Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

GIEDRIUS SEDERAVIČIUS, gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, a/k (duomenys neskelbtini) lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), dirbantis AB „Montuotojas“ suvirintoju, 11 klasių išsilavinimo, nevedęs, teistas 2010-09-16 Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal BK 140 str. 1 d., BK 145 str. 2 d., BK 187 str. 1 d., subendrinus bausmes BK 63 str. 1 d., 2 d. 5 p.- laisvės atėmimu 1 metams 11 mėnesių, taikytas BK 75 str. 2 d. 1, 4 ir 7 p., 67 str. 2 d. 6 p., paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 3 metų laikui, bausmės vykdymo metu įpareigojant per 1 mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nukentėjusiajai N. S. padarytą 600 Lt žalą, be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos, o atleidus iš darbo dėl priežasčių, nepriklausančių nuo kaltinamojo valios – vėl pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje, be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, skirta baudžiamojo poveikio priemonė – laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu draudimas artintis prie nukentėjusiosios N. S., tai yra draudžiant bendrauti, ieškoti ryšių (siekiant susitikti, skambinant telefonu, rašant laiškus, kt.) su nukentėjusiąja N. S., ir draudžiant lankytis vietose (N. S. namuose – Kėdainių m. Sodų g. 14-39, sode, darbovietėje, artimųjų giminaičių namuose ir kitose vietose), kuriose būna N. S., bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. (nežymus sveikatos sutrikdymas), BK 145 str. 1 d. (grasinimas nužudyti), BK 243 str. (vengimas atlikti baudžiamojo poveikio priemonę), ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. S., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2011 m. balandžio 20 d. apie 20.50 val. nukentėjusiajai N. S. nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu tyčia pastūmęs savo motiną nukentėjusiąją N. S., pargriovė ją ant grindų, užėmęs rankomis burną ir nosį, ją dusino, taip padarydamas jai kraujosruvas abiejų akių vokų ir skruostų viršutinėse dalyse, kaktos bei nosies viršutinėje srityje, kraujosruvą viršutinės lūpos vidiniame paviršiuje, poodinę kraujosruvą dešinės plaštakos nugarėlėje, padarydamas jai nežymų sveikatos sutrikdymą.

G. S., 2010-09-16 Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu būdamas pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., 145 str. 2 d., 187 str. 1 d., ir nuteistas vienerių metų ir vienuolikos mėnesių laisvės atėmimo bausme, atidedant bausmės vykdymą 3 metams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę - laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu uždraudžiant artintis prie nukentėjusiosios N. S., tai yra draudžiant bendrauti, ieškoti ryšių (siekiant susitikti, skambinant telefonu, rašant laiškus, kt.) su nukentėjusiąja N. S., ir draudžiant lankytis vietose (N. S. namuose – Kėdainių m. Sodų g. 14-39, sode, darbovietėje, artimųjų giminaičių namuose ir kitose vietose), kuriose būna N. S., nurodyto teismo įpareigojimo neįvykdė – laikotarpyje nuo 2010 m. rugsėjo 16 d. iki 2011 m. balandžio 20 d. penkis kartus lankėsi jai nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ir taip vengė atlikti teismo nuosprendžiu paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

G. S. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2011 m. balandžio 20 d. apie 21 val., nukentėjusiajai N. S. po jai padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo išbėgus iš jai nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), vydamasis ir plūsdamas necenzūriniais žodžiais, grasino ją nužudyti, sakydamas, kad pakars, papjaus, užmuš, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas bus įvykdytas.

