- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-11-18
- Bylos Nr.
- I-170-422/2010
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Janina Vitunskienė, Rimantas Giedraitis, Kęstutis Gudynas
- Trečiasis asmuo
- Z. J.
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
- Advokatai
- Vytautas Kucevičius
- Kategorijos
- 11.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Janinos Vitunskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rimanto Giedraičio ir Kęstučio Gudyno,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal Alytaus rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro prašymą, ginant viešąjį interesą, atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Z. J. dėl įsakymo, sprendimo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Alytaus rajono apylinkės vyriausiasis prokuroras patikslintu skundu prašo panaikinti Alytaus apskrities viršininko 2007m. gegužės 31 d. įsakymą Nr. 11-Ž-1273 „Dėl nuosavybės teisių į žemę Alytaus mieste atkūrimo “ ir 2007 m. gegužės 31 d. Alytaus apskrities viršininko administracijos sprendimą Nr. 11-1867 ( II t., b.l. 177). Prašo atnaujinti įstatymo nustatytą terminą patikslintam skundui paduoti, jei teismas manytų, jog jis praleistas.
Patikslintame skunde ir teismo posėdžio metu prokurorė nurodė, jog ginčijamu įsakymu ir sprendimu A. N. buvo atkurtos nuosavybės teisės į B. N. žemę Alytaus mieste. Įsakymas ir sprendimas neteisėti, nes 2006-07-05 Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimas, kuriuo buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, įtakojęs atsakovo minėtų sprendimų priėmimą, yra panaikintas. Ginčijami aktai priimti, pažeidžiant jų priėmimo metu galiojančius teisės aktus. Ginčo žemės iki 1940 m. liepos 22 d. savininkas buvo B. N., jis mirė 1941 m. birželio 24 d., t. y. jau nacionalizavus žemę. Pagal 1991 m. birželio 18 d. įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ preambulę, 1 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 1 punktą nuosavybės teisės atkuriamos savininkui į iki žemės nacionalizacijos, įvykusios 1940 m. liepos 22 d., turėtą žemę. Atsižvelgiant į tai, kad B. N. mirė po žemės nacionalizacijos, savo mirties dieną jis nebeturėjo nuosavybės teisės į žemės sklypus, todėl ir jo sutuoktinė A. N. negalėjo tų žemės sklypų paveldėti, nes jie jau buvo nacionalizuoti ir paveldėjimo teisiniai santykiai nesusiklostė. Be to, A. N. 1946 m. birželio 21 d. sudarė antrąją santuoką su S. J.. Pasibaigus A. N. pirmajai santuokai (santuoka baigėsi, mirus B. N.) ir jai ištekėjus antrąjį kartą, pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnį A. N. nebegalėjo pretenduoti į B. N. priklausiusį turtą, nes santuokos pasibaigimas reiškė, kad baigėsi turtiniai ir asmeniniai neturtiniai sutuoktinių tarpusavio santykiai, turtinės ir asmeninės neturtinės jų teisės ir pareigos. A. N., ištekėjusi už kito vyro, neturėjo reikalavimo teisės atkurti nuosavybės teisę į B. N. turėtą žemės sklypą, o Z. J. nebuvo tinkamas pretendentas atkurti nuosavybės teises pagal 1997 m. liepos 1 d. Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 2-5 punktus. Kadangi A. N. nuosavybės teisės buvo atkurtos neteisėtai, Alytaus apskrities viršininko 2007m. gegužės 31 d. įsakymas Nr. 11-Ž-1273 ir 2007 m. gegužės 31 d. Alytaus apskrities viršininko administracijos sprendimas Nr. 11-1867 turi būti panaikinti. Pagal Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 1 punktą, prokurorai, turėdami pagrindą manyti, kad pažeisti teisės aktų reikalavimai, gindami viešąjį interesą turi įgaliojimus kreiptis į teismą su ieškiniu, pareiškimu, prašymu. Prokuroro pareiga ginti viešąjį interesą yra įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje. Nagrinėjamu atveju nustatyti teisės aktų pažeidimai turi esminės reikšmės vykdant žemės reformą, kadangi ginčijamais sprendimais neteisėtai atkurtos nuosavybės teisės A. N. į nekilnojamąjį turtą – žemę Alytaus mieste. Alytaus apskrities viršininko administracija, įpareigota įstatymų tinkamai vykdyti žemės reformą, priėmė ginčijamą įsakymą ir sprendimą, nesilaikydama norminių aktų reikalavimų, todėl prokuroras, pasinaudodamas įstatymų suteiktomis teisėmis, pateiktu prašymu gina viešąjį interesą, siekdamas į valstybės fondą sugrąžinti 13,7585 ha žemės.
