Vilniaus apygardos teismo nutartis

2009-06-15 · Civilinė byla Nr. 2S-930-464/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-06-15
Bylos Nr.
2S-930-464/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Dalia Kačinskienė (pran.), Dalia Višinskienė, Algirdas Auruškevičius
Ieškovas
L. Š.
Atsakovas
Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
Advokatai
Zita Vizbarienė
Kategorijos
  • 103.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-930-464/2009Procesinio sprendimo kategorija: 103.1.; 106.3.; 106.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2009 m. birželio 15 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Dalios Kačinskienės,kolegijos teisėjų Dalios Višinskienės ir Algirdo Auruškevičiaus,

kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės L. Š. atskirąjį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 7 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje sprendžiant ieškovės L. Š. ieškinio atsakovui Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio turto priteisimo ir teisės į turto dalį pripažinimo ieškovei L. Š., priėmimo klausimą.

Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė L. Š. 2009-03-27 kreipėsi į Trakų rajono apylinkės teismą su ieškiniu (b.l. 1-3), kuriuo prašė priteisti jai iš likusio po B. G. mirties turto butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos kaina – 50 285 Lt, ir ½ B. G. priklausiusio žemės sklypo, t.y. 1,33 a, 9258 Lt vertės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) buto; pripažinti jai nuosavybės teisę į šį turtą bei dėl sunkios materialinės padėties atleisti nuo likusios dalies žyminio mokesčio.

Žemesnės instancijos teismas

Trakų rajono apylinkės teismo 2009-04-06 nutartimi ieškovei buvo nustatytas terminas iki 2009-04-27 ieškinio trūkumams pašalinti ir likusiai 1574 Lt žyminio mokesčio daliai sumokėti. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškinys paduotas nesilaikant įstatymo reikalavimų: 1) nenurodyta atsakovo Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atsiskaitomoji sąskaita ir kredito įstaigos rekvizitai (CPK 111 str. 2 d. 2 p.), o kadangi ieškovę atstovauja advokatė Zita Vizbarienė, kuri ir turi padėti ieškovei tinkamai įgyvendinti jos procesines teises ir pareigas, šis procesinio dokumento (ieškinio) trūkumas nelaikytinas formaliu; 2) ieškinyje nenurodyti įrodymai, patvirtinantys ieškovės išdėstytas aplinkybes (CPK 135 str. 1 d. 3 p.), taip pat prie ieškinio nepridėti dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais ieškovė grindžia savo reikalavimus (CPK 135 str. 2 d.); 3) ieškovės nurodytas procesinio dokumento dalykas neatitinka ieškovės pareikšto reikalavimo; 4) ieškinys neapmokėtas reikiamo dydžio žyminiu mokesčiu (CPK 80 str. 1 d. 1 p.), o ieškovė nepateikė įrodymų savo prašymui dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio pagrįsti (CPK 83 str. 3 d.), todėl teismas šio prašymo netenkino ir įpareigojo ieškovę primokėti 1574 Lt žyminio mokesčio (b.l.40-41).

Šalies argumentai

2009-04-24 ieškovė dar kartą pateikė teismui prašymą dėl atleidimo nuo likusios dalies žyminio mokesčio, grįsdama jį bloga savo turtine padėtimi (b.l.44).

Žemesnės instancijos teismas

Trakų rajono apylinkės teismas 2009-05-07 nutartimi ieškovės L. Š. ieškinį atsakovui Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl turto dalies pritesimo iš likusio po B. G. mirties turto, bendrosios dalinės nuosavybės teisės pripažinimo ieškovei L. Š. į turto dalį laikė nepaduotu ir grąžino jį ieškovei. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė nepašalino visų ieškinio trūkumų, nurodytų 2009-04-06 teismo nutarties 1 p. ir 3 p., t. y. nenurodė atsakovo Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atsiskaitomosios sąskaitos ir kredito įstaigos rekvizitų bei nepatikslino ieškinio dalyko arba ieškovės reikalavimo, nors ieškovė yra atstovaujama advokatės Zitos Vizbarienės, kuri, pasak teismo, turėjo padėti ieškovei tinkamai įgyvendinti jos procesines teises ir pareigas. Teismas nurodė ir tai, kad ieškovė, šalindama ankstesnėje nutartyje 4 p. įvardintus trūkumus, pateikė tik 2007-01-05 Trakų darbo biržos pažymą Nr. 61, jog ji yra bedarbė, todėl neaišku, ar šiuo metu ji dirba, taip pat nepateikė jokių įrodymų apie jos visų rūšių gaunamas pajamas. Dėl paminėtų aplinkybių vien pagal pateiktus įrodymus teismas negalėjo vertinti, kad ieškovės turtinė padėtis yra sunki, todėl atmetė ieškovės pakartotinį prašymą dėl jos atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo (b.l. 50-51).

