Panevėžio apygardos teismo nutartis

2013-11-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-926-185/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-11-12
Bylos Nr.
1S-926-185/2013
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Pranas Šimkus
Advokatai
Romanas Bareika, Jonas Ramanauskas
Kategorijos
  • 2.5.19pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėjas Gintautas Būga Bylos Nr. 1S-926-185/2013
Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19.
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S2013 m. lapkričio 12 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Pranas Šimkus, sekretoriaujant Ritai Padvilikienei,

dalyvaujant prokurorui Sauliui Daunoravičiui,

teismo posėdyje išnagrinėjęs įtariamojo O. B. gynėjo advokato Romano Bareikos skundą dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2013-10-24 nutarties, kuria advokatas R. Bareika nušalintas nuo O. B. gynimo ikiteisminiame tyrime,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Visagino miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 24 d. nutartimi tenkintas Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prašymas nušalinti advokatą Romaną Bareiką nuo O. B. atstovavimo baudžiamojoje byloje, nes jo atstovavimas O. B. pažeistų įtariamojo A. Z. šioje baudžiamojoje byloje teisę į tinkamą gynybą. Tokį sprendimą teismas motyvavo tuo, kad advokatas Romanas Bareika, dalyvaudamas įtariamojo A. Z., kurio gynybos interesai aiškiai prieštarauja O. B. interesams, apklausoje, suėmime ir bendraudamas su juo, sužinojo ar galėjo sužinoti A. Z. gynimosi nuo įtarimo konfidencialią informaciją (tikslus, galimybes, priemones ir kt.).

Šalies argumentai

Įtariamojo O. B. gynėjas advokatas Romanas Bareika skundu prašo Visagino miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 24 d. nutartį panaikinti. Taip pat prašo nušalinti jį, t.y. advokatą Romaną Bareiką nuo A. Z. gynybos BPK 47 straipsnyje numatytu pagrindu, nes jo gynybos interesams jis neturės jokių galimybių pakenkti. Jo manymu, teismas prokuroro prašymą išnagrinėjo ir patenkino formaliu pagrindu, neįsigilinęs į faktines bylos aplinkybes, pažeisdamas įtariamojo O. B. konstitucines ir procesines teises turėti nuo pirmos apklausos jo pasirinktą gynėją.

Gynėjas skunde teigia, kad vyr. tyrėjas Darius Sutrinavičius 2013-07-31 BPK 140 str. 6 d. nustatyta tvarka privalėjo per 24 val. nuo O. B. ir A. Z. sulaikymo ir pristatymo į ikiteisminio tyrimo įstaigą juos apklausti įtariamaisiais, prieš tai atlikęs BPK 187 str. nustatytus veiksmus, bei pasitelkdamas tam gynėjus BPK 50 str. 1 d. nustatyta tvarka. Tyrėjo prašymu Panevėžio VGTPT koordinatorė R. R. įtariamajam O. B. ginti parinko advokatą Joną Ramanauską, o įtariamajam A. Z. ginti parinko jį - advokatą Romaną Bareiką. Abu įtariamieji buvo apklausiami tą pačią dieną - 2013-07-31: O. B. buvo apklausiamas pirmoje dienos pusėje, o A. Z. – antroje dienos pusėje. Tuo metu tyrėjas jau žinojo įtariamojo O. B. pageidavimą, kad jį gintų jis, t.y. R. Bareika, todėl neaišku kodėl nebuvo imtasi veiksmų sukeisti gynėjus vietomis (per dvi valandas jis galėjo iš Ignalinos atvykti į Visaginą). O. B. buvo apklaustas dalyvaujant atvykusiam nustatytu laiku kitam advokatui Jonui Ramanauskui, nes tyrėjas patikino O. B., kad kitiems ikiteisminio tyrimo veiksmams jis galės pasikviesti jo pasirinktą gynėją t.y. jį. Tad iš tokio tyrėjo pirmos apklausos vertinimo matyti, kad jis nelaikė pirmąją įtariamojo apklausą itin reikšmingu procesiniu veiksmu, tuo pačiu suklaidindamas O. B., kuris pasirašė protokolą, kad jo pirmos apklausos metu ir skiriant jam kardomąją priemonę - suėmimą, jį gintų advokatas J. Ramanauskas. Apie šias aplinkybes jam, t.y. advokatui R. Bareikai pranešė O. B. 2013-08-30 susitikimo su juo metu Lukiškių tardymo izoliatoriuje jau po teisinių paslaugų sutarties sudarymo su jo motina L. B. 2013-08-29. Šios aplinkybės neneigia ir tyrėjas, tačiau visgi iškilo ši problema, kurią po keturių mėnesių nuo abiejų įtariamųjų apklausos sureikšmino iš pradžių prokurorė, o vėliau ir teismas savo 2013-10-24 nutartyje, visiškai abstrakčiu ir formaliu pagrindu nušalindamas jį nuo O. B. gynybos.