Kaltinamasis G. S. kaltu prisipažino iš dalies. Parodė, jog neprisipažįsta grasinęs nužudyti, dėl teismo nustatytų įpareigojimų nevykdymo kaltę pripažįsta iš dalies. Parodė, kad 2011 m. balandžio 20 d. apie 20.50 val., būdamas lengvai girtas, susipykęs su savo mergina, pas kurią nuo 2010 m. rugsėjo mėn. gyveno (duomenys neskelbtini), neturėdamas kur nakvoti, bei žinodamas, kad jo mama yra sode, ir jis jos bute nesutiks, nuėjo į mamos butą, galvodamas jame pernakvoti. Jam atsigulus miegoti, grįžo mama, ir jie susikivirčijo. Dėl ko kilo konfliktas, pasakyti negali, jį pradėjo mama, konfliktas įvyko ne dėl jo girtumo. Konflikto metu jis motiną pastūmė, jos ant grindų pargriovęs nebuvo, gal ji nugriuvo ant lovos, ant kieto daikto negriuvo. Mamai pradėjus šaukti, jis prašė mamos nerėkti, bet ji toliau rėkė, todėl jis rankomis užspaudė jai burną, gal tuo pačiu metu užsispaudė ir jos nosis, bet pirštais jos nosies suėmęs ir užspaudęs nebuvo. Jis mamai nė karto nespyrė, ant jos gulinčios užlipęs nebuvo, jos kaklo nespaudė. Kaip mamai galėjo atsirasti sužalojimai akių vokų, skruostų viršutinėse dalyse, dešinės plaštakos nugarėlėje, nežino, mama muistėsi, buvo nugriuvusi ant grindų, parklupusi, gal nuo muistymosi jai ant veido ir atsirado mėlynių. Mamai greitai išbėgus į laiptinę, jis išėjo iš karto po jos, tik apsirengė. Matė laiptinėje mamą, kuri lipo į viršų, rėkė, o jis, eidamas žemyn, sakė jai nerėkti. Necenzūrinių žodžių laiptinėje nevartojo, mamos nesivijo, lipo žemyn, negrasino užmušti, papjauti, tik sakė „nerėk“. Teisiamajame posėdyje BPK 276 str. 1 d. 3 p. tvarka perskaičius jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriuose jis nurodė, kad laiptinėje su mama apsižodžiavo, bet ar grasino, kad ją užmuš, pakars, neprisimena (b.l.38), nurodė, kad šie jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra teisingi. Patvirtino, jog neprisimena, ar laiptinėje ką nors pasakė mamai, galėjo keiktis, bet konkrečių žodžių neprisimena, nei keiksmai, nei grasinimai, jeigu tokie buvo, neturėjo realaus pagrindo, jei ir pasakė kokius nors žodžius, tikrai tų pasakymų neketino realizuoti. Ranką prieš mamą pakėlė tuo momentu nelabai suvokdamas, ką daro. Žinojo, kokia bausmė jam buvo paskirta ankstesniu nuosprendžiu. Kaltinimas, kad lankėsi pas mamą ne mažiau kaip 136 kartus, yra neteisingas, nes per tą laikotarpį pas mamą į butą buvo nuėjęs gal penkis kartus pasiimti savo daiktų, nes mama jam tai buvo leidusi. Su mama susikivirčija ne pirmą kartą, už tai buvo teistas, dėl to yra buvę problemų. Šiuo metu su mama santykiai geri, daugiau konfliktų nebuvo. Prieš daugelį metų jis turėjo sveikatos problemų, buvo kreipęsis į psichiatrus, nes „buvo pavažiavęs stogas“, jam buvo skirtas gydymas. Po šio įvykio taip pat kreipėsi į psichiatrus, jam išrašė vaistų, atliko testus. Maždaug prieš 10 metų ar daugiau jam yra tekę gulėti Žiegždrių psichiatrinėje ligoninėje, nuo to laiko nesigydė, nėra įrašytas į įskaitą. Alkoholį vartoja dažnokai. Parodė, jog pripažįsta esantis kaltas dėl to, kad negalėdamas bendrauti su mama ir būti jos bute, ten ėjo pasiimti savo daiktų, nesitikėdamas ten susitikti su mama.

Motyvuojamoji dalis

Be dalinio kaltinamojo G. S. prisipažinimo jo kaltė įrodyta liudytojų parodymais, byloje esančiais įrodymais.

