Panevėžio apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, lietuvio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), dirbančio UAB „S.“ direktoriumi, aukštesniojo išsilavinimo, vedusio, neteisto, administracine tvarka bausto, administracinio nusižengimo bylą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

UAB „S." (toliau – bendrovės) vadovas V. J., žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį, jog įmonė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką VMI, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, kadangi laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2017 m. vasario 1 d., bendrovė disponavo didelėmis piniginėmis lėšomis – gauta 21 257,30 Eur pajamų, ir ši suma turėjo būti panaudota atsiskaitymui su VMI, tačiau minėtu laikotarpiu įmonės mokestinė nepriemoka VMI išaugo nuo 10 947,36 Eur iki 19 884,14 Eur, tuo tarpu gautos lėšos buvo panaudotos kitu tikslu, o būtent:

2016 m. liepos mėnesį buvo mokėta kreditoriams: UAB „D." - 233,43 Eur, UAB „M." - 136,84 Eur, UAB „A." - 856,10 Eur, UAB „L.“ – 22,78 Eur, AB „V.“ – 15,29 Eur, išmokėtas darbo užmokestis – 1 643,91 Eur.2016 m. rugpjūčio mėnesį buvo mokėta kreditoriams: UAB „D." - 196,65 Eur, UAB „A." - 1 100,20 Eur, Lipeikio įmonei „E.“ – 280,00 Eur ir kt., išmokėtas darbo užmokestis - 1 279,97 Eur. 2016 m. rugsėjo mėnesį buvo mokėta kreditoriams: UAB „D." – 242,65 Eur, UAB „A. " – 832,83 Eur ir kt., išmokėtas darbo užmokestis – 1 495,19 Eur.2016 m. spalio mėnesį buvo mokėta kreditoriams: UAB „D." – 245,75 Eur, UAB „A. " – 1 007,45 Eur ir kt., išmokėtas darbo užmokestis – 1 223,56 Eur.2016 m. lapkričio mėnesį buvo mokėta kreditoriams: UAB „D." - 271,93 Eur, UAB „A." – 724,76 Eur, UAB „B.“ – 118,91 Eur ir kt., išmokėtas darbo užmokestis – 991,15 Eur. 2016 m. gruodžio mėnesį buvo mokėta kreditoriams: UAB „D." - 423,39 Eur, UAB „A." – 589,58 Eur, UAB „B.“ – 228,74 Eur, UAB „O.“ – 294,00 Eur, UAB „A.“ – 499,99 Eur ir kt., išmokėtas darbo užmokestis - 1 219,54 Eur. 2016 m. sausio mėnesį buvo mokėta kreditoriams: UAB „D." – 323,47 Eur, UAB „A." – 852,09 Eur ir kt., išmokėtas darbo užmokestis – 1 165,67 Eur.

Tokiais savo veiksmais bendrovės vadovas V. J. pažeidė kreditoriaus VMI interesus, nesilaikė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo ir padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.

VMI atstovė K. L. teismo posėdžio metu parodė, kad V. J. yra sumažinęs VMI prašomą priteistą sumą žalai atlyginti ir šiuo metu bendrovės įsiskolinimas VMI sudaro 6 134,02 Eur sumą. Teismo prašo atsižvelgti į tai, kad bendrovės vadovas dėjo visas pastangas iki šiol sumažinti įsiskolinimą VMI, todėl teismo prašo skirti jam minimalią įstatymo numatytą baudą už padarytą administracinį nusižengimą.

V. J. kaltė, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta jo paties parodymais, duotais teismo posėdžio metu, kuriais jis pripažįsta savo kaltę dėl padaryto administracinio nusižengimo, VMI atstovės K. L. paaiškinimais ir rašytiniais įrodymais: VMI 2017 m. kovo mėn. operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (23.30-08) FR1042 (b. l. 8-11), UAB „S.“ mokestinės nepriemokos balansų kopijomis (b. l. 12-45), UAB „S.“ kasos išrašų ir AB SEB banko sąskaitos išrašų kopijomis (b. l. 48-66) ir kitais byloje esančiais dokumentais.

