Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui I. P., jo atstovui advokatui Tomui Meidui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje I. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 4 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. P. 2016 m. birželio 22 d., apie 22.50 val., Vilniuje, Ozo g., vairavo automobilį Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neblaivus, kai nustatytas vidutinis (1,7 promilių, pritaikius paklaidą) neblaivumo laipsnis. Šiais veiksmais I. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punktą ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 4 dalyje.

Teismo posėdyje I. P. pripažino kaltę dėl jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo ir paaiškino, kad buvo svečiuose, kai jo žmoną ištiko priepuolis. Bandė iškviesti taksi, tačiau jie pasakė, kad atvažiuos tik po 40 minučių. Priepuolis greitai įvyksta – per 25 minutes. Jei vaistai nepadeda, antras etapas yra injekcija. Jei ji nepadeda, tenka kviesti greitąją ir statyti lašelinę. Paskambinus greitajai, dispečeris pasakė, kad bus po 20 minučių, klausė, kas, kur ir kada, ar verta išvis greitąją kviesti. Žmona supanikavo, reikėjo greitai vežti ją į ligoninę, nepaisant būsenos. Jie sėdo į automobilį ir išvažiavo, o po maždaug 800 metrų juos sustabdė pareigūnai, paėmė teises. Kai pareigūnai viską pamatė, patys iškvietė greitąją pagalbą, ji atvažiavo po 15-20 minučių. Supranta, kad pasielgė neteisingai, bet tokia buvo padėtis, kad reikėjo kažką pačiam daryti, o ne laukti pagalbos. Šis įvykis buvo birželio 22 d., pareigūnai sustabdė apie 22.45 val. Svečiuose vartojo alkoholinius gėrimus. Priepuoliai sutuoktinei atsitinka netikėtai, gydytojai negali pasakyti, dėl ko jie nutinka. Blaivių asmenų toje kompanijoje nebuvo. Svečiuose buvo Musninkų gatvėje, Šeškinėje, o važiavo į Santariškes. Žinojo, kur reikia važiuoti, kadangi ten ne kartą buvo. Anksčiau, kai atvažiuodavo greitoji, važiuodavo su savo automobiliu iš paskos, kad kartu nuvažiuotų į ligoninę. Tuo metu kitokių išeičių nesugalvojo. Supranta, kad rizikuoja kitų asmenų gyvybe, bet stengėsi važiuoti keliu negreitai, laikantis Kelių eismo taisyklių. Gailisi dėl viso šito.

Apklausiama teisme liudytoja N. P. parodė, kad yra I. P. sutuoktinė. Paaiškino, kad buvo su vyru svečiuose. Labai greitai prasidėjo priepuolis, uždusimas. Greitoji pagalba labai problematiška, ją sunku iškviesti, reikia laukti 30-40 minučių. Reikėjo aiškinti, kaip ji dūsta, kaip medikamentus vartoja. Tam nebuvo jėgų, nusprendė taksi iškviesti, pasakė, kad reiks laukti 40 minučių. Išeities nebuvo, nebuvo kuo kvėpuoti, ištino veidas, tad nusprendė nuvažiuoti tokiu būdu į ligoninę. Priepuoliai dažnai vyksta ir visai netikėtai. Kai pareigūnai juos sustabdė, teko pačiai leistis vaistus antisanitarinėmis sąlygomis. Pareigūnai negalėjo labai greitai iškviesti greitosios ar taksi. Jie matė, kad ji kvėpuoti negali, tai buvo uždusimas, kosėjo. Į įvykio vietą greitąją iškvietė pareigūnai. Bandė taksi kviesti, sakė, kad reiks 40 minučių laukti, o per tiek laiko ji galėjo uždusti. Jei būtų buvusi tokia galimybė, kad kas kitas nuvežtų, jos sutuoktinis nebūtų vežęs. Turi du suaugusius vaikus, jie gyvena Anglijoje. Jei kažkas atsitinka, gali padėti tik vyras. Tai buvo birželio mėnesį, tamsu buvo. Prasidėjo kosėjimas, perštėjimas. Atsinešė tabletę, bet tai nepadėjo, nes maža dozė buvo. Tada išgėrė stipresnę dozę, nepraėjo uždusimas. Tada važiavo į ligoninę. Reikia greit suktis, todėl iš karto ir važiavo. Greitajai skambino jų draugė A. G..

