Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Dovilė Sadauskaitė, rašytinio proceso tvarka, priimdama sprendimą už akių, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės (toliau – AB) „Vilniaus šilumos tinklai“ ieškinį atsakovei J. K. dėl skolos už šilumos energiją ir delspinigių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalis numato, kad tokiais atvejais, jei atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, teismas turi teisę, jeigu yra ieškovo prašymas, priimti sprendimą už akių.

Ieškinio kopija su priedais bei teismo pranešimas buvo siunčiami ieškinyje nurodytu atsakovės gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini), tačiau procesinių dokumentų įteikti atsakovei nepavyko. Kadangi atsakovės asmens kodas nežinomas, paieška Sodros informacinėje sistemoje apie atsakovės darbovietę negalima. Iš byloje pateikto Gyventojų tarnybos registro duomenų išrašo nustatyta, kad atsakovė deklaravo išvykimą į (duomenys neskelbtini), todėl nėra įmanoma įteikti procesinių dokumentų atsakovei CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, atsakovei procesiniai dokumentai įteikti 2020 m. rugpjūčio 19 d. viešo paskelbimo būdu, remiantis CPK 130 straipsnio nuostatomis.

Atsakovė per teismo nustatytą 14 dienų terminą, t. y. iki 2020 m. rugsėjo 2 d. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl esant ieškovės prašymui priimti sprendimą už akių, yra visi CPK 142 straipsnio 4 dalyje, 285 straipsnyje numatyti pagrindai priimti sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė tiekia centralizuotą šilumos energiją patalpoms, adresu (duomenys neskelbtini). Remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis atsakovė yra patalpų (negyvenamoji patalpa – svečių namai), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), savininkė (vartotojo kodas (duomenys neskelbtini)). Atsakovė laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio 1 d. iki 2020 m. gegužės 31 d., tinkamai nevykdė pareigos atsiskaityti su ieškove už suteiktas paslaugas, todėl liko skolinga ieškovei 580,62 Eur. Minėtas aplinkybes patvirtina ir į bylą pateikti rašytiniai įrodymai: 2020 m. gegužės 31 d. PVM sąskaita – faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini); 2020 m. balandžio 30 d. PVM sąskaita – faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini); 2020 m. kovo 31 d. PVM sąskaita – faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini); 2020 m. vasario 29 d. PVM sąskaita – faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini); 2020 m. sausio 31 d. PVM sąskaita – faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini); 2019 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaita – faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini); Mokesčių paskaičiavimo pažyma.

Tarp ieškovės ir atsakovės nebuvo sudarytos rašytinės šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutarties, tačiau laikoma, kad tokia sutartis buvo sudaryta konkliudentiniais veiksmais, t. y. nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie šilumos tiekimo tinklų dienos, pagal kurią atsakovei atsirado pareiga atsiskaityti už tiekiamą šilumą ir karštą vandenį (CK 1.71 straipsnis, 6.383 straipsnio 1 dalis, 6.384 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Prievolės turi būti vykdomos tinkamai bei nustatytais terminais, pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnis). Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis).

Byloje nėra įrodymų, kad atsakovė būtų visiškai atsiskaičiusi su ieškove (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Atsakovė atsiliepimo į ieškinį neteikė, ieškovės reikalavimų ir skolos dydžio neginčijo. Todėl remiantis pateiktais rašytiniais įrodymais ieškovės reikalavimas dėl 580,62 Eur įsiskolinimo iš atsakovės už laikotarpį nuo 2019 m. gruodžio 1 d. iki 2020 m. gegužės 31 d. laikytinas pagrįstu ir įrodytu, todėl yra tenkintinas.

Nors individuali rašytinė šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta, tai nesudaro pagrindo netaikyti teisės aktų nuostatų, reglamentuojančių paslaugų teikėjo teisę reikalauti iš paslaugų gavėjo mokėti iki 0,02 procento dydžio delspinigius už suteiktas paslaugas (patiektą šilumos energiją) nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną už skolos laikotarpį nuo 2020 m. vasario 1 d. iki 2020 m. vasario 29 d. (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. sausio 25 d. nutarimo Nr. 124 „Dėl delspinigių skaičiavimo tvarkos“ (nuo 2016 m. gegužės 17 d. galiojanti redakcija) 3.1 punktą).

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procento dydžio procesinės palūkanos už priteistą sumą (581,91 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. liepos 31 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Bylinėjimosi išlaidas sudaro 15,00 Eur žyminis mokestis, 1,71 Eur išlaidos už Nekilnojamojo turto registro duomenų bei Gyventojų registro duomenų išrašus, viso 16,71 Eur. Šios bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos ir ieškovės naudai priteistinos iš atsakovės (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas).

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (pakeisto 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5,00 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovės nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės J. K., gimusios (duomenys neskelbtini), ieškovės akcinės bendrovės „Vilniaus šilumos tinklai“, juridinio asmens kodas 124135580, naudai 580,62 Eur (penkis šimtus aštuoniasdešimt eurų ir 62 ct) skolos, 1,29 Eur (vieną eurą ir 29 ct) delspinigių, 5 procentus dydžio procesines metines palūkanas nuo priteistos sumos (581,91 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. liepos 31 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 16,71 Eur (šešiolika eurų ir 71 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį CPK 287 straipsnio reikalavimus.

Ieškovė per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.