Liudytoja S. B. – Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono policijos komisariato tyrėja, parodė, kad šioje baudžiamojoje byloje atlikdama tyrimą tarnybinėse patalpose apklausinėjo nukentėjusiąją, kuriai buvo pasiūlyta duoti parodymus, atsakyti į klausimus. Visi jos parodymai buvo užrašyti. Nukentėjusioji parodymus davė gera valia, atsakinėjo į užduodamus klausimus, po to buvo supažindinta su protokolu. Ji parodė, kad buvo sumušta sūnaus, kuris nuolat gyvena jos bute, nors teismo nuosprendžiu jam uždrausta tai daryti, minėjo, kad sūnus grasino, kad ją nužudys, pakars, papjaus, sakė, kad tokius grasinimus pasakė laiptinėje iš karto po to, kai ją sumušė. Nukentėjusioji nurodė, kad kaltinamasis ją mušė suduodamas į veidą kumščiais, rankomis, ji buvo smaugiama, sakė, kad pradžioje ji buvo paguldyta ant lovos, vėliau parversta ant žemės. Po to nukentėjusi išbėgo į laiptinę, kaltinamasis gal ją vijosi, po to atėjo kaimynė ir iškvietė greitąją pagalbą, ar nukentėjusioji pati ten nuvažiavo. Nukentėjusioji minėjo, kad sūnus jos namuose apsilankydavo 2-3 kartus per savaitę, bet ji pati vengdavo su juo susitikti, stengdavosi nebūti bute, kai jis ten būdavo. Apklausinėdama nukentėjusiąją, sužalojimų nematė, nes buvo praėję nemažai laiko, kadangi prieš ją bylą tyrė kitas tyrėjas. Patvirtino, jog nukentėjusiąją įspėjo, kad ji gali atsisakyti duoti parodymus.

Liudytoja N. R. parodė, kad 2011 m. balandžio 20 d. apie 21 val. už uždarų S. buto durų buvo didelis triukšmas: girdėjosi balsai, nukentėjusiosios pagalbos šauksmas, bildesys. Suprato, kad gal sūnus mušė nukentėjusiąją. Ji gyvena 5-ame aukšte, o nukentėjusioji – 3-ame aukšte. Triukšmą girdėjo būdama savo bute, po to atidarė savo buto duris. Išėjusi iš savo buto, rado ant laiptų sėdinčią S., ją parsivedė pas save į namus, davė vaistų, atsigerti. Pas ją pasėdėjusi nukentėjusioji savo automobiliu išvažiavo į ligoninę. Girdėjo laiptinėje kaltinamąjį rėkaujant, barantis, vartojant necenzūrinius žodžius. Tai, kad kaltinamasis grasino užmušti, pakarti, papjauti, jai sakė pati nukentėjusioji. Ji pati laiptinėje jokių kaltinamojo žodžių negirdėjo, tik už durų, laiptinėje kaltinamojo nematė. Iš teisiamajame posėdyje BPK 276 str. 1 d. 3 p. tvarka perskaitytų N. R. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, jog ji parodė, kad 2011 m. balandžio 20 d. apie 21 val. kaimynė N. S. savo namuose labai garsiai klykė, tačiau ką, nesigirdėjo, ji, išgirdusi, kad kažkas išbėgo į laiptinę, išėjo pažiūrėti ir pamatė N., sėdinčią ant laiptų, jai buvo sumuštas ir ištinęs veidas, po akimis buvo kraujosruvos, jai vedantis N. į savo namus, į laiptinę išėjo N. sūnus G.s, kuris grasino N., kad ją užmuš, pakars, papjaus, taip pat plūdosi necenzūriniais žodžiais, o jai pasakius, kad iškvies policiją, G. laiptais nubėgo žemyn į lauką, G. nuolat muša savo motiną, kuri negali savo bute gyventi, dažnai gyvena sodo namelyje, žino, kad G. dažnai vartoja alkoholį ir narkotikus (b.l.28). N. R. nurodė, jog geriau aplinkybes prisiminė ikiteisminio tyrimo metu, todėl „tegul būna taip, kaip surašyta“. Patvirtino, kad kai laiptinėje rado nukentėjusiąją, jos akys buvo užtinusios. Nukentėjusioji pasakė, kad barėsi su sūnumi, kad jis ją sumušė, konkrečiau aplinkybių neaiškino. Nukentėjusioji buvo išsigandusi, verkė, ji matė jos sumuštą veidą. Kad kaltinamajam uždrausta gyventi pas motiną, sužinojo iš nukentėjusios, o gal jai tai pasakė policijoje, dabar neprisimena. Necenzūrinius žodžius girdėjo už uždarų durų, laukė, kol nukentėjusioji išeis iš savo buto, kad jai padėti. Kai nukentėjusioji išėjo į laiptinę, ji pati jau buvo išėjusi iš savo buto. Žodžiai „pakars, papjaus, nužudys“ galėjo būti pasakyti iš pykčio, nemano, kad tai buvo realus grasinimas. Bėgdamas iš laiptinės S. plūdosi kažkokiais žodžiais. Iki įvykio S. sutikdavo labai retai, kad jai buvo atlikta akių operacija prieš mėnesį iki įvykio, nežinojo.

