- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-29
- Bylos Nr.
- 2-589-241/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Gasiūnienė
- Pareiškėjas
- A. B., J. S., J. E.
- Trečiasis asmuo
- Luminor Bank AS
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Gasiūnienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. B. (A. B.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 9 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo atskirąjį skundą, paduotą civilinėje byloje Nr. B2-1544-275/2021 pagal pareiškėjų J. S., A. B. ir J. E. skundus dėl atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Archidis“ 2020 m. gruodžio 30 d. kreditorių susirinkime priimtų nutarimų panaikinimo, tretieji asmenys – Luminor Bank AS, veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, valstybės įmonė „Turto bankas“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. kovo 1 d. nutartimi panaikinimo 2020 m. gruodžio 30 d. atsakovės BUAB ,,Archidis‘‘ 23-ojo kreditorių susirinkimo nutarimus; netenkino pareiškėjų J. S., A. B. prašymo dėl baudos skyrimo atsakovės nemokumo administratorės UAB „Administravimas ir auditas“ įgaliotam asmeniui J. L.
2. Pareiškėjai J. S. ir A. B. padavė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 1 d. nutarties dalies, kuria atmestas jų prašymas skirti baudą atsakovės nemokumo administratorės UAB „Administravimas ir auditas“ įgaliotam asmeniui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. kovo 9 d. nutartimi ištaisė Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 1 d. nutarties rezoliucinėje dalyje padarytą rašymo apsirikimą, joje nurodydamas, kad „Nutarties dalis dėl susirinkime priimtų nutarimų panaikinimo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Archidis“ bankroto byloje per septynias dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą. Kita nutarties dalis neskundžiama“; atsisakė priimti pareiškėjų J. S. ir A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 1 d. nutarties dalies, skundą grąžino jį padavusiems asmenims.
4. Teismas nurodė, kad priimant Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 1 d. nutartį buvo padarytas akivaizdus rašymo apsirikimas, t. y. nutarties rezoliucinėje dalyje neteisingai nurodyta nutarties apskundimo tvarka. Taigi yra pagrindas ištaisyti nutartyje nurodytą rašymo apsirikimą.
5. Teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 107 straipsnio 2 dalį atskirąjį skundą gali paduoti tik asmuo, kuriam teismas paskyrė baudą. Šiuo atveju pareiškėjų prašymo skirti baudą teismas netenkino, o pagal CPK 107 straipsnio 2 dalį dėl teismo nutarties, kuria atsisakyta skirti baudą, apskundimas nenumatytas. Taigi atskiruoju skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuri negali būti apeliacijos objektu, todėl skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiems asmenims.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Pareiškėjas A. B. prašo Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 9 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti pareiškėjų 2021 m. kovo 8 d. skundą ir skirti BUAB „Archidis“ nemokumo administratorės UAB „Administravimas ir auditas“ įgaliotam asmeniui J. L. maksimalią baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę paskirtos baudos priteisiant BUAB „Archidis“. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, klaidingai vadovavosi CPK 276 straipsnio 2 dalimi, kadangi buvo pakeista sprendimo esmė – skundžiama nutartis, ištaisius tariamus rašymo apsirikimus, tapo neskundžiama. Teismas neturėjo pagrindo ištaisyti nutartyje nurodytą tariamą rašymo apsirikimą, kurio ištaisymas keičia teismo nutarties esmę.
6.2. Teismas neteisingai taikė CPK 107 straipsnį. Minėtame straipsnyje nurodoma, kad atskirasis skundas gali būti paduodamas tik asmens, kuriam bauda paskirta, ir tik dėl teismo nutarties, kuria pareiškimas panaikinti ar sumažinti baudą, paduotas CPK 107 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, atmetamas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai teikė atskirąjį skundą dėl teismo procesinio sprendimo atmesti prašymą dėl baudos skyrimo (neskirti baudos), todėl tokia teismo nutartis yra skundžiama atskiruoju skundu.
6.3. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis prieštarauja pagrindiniams nemokumo proceso principams ir tikriesiems tikslams, neužkerta kelio tolimesniems administratorės piktavališkiems veiksmams ir netgi skatina nebaudžiamumą, piktybišką elgesį, grubiai pažeidžiančią įstatymus atsakovės BUAB „Archidis“ bankroto procese.
6.4. Pareiškėjai teiktame atskirajame skunde yra nurodę daug faktinių aplinkybių dėl daugkartinių ir sisteminių administratorės veiksmų, pažeidžiančių procesines ir kitas imperatyvias įstatymo normas. Teismui teikti ir įrodymai dėl administratorės piktybiško elgesio, ignoruojant apeliacinės instancijos teismo nutartis, pažeidžiant kreditorių teises.
7. Pareiškėja J. S. prašo pareiškėjo A. B. atskirąjį skundą tenkinti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Nemokumo administratorė sąmoningai veikia prieš įmonę ir jos kreditorius, taip pažeidžiamos kreditorių teisės ir teisėti interesai. Nemokumo administratorė sąmoningai ir piktybiškai veikia prieš teisingą ir greitą atsakovės bankroto bylos išnagrinėjimą.
7.2. Administratorės veiksmais yra pažeistos ne tik BUAB ,,Archidis“ kreditorių teises ir teisėti interesai, tačiau ir padaryta materiali žala įmonei ir jos mažiesiems kreditoriams.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Atskirųjų skundų nagrinėjimui taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta, byloje taip pat nėra pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)pagrįstumo
9. Vadovaujantis CPK 334 straipsnio 1 dalimi, pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo šiais atvejais: 1) CPK numatytais atvejais (t. y. kai tokia galimybė yra tiesiogiai nurodyta CPK); 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, bet motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą (CPK 334 straipsnio 3 dalis).