Šalies argumentai

Ieškovė L. Š. atskiruoju skundu (b.l. 53-54) prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2009-05-07 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmė: atleisti ieškovę nuo žyminio mokesčio dalies sumokėjimo dėl sunkios ieškovės materialinės padėties ir įpareigoti pirmosios instancijos teismą priimti ieškinį kaip paduotą be trūkumų. Nurodo, jog ieškinio pagrindas yra aiškus – tai turto dalies priteisimas iš likusio po B. G. mirties turto, kadangi ieškovo buvo mirusiojo B. G. sugyventinė nuo 1979 m. Tvirtina, jog ieškovė pateikė rašytinius įrodymus, prašė apklausti liudytojus, todėl teismas esamų įrodymų pagrindu turėtų įvertinti, ar ieškovė įrodė savo reikalavimą. Mano, jog atsakovo rekvizitų nurodymas nėra būtinas, be to, šių duomenų patikslinimas neturi įtakos teismo sprendimo priėmimo teisėtumui. Pažymi, jog papildomus rekvizitus pateiks atsakovas, pateikdamas atsiliepimą į ieškinį. Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus iš VĮ „Registrų centras“ apie nekilnojamojo turto nebuvimą, pažymas iš bankų, darbo biržos, kurios patvirtina, kad ji yra bedarbė.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą ir atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas nevisiškai tinkamai įvertino aplinkybes bei įrodymus, susijusius su žyminio mokesčio sumokėjimu (CPK 135 str. 2 d.), t.y. iš esmės pagrįstai taikydamas ieškinio trūkumo šalinimo institutą (CPK 115 str. 2 d., 138 str.) bei vėliau spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą neteisingai nustatė mokėtino žyminio mokesčio dydį. Tačiau naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą nutartį vien formaliais pagrindais draudžia procesinės teisės normos (CPK 328 str.).

LR Konstitucijos 30 str. 1 d. ir CPK 5 str. 1 d. įtvirtinta kiekvieno asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti ir negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama tam tikra įstatymų nustatyta tvarka. Šios teisės realizavimo tvarką numato CPK, nustatantis atitinkamus formaliuosius reikalavimus paduodamo ieškinio pareiškimo formai ir turiniui (CPK 111 str., 135 str.). Pažymėtina, jog kiekvienam į teismą besikreipiančiam asmeniui ši tvarka yra privaloma.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, 2009-03-27 gavęs ieškovės L. Š. ieškinį (b.l. 1-3) ir patikrinęs jo atitiktį bendriesiems ir papildomiems formos ir turinio reikalavimams (CPK 111 str., 135 str.), iš esmės teisingai konstatavo, jog pateiktas ieškinys nevisiškai atitinka įstatymo nustatytus formos ir turinio reikalavimus bei nėra apmokėtas reikiamo dydžio žyminiu mokesčiu. Todėl 2009-04-06 nutartimi (b.l. 40) teismas pagrįstai nustatė ieškovei terminą nutartyje įvardintiems ieškinio trūkumams pašalinti ir žyminiam mokesčiui sumokėti (CPK 115 str. 2 d., 5 d.). Iš 2009-04-27 nutarties turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis kooperacijos principu (CPK 8 str.), nustatytų aplinkybių pagrindu tinkamai įgyvendino išaiškinimo pareigą: ieškovei įvardijo konkrečius ieškinio trūkumus ir davė aiškius nurodymus, papunkčiui išdėstydamas, kokiu būdu nustatyti trūkumai turi būti pašalinti.

Pagal CPK nuostatas tinkamas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas, visų pirma, siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą (CPK 135 str. 1 d. 2 p., 4 p.), nes būtent ieškinio pagrindo ir dalyko tinkamas suformulavimas leidžia apibrėžti teisminio nagrinėjimo ribas, priešingai ginčo šaliai tinkamai atsikirsti, parengiant atsiliepimą, tuo užtikrinant visišką ginčo išsprendimą. Ieškinio pagrindo ir dalyko tinkamas suformulavimas reikšmingas ir todėl, kad pagal juos sprendžiama, koks yra ginčo pobūdis, bei nustatoma, kokio dydžio žyminį mokestį privalo sumokėti ieškinį teikiantis asmuo.