Liudytoja S. V. parodė, kad ji pas S. neužeina, tik girdi, kai bute pradeda muštis, kadangi gyvena už sienos bute Nr. 38, namas – blokinis. Žiemos metu pas S. triukšmas būdavo dažnai, vasarą – retai. Tų skandalų metu girdėdavo G. S. balsą. 2011 m. balandžio mėnesį, dienos nepamena, ji nieko negirdėjo, miegojo kitame kambaryje, nes trukdė triukšmas. Iš BPK 276 str. 1 d. 3 p. tvarka teisiamajame posėdyje perskaitytų S. V. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, jog ji parodė, kad 2011 m. balandžio 20 d. vakare kaimyniniame 39-ame bute girdėjo triukšmą, riksmus ir verkimą, G. S. nuolat gyvena tame bute ir nuolat muša savo motiną N. S. (b.l.29-30), S. V. nurodė, kad pilnai tvirtina savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, taip pat parodė, jog girdi, kaip motina prašo „sūneli, nemušk“, iš to sprendžia, kad G. muša motiną. Ji iš balsų atskiria, kuris iš S. G., o kuris – Justas.

Liudytoja A. O. J. parodė, kad yra sena, išgeria vaistų, užmiega ir nieko negirdi. Girdi, kad kartais G.laiptinėje pasikeikia ant savo mamos. Teisiamajame posėdyje BPK 276 str. 1 d. 3 p. tvarka perskaičius A. O. J. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriuose ji parodė, kad 2011 m. balandžio 20 d. girdėjo triukšmą 39-ame bute, kas vyko laiptinėje, nematė, į konfliktus, vykstančius 39-ame bute, nesikiša (b.l.31), nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti jos parodymai užrašyti teisingai.

Byloje esančioje Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G80/11 (12) nurodyta, kad N. S. padaryti šie sužalojimai: poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose ir skruostų viršutinėse dalyse, kaktos bei nosies viršūnės srityje, kraujosruva viršutinės lūpos vidiniame paviršiuje, poodinė kraujosruva dešinės plaštakos nugarėlėje, sužalojimai galėjo būti padaryti aplinkybėse nurodytu laiku, kietų bukų daiktų poveikyje, sužalojimų, būdingų smaugimui, apžiūros metu nekonstatuota, N. S. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, sužalojimų (smūgių sudavimo) metu N. S. sukeltas fizinis skausmas (b.l.20). Iš byloje esančio liudytojo (nukentėjusiojo) parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad nukentėjusioji N. S. parodė vietą savo bute, esančiame Sodų g. 14-39 Kėdainių m., kambaryje, kur ją sumušė, dusino ir smaugė sūnus G. S., bei vietą namo laiptinėje, kur ji išbėgo (b.l.11-15).

Be dalinio kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė įrodoma liudytojos parodymais, byloje esančiais įrodymais.

Kaltinamasis dėl šio nusikaltimo padarymo iš dalies pripažinęs kaltę, pripažino, kad savo motinos N. S. namuose konflikto su ja metu jam tyčia pastūmus nukentėjusiąją, ji galėjo nukristi ant lovos, jai pradėjus šaukti, jis prašė jos nešaukti, jai toliau šaukiant, jis rankomis užspaudė jai burną, tuo pačiu galėjo užimti ir nosį, tačiau tyčia jos dusinti nenorėjo, nukentėjusiajai muistantis, ji nugriuvo ant grindų, buvo parklupusi, mėlynės veide jai galėjo atsirasti nuo muistymosi. Kategoriškai neigia nukentėjusiajai spyręs, ant jos gulinčios užlipęs ir spaudęs jos kaklą.