Nurodė, jog prokuroras gavo pakankamai duomenų, kad ginčijamais administraciniais aktais yra pažeistas viešasis interesas, tik susipažinęs su civiline byla Kauno apygardos teisme. Prokurorė teigė, jog negali nurodyti tikslios su byla susipažinimo datos, nes praėjo daug laiko, tačiau, akivaizdu, jog buvo susipažinta iki 2007-09-10 (pirmadienio) teismo posėdžio, t. y. rugsėjo 3-7 dienomis, todėl mano, jog terminas ginčyti administracinius aktus nėra praleistas. Tuo atveju, jeigu teismas manytų, jog Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str.1 d. numatytas terminas yra praleistas, prašo atnaujinti šį terminą, atsižvelgiant į svarbias aplinkybes. Konkrečiu atveju Alytaus apskrities viršininko administracija nesikreipė į prokuratūrą, prašydama įvertinti ginčijamų administracinių aktų teisėtumą, taip pat neinformavo apie iš naujo vykdomą nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą A. N.. Apie ankstesnę procedūrą ir 2003 m. priimtus administracinius aktus Alytaus apskrities viršininko administracija prokurorą buvo informavusi ir inicijavusi jų panaikinimą teismine tvarka. Prokuratūra nedalyvaudama administracinių aktų priėmimo procedūroje, remiantis susiklosčiusia tarnybinio bendradarbiavimo su Apskrities administracija praktika, neturėjo pagrindo įtarti, jog 2007-05-31 priimti administraciniai aktai yra neteisėti ir pažeidžia viešąjį interesą, juo labiau, kad jie buvo priimti teismo sprendimo pagrindu, todėl prokuratūra 2007-07-18 sužinojusi apie minėtus aktus iš Alytaus apskrities mokesčių inspekcijos, neturėjo pagrindo manyti juos esant neteisėtais. Be to, dėl kapitalinio remonto atlikto 2006-2007m. prokuratūros patalpose Santaikos g 26, prokuratūros darbuotojai buvo persikėlę į išsinuomotas patalpas Vilties g. 5. Iš nuomojamų patalpų prokuratūros darbuotojai išsikraustė 2007 m. rugpjūčio mėnesio paskutinėmis darbo dienomis ir 2007-09-03 (pirmadienį) pradėjo dirbti prokuratūros pastate Santaikos g. 26 Alytuje. Persikėlimui (raštinės, archyvo, bylų, kitų dokumentų, kompiuterinės ir kt. technikos, baldų pervežimui ir kt. darbams) į kitas patalpas reikėjo laiko. Esant šiai situacijai, pašto darbuotojai iš teismo korespondenciją atnešė 2007-08-29 į Vilties g. 5, tačiau dėl persikraustymo darbų, kuriuose dalyvavo visi prokuratūros darbuotojai, gavimo žymos ant gautos korespondencijos buvo uždėtos 2007-09-03 (pirmadienį). 2007-08-29 gavus dokumentus iš teismo su civiline byla susipažinta trečią darbo dieną, todėl, prokurorės teigimu, prokuratūra elgėsi atsakingai ir nevilkino tyrimo dėl galimai pažeisto viešojo intereso, atsižvelgiant į 2007 m. rugpjūčio mėnesio paskutinėmis darbo dienomis vykusius objektyvius prokuratūros darbo pasikeitimus. Dėl 2007-05-31 Alytaus apskrities viršininko įsakymo Nr. 11-ž-1273 panaikinimo į teismą buvo kreiptasi 2010-06-10 teismui išaiškinus šią teisę per vieną mėnesį laiko, todėl mano, kad terminas paduoti patikslintą prašymą dėl įsakymo panaikinimo nėra praleistas, teismui manant priešingai, prašo jį atnaujinti. Nurodė, jog socialinė termino individualiam administraciniam teisės aktui skųsti paskirtis, kaip ir senaties termino instituto paskirtis, - užtikrinti teisėtų savininkų, šiuo atveju -valstybės, teisių ir interesų apsaugą ir gynimą, nuo kitų asmenų, šiuo atveju – atsakovo ir trečiojo suinteresuotojo asmens, nesąžiningų ir neteisėtų veiksmų žalingo poveikio. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010-06-07 nutartimi paliko galioti Kauno apygardos teismo nutartį, kuria panaikintas Alytaus rajono apylinkės teismo 2006-07-05 sprendimas. Panaikinus minėtą teismo sprendimą ir vadovaujantis principu, kad iš neteisės neatsiranda teisė, naikintini ir visi sprendimai, kurie priimti remiantis 2006-07-05 teismo sprendimo pagrindu. Sprendžiant termino skaičiavimo klausimą šioje administracinėje byloje būtina atsižvelgti į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-09-24 civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2007 formuojamą praktiką dėl terminų atnaujinimo: iš akivaizdžios neteisės teisė neatsiranda ir iš neteisės kildinama teisė negali būti ginama reikalavimu taikyti senaties terminą, tokiu būdu paneigiant teisėto savininko teisių gynimo institutą.
Atsiliepimas
Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos su skundu nesutinka. Minėtos institucijos atstovė teismo posėdžio metu prašė remtis Alytaus apskrities viršininko administracijos atsiliepime nurodytais argumentais, nurodė, jog A. N. nuosavybės teisių atkūrimo procedūra buvo vykdoma teisėtai, vadovaujantis 2006-07-05 Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimu, kuriuo buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad Z. J. motina po savo sutuoktinio B. N. mirties priėmė jos palikimą, sprendimo pagrindu A. N. buvo pripažinta tinkama pretendente į nuosavybės teisių atkūrimą ir nuosavybės teisių atkūrimas pradėtas spręsti iš naujo. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė pripažino, jog panaikinus minėtą teismo sprendimą, ginčijami aktai tapo neteisėtais, yra pažeistas viešasis interesas, tačiau nurodė, jog minėtiems administraciniams aktams ginčyti yra praleistas įstatymo nustatytas terminas, nes pareiškėjui apie juos tapo žinoma 2007-07-18, gavus juos iš Mokesčių inspekcijos.
Trečiojo suinteresuoto asmens Z. J. atstovas prašo skundą atmesti. Nurodė, jog prokuroras apie ginčijamus aktus turėjo sužinoti 2007-06-06, kai 2007m. gegužės 31 d. įsakymas Nr. 11-Ž-1273 buvo įregistruotas viešame registre, po to, 2007-07-18, gavus juos iš Mokesčių inspekcijos, vėliausiai- 2007-08-28 gavus kartu su procesiniais dokumentais iš Kauno apygardos teismo. Į teismą dėl 2007 m. gegužės 31 d. Alytaus apskrities viršininko administracijos sprendimo Nr.11-1867 panaikinimo kreipėsi praleidęs terminą, t.y., 2007-10-08, o dėl Alytaus apskrities viršininko administracijos 2007m. gegužės 31 d. įsakymo Nr. 11-Ž-1273, kuris yra nuosavybės teisių įregistravimo pagrindas, panaikinimo kreipėsi tik po trejų metų, t.y., akivaizdžiai praleidęs terminą. Prokuroro nurodytos priežastys nėra svarbios, teismui nepateikta duomenų, jog tik 2007-09-03 buvo susipažinta su civiline byla, prokuroras, būdamas teisininkas, turėjo galimybę apie minėtus aktus sužinoti ir juos ginčyti įstatymo nustatytu terminu. Nurodė, jog prokuroras, aiškindamas dėl termino yra nenuoseklus, klaidina teismą, pateikti dokumentai iš registracijos žurnalų kelia abejonių.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkintinas.
