g. 35 savininkų bendrijos prašymas (b. l. 56–59). Nurodyti įrodymai šios bylos dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių kontekste patvirtina, kad dėl UAB „Aldira“ priklausančių prekybos vietų darbo laiko nakties metu yra pablogėjusi kriminogeninė padėtis, aplinkinių namų gyventojams kyla daug problemų, egzistuoja viešasis interesas dėl Sprendime nurodytų UAB „Aldira“ prekybos vietų darbo laiko apribojimo. Priešingai rodančių įrodymų pareiškėjas nepateikė.

Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nevertina klausimų dėl Sprendimo pagrįstumo, tačiau dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių pažymi, jog iš nurodytų ir byloje pateiktų įrodymų galima spręsti, kad pareiškėjo argumentai dėl finansinių sunkumų negali būti laikytini pagrindžiančiais reikalavimo užtikrinimo priemonių būtinumą, pareiškėjo argumentai, nurodyti atskirajame skunde, nėra pagrįsti jokiais įrodymais. Taikant reikalavimo užtikrinimo priemonę ir sustabdžius skundžiamo Sprendimo ar jo dalies galiojimą, galėtų būti pažeistos daugelio kitų asmenų teisės ir teisėti interesai. Be to, pareiškėjui nėra atimta teisė apskritai prekiauti alkoholiniais gėrimais. Aplinkybė, kad dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo pareiškėjas gali patirti finansinių sunkumų, nėra tokia, dėl kurios būtų neįmanoma atkurti padėties, buvusios iki skundžiamo Sprendimo priėmimo.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytus argumentus, pirmosios instancijos teismo nutartį vertina kaip pagrįstą ir teisėtą, pareiškėjo atskirasis skundas yra atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo UAB „Aldira“ atskirąjį skundą atmesti.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

TeisėjaiLaimutis AlechnavičiusIrmantas JarukaitisRomanas Klišauskas