Gynėjas skunde nurodo ir tai, kad 2013-07-31 jam paskirtas įtariamasis A. Z. pasirašė jo akivaizdoje analogišką protokolą, kad jis sutinka su paskirtu gynėju. Taigi, jis BPK 51 str. 1 d. nustatyta tvarka pateikęs tyrėjui advokato orderį, tapo jo gynėju pradiniam veiksmui. Daugiau jokiuose proceso veiksmuose, ginat A. Z., nedalyvavo. Praėjus keturiems mėnesiams nuo apklausos negalėtų prisiminti, ką A. Z. kalbėjo ikiteisminio tyrimo metu jo pirmoje apklausoje, todėl negalėtų pakenkti jo gynybos interesams, gindamas įtariamąjį O. B..

Gynėjas teigia, kad iki 2013-08-30 apie jokius A. Z. ir O. B. gynybos interesų prieštaravimus šioje ikiteisminio tyrimo stadijoje nežinojo, nesidomėjo ir nesigilino, juolab, kad pranešime apie įtarimą A. Z. buvo nurodyta, kad jam inkriminuotas nusikalstamas veikas pagal BK 260 str. 2 d. (?) ir 253 str. 1 d. jis padarė bendrininkų grupėje su O. B., kurį yra gynęs 2008, 2009, 2010 metais. O. B. nuomone, jis buvo ginamas pakankamai efektyviai, todėl akivaizdus jo noras pasirinkti jį gynėju ir šioje byloje. Žinodamas O. B. būdo bruožus (flegmatiškas, naivus, patiklus, lengvabūdiškas, vis patenkantis į blogas kompanijas), gynėjas tvirtina, kad jis niekada neneigė savo kaltės dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, todėl nemanė kad tarp įtariamųjų bus kažkokie tai prieštaravimai ir todėl po to kai į jį 2013-08-29 kreipėsi O. B. motina L. B., nedvejodamas sudarė su ja teisinių paslaugų sutartį ginti jos sūnų O. B.. Skunde gynėjas teigia, kad tyrėjui D. Sutrinavičiui 2013-08-29 pateikė advokato orderį, informavo prokurorę R. Blaškauskienę, kad byloje pagal susitarimą gins ir O. B.. Tik tada tyrėjas jam pranešė, kad tarp A. Z. ir O. B. parodymų yra prieštaravimai, tačiau esminiai ar neesminiai, nekomentavo, bei patvirtino, kad O. B. jo pirmos apklausos metu prašė skirti jo gynėju jį. t.y. advokatą Romaną Bareiką. Kadangi prokurorė nesiėmė jokių veiksmų jo nušalinimui, savo konkliudentiniais veiksmais paskatino atlikti gynybos veiksmus O. B. naudai. Be to Panevėžio VGTPT koordinatorė R. R. buvo informuota, kad jis negali ginti A. Z., kuri tyrėjo akivaizdoje, išklausiusi telefonu jo pranešimą, pažadėjo parinkti A. Z. kitą gynėją. Todėl BPK 48 straipsnyje nustatyta tvarka, pradėjo rinkti O. B. gynybai reikalingus įrodymus.