Įstatymai nepateikia viešojo intereso sąvokos, todėl siekiant nustatyti, ar pareiškėjas kreipėsi į teismą, gindamas viešąjį interesą, pirmiausia būtina nustatyti, kas yra laikytina viešuoju interesu. Viešuoju interesu laikytinas ne bet koks teisėtas asmens ar grupės asmenų interesas, o tik toks, kuris atspindi ir išreiškia pamatines visuomenės vertybes, kurias įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija. Viešasis interesas Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str., 56 str. (toliau tekste – ABTĮ) taikymo prasme suvokiamas kaip įstatymu numatytų asmenų teisė įstatymo numatytais atvejais kreiptis į administracinį teismą ginant tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. liepos 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-335/2008). Pagal Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 1 punktą, prokurorai, turėdami pagrindą manyti, kad pažeisti teisės aktų reikalavimai, turi teisę kreiptis į teismą dėl viešo intereso gynimo. Prokuroro pareiga ginti viešąjį interesą yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnio 2 dalyje, kuri numato, jog prokuroras įstatymo nustatytais atvejais gina asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus.
Nustatyta, jog Alytaus apskrities viršininko 2007m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 11-Ž-1273 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Alytaus mieste“ ir 2007 m. gegužės 31 d. Alytaus apskrities viršininko administracijos sprendimu Nr. 11-1867 A. N., mirusios 1995-04-07, vardu buvo atkurtos nuosavybės teisės į 13,7585 ha B. N. žemę (į jai tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 4,1675 ha) ( I t., b.l. 35, 36).
Tretysis suinteresuotas asmuo Z. J. yra A. N. teisių perėmėjas ( I t., b.l. 58). Ginčijami administraciniai aktai buvo priimti 2006m. liepos 5 d. Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimo civ. byloje Nr.2-2014-59/2006 pagrindu. Minėtu sprendimu nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad Z. J. motina A. N. po savo sutuoktinio B. N. mirties priėmė jo palikimą, pradėdama paveldimą turtą valdyti Alytaus valsčiaus Alytaus 2-oje kolonijoje ir Alytaus m., tuo pačiu teismo sprendimu nuosavybės teisių atkūrimo tikslu nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, jog A. N. iki 1944 m. rugpjūčio 30 d. nuosavybės teise valdė 13,7585 ha žemės, esančios Alytaus 2-oje kolonijoje (I t., b. l. 13-14).
ABTĮ 33 straipsnio 1dalis nustato, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.
Prokuroras, gindamas viešąjį interesą, įstatymų numatytais atvejais gali kreiptis į teismą tik nustatęs, kad šis interesas yra pažeistas, t. y. turėdamas pakankamai duomenų, leidžiančių padaryti tokią išvadą. Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 2 dalis numato priemones, kurių prokuroras gali imtis esant pagrindui manyti, kad pažeisti teisės aktų reikalavimai (prašyti iš asmenų dokumentų ir informacijos, pavesti valstybės institucijų, įstaigų vadovams ir pareigūnams atlikti patikrinimus ir revizijas, kviesti asmenis ir gauti jų paaiškinimus ir kt.), tokiu būdu rinkdamas papildomą informaciją, kad būtų nustatyta, ar yra pažeistas viešasis interesas, ir ar yra pagrindas, ginant šį interesą, kreiptis į teismą. Todėl administracinių teismų praktikoje yra suformuluota taisyklė, jog, prokurorui kreipiantis į administracinį teismą dėl viešojo intereso gynimo, ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje numatytas skundo (prašymo) padavimo terminas turi būti pradedamas skaičiuoti nuo tada, kai prokuroras surenka pakankamai duomenų, patvirtinančių viešojo intereso pažeidimą; jeigu prokuroras reikiamus duomenis surenka per nepagrįstai ilgą laiko tarpą, tuomet minėtas terminas turi būti pradedamas skaičiuoti nuo tada, kai šie duomenys turėjo ir galėjo būti surinkti (byla Nr.A146-335/2008, biuletenis „Administracinė jurisprudencija“ Nr.5(15), 2008, psl. 184-229).