Byloje išanalizuotų įrodymų visuma duoda pagrindą daryti išvadą, kad G. S., smurtaudamas prieš nukentėjusiąją, nežymiai ją sužalojo. Byloje esančioje 2011-04-21 Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G80/11 (12) konstatuota, kad N. S. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (b.l.20). Iš byloje esančio 2011-04-21 N. S. protokolo – pareiškimo Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono policijos komisariatui matyti, jog ji nurodė, kad 2011-04-20 apie 20.50 val. jos namuose, esančiuose Sodų g. 14-39 Kėdainių m., ją sumušė sūnus G. S., prašoma pradėti ikiteisminį tyrimą (b.l.2). Byloje esantis Kėdainių rajono apylinkės prokuratūros prokurorės Stasės Svetickienės prokuroro reikalavimas patvirtina, kad vadovaujantis BPK 167 str. ir 409 str. 1 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl G. S. padarytų smurto veiksmų prieš N. S. (b.l.3). Liudytoja N. R. teisiamajame posėdyje patvirtino, kad 2011 m. balandžio 20 d. apie 21 val. būdama savo bute, esančiame 5-ame aukšte, iš 3-ame aukšte esančio S. buto išgirdo didelį triukšmą, nukentėjusiosios pagalbos šauksmą, bildesį, suprato, kad nukentėjusiąją galbūt muša sūnus, išėjusi iš savo buto, rado ant laiptų sėdinčią S., kurios veidas buvo sumuštas, ištinęs, ją parsivedė į namus, davė vaistų, atsigerti, po ko nukentėjusioji išvažiavo į ligoninę. Liudytoja S. V. parodė, kad girdi, kai S. bute pradeda muštis, nes gyvena už sienos, 2011 m. balandžio mėnesį, dienos nepamena, už sienos kilęs triukšmas jai trukdė, todėl ji miegojo kitame kambaryje ir nieko negirdėjo.