Skunde advokatas teigia, kad O. B. naudai jis atliko eilę veiksmų, nesinaudodamas procesinėmis prievartos priemonėmis, kai tuo tarpu A. Z. atžvilgiu, jis atliko tik vieną procesinį veiksmą - dalyvavo pagal paskyrimą jo pirmoje apklausoje. Todėl advokatas R. Bareika mano, kad vien tik orderio prijungimas prie bylos nesuponuoja jo pareigos ginti A. Z. BPK 48 str. 2 d. 5 p. pagrindu, juolab, kad A. Z. nesvarbu koks bus paskirtas jo gynybai advokatas. Advokatui keista ir tai, kad nuo jo pranešimo prokurorei dienos 2013-08-29 iki 2013-10-24, t.y. per tris mėnesius jokių priemonių nušalinti jį niekas nesiėmė, todėl per tą laiką jam realiai atlikus reikiamus O. B. gynybai veiksmus, prokuroro prašymas ir teismo nutartis nušalinti jį yra teisiškai nepagrįsta, nes formaliu pagrindu ginanti vieną teisinį gėrį -A. Z. interesus, kokius teismas nenurodo, paminamas kitas ženkliai svaresnis teisinis gėris - įtariamojo O. B. teisė į gynybą su juo pasirinktu gynėju, kuri jam ir buvo pažadėta tyrėjo jo pirmos apklausos metu.

Skunde nurodoma, kad teismas, nesigilindamas į šalių paaiškinimus, savo nutartį grindžia vien prielaidomis, kad neva pirmos A. Z. apklausos metu jis (adv. R. Bareika) turėjo suprasti, kad įtariamasis duoda parodymus prieš O. B., todėl neturėjo sutikti ginti O. B.. Teismas nutartį grindė neegzistuojančiais duomenimis, apie atliktus procesinius veiksmus su A. Z. - dalyvavimą apklausose, bendravimą su juo, dalyvavimą jo suėmime ir pan. Advokatas skunde pabrėžia, kad dalyvavo tik vienoje vienintelėje A. Z. apklausoje, atliktoje Visagino miesto PK areštinėje 2013-07-31, be to A. Z. byloje nesuimtas ir jokiame teismo posėdyje dėl jo suėmimo jis nedalyvavo, su juo nebendravo. Jo (R. Bareikos) dalyvavimą A. Z. pirmoje apklausoje jis ir tyrėjas nesureikšmino, kadangi to vienintelio formalaus ikiteisminio tyrimo veiksmo, kuriame jis dalyvavo, neprisimena, todėl negalėtų pažeisti A. Z. teisę į gynybą. Advokatas mano, kad teismo draudimas jam ginti O. B. yra daugiau formalus, nei pagrįstas teisine logika, atsietas nuo kitų teisės normų reguliuojančių ir užtikrinančių kito įtariamojo O. B. teisę į gynybą, kurio naudai pagal 2013-08-29 teisinių paslaugų sutartį jos atlikau savo įsipareigojimus.

Skunde cituojamas Konstitucijos 31 straipsnį, kuris nustato, kad asmeniui, kuris įtariamas padaręs nusikaltimą, nuo jo sulaikymo arba pirmos apklausos momento garantuojama teisė į gynybą, taip pat teisė turėti advokatą. Skunde cituojamas ir BPK 50 straipsnio 2 dalyje, kurioje numatyta įtariamojo teisė pasirinkti ar pasikviesti sau tinkamą gynėją, arba pavesti tai padaryti kitiems asmenims, o šio straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad jeigu įtariamojo pasirinktas gynėjas per 6 valandas negali atvykti dalyvauti pirmoje apklausoje (tokią galimybę 2013-10-24 advokatas turėjo visą dieną), tik tada pareigūnas turi teisę pasiūlyti pasikviesti kitą gynėją. Tik išnaudojus minėtas galimybes, galima skirti įtariamajam gynėją savo nuožiūra. Be to 2013 metais įsigaliojo Europos parlamento ir Tarybos direktyva Nr. 2011/0154(COD) dėl teisės turėti advokatą vykstant baudžiamajam procesui, kuri yra pagrindinė teisės į teisingą teismą sudedamoji dalis. EŽTT pabrėžia, kad Konvencijos 6 str. siekiama garantuoti ne teorines ar iliuzines, bet praktines ir veiksmingas teises į gynybą, todėl teisinė pagalba turi būti suteikiama tinkama ir reali. EŽTT nuosekliai laikosi nuomonės, kad įtariamasis turėtų teisę turėti advokatą, kaip pradinėse apklausose policijoje, taip ir nuo suėmimo pradžios, nes tik tokiu būdu yra tinkamai įgyvendinama Konvencijos saugoma teisė į teisingą bylos nagrinėjimą ir patvirtino, kad įtariamieji turi teisę aktyviai naudotis advokato teisine pagalba, kuri turi būti veiksminga, o ne formali. To padaryta O. B. prašant nebuvo. Tyrėjas skubėjo atlikti veiksmus, susijusius su įtariamųjų apklausomis per 24 valandas nuo jų sulaikymo, todėl O. B. nebuvo išaiškinta teisė atsisakyti tyrėjo jam paskirto gynėjo, jis buvo suklaidintas. Beje, A. Z. apklausa buvo baigta 2013-07-31 16.00 valandą.