Nagrinėjamu atveju prašymo padavimo terminas pareiškėjui turi būti pradedamas skaičiuoti nuo tada, kai buvo surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių viešojo intereso pažeidimą. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi minėtos teisės normos suformuota teismine praktika, daro išvadą, jog administracinėje byloje nustatytos aplinkybės, patvirtinančios, jog prokuroras apie ginčijamus administracinius aktus sužinojo iš 2007-07-18 Alytaus apskrities valstybinės Mokesčių inspekcijos rašto Nr. (67)-S-10737 (II t., b. l. 62, 69), 2007-08-29 kartu su procesiniais dokumentais šiuos aktus gavo iš Kauno apygardos teismo (II t., b. l. 16, 32), nesudaro pagrindo teigti, jog nuo to momento prokurorui tapo žinoma apie viešojo intereso pažeidimą minėtais aktais. Prokuroras, pats nebūdamas tiesiogiai suinteresuotu asmeniu ir subjektu, betarpiškai dalyvaujančiu nuosavybės teisių atkūrimo procese, turi surinkti pakankamai duomenų, detalesnės ir tikslesnės informacijos, atlikti tyrimą, kad būtų įsitikinta galimu viešojo intereso pažeidimu, sudarančiu pagrindą reikšti pagrįstą ir motyvuotą prašymą teismui, todėl, kolegijos vertinimu, tik susipažinus su civilinės bylos Nr. A2-1113-343/2007 (II t., b. l.16) medžiaga Kauno apygardos teisme, kurioje buvo sprendžiamas proceso atnaujinimo klausimas, susijęs su nuosavybės teisių atkūrimu, atsirado objektyvi galimybė įsitikinti ginčijamų aktų neteisėtumu ir kreiptis dėl jų panaikinimo teismine tvarka.
Byloje nėra duomenų, paneigiančių prokuroro nurodytą aplinkybę, jog su minėta byla buvo susipažinta iki 2007-09-10 paskirto teismo posėdžio, kuris vyko pirmadienį, t.y., su byla buvo susipažinta prieš tai buvusios savaitės darbo dienomis (rugsėjo 3-7 dienomis). Taigi, atsižvelgiant į tai, kad 2007-08-29 kartu su procesiniais dokumentais prokuroras gavo ginčijamus aktus iš Kauno apygardos teismo, o su Kauno apygardos teisme nagrinėjama byla susipažino 2007 m. rugsėjo 3-7 dienomis, laikytina, jog prokuroras nedelsė ir operatyviai siekė išsiaiškinti, ar buvo pažeistas viešasis interesas. Anksčiausiu momentu, kada prokurorui tapo suvokiama apie šio viešojo intereso pažeidimą, teisėjų kolegijos vertinimu, laikytina 2007 m. rugsėjo 7 d., t. y. išsamiai išanalizavus Kauno apygardos teisme nagrinėtą civilinę bylą Nr. A2-1113-343/2007.
Prokuroras į teismą dėl Alytaus apskrities viršininko administracijos 2007 m. gegužės 31 d. sprendimo Nr. 11-1867 panaikinimo kreipėsi 2007-10-03 (t. 1, b. l. 24), todėl įstatymo numatytas terminas kreiptis į teismą dėl šio administracinio akto ginčijimo nebuvo nepraleistas (ABTĮ 33 str. 1 d.). Pažymėtina, jog nuosavybės teisių atkūrimo procedūra į B. N. žemę vyko pakartotinai, anksčiau priimtų aktų panaikinimą teismine tvarka inicijavo pati Alytaus apskrities viršininko administracija, informuodama apie tai prokurorą. Konkrečiu atveju, prokuroras apie ginčijamus aktus nebuvo informuotas nuosavybės teises atkuriančios institucijos iniciatyva, tai sudaro pagrindą teigti, jog nustatytos aplinkybės apsunkino prokuroro galimybę kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo.