Motyvuojamoji dalis

ANK 120 straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę už kreditorinių teisių pažeidimą, tarp jų už kreditorinių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, tuo tarpu CK 6.930¹ straipsnis nustato atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Pagal šio straipsnio 1-ąją dalį – skolininkas fizinis arba juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti nurodyta eile. Fizinis ar juridinis asmuo pirmąja eile privalo atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo atvejais. Antrąja eile atsiskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių. Trečiąja eile privaloma atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, valstybinio socialinio draudimo fondo ir privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus. Tik po to galima vykdyti atsiskaitymus pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti, taip pat pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Įvertinus teisminio nagrinėjimo metu surinktus bei ištirtus įrodymus, teismui nekyla abejonių, jog V. J. pažeidė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies nuostatas, kadangi, kaip matyti iš byloje esančių dokumentų, jis, būdamas UAB „S.“ vadovu ir žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį, jog įmonė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką VMI, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, kadangi laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2017 m. vasario 1 d., bendrovė disponavo didelėmis 21 257,30 Eur piniginėmis lėšomis, kurios turėjo būti panaudotos atsiskaitymui su VMI, tačiau minėtu laikotarpiu įmonės mokestinė nepriemoka VMI išaugo nuo 10 947,36 Eur iki 19 884,14 Eur, tuo tarpu gautos lėšos buvo panaudotos kitu tikslu – atsiskaitymams su kitais kreditoriais, tuo pažeisdamas kreditorių eiliškumą ir VMI, kaip kreditoriaus, teises, kas atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, sudėtį.

V. J. atsakomybę lengvina tai, kad jis pripažino, padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), savo noru atlygino padarytą žalą VMI (ANK 35 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas nuobaudą V. J., teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį ir pavojingumą, į tai, kad asmens atžvilgiu yra dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. V. J. yra neteistas, praeityje ne kartą baustas už įvairius administracinius nusižengimus, susijusius su Kelių eismo taisyklių pažeidimu, tačiau už panašaus pobūdžio administracinių teisės pažeidimų padarymą nėra baustas, neturi neįvykdytų administracinių nuobaudų už kitus pažeidimus, byloje nėra jo asmenybę neigiamai charakterizuojančių duomenų, taip pat tai, kad V. J. kritiškai vertina savo elgesį, dirba. Atsižvelgiant į tai, teismas mano, jog administracinių nuobaudų tikslai bus pasiekti, V. J. skiriant minimalią ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą baudą.

Po teismo posėdžio V. J. pateikė teismui bankinių pavedimų kopijas, iš kurių matyti, kad 2017 m. gegužės 30 d. UAB „S.“ bankiniu pavedimu į VMI sąskaitą sumokėjo už UAB „S.“ 2000 Eur sumą, taip pat 2017 m. birželio 12 d. UAB „G.“ bankiniu pavedimu į VMI sąskaitą sumokėjo už UAB „S.“ 5 200 Eur sumą įmokos kodu 1001 (VMI administruojami deklaruojami mokesčiai ir nuo 2015-07-01 paskirtos baudos už administracinius nusižengimus). Tuo tarpu VMI atstovė K. L. teismo posėdžio metu nurodė ir pagal bylos duomenis matyti, kad UAB „S.“ įsiskolinimas VMI sudaro 6 134,02 Eur sumą šiuo metu. Remiantis tuo, matyti, jog UAB „S.“ įsiskolinimas VMI yra pašalintas, ką patvirtino ir pati VMI 2017 m. birželio 14 d. raštu Nr. 23.4-08 E)-RNA-19216, todėl VMI pareiškime išdėstyto prašymo priteisti atitinkamą sumą atlyginti nuostolius VMI, susidariusius dėl įsiskolinimo VMI nepadengimo laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2017 m. vasario 1 d., nėra pagrindo tenkinti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir ANK 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 675 straipsniu, teismas

nutaria:

V. J. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) baudą.

Išaiškinti, kad paskirta bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB bankas „Swedbank“, banko kodas 73000, mokėjimo pavedime privalomai nurodant administracinio nusižengimo bylos Nr. A6.-494-389/2017 bei įmokos kodą - 1001.

Išaiškinti, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Panevėžio miesto apylinkės teismą.