- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2008-09-11
- Bylos Nr.
- I-3743-244/2008
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rūta Miliuvienė, Liudmila Zaborovska (pran.), Jūra Marija Strumskienė
- Pareiškėjas
- M. T. R.
- Atsakovas
- VĮ Registrų centro
- Trečiasis asmuo
- E. R., VĮ Registrų centrui
- Advokatai
- Rimgaudas Černius
- Kategorijos
- 12.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Liudmilos Zaborovskos, teisėjų Jūros Marijos Strumskienės ir Rūtos Miliuvienės, sekretoriaujant Olgai Uljanovai, dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Rimgaudui Černiui, atsakovo atstovei Rūtai Zinkevičiūtei, viešame teismo posėdyje, išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo M. T. R. skundą atsakovui VĮ Registrų centro Vilniaus filialui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims E. R. ir VĮ Registrų centrui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas skunde (b. l. 3-6) prašo panaikinti VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2008-04-01 sprendimą, VĮ Registrų centro 2008-05-10 sprendimą Nr. 206 ir įpareigoti Nekilnojamojo turto registro tvarkytoją įregistruoti M. T. R. ir E. R. bendrosios jungtinės nuosavybės teisę į rūsio patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Paaiškino, kad VĮ Registrų centro Vilniaus filialas 2008-04-01 sprendimu atsisakė įregistruoti M. T. R. nuosavybės teisę į bendrojo naudojimo (rūsio) patalpas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) statinyje, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, 2007-11-30 sutarties, sudarytos tarp statinyje esančių patalpų savininkų, pagrindu. VĮ Registrų centras 2008-05-10 sprendimu Nr. 206 paliko galioti teritorinio registratoriaus priimtą sprendimą. 2007-11-30 sutartimi statinio patalpų savininkai susitarė dėl nuosavybės teisės į patalpas, kurios buvo atskirtos nuo bendrojo naudojimo patalpų, neregistruotų kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas, t. y. 44,08 kv. m ploto rūsio patalpų. Ši sutartis buvo sudaryta ne dėl visų nekilnojamojo turto daikto suformavimo procedūrų, o tik dėl formalių klausimų, susijusių su daiktinėmis (nuosavybės) teisėmis, nes pats daiktas (patalpa) buvo suformuota daug anksčiau. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas visais atvejais, kai registruojamos nuosavybės teisės į bendrojo naudojimo patalpas, reikalauja pateikti to statinio patalpų savininkų susitarimą dėl jų naujai suformuoto daikto nuosavybės dalies ir toks susitarimas neturi būti tvirtinamas notariškai. LR civilinio kodekso (toliau – CK) 4.80 str. numato, kad jei atskiriama daikto dalis tampa ne visų bendraturčių turtu (nuosavybe), tai bendraturčiai, kurie savininkais neregistruojami, turi teisę reikalauti prarastos turto vertės atlyginimo, įskaitant ir teisę nereikalauti to atlyginimo. Šiuo atveju sutarties šalys susitarė rūsio patalpas registruoti sutuoktinių M. T. R. ir E. R. bendrosios jungtinės nuosavybės teise, o pareiškėjas įsipareigojo kitoms šalims atlyginti jų atsisakytos turto dalies vertę. Sudaryta sutartis yra ne nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą perleidimo sutartis, o sutartis, kuria išsprendžiami naujai suformuoto (atskirto iš bendrosios dalinės nuosavybės) daikto kai kurie suformavimo klausimai. CK tokių sutarčių atskirai nereglamentuoja, todėl susitarimams, kai sprendžiami jungtinėje veikloje naudojamo jau suformuoto nekilnojamojo turto objekto nuosavybės klausimai, notarinė forma nėra privaloma. LR notariato įstatymo 46 ir 51 str. nustato notarui pareigą tvirtinti sandorius dėl nuosavybės teisės perleidimo į nekilnojamąjį daiktą tik tada, kai nustatomas turto savininkas pagal Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo išduotus dokumentus apie registruotas nuosavybės teises. Todėl notaras tvirtina ne sandorius dėl pirminės nuosavybės teisės atsiradimo, o išvestinius sandorius, kai registruota nuosavybės teisė perleidžiama kitiems asmenims.