Reikalavimas panaikinti Alytaus apskrities viršininko 2007m. gegužės 31 d. įsakymą Nr. 11-Ž-1273 teismui buvo pateiktas 2010-07-01, t. y. 2010-06-10 teismo posėdžio metu išaiškinus šią teisę bei nustačius vieno mėnesio terminą šia teise pasinaudoti (I t., b. l. 171-172, 177). ABTĮ 65 straipsnis nustato, kad procesiniai veiksmai atliekami per įstatymų nustatytus terminus. Tais atvejais, kaip procesinių terminų nėra nustatęs įstatymas, juos skiria teismas. Kadangi ABTĮ nenustato patikslinto skundo padavimo termino, pareiškėjo atstovei teismo posėdyje pareiškus, jog ji nori pasinaudoti teise patikslinti savo skundo reikalavimus, teismas nustatė konkrečią data apibrėžtą patikslinto skundo padavimo terminą. Teisėjų kolegija pažymi, kad nustatymas pareiškėjui termino patikslintam skundui pateikti yra tik šio procesinio veiksmo atlikimo terminas, kuris neturi nieko bendra su skundų (prašymų) padavimo administraciniam teismui terminu (ABTĮ 33 str.). Teikdamas patikslintą skundą pareiškėjas turi vadovautis skundų padavimo administraciniam teismui terminais, o jei juos praleido dėl svarbių priežasčių, kartu su patikslintu skundu turi teikti prašymą ir įrodymus dėl termino atnaujinimo. Aptartų aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog pareiškėjas praleido terminą Alytaus apskrities viršininko 2007m. gegužės 31 d. įsakymui Nr. 11-Ž-1273 ginčyti.
Pareiškėjas patikslintame prašyme reiškia prašymą atnaujinti terminą prašymui dėl minėto įsakymo panaikinimo paduoti. Nurodė, kad teikiant pirminį prašymą pareiškėjas prašė panaikinti tik atsakovo sprendimą, kadangi buvo vadovautasi tais motyvais, jog būtent apskrities sprendimas sukelia realias pasekmes atkuriant nuosavybės teises asmenims, apskrities viršininko įsakymai nuosavybės atkūrimo procedūroje yra tik paruošiamieji dokumentai, todėl dėl šių priežasčių ir buvo ginčijamas tik atsakovo sprendimas.
Atsižvelgiant į tai, kad argumentai dėl ginčijamo administracinio akto neteisėtumo ir nepagrįstumo iš esmės buvo išdėstyti prokuroro pradiniame prašyme dėl 2007 m. gegužės 31 d. Alytaus apskrities viršininko administracijos sprendimo Nr. 11-1867 panaikinimo (t.1. b. l. 5-6), tik nebuvo suformuluotas reikalavimas, be to, įvertinant tai, kad įsakymas yra vėlesnio, administracinio-procedūrinio pobūdžio administracinis aktas, atsiradęs kaip Sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo (LR Nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamą turto atkūrimo įstatymo 18-19 str.) pasekmė, byloje nenustačius, kad prokuroras būtų piktnaudžiavęs savo procesinėmis teisėmis bei sąmoningai nereiškęs tokio reikalavimo anksčiau, terminas Alytaus apskrities viršininko 2007m. gegužės 31 d. įsakymui Nr. 11-Ž-1273 ginčyti atnaujintinas (ABTĮ 34 str. 1 d.). Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr.A 525-18/2010) ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-559/2006 ir 2010 m. vasario 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2010) laikosi pozicijos, kad sprendimo dėl nuosavybės teisės atkūrimo teisėtumas gali būti kvestionuojamas net ir neginčijant apskrities viršininko administracijos atliktų nuosavybės teisių atkūrimo administracinių-procedūrinių veiksmų.