Apklausiama teisme liudytoja A. R. (buvusi pavardė – G.) parodė, kad pas juos į svečius atvažiavo N. su I.. Šiek tiek pasėdėjo, išgėrė, nes ilgai nesimatė. Paskui N. pasidarė bloga, o kai jai bloga, ji pradeda kosėti, tada dusti, tinsta veidas. Jie labai išsigando, nežinojo, ką daryti, ar kviesti greitąją, nes ilgai važiuoja, nes, kol paskambini į 112, tada klausia, kas atsitinka, tada, kol perjungia su gydytojais, paaiškinama, kas vyksta, tad nusprendė kviesti taksi, bet taksi pasakė, kad jie važiuos ilgai. Tada I. griebė N. į automobilį ir nuvažiavo į ligoninę. Jie atvažiavo vakare, jau labiau į vakarą, pasėdėjo kelias valandas ir tada N. pasidarė bloga. Niekas neskambino greitajai, nes kol paskambini greitajai, kol paaiškini, kas vyksta, greičiau skambinti taksi. Nebuvo blaivių asmenų, kurie galėjo nuvežti į ligoninę, kiti neturėjo teisių. Visi labai išsigando, nes N. prasidėjo dusulys, greitai pradėjo tinti veidas ir visi pradėjo panikuoti, nežinojo, ką daryti, buvo pasimetę. I. nenorėjo važiuoti, bet nebuvo kitos išeities.

Apklausiamas teisme liudytojas E. C. parodė, kad patruliuodamas važiavo Ozo gatve, kai priešpriešais netikėtai prieš tarnybinį automobilį apsisuko juodas „Mercedes“, nes jam (E. C.) važiuojant leistinu greičiu teko staigiai stabdyti. Tuo momentu, kai automobilis apsisuko, priartėjo iš šono iš vairuotojo pusės antra eismo juosta ir šiek tiek pasižiūrėjo į vairuotoją, kuris nereagavo, žiūrėjo į priekį, o šalia vairuotojo sėdėjo moteris. Sustabdžius automobilį, priėjus prie vairuotojo ir paprašius dokumento, vizualiai matėsi, kad vairuotojas pagal veido išraišką ir žvilgsnį neblaivus. Kai pradėjo su juo bendrauti, jautėsi alkoholio kvapas, sklindantis nuo jo. Asmenį išprašė iš automobilio, davė alkotesterį, nustatė neblaivumo laipsnį. Paklausė vairuotojo, kodėl jis taip apsisuko. Vairuotojas paaiškino, kad jų nematė. Paklausė vairuotojo, ar jis gerai padarė, kad vairuoja neblaivus. Šis atsakė, kad visą gyvenimą taip važinėja, nepažeidinėja Kelių eismo taisyklių, laikosi nustatyto greičio, nepaisant to, ar būna girtas. Visą laiką moteris sėdėjo automobilyje, sakė, kad policija neturi kuo užsiimti, geriau gaudytų nusikaltėlius, o ne stabdytų žmones, kurie važiuoja namo. Baigiant surašyti protokolą, moteris pradėjo skųstis skausmais, širdimi, negerai jai pasidarė, todėl jie iškvietė greitąją. Greitoji atvažiavo, apžiūrėjo ją. Nepamena, ar moteris liko, ar ją išsivežė. Vėliau vairuotojo prašymu iškvietė iš taksi firmos vairuotoją, kuris su automobilio savininku išvažiavo namo. Vairuotojas dar sakė, kad kažkas iš pažįstamų buvo atskridę iš kažkur, jie buvo svečiuose ir dabar važiuoja namo. Vairuotojas neneigė alkoholio vartojimo fakto. Vairuotojas niekur neskubėjo, tiesiog aiškino, kad važiuoja namo. Sakė, kad iš svečių važiuoja. Nusiskundimų iš moters irgi nebuvo, ji sėdėjo priekinėje sėdynėje. Nebuvo iki to momento, kai baiginėjo surašyti protokolą. Buvo praėjęs geras pusvalandis po sustabdymo. Moteriai krūtinės ląstoje skaudėjo, kvėpuoti buvo sunku. Iš karto iškvietė per raciją greitąją. Vairuotojo į tarnybinį automobilį nekvietė, buvo prie automobilio. Jie prašė, kad vairuotojas išliptų iš automobilio, vizualiai pažiūrėjo į jo eiseną. Bendravo, tikrino dokumentus, gal po kokių 10 minučių patikrino jį alkotesteriu. Asmuo nesipriešino, nesiginčijo, tik aiškino, kad važinėja taip ir važinės, kad didelės problemos tame nemato. Vairuotojas nesakė, kad skuba ir veža į ligoninę asmenį. Ligoninės apskritai neminėjo.

ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, be kita ko, numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonės vairavimą, vairuotojui esant neblaiviam, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 promilės iki 2,5 promilės) neblaivumo laipsnis. I. P. kaltę padarius ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, be jo paties prisipažinimo, patvirtina ir byloje esantys įrodymai. Iš I. P. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad jame užfiksuotos visos esminės padaryto administracinio teisės pažeidimo aplinkybės ir asmens pasiaiškinimas, jog labai gailisi dėl padaryto pažeidimo, kad buvo neblaivus, prašo griežtai jo nebausti, nes prisipažįsta kaltu, važiavo iš gimtadienio (b. l. 3). Policijos pareigūno E. C. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2016 m. birželio 22 d., apie 22.50 val., Vilniuje, Ozo g., pastebėtas pavojingai manevruojantis automobilis Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilį vairavo I. P., nuo kurio sklido alkoholio kvapas, asmens kalba buvo nerišli, nustatytas 1,73 promilių neblaivumas (b. l. 5). Byloje esanti alkotesterio pažyma patvirtina, kad asmens neblaivumo laipsnis buvo 1,73 promilės (b. l. 7). Įvertinęs alkotesterio patikros sertifikate nurodytą paklaidą administracinėn atsakomybės traukiamo asmens naudai, teismas nustato, kad I. P. neblaivumo laipsnis buvo 1,7 promilės (b. l. 6). Minėti įrodymai patvirtina, kad I. P. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis, šiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punktą, todėl jo padarytas pažeidimas teisingai kvalifikuotas pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį.

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį (pažeidimas kelia pavojų transporto eismo saugumui, kitų žmonių sveikatai ir gyvybei), į I. P. asmenybę (dirbantis, darbdavio teigiamai charakterizuojamas, administracine tvarka baustas tik 1 kartą ir tai 2005 m.). I. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs administracinį teisės pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, I. P. skirtinos ATPK 126 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatytos administracinės nuobaudos (bauda ir specialiosios teisės atėmimas), nustatant jų minimalų dydį (ATPK 30, 30² straipsniai).

