Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto L. J. atstovės advokatės Editos Bumblienės atskirąjį skundą dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 17 d. nutarties, kuria iš dalies tenkintas administracinėn atsakomybėn patraukto L. J. prašymas ir sutrumpintas Šilalės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutarimu jam paskirtos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminas dviem mėnesiais.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Skundžiama 2016 m. gegužės 17 d. nutartimi Šilalės rajono apylinkės teismas L. J. atstovės prašymą dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo patenkino iš dalies ir Šilalės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutarimu jam paskirtos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą sutrumpino dviem mėnesiams. Teismas, įvertinęs įstatymo nustatytas privalomas sąlygas (naujų pažeidimų teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė, išklausė kursus, praėjo daugiau nei pusė specialiosios teisės atėmimo termino), padarė išvadą, kad nagrinėjamoje byloje nustatyti visi ATPK 329 straipsnyje numatyti specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo pagrindai, tačiau, atsižvelgdamas į teismų praktiką, jog ATPK 329 straipsnyje nurodytos sąlygos negali būti taikomos tik formaliai, o būtina atsižvelgti į pažeidėjo asmenybę, jo požiūrį į nuobaudą bei elgesį nuobaudos vykdymo metu, įvertinti ar administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo praeityje baustas už analogiškus pažeidimus ar kitokius administracinius teisės pažeidimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N261-932/2012, Nr. N575-994/2012, Nr. N575-831/2012), koks pažeidimo metu pažeidėjui buvo nustatytas girtumo laipsnis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-992/2012), bei kitas aplinkybes, iš kurių galima spręsti, ar bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai, atsižvelgdamas į tai, jog L. J. teisės pažeidimą padarė būdamas lengvo girtumo laipsnio (0,86 promilių), kad praeityje ne kartą baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, padarė išvadą, jog nėra pagrindo teigti, kad administracinės nuobaudos tikslai L. J. šiuo metu jau yra pasiekti, o bus pasiekti sutrumpinus jam dviem mėnesiais Šilalės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutarimu paskirtą teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą ir ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet būtent teisingo sprendimo priėmimą. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje taip pat pažymėta, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai). Tačiau skundžiamą nutartį priėmęs teismas L. J. prašymą išnagrinėjo formaliai, nesigilindamas ir nenagrinėdamas prašyme nurodytų kitų svarbių aplinkybių, kad pažeidimo padarymo metu L. J. buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis (0,86 promilės), kad dėl padaryto pažeidimo jokių skaudžių pasekmių neatsirado, kad L. J. labai gailisi dėl padaryto pažeidimo, paskirtą 289 Eur dydžio baudą sumokėjo nedelsdamas (2015-09-22), nepraleidęs nutartimi nustatyto baudos sumokėjimo termino. Taip pat teismas neatsižvelgė ir į L. J. asmenines savybes, kurias patvirtino kartu su prašymu pateikta Šilalės rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos pateikta charakteristika (prašymo priedas Nr. 10), kurioje L. J. charakterizuojamas kaip darbštus, tvarkingas, paslaugus vaikinas, prižiūrintis savo ligotus senelius bei pažymėta, kad (duomenys neskelbtini) seniūnijoje neigiamų atsiliepimų dėl L. J. niekada negauta. Taigi L. J. padarytas pažeidimas yra vienkartinio pobūdžio, nepasikartojantis, dėl jo L. J. labai gailisi ir išgyvena, pasekmes suprato. Tai patvirtina aplinkybė, kad daugiau jokių naujų pažeidimų jis nepadarė.