10. Taigi galimybė tarpines nutartis apskųsti atskirai nuo teismo sprendimo turi būti arba expressis verbis (tiesiogiai) įtvirtinta atskiruose CPK straipsniuose, arba pagal CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punktą sprendžiama atsižvelgiant į tai, ar tokia teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Toks aiškinimas grindžiamas logika, kad pagrindinis procesinis dokumentas, lemiantis šalių teises ir pareigas, yra teismo sprendimas, todėl būtent šis procesinis dokumentas yra skundžiamas apeliacine tvarka, o pirmosios instancijos teismo nutartimis dažniausiai sprendžiami klausimai, nesusiję su bylos išsprendimu iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-270-1075/2019 25 punktas).
11. CPK 106 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas baudas skiria šiame kodekse nustatytais atvejais ir jame nustatyto dydžio. Vadovaujantis CPK 95 straipsnio 2 dalimi, teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje nustatytus piktnaudžiavimo atvejus (dalyvaujantis byloje asmuo nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą), gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. CPK 107 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kuriam paskirta bauda, per keturiolika dienų nuo nutarties priėmimo gali prašyti teismą, paskyrusį baudą, ją panaikinti ar sumažinti. Teismas tokį pareiškimą nagrinėja rašytinio proceso tvarka. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, dėl teismo nutarties, kuria pareiškimas panaikinti ar sumažinti baudą atmetamas, gali būti duodamas atskirasis skundas. Atskirąjį skundą gali paduoti tik asmuo, kuriam bauda paskirta. Skundo padavimas sustabdo nutarties vykdymą (CPK 107 straipsnio 3 dalis).
12. Taigi, CPK nuostatose, reglamentuojančiose baudų civiliniame procese skyrimo, panaikinimo ar sumažinimo tvarką, nėra tiesiogiai nurodyta, kad teismo nutartis, kuria asmeniui yra skiriama bauda arba yra atsisakoma ją skirti, yra skundžiama atskiruoju skundu. Šių normų pagrindu atskirąjį skundą gali paduoti tik dalyvaujantis byloje asmuo, kuriam buvo paskirta bauda, ir tik dėl teismo nutarties, kuria buvo atmestas jo pareiškimas panaikinti ar sumažinti paskirtą baudą.
13. Remiantis kasacinio teismo praktika, nutartis laikoma užkertančia galimybę proceso eigai, kai dėl jos priėmimo procesas byloje apskritai negali prasidėti, yra užbaigiamas arba dėl tokios nutarties priėmimo nebegalimas tolesnis procesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-270-1075/2019). Šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismo nutartis (jos dalis), kuria atsisakyta atsakovės nemokumo administratorės įgaliotam asmeniui skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, nesudaro jokių kliūčių bylos eigai. Priėmęs tokią nutartį, teismas tik įvertino, ar pagrįstai pareiškėjai teigia, kad byloje dalyvaujantis asmuo piktnaudžiauja procesu, ir nusprendė, ar šiuo atveju yra pagrindas skirti jam baudą. Ši nutartis neturėjo jokios įtakos proceso eigai, procesas nebuvo sustabdytas, nutrauktas, nei vienam asmeniui nebuvo užkirstas kelias dalyvauti byloje.
14. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 1 d. nutarties dalis, kuria atsisakyta atsakovės nemokumo administratorės įgaliotam asmeniui skirti baudą, nėra apeliacijos objektas, t. y. negali būti skundžiama atskiruoju skundu, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti dėl šios teismo nutarties dalies teikiamą pareiškėjų atskirąjį skundą. Pažymėtina, kad analogiškos pozicijos dėl tokio pobūdžio nutarčių apskundimo yra laikomasi ir teismų praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-517/2014; 2020 m. vasario 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-151-516/2020; 2020 m. rugsėjo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1132-790/2020; kt.).
15. Pirmosios instancijos teismo padarytas apsirikimas, nutarties rezoliucinėje dalyje netinkamai (neaiškiai) nurodant nutarties apskundimo tvarką, o vėliau jo ištaisymas, nesudaro pagrindo nukrypti nuo imperatyvaus teisinio reglamentavimo ir nesuteikia byloje dalyvaujantiems asmenims teisės atskiruoju skundu skųsti apeliacijos objektu negalintį būti teismo procesinį sprendimą (pvz., žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-512-781/2020). Pažymėtina, kad apskundimo pagrindus nustato imperatyvios proceso teisės normos, o ne pačiame teismo procesiniame sprendime išaiškinta jo apskundimo tvarka.
16. Atkeiptinas dėmesys, kad aplinkybė, jog tam tikras teismo procesinis sprendimas negali būti apeliacijos objektu, reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas neturi kompetencijos vertinti šio procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Procesinio sprendimo motyvavimas turi apimti argumentus, dėl kokios priežasties apeliacinis procesas byloje yra negalimas, t. y. kokiais faktiniais ir teisiniais argumentais konkrečiu atveju grindžiama išvada, kad byloje priimta pirmosios instancijos teismo nutartis yra neskundžiama apeliacine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-37-823/2020). Taigi apeliacinės instancijos teismas nevertina ir nepasisako dėl kitų pareiškėjo atskirojo skundo argumentų, kuriais įrodinėjamas Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 1 d. nutarties dalies atsisakyti atsakovės nemokumo administratorės įgaliotam asmeniui skirti baudą nepagrįstumas.
Dėl bylos procesinės baigties
17. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog pareiškėjai siekia inicijuoti apeliacinį procesą dėl šiuo atveju apeliacijos objektu negalinčios būti teismo nutarties dalies. Nei šioje nutartyje aptarti, nei kiti atskirojo skundo argumentai kitokio vertinimo nesuponuoja, todėl skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 9 d. nutartį palikti nepakeistą.