Teismas pažymi, kad aplinkybių, dėl kurių minėto straipsnio sankcijoje numatytų nuobaudų paskyrimas akivaizdžiai prieštarautų teisingumo ir protingumo principams, nenustatyta. Teismui pateikti N. P. medicininiai dokumentai, greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelė ir teismo medicinos gydytojo-eksperto dr. P. P. išvada nesudaro pagrindo abejoti, kad I. P. sutuoktinė serga reta gyvybei pavojinga liga – angioedema ir šiai būklei pablogėjus jai būtina skubi pagalba, nes dėl liežuvio ir gerklės ištinimo galimas uždusimas (b. l. 22-25, 27-30). Kita vertus, I. P. šioje byloje užimta pozicija, kad jis buvo priverstas vairuoti automobilį neblaivus, nes jam su sutuoktine būnant svečiuose sutuoktinei dėl priepuolio prireikė skubios medicininės pagalbos, nepasitvirtino. Visų pirma, pats I. P. ir jo sutuoktinė teismo posėdyje nurodė, kad, įvykus priepuoliui, buvo bandyta kviesti greitąją pagalbą ir ją kvietė jų pažįstama A. R., tačiau ši liudytoja teismo posėdyje to nepatvirtino, nurodydama tik tai, kad buvo bandyta iškviesti taksi. Antra, aplinkybę, kad N. P. būklė pablogėjo dar jai su sutuoktiniu būnant svečiuose, paneigia paties I. P. pasiaiškinimas administracinio teisės pažeidimo protokole, kuris buvo surašytas sustabdžius jo vairuojamą automobilį. Šiame pasiaiškinime I. P. neužsiminė apie tai, kad jis skuba pristatyti savo sutuoktinę, kurią ištiko priepuolis, į ligoninę. Be to, teisme apklaustas policijos pareigūnas E. C. patvirtino, kad, sustabdžius I. P. vairuojamą automobilį, vairuotojas nesakė, kad kažkur skuba ir kad jo sutuoktinei, kuri sėdėjo keleivio priekinėje sėdinėje, reikalinga skubi medicininė pagalba. Pasak liudytojo, keleivei prireikė medicininės pagalbos žymiai vėliau, t. y. jau baigiant pildyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, dėl to ir buvo iškviesta greitoji medicininė pagalba. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad I. P. nagrinėjamu atveju nebuvo dėl sutuoktinės priepuolio priverstas, kaip jis teigė teismo posėdyje, vairuoti automobilį būdamas neblaivus, todėl tai nesudaro pagrindo taikyti jam ATPK 30¹ straipsnio nuostatų.

Pagrindo švelninti sankcijoje numatytas minimalias nuobaudas nesudaro ir aplinkybė, kad dėl I. P. sutuoktinės ligos jam būtina teisė vairuoti transporto priemones, nes priešingu atveju gali nukentėti N. P. teisėti interesai. Teismo vertinimu, tai nėra ypatingos ir išimtinės aplinkybės, sudarančios pagrindą taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir teisę vairuoti transporto priemones I. P. atimti mažesniam nei įstatymo numatytam terminui arba jos visai neatimti. Šiuo atveju teismas atkreipia dėmesį į tai, kad I. P. žinojo, jog teisė vairuoti transporto priemones jam būtina dėl sutuoktinės ligos, tačiau vis tiek automobilį vairavo neblaivus, t. y. buvo abejingas savo lengvabūdiško elgesio pasekmėms. Teismas taip pat atsižvelgia į I. P. nustatytą neblaivumo laipsnį – vidutinį. Pažymėtina ir tai, kad I. P. teisė vairuoti transporto priemones atimama minimaliam įstatymo numatytam šios teisės atėmimo už nurodytą administracinį teisės pažeidimą terminui. I. P. atstovo nurodytos aplinkybės, kad I. P. niekada anksčiau nėra vairavęs automobilio būdamas neblaivus, pašaliniai žmonės nenukentėjo, turtas nebuvo apgadintas, gailisi, supranta savo pažeidimo pavojingumą, nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, taip pat nesudaro pagrindą taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, o yra reikšmingos parenkant administracinę nuobaudą sankcijos ribose.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

I. P. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 4 dalyje, ir paskirti jam 579 (penkių šimtų septyniasdešimt devynių) Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams.

Išaiškinti, kad baudą patrauktas administracinėn atsakomybėn asmuo turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001, mokėjimo pavedime nurodant pažeidimo identifikavimo kodą (ROIK) – 16059054508. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstinai.

Išaiškinti, kad paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.