- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-05-25
- Bylos Nr.
- eI2-712-1029/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-03290-2022-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Giedrė Kairienė (pirm.), Irena Varžinskienė, Erminijus Baziulis
- Pareiškėjas
- G. U.
- Trečiasis asmuo
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius
- Kategorijos
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erminijaus Baziulio, Giedrės Kairienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Irenos Varžinskienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. U. patikslintą skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas G. U. kreipėsi į teismą patikslintu skundu prašydamas panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus 2022-08-31 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), 2022-08-31 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2022-10-17 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) bei įpareigoti atsakovą kompensuoti iš pareiškėjo nepagrįstai išieškotas nedarbo draudimo išmokos permokos lėšas.
Patikslintame skunde pareiškėjas nurodo, kad 2021 m. gruodžio mėnesį užsiregistravo Užimtumo tarnyboje, kur jam buvo suteiktas bedarbio statusas. Užimtumo tarnybai pareiškėjas paaiškino, jog yra Valstybinės darbo inspekcijos Darbo ginčų komisijos narys, tačiau per metus turi tik 3-4 posėdžius ir jam kompensuojamos tik patirtos išlaidos (kelionė, elektra, kanceliarinės prekės). Pareiškėjas teigia nežinojęs, kad gavus pinigus iš Valstybinės darbo inspekcijos turi apie tai pranešti Užimtumo tarnybai. Pažymi, kad tik 2022 m. rugpjūtį iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ir Valstybinės darbo inspekcijos sužinojo, kad turint bedarbio statusą nerekomenduojama dalyvauti Darbo ginčų komisijos posėdžiuose, nes nebus mokama bedarbio pašalpa. Tvirtina, kad atsakovas nepagrįstai apskaičiavo bedarbio išmokos įsiskolinimą.
Atsiliepimas
Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius (toliau – VSDFV Panevėžio skyrius) atsiliepime su pareiškėjo skundo reikalavimais nesutinka. Paaiškina, kad pareiškėjui bedarbio statusas buvo suteiktas 2021 m. liepos 5 d. Atsakovui 2022 m. rugpjūčio mėn. tapo žinoma, kad pareiškėjas turėjo draudžiamųjų pajamų – laikotarpiais nuo 2022-02-01 iki 2022-02-28 ir nuo 2022-05-01 iki 2022-07-31 gavo vienkartines išmokas iš Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VDI). Užimtumo tarnyba atsakovui pateikė informaciją, kad nuo 2022-02-01 iki 2022-02-28 ir nuo 2022-05-01 iki 2022-06-30 pareiškėjui buvo stabdomas bedarbio statusas. Dėl nurodytų priežasčių ginčijamu 2022-08-31 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) VSDFV Panevėžio skyrius nustatė, kad pareiškėjui laikotarpiu nuo 2022-02-01 iki 2022-06-30 susidarė 1004,91 Eur nedarbo draudimo išmokos permoka. Tos pačios dienos sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovas nusprendė nuo 2022-08-01 nustatytą išmokos permoką išskaityti 50 procentų per mėnesį iš pareiškėjo gaunamos nedarbo išmokos. Pažymi, kad pasibaigus nedarbo išmokos mokėjimui, liko neišieškotas 423,62 Eur nedarbo socialinio draudimo permokos likutis (2023-01-24 duomenimis). Atsakovas remiasi Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo 9 straipsnio 1 dalimi, jog nedarbo draudimo išmokos mokėjimas sustabdomas, kai bedarbiui Užimtumo įstatymo nustatyta tvarka sustabdomas bedarbio statusas. Atkreipia dėmesį, kad ne VSDFV Panevėžio skyrius, o Užimtumo tarnyba sprendžia dėl bedarbio statuso sustabdymo. Akcentuoja, jog Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymas ir Darbo ginčų komisijos narių atlygio mokėjimo ir kelionės išlaidų apmokėjimo tvarkos aprašas reglamentuoja komisijos nario atlyginimo dydį, jo nustatymą, todėl mano, kad pareiškėjas savo darbą Darbo ginčų komisijoje nepagrįstai traktuoja kaip neatlygintiną užimtumą. Nesutinka su pareiškėjo argumentais, kad jis nebuvo informuotas apie pareigą gavus pinigus iš VDI pranešti Užimtumo tarnybai, nes pagal Nedarbo socialinio draudimo išmokų nuostatų 11 punktą, bedarbis, pageidaujantis gauti nedarbo išmoką, turi pareigą Užimtumo tarnybai pateikti visą informaciją, galinčią turėti įtakos nedarbo išmokos mokėjimui ir jos dydžiui.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) atsiliepimo į patikslintą skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus 2022-08-31 sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini), 2022-08-31 sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2022-10-17 sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini), teisėtumo ir pagrįstumo.
Rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas G. U. registravosi Užimtumo tarnyboje ir 2021 m. liepos 5 d. jam buvo suteiktas bedarbio statusas bei laikotarpiu nuo 2021-07-13 iki 2021-07-21 mokama nedarbo socialinio draudimo išmoka. 2021-10-27 pareiškėjas vėl užsiregistravo Užimtumo tarnyboje, užpildydamas Darbo ieškančio asmens kortelę, o 2021-11-03 pateikė prašymą skirti jam nedarbo socialinio draudimo išmoką. Nustatyta, kad laikotarpiais nuo 2022-01-01 iki 2022-05-28 ir nuo 2022-05-01 iki 2022-06-30, kai pareiškėjui buvo mokamos nedarbo socialinio draudimo išmokos, jis iš Lietuvos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos gavo vienkartines išmokas (asmuo, gaunantis tantjemas/atlygį) ir apie šių pajamų gavimą neinformavo Užimtumo tarnybos aptarnaujančios vyr. specialistės.
Pareiškėjas šių faktinių aplinkybių neginčija, pripažįsta gavęs pajamas iš Lietuvos valstybinės darbo inspekcijos kaip Darbo ginčų komisijos narys, tačiau vertina, kad jo kaip Darbo ginčų komisijos nario veikla yra iš esmės neatlyginamo pobūdžio (atlyginamos tik kelionės, elektros, kanceliarinės išlaidos).
Atlygio mokėjimo ir kelionės išlaidų apmokėjimo darbo ginčų komisijos nariams – profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijų atstovams – ir jų pakaitiniams nariams tvarką reglamentuoja Darbo ginčų komisijos narių atlygio mokėjimo ir kelionės išlaidų apmokėjimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas), patvirtintas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. A1-344. Pagal Aprašo 2.1 punktą, Darbo ginčų komisijos narys gauna atlygį už pasirengimą posėdyje nagrinėti vieną pareiškimą, prašymą, ieškinį ar skundą ir už darbą Darbo ginčų komisijos posėdyje. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnis reglamentuoja asmenų, turinčių darbo santykius arba santykius, savo esme atitinkančius darbo santykius, socialinį draudimą. Pagal šio straipsnio 6 dalį asmenys, gaunantys tantjemas arba atlygį už jų veiklą stebėtojų taryboje ar valdyboje, paskolų komitete, mokamą vietoj tantjemų arba kartu su tantjemomis, asmenys, atlygintinai einantys renkamąsias ar skiriamąsias pareigas, išskyrus šio įstatymo 4 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytas pareigas, ir mažųjų bendrijų vadovai, kurie pagal Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymą nėra tų mažųjų bendrijų nariai, draudžiami pensijų socialiniu draudimu. Remiantis nurodytomis teisės normomis, laikytina, kad pareiškėjo kaip Darbo ginčų komisijos nario veikla savo esme atitinka darbo santykius ir, priešingai nei tvirtina G. U., yra atlygintina.
Pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 2 punktą, bedarbio statusas sustabdomas laikotarpiu, kai atsiranda ne ilgesnės kaip 6 mėnesių trukmės terminuoti darbo santykiai ar darbo santykiams prilyginti teisiniai santykiai arba bedarbis pradeda individualią veiklą ir ją vykdo ne ilgiau kaip 6 mėnesius. Nustačius, kad G. U. laikotarpiais nuo 2022-01-01 iki 2022-05-28 ir nuo 2022-05-01 iki 2022-06-30 iš Lietuvos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos gavo išmokas, jam buvo sustabdytas bedarbio statusas.
Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Nedarbo draudimo išmoka skiriama bedarbiais Užimtumo tarnyboje registruotiems asmenims. Tuo tarpu pagal šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalį Nedarbo draudimo išmokos mokėjimas sustabdomas, kai bedarbiui Užimtumo įstatymo nustatyta tvarka sustabdomas bedarbio statusas. Kadangi pareiškėjui G. U. laikotarpiais nuo 2022-01-01 iki 2022-05-28 ir nuo 2022-05-01 iki 2022-06-30 buvo sustabdytas bedarbio statusas, šiais laikotarpiais jis neturėjo teisės gauti Nedarbo draudimo išmokų.
