- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-03
- Bylos Nr.
- e2S-612-538/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-02982-2021-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Almantas Padvelskis
- Ieškovas
- M. Z.
- Atsakovas
- V. D.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Almantas Padvelskis
rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo M. Z. (M. Z.)
atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. balandžio 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo M. Z. (M. Z.) ieškinį atsakovei V. D., išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas nustatyti nepilnametės dukters J. Z., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškovu; dukters išlaikymui iš atsakovės V. D. priteisti po 200 Eur per mėnesį periodinėmis išmokomis iki dukters pilnametystės, paskiriant uzufrukto teise pinigų valdytoju ieškovą M. Z. (M. Z.), pradedant skaičiuoti priteistą išlaikymą nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos.
2. Nurodė, kad su atsakove nebuvo susituokę, bet gyvenant drauge susilaukė dukters J. Z.. Jiems ėmus gyventi atskirai vaiko auginimu dalinosi, kad vaikas palaikytų ryšius su abiem tėvais. Tačiau atsakovė jau trejus metus ilgam išvyksta į (duomenys neskelbtini) darbo reikalais, nepalikdama konkretaus adreso, nes dirba šou versle, jos buvimo vieta nepastovi, tada telefonu ji ilgai nepasiekiama, kito telefono numerio, kuris galioja užsienyje, neatsiunčia. Taip pat nurodė, kad jis išlaiko dukterį, tačiau įstatymo numatyta tvarka, sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą privalu išspręsti ir vaiko išlaikymo klausimą, todėl jis prašo priteisti minimaliu pripažįstamą teismų praktikoje vaiko išlaikymą po 200 eur per mėnesį, pradedant nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos iki vaiko pilnametystės. Nurodė, kad tikslinga teismo sprendimu nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ieškovu, vaiko tėvu, nes jis ja rūpinasi, tinkamai vykdo tėvo pareigas. Pažymėjo, kad dėl privalomos mediacijos kreipėsi, bet ji buvo neįmanoma, nes nėra galimybės nustatyti atsakovės buvimo vietos procedūrai atlikti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. balandžio 29 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo ieškinį atsakovei, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo. Teismo pagrindiniai motyvai:
3.1. Atsižvelgiant į Mediacijos įstatymo nuostatas, laikytina, kad ieškovas, kreipdamasis į teismą, nesilaikė šiai bylų kategorijai nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, todėl ieškovo ieškinį atsisakytina priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto nustatytu pagrindu.
3.2. Ieškovas turi bendradarbiauti su Tarnyba, teikiant jai reikalingą informaciją ir tinkamai pasinaudoti privalomąja mediacija.
3.3. Ieškovas turi įdėti maksimalias pastangas dėl pasinaudojimo privalomąja mediacija.
3.4. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad ieškovas tinkamai nebendradarbiavo su Tarnyba, nepateikė jai prašomos informacijos, todėl Tarnyba nekonstatavo, jog yra pasinaudota privalomosios mediacijos institutu.
III. Atskirojo skundo argumentai
4. Ieškovas (toliau – ir apeliantas) pateikė atskirąjį skundą, juo prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. balandžio 29 d. nutartį. Skundo pagrindiniai motyvai:
4.1. Privalomai mediacijai kreipėsi, bet ji buvo neįmanoma, nes nėra galimybės nustatyti atsakovės buvimo vietos procedūrai atlikti, tačiau dėl to negali nukentėti vaiko interesai, todėl byla nagrinėtina teisme.
4.2. Kreipėsi į gyventojų registro tarnybą, gauta informacija, kad atsakovė išvykusi iš Lietuvos į (duomenys neskelbtini) ir jos gyvenamoji vieta nežinoma. Paskutinė gyvenamoji atsakovės vieta nurodyta ieškinyje, jos giminių Lietuvoje nėra.
4.3. Mediacija neįmanoma ne dėl ieškovo kaltės, o vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimas nesprendžiama ir nukenčia vaiko interesai šiuo sunkiu laikmečiu, kad yra grėsmė dėl COVID-19.
4.4. Teismas nusprendė grąžinti ieškinį formaliais pagrindais neįsigilinęs, kad nėra galimybių, todėl nutartis naikintina.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai
Atskirasis skundas tenkinamas.
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Dėl nutarties (ne) pagrįstumo
6. Byloje nagrinėjamas klausimas, ar skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti ieškovo ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu, yra teisėta ir pagrįsta.