G. S. buvo pateiktas kaltinimas tuo kad jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2011 m. balandžio 20 d. apie 20.50 val. nukentėjusiajai N. S. nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu tyčia pastūmęs savo motiną nukentėjusiąją N. S., pargriovė ją ant grindų ir įspyrė jai ne daugiau trijų kartų į dešinį šoną ir kitas kūno vietas, užlipęs ant gulinčios nukentėjusiosios, kojomis spaudė jos kaklą, užėmęs rankomis burną ir nosį, ją dusino, taip padarydamas jai kraujosruvas abiejų akių vokų ir skruostų viršutinėse dalyse, kaktos bei nosies viršutinėje srityje, kraujosruvą viršutinės lūpos vidiniame paviršiuje, poodinę kraujosruvą dešinės plaštakos nugarėlėje, padarydamas jai nežymų sveikatos sutrikdymą. Teisiamajame posėdyje kaltinamasis G. S., dėl šio nusikaltimo padarymo iš dalies pripažinęs kaltę, pripažinęs savo motinos N. S. namuose konflikto tyčia pastūmęs nukentėjusiąją, iš esmės neneigė, kad ji galėjo nukristi iš pradžių ant lovos, vėliau - ant grindų, pripažino, kad nukentėjusiajai pradėjus šaukti, rankomis užspaudė jai burną, kad nešauktų, tuo pačiu galėjo užimti ir nosį, tačiau kategoriškai paneigė nukentėjusiajai spyręs, ant jos gulinčios užlipęs ir kojomis spaudęs jos kaklą. Kaltinamojo parodymai, jog jis nespardė nukentėjusios ir jai gulint kojomis nespaudė kaklo, šioje dalyje atitinka ir jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Atsižvelgus į tai, kad nukentėjusioji N. S. teisiamajame posėdyje atsisakė duoti parodymus, dėl ko teismas neturėjo galimybės išsamiai patikrinti jos ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų bei parodymų, duotų parodymų patikrinimo vietoje metu (b.l.11-015), bei patikrinti kaltinamajame akte nurodytų aplinkybių dėl kai kurių kaltinamojo veiksmų – įspyrimo nukentėjusiajai ne daugiau trijų kartų į dešinį šoną ir kitas kūno vietas, užlipimo ant gulinčios nukentėjusiosios, jos kaklo spaudimo kojomis, nukentėjusiosios rašytame protokole – pareiškime nurodyta tik tai, kad 2011- 04-20 kaltinamasis ją sumušė, nenurodyta, kokiu būdu, kuo ir į kokias vietas buvo suduoti smūgiai, remtis vien liudytojos S. B. parodymais, kurie yra netiesioginiai, nėra pagrindo, be to, minėta liudytoja taip pat nepatvirtino nukentėjusiąją nurodžius, kad kaltinamasis ją spardė ar kad jai gulinčiai kojomis spaudė kaklą, liudytojos N. R. parodymais, nukentėjusioji jai tik sakė, kad sūnus ją sumušė, tačiau konkrečiau aplinkybių neaiškino, taip pat į tai, kad Teismo medicinos specialisto išvadoje nurodyta, jog nukentėjusiajai apžiūros metu sužalojimų, būdingų smaugimui, nekonstatuota, šioje išvadoje nenurodyta, kad nukentėjusiosios dešiniame šone ar kitose kūno vietose, išskyrus veido sritį, padaryti kokie nors sužalojimai, todėl G. S. iš kaltinimo šalinama, kad jis įspyrė N. S. ne daugiau trijų kartų į dešinį šoną ir kitas kūno vietas, bei tai, kad jis užlipęs ant gulinčios nukentėjusiosios, kojomis spaudė jos kaklą, nesant pakankamų, objektyvių ir neginčytinų tai patvirtinančių įrodymų. Minėtų aplinkybių pašalinimas iš kaltinimo nusikalstamos veikos kvalifikacijos nekeičia. Nors G. S. nurodė nežinantis, kaip nukentėjusiajai buvo padaryta kraujosruva dešinės plaštakos nugarėlėje, tvirtindamas, kad įvykio metu neatkreipė dėmesio į nukentėjusiosios ranką, akivaizdu, kad minėtas sužalojimas atsirado dėl kaltinamojo panaudoto smurto prieš nukentėjusiąją, toks nukentėjusiajai padarytas sužalojimas konstatuotas ir Teismo medicinos specialisto išvadoje. Teisiamajame posėdyje teismo medicinos ekspertas Vaclovas Barauskas, patvirtinęs teismo medicinos specialisto išvadą, nurodė, kad nukentėjusioji pati pasidaryti nustatytų kūno sužalojimų negalėjo, tai nėra vienpusiai sužalojimai, būdingi kritimui, griuvimui, sužalojimai išsidėstę skirtingose kūno vietose, taip pat patvirtino, kad apžiūros metu rastos poodinės kraujosruvos buvo šviežios, tai nebuvo sužalojimai, kurie galėjo būti padaryti chirurginės intervencijos metu po 2011-03-22 nukentėjusiajai atliktos akių vokų operacijos.

Byloje išanalizuotų įrodymų visumos pagrindu teismas daro išvadą, kad kaltinamasis G. S., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2011 m. balandžio 20 d. apie 20.50 val. nukentėjusiajai N. S. priklausančiame bute, esančiame Sodų g. 14-39, Kėdainių m., tarpusavio konflikto metu tyčia pastūmęs savo motiną nukentėjusiąją N. S., pargriovė ją ant grindų, užėmęs rankomis burną ir nosį, ją dusino, taip padarydamas jai kraujosruvas abiejų akių vokų ir skruostų viršutinėse dalyse, kaktos bei nosies viršutinėje srityje, kraujosruvą viršutinės lūpos vidiniame paviršiuje, poodinę kraujosruvą dešinės plaštakos nugarėlėje, padarydamas jai nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamojo veika kvalifikuota teisingai ir atitinka Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.

Dėl grasinimo nužudyti

G. S. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2011 m. balandžio 20 d. apie 21 val., nukentėjusiajai N. S. po jai padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo išbėgus iš jai nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), vydamasis ir plūsdamas necenzūriniais žodžiais, grasino ją nužudyti, sakydamas, kad pakars, papjaus, užmuš, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas bus įvykdytas.