Remiantis aukščiau nurodytu teisiniu reglamentavimu, teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčijamu 2022 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl G. U. nedarbo draudimo išmokos permokos nustatymo“ Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius pagrįstai ir teisėtai konstatavo, jog G. U. už laikotarpius nuo 2022-02-01 iki 2022-02-08 ir nuo 2022-05-01 iki 2022-06-30 išmokėta jam nepriklausanti 1004,91 Eur dydžio nedarbo socialinio draudimo išmoka.
Skundžiamu Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2022 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) nuspręsta nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. išskaityti 50 procentų per mėnesį iš G. U. gaunamos nedarbo draudimo išmokos nustatytą 1004,91 Eur nedarbo draudimo išmokos permoką.
Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad juridiniais ir fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės Fondo administravimo įstaigos neteisėtai išmokėjo apdraustiesiems asmenims tam tikras išmokas arba kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka. Pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio 2 dalį, jeigu socialinio draudimo išmokos ar kitos išmokos, kurių mokėjimas pavestas Fondo valdybos teritoriniams skyriams, neteisėtai išmokėtos dėl jų gavėjų kaltės, susidariusi permoka Fondo valdybos teritorinio skyriaus direktoriaus arba jo įgalioto valstybės tarnautojo sprendimu išieškoma iš bet kurios gavėjo gaunamos socialinio draudimo išmokos, mokamos tam asmeniui iš Fondo lėšų, ir (ar) bet kurios kitos išmokos, kurios mokėjimas pavestas Fondo valdybos teritoriniams skyriams. Išieškomos sumos dydis per mėnesį negali viršyti 50 procentų gavėjui priklausančios socialinio draudimo išmokų ir kitų išmokų, kurių mokėjimas pavestas Fondo valdybos teritoriniams skyriams, sumos. Pažymėtina, kad remiantis Nedarbo socialinio draudimo išmokų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 24 d. nutarimu Nr. 1656, 11 punktu, bedarbis, pageidaujantis gauti nedarbo išmoką, turi pareigą Užimtumo tarnybai pateikti visą informaciją, galinčią turėti įtakos nedarbo išmokos mokėjimui ir jos dydžiui. Pildydamas darbo ieškančio asmens kortelę pareiškėjas taip pat įsipareigojo pasikeitus bet kokiems nurodytiems duomenims, apie jų pasikeitimą Užimtumo tarnybą informuoti per 3 darbo dienas.
Vertintina, kad pareiškėjas G. U. neįvykdė pareigos apie gautas papildomas pajamas pranešti Užimtumo tarnybai, todėl susidarė nedarbo išmokos permoka, kurią pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio 1-2 dalis pagrįstai nuspręsta išieškoti iš pareiškėjo gaunamos nedarbo draudimo išmokos.
Taip pat atkreiptinas pareiškėjo dėmesys, kad pagal Nedarbo draudimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalį, nedarbo draudimo išmoka mokama 9 mėnesius, tačiau į nedarbo draudimo išmokos mokėjimo laikotarpį neįskaitomi laikotarpiai, kai nedarbo draudimo išmokos mokėjimas buvo sustabdytas pagal šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalį. Todėl nors pareiškėjui ginčo laikotarpiais buvo sustabdytas bedarbio statusas ir atitinkamai nedarbo draudimo išmokos mokėjimas, tačiau tai negalėjo įtakoti jo teisės gauti nedarbo draudimo išmoką visą Nedarbo draudimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje numatytą laikotarpį.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, jog VSDFV Panevėžio skyrius, priimdamas ginčijamus 2022-08-31 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2022-08-31 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) tinkamai aiškino ir taikė ginčui aktualias teisės normas, todėl skundžiamus sprendimus panaikinti nėra jokio teisinio pagrindo. Kartu konstatuotina, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2022 m. spalio 17 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) išsamiai išnagrinėjo pareiškėjo skundą išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka ir pagrįstai nusprendė, kad VSDFV Panevėžio skyriaus sprendimai yra pagrįsti ir teisėti, todėl pareiškėjo prašymas šį Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos sprendimą panaikinti taip pat atmestinas kaip nepagrįstas.
Pareiškėjo skundo reikalavimas - įpareigoti atsakovą kompensuoti nepagrįstai išieškotas nedarbo draudimo išmokos permokos lėšas, laikytinas išvestiniu skundo reikalavimu. Teismui konstatavus ginčijamų sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą, atmestinas ir išvestinis skundo reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju teismo sprendimas priimtas ne pareiškėjo naudai, todėl jis neįgyja teisės į teismo išlaidų atlyginimą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškėjo G. U. patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.