Atsiliepimas
Atsakovas VĮ Registrų centro Vilniaus filialas atsiliepime į skundą (b. l. 20-22) su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad 2007-11-30 sutartimi pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bendraturčiai perleido bendrosios dalinės nuosavybės teises į bendro naudojimo patalpą pareiškėjui ir jo sutuoktinei E. R.. Šia sutartimi negyvenamosios patalpos, kurios pagal CK 4.82 str. laikytinos bendro naudojimo patalpomis, priklausančiomis šiame straipsnyje nurodytomis proporcijomis pastato bendraturčiams, tampa tik vienų iš pastato bendraturčių – M. T. R. ir E. R. – nuosavybe. Tai, kad sutartimi pasibaigia visų kitų bendraturčių bendroji dalinė nuosavybė negali būti vertinama kitaip nei nuosavybės teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimas. CK nenumato, kad turimų nuosavybės teisių galima būtų atsisakyti, t. y. perleisti jas kurio nors asmens naudai, ir tokį atsisakymą įforminti rašytine sutartimi. Priešingai, CK 1.74 str. nustato, kad daiktinių teisių (šiuo atveju – nuosavybės teisių) į nekilnojamąjį daiktą perleidimo sandoriai turi būti sudaromi notarine forma, kurios šiuo atveju nesilaikė sutartį sudariusios šalys. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 str. reglamentuoja nekilnojamųjų daiktų formavimo būdus ir procedūras. Teisė spręsti nekilnojamųjų daiktų suformavimo klausimus pastato bendraturčiams nėra suteikta. Be to, anksčiau minėtos rūsio patalpos buvo suformuotos iki sutarties pasirašymo, to neginčija ir pareiškėjas, todėl argumentai, kad sutartimi buvo sprendžiami minėtų patalpų suformavimo klausimai, yra atmestini. Nesant įregistruotų nuosavybės teisių pastato bendraturčiai galėtų sudaryti nuosavybės teisių perleidimo sandorį arba, paviešinus bendrosios dalinės nuosavybės teises Nekilnojamojo turto registre, perleisti jas pasirinkta sandorių dėl nekilnojamųjų daiktų ir daiktinių teisių į juos perleidimo rūšimi. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 26 str. 3 d. numatyta, kad, išnagrinėjęs prašymą, registratorius gali priimti vieną šių sprendimų: prašymą tenkinti, atmesti ar sprendimo priėmimą atidėti. Nei minėtas įstatymas, nei Nekilnojamojo turto registro nuostatai nenustato, kokiais atvejais prašymas turi būti atmetamas, o kokiais nustatomas terminas šalinti trūkumus. Nagrinėjamu atveju prašymas buvo netenkintas ne tik dėl to, kad nepateikti dokumentai, kad valstybė ar savivaldybė minėtų patalpų nevaldo nuosavybės teisėmis, tačiau ir dėl to, kad pateikta sutartis nepatvirtino prašomų įregistruoti teisių atsiradimo ir nebuvo įforminta privaloma notarine forma, todėl registratorius, nustatęs, kad kartu su prašymu nebuvo pateikti prašomas įregistruoti teises patvirtinantys dokumentai (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 str. 2 d.), pareiškėjo prašymo netenkino.
Tretysis suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centras atsiliepime į skundą (b. l. 34) su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad 44,08 kv. m ploto rūsio patalpa 18-2 buvo inventorizuota dar 1968 m. ir jokie nekilnojamojo daikto formavimo veiksmai iki šios dienos nebuvo atliekami. Rūsio patalpa, remiantis CK nuostatomis, yra pastato bendro naudojimo patalpa ir bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso statinio butų ir kitų patalpų bendraturčiams. Tai, kad 2007-11-30 sutartimi yra susitariama dėl nuosavybės teisių perleidimo į rūsio patalpą, patvirtina ir sutarties 1 punktas, kuriame nurodoma, kad sutarties tikslas yra šalims susitarti, kieno nuosavybėn ir kokiomis sąlygomis atitenka rūsys. Atsižvelgiant į tai, kad į visą patalpą, kurioje nebuvo atliekami pertvarkymo ar formavimo veiksmai ir kuri pagal įstatymą priklauso pastato butų ir kitų patalpų bendraturčiams, 2007-11-30 sutarties pagrindu yra prašoma įregistruoti tik vieno iš bendraturčių nuosavybės teises, darytina išvada, kad 2007-11-30 sutartis yra daiktinių teisių perleidimo sutartis, kuri neatitinka CK 1.74 str. nustatytos notarinės formos, ir jos pagrindu negali būti atliekama M. T. R. nuosavybės teisių registracija.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Pareiškėjas kreipėsi į VĮ Registrų centro Vilniaus filialą ir pateikė prašymą įregistruoti nuosavybės teises į 44,08 kv. m ploto negyvenamą patalpą (rūsį), esančią gyvenamajame name lA2p, (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Su prašymu pareiškėjas pateikė gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų 2007-10-30 sudarytą sutartį dėl rūsio priklausomumo. Teritorinis registratorius 2008-04-01 sprendimu pateikto prašymo netenkino, nes pateikta sutartis nepatvirtina nuosavybės teisių į prašomą įregistruoti patalpą atsiradimo. Be to, turi būti pateikti dokumentai, patvirtinantys, jog VĮ Valstybės turto fondas ir Vilniaus miesto savivaldybė neturi jokių daiktinių teisių į minėtą patalpą.
