Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. G. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 22 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2016 m. spalio 17 d. nutarimą Nr. 93-745 taikyti nuteistajam A. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė

A. G. nuteistas 2005 m. gruodžio 29 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą, taikant BK 64 straipsnio 1 dalį, 3 dalį prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta Akmenės rajono apylinkės teismo 2003 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalis ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 14 metų. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2005 m. gegužės 23 d., bausmės pabaiga – 2019 m. gegužės 23 d.Komisijos 2016 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. 93-745 nutarta taikyti nuteistajam A. G. lygtinį paleidimą, tačiau Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 22 d. nutartimi Komisijos nutarimą patvirtinti atsisakė. Teismas padarė išvadą, kad nors nuteistasis daro pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga dar nėra pakankama lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui.Nuteistasis A. G. skunde prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 22 d. nutartį ir patvirtinti Komisijos 2016 m. spalio 17 d. nutarimą bei taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą. Skunde nurodo, kad apylinkės teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, priimta pažeidžiant Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijas bei Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso nuostatas.Nuteistasis pažymi, kad nors ir buvo baustas drausminėmis nuobaudomis, tačiau jos yra negaliojančios. Apylinkės teismas nevertino, kad jis yra net 21 kartą skatintas. Nepagrįstai buvo vertintas ir nusikaltimo pobūdis, paskirtoji bausmė. Apelianto teigimu jo pažangą rodo, tai, jog pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo 4 balais. Be to, dirbdamas pataisos namuose pagal išgales mokėjo priteistą civilinį ieškinį. Skunde pažymima ir tai, jog apylinkės teismas neskaitė Komisijos nutarimo, kuriame aprašyta jį charakterizuojantys duomenys, jo požiūris į priežiūrą, ankstesnio elgesio vertinimas. Nuteistojo A. G. skundas atmetamas.2016 m. gruodžio 19 d. Kauno apygardos teisme gautas nuteistojo A. G. apeliacinio skundo papildymas, tačiau aukštesnysis teismas pažymi, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama atsižvelgiant į apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes ir reikalavimus, nustatančius apeliacinio proceso ribas. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 4 dalimi skundas dėl apylinkės teismo nutarties gali būti paduotas per septynias dienas nuo nutarties įteikimo dienos, o tai reiškia, kad vėlesni skundo papildymai ir reikalavimai negali būti pateikiami.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, susipažinusi su visa pateikta bylos medžiaga, įvertinusi visus skundo argumentus, konstatuoja, kad taikyti lygtinį paleidimą A. G. nėra pagrindo. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą, o atlikus jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad nuteistasis priklauso žemos rizikos grupei – 33 balai. Tačiau, net ir esant šioms aplinkybėms, vis tik pažymima, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą pagal aukščiau aptartas BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatas, turi būti vertinama ir nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri turi būti akivaizdi bei įtikinanti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Šių duomenų kontekste atkreipiamas dėmesys į tai, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai. Bylos duomenys patvirtina, kad individualų socialinės reabilitacijos planą nuteistasis vykdo. Nors bausmės atlikimo metu nuteistasis 21 kartą buvo paskatintas, tačiau buvo padaręs 17 drausmės pažeidimų, už kuriuos buvo skirta 16 drausminių nuobaudos. Nors minėtos nuobaudos yra negaliojančios, tačiau jos visgi neigiamai apibūdina nuteistąjį. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, palaiko artimus socialinius ryšius su šeimos nariais, mokėsi, dirbo iki kol leido sveikata, šuo metu dirba visuomeniniais pagrindais. Minėtos aplinkybės teigiamai apibūdina nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu ir rodo norą pasitaisyti, tačiau vien šių aplinkybių nepakanka spręsti, kad nuteistojo pažanga sudaro pagrindą lygtiniam paleidimui ir nuteistasis jau yra pasiruošęs adaptuotis visuomenėje ir gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Socialinio tyrimo išvadoje kaip kriminogeniniai veiksniai išskiriami: gyvenimo stilius ir draugai (aplinkinių įtaka), lėšų tvarkymas ir pajamos (šiuo metu turimi dideli finansiniai įsipareigojimai), mąstymas ir elgesys (neapgalvojant visų savo elgesio pasekmių), nuostatos (kintantis požiūris į priežiūrą). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nors pakartotinio nusikalstamumo rizika nuo 37 balų sumažėjo iki 33 balų, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatą sudaro ne tik statiniai, bet ir dinaminiai balai, šiuo atveju 13 balų, todėl nuteistasis pataisos namuose privalo dar mažinti dinaminių veiksnių sudaromą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Be to, iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nors nuteistasis A. G. linkęs pasimokyti iš patyrimo, tačiau problemų sprendimui ne visuomet pasirenka tinkamus elgesio strategijos būdus, numato kai kurias savo veiksmų pasekmes, tačiau ne visas. Teisėjų kolegija pažymi, jog nors yra pateikta IĮ „(duomenys neskelbtini)“ pažyma, kad nuteistais bus priimtas į darbą šioje įmonėje, tačiau tai nepatvirtina fakto, kad nuteistajam išėjus į laisvę, jis iš tiesų bus įdarbintas pažymą pateikusioje įmonėje, juolab, kad lygtinai paleistas gyventi ketina (duomenys neskelbtini). Taip pat iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis A. G. nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir bausmės atlikimo matu (2014 m. spalio 2 d. ir 2015 m. kovo 27 d.) buvo baustas už alkoholio vartojimą. Tačiau duomenų apie tai, ar nuteistasis lankė su šios problemos sprendimu susijusias programas, kokie šios programos lankymo rezultatai, pateiktoje medžiagoje nėra.Skunde nuteistasis A. G. teigia, kad padaryto nusikaltimo sunkumas, jo pobūdis ar pavojingumas bei neatliktos bausmės dydis, negali būti pripažįstami pagrindu netaikyti lygtinio paleidimo. Tačiau kolegija pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo yra vertinama aplinkybių visuma, o ne atskiri pavieniai faktai, kuriuos skunde cituoja apeliantas. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs aplinkybes ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Šiuo atveju byloje esančių teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad A. G. toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų teismo neįpareigoja priimti jam palankų sprendimą. Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad nuteistasis neatitinka BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – nenustatyta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pripažinti, kad pirmos instancijos teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 22 d. nutartis paliekama nepakeista, o nuteistojo A. G. skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

Nuteistojo A. G. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 22 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.