Ieškovė teismui pateiktu ieškiniu prašė priteisti jai iš likusio po jos faktinio sutuoktinio (sugyventinio) B. G. mirties turto visą butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir ½ dalį žemės sklypo, esančio prie šio buto, pripažinti jai nuosavybės teisę į šį turtą (b.l. 1-3.), t.y ieškovė pareiškė du reikalavimus – dėl priteisimo ir dėl pripažinimo. Kaip matyti, ieškovė pareikštą reikalavimą priteisti turto dalį kildina iš civilinių teisinių santykių, kurie atsirado iš ieškovės ir mirusio jos sugyventio B. G. žodžiu sudarytos jungtinės veiklos sutarties (1964 m. CK 473 str.), tikslu vesti bendrą ūkį, bendrai tvarkyti lėšas ir išlaikyti iš bendrų lėšų įgytą turtą (butą ir žemės sklypą, kurie, pažymėtina, yra atskiri turtiniai vienetai, įgyjant nuosavybę į juos skirtingu metu ir skirtingų sandorių pagrindu), t. y. įrodinėja, kad šis turtas yra jos ir mirusiojo sugyventinio bendra dalinė nuosavybė. Tačiau šiomis aplinkybėmis pagrįsdama savo prašymą priteisti jai turto dalį (faktinis ieškinio pagrindas), ieškovė pareiškė reikalavimą į visą butą ir pusę žemės sklypo, nenurodydama kokia idealioji turto dalis jai turėtų atitekti. Todėl pirmosios instancijos teismas 2009-04-27 nutartyje dėl ieškinio trūkumų pašalinimo pagrįstai atkreipė ieškovės dėmesį į būtinybę patikslinti reikalavimą, t.y. iškėlė ieškinio pagrindo ir dalyko tapatumo klausimą. Ieškovė šį teismo nurodymą ignoravo, savo pozicijos dėl teismo įpareigojimų, dėl ketinimų juos vykdyti nenurodė ir minėtame 2009-04-23 prašyme (b.l. 44). Be to, kolegija atkreipia apeliantės dėmesį į tai, jog pirmosios instancijos teismas ieškovei nurodė tikslinti ieškinio dalyką, tuo tarpu atskirajame skunde pateikiami argumentai dėl ieškinio pagrindo, nors ieškinio pagrindo trūkumų teismas nenustatė.

Bylos duomenys patvirtina, jog vykdydama 2009-04-06 nutartimi duotus nurodymus dėl ieškinio trūkumų pašalinimo, ieškovė teismui pakartotinai pateikė prašymą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio (b.l. 44), VĮ Registrų centras 2009-04-23 raštą dėl duomenų apie nekilnojamąjį turtą Nr. (1.7.4.-1147)2i-1475, kuriame nurodoma, jog ieškovė nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, neturi, bei 2009-04-23 AB SEB banko pažymą Nr. vv0900634 ir 2009-04-23 AB „Swedbank“ pažymą apie ieškovės banko sąskaitas Nr. STN-SR-14630, kad ieškovė minėtuose bankuose banko sąskaitų neturi (b.l. 44-49). Tokiu būdu konstatuotina, kad ieškovė tik iš dalies įvykdė 2009-04-06 nutarties 4 punkte teismo nustatytus įpareigojimus pateikti įrodymus savo prašymui dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo pagrįsti (CPK 83 str. 3 d.). Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, jog nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų ir piniginių lėšų bankų saskaitose neturėjimas dar nesudaro prielaidų fakto konstatavimui, jog ieškovės turtinė padėtis iš tiesų yra sunki. Ieškovei buvo aiškiai nurodyta, kad su ieškiniu pateikta 2007-01-05 Trakų darbo biržos pažyma Nr. 61 (b.l. 15), kuri patvirtina ieškovę esant bedarbe, negali būti patikimu įrodymu, patvirtinančiu, kad ir šiuo metu jos statusas nėra pasikeitęs. Kolegija atkreipia dėmesį, jog ieškinio priėmimo klausimo nagrinėjimo metu galiojęs LR Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006-07-28 įsakymo Nr. A1-207 „Dėl ieškančių darbo asmenų registravimo ir apskaitos teritorinėse darbo biržose sąlygų ir tvarkos aprašo patvirtinimo“ 16 punktas nustatė bedarbio statuso sustabdymo sąlygas, t.y. pagrindus, kuriems esant asmuo nėra laikomas bedarbiu. Todėl ieškovei nepateikus teismui atnaujintos darbo biržos pažymos, patvirtinačios, kad šiuo metu ji įstatymų nustatyta tvarka yra pripažinta bedarbe, apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad vien iš ieškovės pateiktų įrodymų negalima neabejotinai spręsti apie jos sunkią turtinę padėtį ir atmetė jos pakartotinį prašymą atleisti ją nuo likusios 1574 Lt dalies žyminio mokesčio sumokėjimo (CPK 83 str. 3 d.).