Centrinis registratorius 2008-05-10 sprendimu Nr. 206 paliko galioti nurodytą teritorinio registratoriaus sprendimą.
Rūsio patalpa yra pastato bendro naudojimo patalpa ir pagal CK 4.82 str. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso visiems pastato butų ir kitų patalpų bendraturčiams. Pareiškėjas M. T. R. 2007-10-30 sutarties pagrindu prašo visą rūsio patalpą įregistruoti jo vardu ir skunde nurodė, kad šiuo atveju sutarties šalys susitarė ne dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimo, o dėl nekilnojamojo daikto suformavimo šalių sąskaita ir M.T. R. vardu. Šis pareiškėjo teiginys yra nepagrįstas.
Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 str. yra nurodyti nekilnojamųjų daiktų formavimo būdai ir nustatyta, kad statiniai yra formuojami Statybos įstatymo nustatyta tvarka. Byloje nustatyta, kad 1968 m. atliktos pastato lA2p inventorizacijos metu patalpa 18-2 buvo inventorizuota kaip 44,08 kv. m ploto rūsio patalpa, tokia ji kadastrinių matavimų byloje yra užfiksuota šiuo metu, tokia pat 44,08 kv. m ploto patalpa yra įregistruota Nekilnojamojo turto registro įraše Nr. 10/400200 ir būtent į tokią pačią patalpą savo nuosavybės teises siekia įregistruoti pareiškėjas, todėl teigti, kad pateikta 2007-10-30 sutartis, neatliekant jokių statybos darbų, gali būti pagrindas suformuoti įregistruotą nekilnojamąjį daiktą, nėra pagrindo.
Pareiškėjas grindžia apskųstų sprendimų neteisėtumą ir nepagrįstumą tuo, kad registratoriai neteisingai įvertino 2007-11-30 sutarties dalyką, be pagrindo nurodė, jog tokia sutartis privalėjo būti sudaroma notarine forma. Skunde nurodoma, kad registratorius turėjo atidėti sprendimo dėl pareiškėjo pateikto prašymo priėmimą ir nustatyti terminą pateikti papildomus dokumentus, kuriuos pareiškėjas pateikia teismui kartu su skundu.
Iš 2007-10-30 sutarties nuostatų matyti, kad ši sutartis yra ne nekilnojamojo turto objekto suformavimo sutartis, bet daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimo sutartis. Sutarties 1 punkte nurodoma, kad sutarties tikslas - šalims susitarti tarpusavyje kieno nuosavybėn ir kokiomis sąlygomis atitenka rūsys, 3 punkte nurodoma, kad rūsys atitenka M. R. ir E. R. bendrosios jungtinės nuosavybės teise, o 4 punkte nurodyta, kad visos kitos šalys atsisako joms tenkančios rūsio dalies M. R. ir E. R. naudai mainais į pareiškėjo įsipareigojimus, kurie aptariami atskirose sutartyse. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad 2007-10-30 sutartis yra daiktinių teisių perleidimo sutartis, pagal kurią rūsio patalpos bendraturčiai pareiškėjui M. T. R. perleidžia bendrosios dalinės nuosavybės teises į rūsio patalpą.