Nagrinėjant šią administracinę bylą nustatyta, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pagal Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro, siekusio apginti viešąjį interesą, prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje dėl turinčių juridinę reikšmę faktų nustatymo, kurių pagrindu buvo priimti ginčijami administraciniai aktai, 2008 m. liepos 8 d. nutartimi atnaujino procesą ir perdavė bylą nagrinėti Alytaus rajono apylinkės teismui. Proceso atnaujinimą civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2008 motyvavo tuo, kad byloje buvo padaryta aiški teisės taikymo klaida (CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas) dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo normų, nustatančių, kas gali būti turto savininkas, ir dėl normų, nustatančių turto nacionalizacijos momentą, netinkamo aiškinimo ir taikymo bei dėl faktų, neturinčių juridinės reikšmės, nustatymo.
Atnaujinus procesą byloje, Alytaus rajono apylinkės teismas 2008 m. gruodžio 11 d. sprendimu pakeitė Alytaus rajono apylinkės teismo 2006 m. liepos 5 d. sprendimą ir nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo motina po savo vyro mirties priėmė jo palikimą faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, atstovaujamos Alytaus rajono apylinkės prokuratūros, apeliacinį skundą, 2009 m. gruodžio 9 d. sprendimu skundą tenkino, panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmė naują sprendimą: panaikino Alytaus rajono apylinkės teismo 2006 m. liepos 5 d. sprendimą ir atmetė pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartimi (civ. byla Nr. 3K-3-259/2010) Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 9 d. sprendimas paliktas nepakeistas.
Taigi, 2006m. liepos 5 d. Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimas civ. byloje Nr. 2-2014-59/2006, kurio pagrindu buvo priimti ginčijami administraciniai aktai, teismine tvarka prokuroro iniciatyva buvo panaikintas, teisinis pagrindas, kuriuo rėmėsi Z. J. nuosavybei atkurti, yra išnykęs. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. birželio 7 d. nutartimi konstatavo, jog pasibaigus A. N. pirmajai santuokai (santuoka baigėsi, mirus B. N.) ir jai ištekėjus antrąjį kartą, pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnį A. N. nebegalėjo pretenduoti į B. N. priklausiusį turtą, nes santuokos pasibaigimas reiškė, kad baigėsi turtiniai ir asmeniniai neturtiniai sutuoktinių tarpusavio santykiai, turtinės ir asmeninės neturtinės jų teisės ir pareigos, t. y. A. N., ištekėjusi už kito vyro, neturėjo reikalavimo teisės atkurti nuosavybės teisę į B. N. turėtą žemės sklypą, o Z. J. nebuvo tinkamas pretendentas atkurti nuosavybės teises pagal 1997 m. liepos 1 d. Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 2-5 punktus. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyta, jog nuosavybės teisių atkūrimas konkrečiu atveju vyko pažeidžiant Nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojančius teisės aktus, ginčijamais administraciniais aktais nuosavybė buvo atkurta neturinčiam teisės į nuosavybės teisių atkūrimą subjektui, tai sudaro pagrindą teigti, jog buvo pažeistas viešasis interesas ir jo apgynimas galimas, ginčijamus aktus panaikinus.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, Alytaus apskrities viršininko administracijos 2007m. gegužės 31 d. įsakymas Nr. 11-Ž-1273 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Alytaus mieste“ ir 2007 m. gegužės 31 d. Alytaus apskrities viršininko administracijos sprendimas Nr. 11-1867, kaip neteisėti ir pažeidžiantys viešąjį interesą, naikintini (ABTĮ 89 str. 1 p., 2d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 d. 2 p., teisėjų kolegija
nusprendžia:
Alytaus rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro prašymą patenkinti.
Atnaujinti terminą Alytaus apskrities viršininko administracijos 2007m. gegužės 31 d. įsakymui Nr. 11-Ž-1273 ginčyti.
Panaikinti 2007 m. gegužės 31 d. Alytaus apskrities viršininko administracijos sprendimą Nr. 11-1867 ir 2007m. gegužės 31 d.Alytaus apskrities viršininko įsakymą Nr. 11-Ž-1273 „Dėl nuosavybės teisių į žemę Alytaus mieste atkūrimo“.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.