7. Nustatyta, kad ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, taigi ieškovas pateikė ieškinį, kylantį iš šeimos teisinių santykių. Pirmosios instancijos teismas atsisakė ieškinį priimti iš esmės motyvuodamas tuo, kad atsižvelgiant į Mediacijos įstatymo nuostatas, laikytina, kad ieškovas, kreipdamasis į teismą, nesilaikė šiai bylų kategorijai nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. Apeliantas su nutartimi nesutinka, argumentuoja, kad kreipėsi dėl privalomos mediacijos, bet ji buvo neįmanoma, nes nėra galimybės nustatyti atsakovės buvimo vietos procedūrai atlikti, tačiau dėl to negali nukentėti vaiko interesai, todėl byla nagrinėtina teisme. Su šiais argumentais apeliacinės instancijos teismas sutinka.
8. Teisę kreiptis į teismą užtikrina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis, garantuojantis visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, taip pat CPK 5 straipsnis, nustatantis kiekvieno suinteresuoto asmens teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas. Tačiau teisminės gynybos prieinamumas yra siejamas su galimybe kreiptis į teismą tik įstatymo nustatyta tvarka. Teisės kreiptis į teismą prielaidų bei tinkamo jų įgyvendinimo sąlygų buvimą ar nebuvimą teismas aiškinasi savo iniciatyva, ieškinio priėmimo metu spręsdamas bylos iškėlimo klausimą. Teismas šios civilinio proceso stadijos metu nustato, ar ieškinį paduodantis asmuo turi teisę pareikšti ieškinį, t. y. tikrina, ar yra teisės kreiptis į teismą prielaidos, ar ne, taip pat ar pareiškėjas tinkamai įgyvendina savo teisę kreiptis į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-471-403/2018).
9. Viena iš teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų yra susijusi su tuo, kad tuo atveju, kai konkreti specialaus įstatymo norma nustato tam tikroms bylų kategorijoms išankstinę privalomą ginčų sprendimo ne teisme tvarką, asmuo gali kreiptis į teismą ir ginti pažeistas teises ar įstatymų saugomus interesus tik tuomet, kai jis pasinaudoja išankstine ginčo nagrinėjimo tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas).
10. Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo Mediacijos įstatymo 20 straipsnis, kurio 1 punkte numatyta, jog privalomoji mediacija taikoma sprendžiant šeimos ginčus, nagrinėjamus ginčo teisena CPK nustatyta tvarka.
11. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyrių (toliau – ir Tarnyba) su prašymu vykdyti privalomąją mediaciją sprendžiant ginčą su atsakove dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, nurodė atsakovės V. D. asmens kodą, taip pat nurodė paskutinę žinomą gyvenamąją vietą Lietuvoje, paskutinę deklaruotą gyvenamąją vietą Lietuvoje bei tai, kad 2019 m. atsakovė Gyventojų registre deklaravo išvykimą į (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad kitų atsakovės kontaktų nežino ir neturi galimybės pateikti, tačiau Tarnyba ieškovo prašymą laikė nepaduotu, kadangi ieškovas nenurodė atsakovės kontaktinių duomenų, todėl Tarnyba negalėjo kreiptis į kitą ginčo šalį gauti reikiamą informaciją, organizuoti mediacijos procedūrą ir konstatuoti, kad yra pasinaudota privalomosios mediacijos institutu.
12. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovas pateikė įrodymus apie kreipimąsi į Tarnybą, t. y. bandymą inicijuoti privalomą mediacijos procesą, taip pat įrodymus, jog mediacijos procesu pasinaudoti nepavyko, kadangi nebuvo žinoma atsakovės gyvenamoji vieta. Taigi, pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovas tinkamai neatliko įstatyme nustatytos pareigos inicijuoti privalomos mediacijos procesą. Spręstina, kad ieškovas neturi galimybės įgyvendinti LR Teisingumo ministro 2018 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 1R-289 patvirtinto Kreipimosi dėl mediatoriaus skyrimo ir mediatoriaus parinkimo iš Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo ir skyrimo tvarkos aprašo 6 punkto. Objektyvus negalėjimas įvykdyti šios nuostatos ieškovui faktiškai užkerta ieškinio pareiškimo teisme galimybę. Vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, spręstina, kad šis įstatyminio reglamentavimo trūkumas asmeniui negali apriboti teisės į teisminę gynybą.
13. Pažymėtina ir tai, jog teismas nagrinėdamas šeimos bylas yra aktyvus, todėl turi galimybę paskelbti ir atsakovės paiešką (CPK 132, 376 straipsniai), o nagrinėjant bylą iš esmės – pasiūlyti ginčo šalims bandyti ginčą spręsti teisminės mediacijos būdu (Mediacijos įstatymo 12 straipsnio 3 dalis).
Dėl procesinės bylos baigties
14. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias ieškinio priėmimą, todėl ginčijama nutartis naikintina. Kadangi ieškinio priėmimo klausimas priskirtas pirmosios instancijos teismo kompetencijai, nutartį panaikinus, ieškinio priėmimo klausimas perduotinas spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. balandžio 29 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškovo M. Z. (M. Z.) ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.