Skunde advokatas R. Bareika tvirtina, kad ne dėl O. B. ar jo kaltės nebuvo realizuota O. B. teisė turėti pasirinktą gynėją, kuriuo pasitiki ir tikisi kvalifikuotos teisinės pagalbos.

Susidarius situacijai, kai vienoje byloje advokatas gina du įtariamuosius ir kai ikiteisminio tyrimo metu po trijų mėnesių nuo pirmos apklausos paaiškėjo, kad tarp jų gynybos interesų atsirado prieštaravimai, šis advokatas negali būti abiejų įtariamųjų gynėju (BPK 47 str). Todėl, advokatas R. Bareika teigia, kad nuo vieno iš jų gynybos privalo nusišalinti arba būti nušalintas. Apie tokį nusišalinimą nuo A. Z. gynybos jis yra verbaliniu būdu pareiškęs ir tyrėjui, ir prokurorei dar 2013-08-29. Skunde advokatas nurodo, kad O. B. naudai jis atliko eilę teisinės pagalbos veiksmų tardymo izoliatoriuje, teikdamas jam patarimus, prašydamas tyrėjo apklausti asmenis, žinančius apie bylos faktines aplinkybes, todėl, jo manymu, teismo teiginys, kad jis jokiuose veiksmuose su įtariamuoju O. B. nedalyvavo ir negalėjo sužinoti O. B. ginimosi nuo įtarimo informacijos, kuria galėtų pasinaudoti padedant įgyvendinti teisę į gynybą A. Z. ir tuo pažeisti O. B. gynybos interesus ir teisę į gynybą, yra nepagrįstas. Savo veiksmais jis realizavo O. B. teisę turėti jo pasirinktą gynėją, sudarydamas su juo teisinių paslaugų sutartį, todėl, nusišalinęs nuo A. Z. gynybos BPK 47 str. pagrindu, jis neturi teisės nusišalinti nuo O. B. gynybos, nes BPK 48 str. 2. 5 p. draudžia tai daryti.

Teismo posėdyje prokuroras prašė advokato Romano Bareikos skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

BPK 47 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta imperatyvi teisės norma, draudžianti tam pačiam advokatui būti dviejų ar daugiau asmenų gynėju, jeigu vieno iš jų gynybos interesai prieštarauja kito gynybos interesams. BPK 61 straipsnio, reglamentuojančio advokato arba advokato padėjėjo nušalinimą, 1 dalis numato, kad advokatas arba advokato padėjėjas neturi teisės dalyvauti procese kaip gynėjas, jeigu jis toje pačioje byloje teikia arba anksčiau teikė teisinę pagalbą asmeniui, kurio interesai prieštarauja teisinės pagalbos prašančio asmens interesams. Kaip matyti, nušalinimo instituto baudžiamajame procese paskirtis – užtikrinti tinkamą, nešališką bei teisingą procesą.

Iš teismui pateiktos ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 49-1-00127-13 matyti, kad O. B. įtariamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 str. 2 d., 253 str. 1 d., bendrininkaudamas su A. Z.. O. B. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Visagino policijos komisariato vyresniojo tyrėjo Dariaus Sutrinavičiaus nutarimu, vadovaujantis BPK 51 str. 1 d. 3 p., 2013-07-31 buvo paskirtas valstybės garantuojamas gynėjas advokatas Jonas Ramanauskas, kuris baudžiamojoje byloje pateikė advokato orderį LA271154. Šis advokatas dalyvavo įtariamojo O. B. apklausoje, taip pat dalyvavo teismo posėdyje, kuriame buvo sprendžiamas klausimas dėl kardomosios priemonės suėmimo skyrimo. Tą pačią dieną, t.y. 2013-07-31 bendrininkui A. Z. tyrėjo D. Sutrinavičiaus nutarimu, vadovaujantis BPK 51 str. 1 d. 3 p., buvo taip pat paskirtas valstybės garantuojamas gynėjas advokatas Romanas Bareika, kuris baudžiamojoje byloje pateikė advokato orderį LAI79875. Advokatas R. Bareika dalyvavo įtariamojo A. Z. apklausoje. Vėliau advokatas Romanas Bareika pateikė ikiteisminio tyrimo tyrėjui 2013-08-29 teisinių paslaugų sutartį, kurią sudarė su L. B. ginti jos sūnų O. B. ir advokato orderį LA297302.