Tai, kad L. J. paskirtos administracinės nuobodos tikslai yra pasiekti, patvirtina ir tai, kad savo elgesį jis vertina kritiškai ir supranta, jog jo neapgalvotas, skubotas poelgis sukėlė daug neigiamų padarinių jam pačiam ir jo artimiesiems. L. J. suprato, kad be vairuoto pažymėjimo yra labai apsunkintos jo galimybės iš studijų (duomenys neskelbtini) universitete dažnai grįžti į namus (duomenys neskelbtini) ir padėti sunkiai besiverčiantiems ūkį turintiems tėvams nudirbti ūkio darbus; neturėdamas vairuotojo pažymėjimo L. J. ne tik kad neturi galimybės dažnai grįžti į namus, bet ir visapusiškai padėti ūkininkaujantiems tėvams atlikti kai kuriuos specifinius darbus – nuvežti pieną į pieno surinkimo punktą, padėti šienapjūtės metu, derliaus nuėmimo metu ir pan. L. J. supranta, kad neturint vairuotojo pažymėjimo yra ribojamos jo galimybės susirasti darbą ir užsidirbti studijoms reikalingų lėšų, nes tėvų materialinė padėtis yra sunki, todėl jiems vieniems mokėti už sūnaus studijas yra sunki finansinė našta. Taip pat p L. J. supranta ir labai išgyvena dėl to, kad neturėdamas vairuotojo pažymėjimo jis neturi galimybės greitai sureaguoti į ligotų senelių prašymus suteikti jiems pagalbą, pristatyti reikiamų vaistų, maisto produktų, nuvežti pas gydytojus. L. J. jau ilgą laiką rūpinasi savo seneliais – neįgaliu A. S. ir pensininke R. A. S. (prašymo priedas Nr. 12). Senelis A. S. yra neįgalus, serga regos nervo atrofija – abiejų akių aklumu ir kitomis ligomis, jo darbingumo lygis siekia vos 10 procentų (šio prašymo priedas Nr. 13). Senelė R. A. S. yra pensininkė, jos sveikatos būklė yra labai prasta (prašymo priedas Nr. 14). Abu seneliai turi dažnai lankytis pas gydytojus. Vairavimo teises turėjęs L. J. senelius vežiodavo pas gydytojus, taip pat padėdavo jiems apsipirkti ir pan., nes L. J. tėvai dėl užimtumo ūkyje ir darbo tokių galimybių neturi. Šios aplinkybės yra žinomos visai (duomenys neskelbtini) bendruomenei, jas patvirtina ir (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūno išduota pažyma (prašymo priedas Nr. 10). Neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonę L. J. negali tinkamai pasirūpinti savo ligotais seneliais. Tačiau nutartį priėmęs teismas į šias L. J. prašyme nurodytas aplinkybes neatsižvelgė, jų apskritai nenagrinėjo ir padarė nepagrįstą išvadą, jog nėra pagrindo teigti, kad administracinės nuobaudos tikslai L. J. šiuo metu jau yra pasiekti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

ATPK 329 straipsnyje, inter alia (be kita ko), nustatyta, jog jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą. Iš šios teisės normos analizės išeina, jog paskyrusi nuobaudą Institucija gali, bet neprivalo sutrumpinti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą, įvertinusi įstatymo nustatytas privalomas sąlygas bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes. ATPK 329 straipsnyje nurodytos sąlygos negali būti taikomos formaliai, būtina įvertinti pažeidėjo asmenybę, įvertinti jo požiūrį į nuobaudą bei elgesį nuobaudos vykdymo metu. ATPK 329 straipsnyje numatytų pagrindų buvimas turi realiai įrodyti, kad ir trumpesnis specialiosios teisės atėmimas pasieks ATPK 20 straipsnyje numatytus tikslus. Specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas iš esmės reiškia besąlygišką atleidimą nuo neįvykdytos administracinės nuobaudos dalies, tuo realizuojamas konstitucinis proporcingumo principas, reikalaujantis asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Akivaizdu, kad asmens veiklos suvaržymai, kurių jis patiria dėl specialiosios teisės atėmimo, yra beprasmiai ir nebūtini, jei, net ir nepasibaigus specialiosios teisės atėmimo terminui, pasiekiami administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 straipsnyje. Būtent su vertinimu, ar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda – specialiosios teisės terminuotas atėmimas – jau pasiekė jai keliamus tikslus, ir sietini ATPK 329 straipsnyje numatyti specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo pagrindai ir tvarka. Kartu pažymėtina, kad konkrečios situacijos aplinkybių atitiktis ATPK 329 straipsnyje nustatytoms aplinkybėms negali būti vien tik formali.

Nors skundžiamą nutartį priėmęs teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju ir nustatytos visos formaliosios ATPK 329 straipsnyje nurodytos sąlygos dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo, tačiau, atsižvelgdamas į tai, kad L. J. teisės pažeidimą padarė būdamas lengvo girtumo laipsnio (0,86 promilės) bei į tai, kad jis praeityje ne kartą baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, konstatavo, kad nėra pagrindo teigti, kad administracinės nuobaudos tikslai L. J. šiuo metu jau yra pasiekti, o bus pasiekti sutrumpinus jam dviem mėnesiais Šilalės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutarimu paskirtą teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

Apygardos teismo vertinimu, tokia apylinkės teismo išvada padaryta neišsamiai išnagrinėjus visas bylai reikšmingas aplinkybes ir L. J. pateiktus duomenis bei neteisingi įvertinus byloje esančius L. J. charakterizuojančius duomenis.

Nors L. J. Šilalės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutarimu buvo nubaustas pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį už ai, kad vairavo automobilį būdamas beblaivus, o šis pažeidimas yra vienas pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, keliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, o skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, tačiau kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Nagrinėjamu atveju L. J. administracinėn atsakomybėn pagal ATPK straipsnio 1 dalį buvo patrauktas už tai, kad vairavo transporto priemonę neblaivus, – jam buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis. Teismas pažymi, kad byloje nustatytas lengvas pažeidėjo girtumo laipsnis – 0,86 promilės (įvertinus galimą alkoholio matavimo prietaiso paklaidą (± 0,02 promilės) pažeidėjo naudai, jo neblaivumo laipsnis būtų dar mažesnis – 0,84 promilės), nežymiai viršijo nustatytą minimalią leistiną neblaivumo ribą, jam vairuojant neblaiviam nebuvo sukeltas eismo įvykis, nebuvo padaryta žala kitų asmenų turtui ir sveikatai. L. J. iš karto prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi padaręs pažeidimą, tai pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta. Pažeidėjas tokio pobūdžio teisės pažeidimą padarė pirmą kartą, byloje nėra duomenų, kad teisės atėmimo laikotarpiu pažeidėjas būtų daręs naujus teisės pažeidimus.