Kita vertus, teisėjų kolegija pažymi, kad į bylą kartu su ieškiniu pateiktos trys mokėjimo kvitų šviesokopijos (b.l.4) šiuo atveju iš viso nėra tinkamas įrodymas, patvirtinantis bent jau dalies žyminio mokesčio už šį ieškinio pareiškimą apmokėjimą. Kartu su ieškiniu privalo būti pateikiami žyminio mokesčio apmokėjimą patvirtinančių išvestinių dokumentų – kvitų, mokėjimo pavedimų ar mokėjimo nurodymų, patvirtintų atitinkamos kredito įstaigos darbuotojo parašu bei antspaudu, originalai, ir tai yra imperatyvi nuostata. Kitu būdu, kaip tik gaudamas kvito (ar pavedimo) originalą arba banko spaudu patvirtintą kopiją, jei mokama ne kredito įstaigoje, o, pavyzdžiui, elektroniniu būdu, teismas negali nustatyti, ar toks mokestis valstybei už kiekvieną atskirą bylą realiai yra sumokėtas, nes jo gavėjas yra ne teismas, o mokesčių inspekcija. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priėmė mokėjimo kvitų šviesokopijas, kaip nepagrįstai neįvertino ir tos aplinkybės, kad jomis patvirtinami mokėjimai buvo atlikti 2003-10-03, 2006-12-11 ir 2007-09-28 (b.l.4), t.y. prieš kelerius metus iki pareiškiant šį ieškinį. Akivaizdu, jog mokėjimo kvitų šviesokopijomis, kurių originalais neabejotinai jau buvo tvirtinami įstatymo nustatytų pinigų sumų už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus sumokėjimas (CPK 115 str., 135 str. 2 d.), žyminio mokesčio už 2009-03-27 pateiktą ieškinį sumokėjimas negalėjo būti grindžiamas.

Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieškovė sumokėjo dalį – 212 Lt žyminio mokesčio, todėl nutartimi dėl trūkumų šalinimo turėjo įpareigoti ieškovę sumokėti ne dalį, o visą žyminį mokestį nuo nurodytos ieškinio sumos (CPK 80 str. 1 d. 1 p.). Tačiau įvertinusi tai, kad ieškovė neįvykdė pirmosios instancijos teismo įpareigojimo sumokėti likusią dalį žyminio mokesčio ir nepateikė teismui įrodymų, kurie būtų pagrindas atleisti ją nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, teisėjų kolegija pripažįsta, jog ši pirmosios instancijos teismo klaida nesudaro prielaidų panaikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą nutartį (CPK 328 str.).

Teisėjų kolegija nesutinka ir su tokiu atskirojo skundo argumentu, kad CPK 111 str. 2 d. 2 p. reikalavimai yra formalūs ir neprivalomi. Minėta teisės norma nustato, kad tuo atveju, kai dalyvaujantis byloje asmenys arba vienas iš jų yra juridinis asmuo, procesiniame dokumente turi būti nurodytas jo visas pavadinimas, buveinė, kodas, atsiskaitomosios sąskaitos numeris ir kredito įstaigos rekvizitai. 2009-04-06 nutartimi dėl trūkumų pašalinimo ieškovė buvo įpareigota nurodyti atsakovo atsiskaitomosios sąskaitos numerį ir kredito įstaigos rekvizitus, tačiau šio reikalavimo taip pat neįvykdė. Dar kartą pabrėžtina, jog kiekvienam į teismą besikreipiančiam asmeniui kreipimosi į teismą realizavimo tvarka yra vienodai privaloma. Todėl atskirajame skunde apeliantės pateikti samprotavimai dėl šio trūkumo reikšmingumo atmestini kaip teisiškai nepagrįsti.

Apeliantė nepagrįstai nurodo, kad teismas, atsisakydamas priimti ieškinį, suvaržė jos teises į teisminę gynybą. Kaip minėta, CPK normos įpareigoja kiekvieną besikreipiantį į teismą asmenį laikytis procesinių teisės normų ir pateikti procesinį dokumentą, atitinkantį jų reikalavimus. Teismas, nustatęs, kad apeliantės ieškinys neatitinka ieškiniui keliamų reikalavimų, įpareigojo ieškovę juos pašalinti, o šiai neįvykdžius teismo įpareigojimų, pagrįstai, laikydamasis CPK nuostatų, grąžino ieškinį pareiškėjai. Neatitinkančio CPK normų reikalavimų ieškinio grąžinimas nevaržo ieškovės teisės, pašalinus formos ir turinio trūkumus, kreiptis į teismą iš naujo.

Remdamasi išdėstytais motyvais teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantės atskirajame skunde nurodytos aplinkybės ir argumentai nesudaro pagrindo pripažinti skundžiamą nutartį nepagrįsta ar neteisėta.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamas CPK 336 str., 337 str.1 d., kolegija

nutarė:

Trakų rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Dalia KačinskienėTeisėjai Dalia VišinskienėAlgirdas Auruškevičius