Iš skundžiamos nutarties matyti, kad pirmosios instancijos teismas išanalizavo įtariamųjų O. B. ir A. Z. parodymus ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 49-1-00127-13 ir padarė išvadą, kad O. B. parodymai prieštarauja A. Z. parodymams. Su šia teismo išvada sutinka ir apeliacinės instancijos teismas, jai neprieštarauja ir skundą padavęs advokatas R. Bareika. Tačiau advokatas tvirtina, kad teismas, nušalindamas jį nuo O. B. gynybos, klausimą sprendė formaliai, nepagrįstai sureikšmindamas jo dalyvavimą apklausiant A. Z. pirmojoje apklausoje, nes, praėjus keturiems mėnesiams nuo šios apklausos, negalėtų prisiminti, A. Z. parodymų, todėl negalėtų pakenkti jo gynybos interesams, gindamas įtariamąjį O. B.. Tačiau nei šiuo, nei kitais skunde pateiktais argumentais – pasirašydamas su O. B. motina L. B. teisinių paslaugų sutartį ginti jos sūnų, nemanė kad tarp įtariamųjų bus kažkokie prieštaravimai, O. B. gynė eilę kartų praeityje, advokato manymu, O. B. buvo ikiteisminio tyrimo pareigūnų suklaidintas ir kt. – negali būti panaikinta skundžiama teismo nutartis, nes, kaip minėta, BPK 47 str. 1 d. ir BPK 61 str. 1 d. įtvirtintos teisės normos, kuriomis vadovavosi pirmosios instancijos teismas, yra imperatyvaus pobūdžio ir nenumato jokių išimčių, kurios leistų advokatui ginti priešingus interesus procese turinčius įtariamuosius. Priešingu atveju, leidus advokatui R. Bareikai ginti įtariamąjį O. B., būtų pažeisti įtariamojo A. Z. gynybos interesai, o tuo pačiu būtų esmingai pažeistas baudžiamojo proceso įstatymas (BPK 369 str. 3 d.).

Skunde advokatas teigia, kad tyrėjas jam nenurodė ar prieštaravimai tarp A. Z. ir O. B. parodymų yra esminiai ar neesminiai, tačiau baudžiamojo proceso įstatymas nereikalauja įtariamųjų gynybos interesai būtų esminiai. Draudimas ginti kelis asmenis taikomas esant bet kokiems dviejų ar daugiau ginamųjų pasirinktų gynybos pozicijų neatitikimams.

Baudžiamojo proceso įstatymas nenumato apeliacinės instancijos teismui galimybės nušalinti gynėją ikiteisminio tyrimo metu, todėl advokato R. Bareikos prašymas nušalinti jį nuo A. Z. gynybos šioje proceso stadijoje negali būti tenkinamas.

Skunde advokatas teigia, kad O. B. naudai jis jau yra atlikęs eilę veiksmų, todėl apeliacinės instancijos teismas pritaria skundžiamos nutarties argumentui, jog jis tokiu atveju turėtų atsisakyti ginti ir A. Z..

Išnagrinėjus advokato Romano Bareikos skundą bei pateiktą medžiagą, matyti, kad Visagino miesto apylinkės teismo 2013-10-24 nutartis priimta nepažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normų reikalavimų, yra teisėta bei pagrįsta, jos naikinti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 442 str. 1 d. 1 p., 2 d.,

nutaria:

Advokato Romano Bareikos skundą atmesti ir palikti galioti Visagino miesto apylinkės teismo 2013-10-24 nutartį.

Teisėjas Pranas Šimkus