Kita vertus, padaryto teisės pažeidimo pobūdis ir pažeidėjo asmenybę charakterizuojantys duomenys yra reikšmingi sprendžiant nuobaudos už padarytą pažeidimą individualizavimo klausimą, į juos bei į kitas ATPK 30 straipsnyje, kuriame reglamentuotos nuobaudos už administracinį teisės pažeidimą skyrimo bendrosios taisyklės, numatytas aplinkybes Šilalės rajono apylinkės teismas atsižvelgė priimdamas 2015 m. rugsėjo 14 d. nutarimą, kuriuo L. J. už pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskyrė šio straipsnio sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą. Taigi tiek padaryto pažeidimo pobūdis, tiek pažeidėjo asmenybė jau buvo įvertinti skiriant pažeidėjui nuobaudą, todėl vien šios aplinkybės, sprendžiant specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo klausimą, neturi būti suabsoliutintos.

Be to, Šilalės rajono apylinės teismas nepagrįstai konstatavo, kad L. J. praeityje ne kartą baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Kaip matyti iš byloje esančio Administracinių teisės pažeidimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (b. l. 23–24), L. J. anksčiau tik vieną kartą buvo baustas administracine tvarka, tačiau už kitos rūšies Kelių eismo taisyklių pažeidimus (2013-06-04 nutarimu nubaustas pagal ATPK 123 straipsnio 1 dalį ir 123 straipsnio 5 dalį 50 Lt (14Eur) bauda už tai, kad vairavo mopedą, kuriam neatlikta privalomoji techninė apžiūra ir kuris neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu (paskirta nuobauda įvykdyta 2013-06-11, b. l. 23), kurie analizuojant ATPK nuostatas, nėra itin šiurkštūs Kelių eismo taisyklių pažeidimai. Be to, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, L. J. per nuobaudos vykdymo laikotarpį naujų teisės pažeidimų nepadarė. Duomenų, kad L. J. praeityje buvo baustas už analogiško pobūdžio pažeidimą (vairavimą esant neblaiviam), byloje nėra. Taip pat nėra duomenų, jog L. J. anksčiau būtų šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Šie duomenys leidžia daryti išvadą, kad L. J. nėra piktybinis Kelių eismo taisyklių pažeidėjas. Šilalės rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnija pateikė iškirtinai teigiamą L. J. charakteristiką, kartu nurodė, kad jis prižiūri ligotus senelius (duomenys apie A. S. ir R. A. S. sveikatos būklę yra b. l. 15–17), jiems dažnai tenka lankytis pas gydytojus, ir kad L. J. galėtų tinkamai jais pasirūpinti, jam reikalingas vairuotojo pažymėjimas (b. l. 11).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog byloje nėra jokių duomenų apie L. J. polinkį daryti naujus pažeidimus, o, atvirkščiai, visi duomenys rodo, kad jis padarė tinkamas išvadas iš savo praeities klaidų.

Vertinant, ar jau yra pasiekti administracinės nuobaudos tikslai, reikia atsižvelgti į visumą aplinkybių, t. y. į teigiamas charakteristikas, į tai, kad neigiamą poveikį dėl negalėjimo vairuoti transporto priemones asmuo patiria jau pakankamai ilgą laiką, todėl apygardos teismas, atsižvelgdamas į anksčiau aptartus duomenis, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas manyti, kad L. J. yra įvertinęs savo padarytą pažeidimą, ir spręstina, kad paskirta nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas – savo tikslus jau pasiekė, kadangi byloje esantys duomenys įrodo, jog dėl šios nuobaudos paskyrimo L. J. jau patyrė nemažų nepatogumų.

Įvertinus paminėtas aplinkybes, konstatuotina, kad skundžiamą nutartį priėmęs Šilalės rajono apylinkės teismas, padaręs išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas sutrumpinti L. J. specialios teisės atėmimo terminą, nepagrįstai konstatavo, kad administracinės nuobaudos tikslai – auklėti, siekti, kad laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų pažeidimų, – šiuo metu nėra pasiekti, o bus pasiekti sutrumpinus L. J. dviem mėnesiais specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimo terminą, todėl skundžiama nutartis keistina.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pakeisti Šilalės rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 17 d. nutartį ir L. J. prašymą dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo patenkinti visiškai ir jam Šilalės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutarimu paskirtos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą sutrumpinti ir nustatyti, kad šią nuobaudą jis yra atlikęs.

Nutartis neskundžiama.