CK 1.74 str. numato, kad daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimo sandoriai turi būti sudaromi notarine forma, tuo tarpu pateikta 2007-10-30 sutartis yra sudaryta paprasta rašytine forma, todėl ji negali būti pareiškėjo nuosavybės teisių į visą rūsio patalpą atsiradimo pagrindas, nes neatitinka įstatymo nustatytos formos reikalavimų. Tai, kad sutartimi pasibaigia visų kitų bendraturčių bendroji dalinė nuosavybė negali būti vertinama kitaip nei nuosavybės teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimas. CK nenumato, jog turimų nuosavybės teisių galima būtų atsisakyti, t. y. perleisti jas kokio nors asmens naudai ir tokį atsisakymą įforminti rašytine sutartimi. Priešingai, CK 1.74 str. nustato, kad daiktinių teisių (šiuo atveju - nuosavybės teisių) į nekilnojamąjį daiktą perleidimo sandoriai turi būti sudaromi notarine forma, kurios nesilaikė sutartį sudariusios šalys. Teritorinis registratorius, nustatęs, kad pateikto registravimui dokumento forma neatitinka įstatymų nustatytos formos (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 str. 3 p.), neturėjo teisinio pagrindo tenkinti pateikto prašymo, todėl 2008-04-01 sprendimu pagrįstai atsisakė įregistruoti nuosavybės teises Nekilnojamojo turto registre.
Atmestini pareiškėjo skundo argumentai, kad sutartimi išspręsti kai kurie daikto suformavimo klausimai. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 str. reglamentuoja nekilnojamųjų daiktų formavimo būdus, procedūras. Teisės aktai nustato, kokių subjektų kompetencija yra sprendimų dėl nekilnojamųjų daiktų suformavimo priėmimas. Teisė spręsti nekilnojamųjų daiktų suformavimo klausimus pastato bendraturčiams nėra suteikta. Be to, anksčiau nurodytos rūsio patalpos buvo suformuotos iki sutarties pasirašymo. To neginčija pats pareiškėjas skunde tvirtindamas, jog pati patalpa buvo suformuota daug anksčiau, todėl skundo argumentai, jog sutartimi buvo sprendžiami minėtų patalpų suformavimo klausimai, yra atmestini, nes neatitinka faktinių aplinkybių, sutarties nuostatų bei teisės aktų.
Nepagrįstas ir pareiškėjo skundo motyvas, kad notaras negalėtų tokio sandorio patvirtinti, nes tai nepaneigia imperatyvios CK 1.74 str. normos dėl privalomos notarinės sandorio formos sandoriams dėl nuosavybės teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimo.
Pareiškėjas nurodė, kad filialas turėjo sprendimo dėl M. T. R. prašymo priėmimą atidėti ir nustatyti terminą pašalinti aplinkybes, trukdančias įregistruoti teises. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 26 str. 3 d. numatyta, kad išnagrinėjęs prašymą, registratorius gali priimti vieną iš šių sprendimų: prašymą tenkinti, atmesti ar sprendimo priėmimą atidėti. Nei minėtas įstatymas, nei Nekilnojamojo turto registro nuostatai nenustato, kokiais atvejais prašymas turi būti atmetamas, o kokiais nustatomas terminas šalinti trukumus. Nagrinėjamu atveju prašymas buvo netenkintas ne tik dėl to, kad nepateikti dokumentai, kad valstybė ar savivaldybė minėtų patalpų nevaldo nuosavybės teisėmis, tačiau ir dėl to, kad pateikta sutartis nepatvirtino prašomų įregistruoti teisių atsiradimo, nebuvo įforminta privaloma notarine forma, todėl registratorius, nustatęs, kad kartu su prašymu nebuvo pateikti prašomas įregistruoti teises patvirtinantys dokumentai (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 str. 2 d.), pareiškėjo prašymo netenkino pagrįstai.
Teismas nevertina kartu su skundu teismui pateiktų naujų papildomų įrodymų, nes atsakovas, priimdamas skundžiamą 2008-04-01 sprendimą jų neturėjo, todėl nevertino. Pareiškėjas gali šiuos dokumentus kartu su prašymu pateikti registratoriui ir dėl pateikto prašymo bus priimtas atskiras registratoriaus sprendimas, kuris gali būti skundžiamas teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais.
Remiantis išdėstytais motyvais, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (LR ABTĮ 88 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str.,
nusprendė:
pareiškėjo M. T. R. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.