Kaltinamasis G. S. dėl šios nusikalstamos veikos padarymo kaltu iš esmės neprisipažino, iš pradžių teisiamajame posėdyje nurodęs, kad po konflikto bute nukentėjusiajai išbėgus į laiptinę, jis apsirengęs taip pat išėjo į laiptinę, matė mamą, kuri lipdama į viršų šaukė, jai papjauti ar užmušti negrasino, lipdamas žemyn tik sakė, kad nerėktų, vėliau patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jog neprisimena, ar nukentėjusiajai grasino ją užmušti, pakarti. Kaltinamasis kategoriškai patvirtino, kad jo grasinimai, jei tokie ir būtų buvę, neturėjo realaus pagrindo, jis tikrai neturėjo ketinimų tokių savo pasakymų realizuoti.

Nukentėjusioji N. S. teisiamajame posėdyje atsisakė duoti parodymus.

Liudytoja N. R. iš pradžių teisiamajame posėdyje parodė, kad laiptinėje girdėjo kaltinamąjį rėkaujant, barantis, vartojant necenzūrinius žodžius, o tai, kad jis nukentėjusiajai grasino ją užmušti, papjauti, pakarti, jai sakė pati nukentėjusioji, vėliau, perskaičius jos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, iš kurių matyti, jog ji nurodė girdėjusi, kaip laiptinėje kaltinamasis grasino nukentėjusiajai ją užmušti, pakarti, papjauti, šių parodymų kategoriškai nepatvirtino, nurodydama „tegul būna taip, kaip surašyta“. Ji taip pat nurodė, jog tie žodžiai nukentėjusiojo galėjo būti pasakyti iš pykčio, nemano, kad tai buvo realus grasinimas.

Teismas, įvertinęs byloje esančius ir teisiamajame posėdyje patikrintus įrodymus, daro išvadą, jog byloje nėra pakankamai įrodymų, neabejotinai patvirtinančių, kad kaltinamasis G. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d.

BK 145 str. 1 d. numatyta atsakomybė už grasinimą nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Kaltinamasis iš esmės neprisipažino laiptinėje grasinęs nukentėjusiajai, nurodydamas, jog to neprisimena, tuo pačiu tvirtino, kad jei ir būtų pasakęs kokius nors grasinančius žodžius, jų įvykdyti tikrai neketino, liudytoja N. R. teisiamajame posėdyje kategoriškai nepatvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotų savo parodymų, jog girdėjo, kaip laiptinėje kaltinamasis grasino nukentėjusiajai ją užmušti, pakarti, papjauti, taip pat parodė, kad, jos manymu, tai nebūtų realus grasinimas, iš byloje esančio N. S. 2011-04-21 protokolo – pareiškimo (b.l.2) matyti, jog jame ji nenurodė, kad kaltinamasis jai grasino, tai neužfiksuota ir jos parodymų patikrinimo vietoje protokole (b.l.11-15), teisiamajame posėdyje nukentėjusioji duoti parodymus atsisakė, liudytojos S. B. parodymai yra netiesioginiai, todėl byloje esančių ir teisiamojo posėdžio ištirtų įrodymų pagrindu teismas negali padaryti neginčytinos išvados, kad kaltinamasis laiptinėje tikrai būtų grasinęs nukentėjusiajai ją nužudyti, sakydamas, kad pakars, papjaus, užmuš, be to, nukentėjusiajai teisiamajame posėdyje atsisakius duoti parodymus, teismas neturėjo galimybės tiksliai nustatyti kaltinamajame akte nurodytų aplinkybių dėl grasinimo, taip pat neturėjo galimybės įvertinti, ar nukentėjusioji kaltinamojo žodžius, jei tokie būtų buvę pasakyti laiptinėje, suvokė kaip realų pavojų jos gyvybei ir sveikatai.

Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias aplinkybes, nuosprendyje negali būti jokių abejonių dėl asmens kaltumo, visos abejonės vertinamos kaltinamojo naudai. Teismas išnaudojo visas galimybes, ištyrė ir įvertino pateiktus byloje įrodymus. Nenustačius objektyvių ir abejonių nekeliančių įrodymų, patvirtinančių, kad G. S. padarė nusikaltimą, kuriuo jis kaltinamas, bei nesant prokurorės prašymo papildyti ikiteisminį tyrimą, pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d. G. S. išteisintinas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Kaltinamasis G. S. dėl šios nusikalstamos veikos padarymo iš esmės kaltę pripažinęs, patvirtino, jog žinojo, kokia bausmė jam buvo paskirta Kėdainių rajono apylinkės teismo 2010-09-16 nuosprendžiu, bei kad jis negali lankytis savo motinos N. S. namuose, tačiau 2011 m. balandžio 20 d. apie 20.50 val. nuėjo į jos butą, nes susipyko su savo mergina, pas kurią gyveno, neturėjo kur nakvoti, be to, žinojo, kad jo mama yra sode ir manė, kad jos bute nesutiks, tačiau mama grįžo ir tarp jų kilo konfliktas. Nurodė, kad po Kėdainių rajono apylinkės teismo 2010-09-16 nuosprendžio priėmimo į mamos butą ateidavo pasiimti savo daiktų, nes jam mama tai buvo leidusi, buvo atėjęs penkis kartus, o ne 136 kartus, kaip nurodyta kaltinamajame akte. Pripažįsta esantis kaltas dėl to, kad negalėdamas bendrauti su mama ir būti jos bute, ten ėjo.

Be dalinio kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė įrodyta byloje esančiais įrodymais.

Iš byloje esančio Kėdainių rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. įsiteisėjusio nuosprendžio išrašo matyti, kad G. S. pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., BK 145 str. 2 d. ir BK 187 str. 1 d. nuteistas galutine subendrinta bausme - laisvės atėmimu 1 metams 11 mėnesių, taikytas BK 75 str. 2 d. 1, 4 ir 7 p., 67 str. 2 d. 6 p., paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 3 metų laikui, bausmės vykdymo metu įpareigojant per 1 mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nukentėjusiajai N. S. padarytą 600 Lt žalą, be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos, o atleidus iš darbo dėl priežasčių, nepriklausančių nuo kaltinamojo valios – vėl pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje, be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, skirta baudžiamojo poveikio priemonė – laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu draudimas artintis prie nukentėjusiosios N. S., tai yra draudžiant bendrauti, ieškoti ryšių (siekiant susitikti, skambinant telefonu, rašant laiškus, kt.) su nukentėjusiąja N. S., ir draudžiant lankytis vietose (N. S. namuose – (duomenys neskelbtini), sode, darbovietėje, artimųjų giminaičių namuose ir kitose vietose), kuriose būna N. S. (b.l.44). Iš byloje esančio nukentėjusiosios N. S. protokolo – pareiškimo matyti, jog ji Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono PK pranešė apie tai, kad jos sūnus G. S. nevykdo 2010-0916 nuosprendžiu jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės nesilankyti jos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), nuolat pas ją ateina ir nakvoja (b.l.2). Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso N. S. (b.l.26). Iš teismui pateikto 2011-02-14 G. S. paaiškinimo Kėdainių rajono pataisos inspekcijai kopijos matyti, kad jis nurodė pažeidęs baudžiamojo poveikio priemonę, kada, tiksliai neatsimena, lygtai balandžio 20 d. vakare, nuėjo į mamos namus pernakvoti, žinodamas, kad jos nėra namie, jai grįžus, jie susipyko, ir ji per kivirčą lengvai nukentėjo (b.l.111). Tai, kad G. S. būna N. S. bute, matyti ir iš liudytojos S. V. parodymų.

Byloje išanalizuotų įrodymų visuma duoda pagrindą daryti išvadą, kad kaltinamasis G. S. padarė veiką, numatytą BK 243 str. Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis žinojo ir suprato teismo nuosprendžiu jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės esmę, jos atlikimo tvarką, suvokė, kad lankydamasis nukentėjusiosios bute, pažeidžia jam teismo skirtą baudžiamojo poveikio priemonę, šių aplinkybių neneigia ir pats kaltinamasis.

Kaltinamajame akte nurodyta, kad G. S., vengdamas atlikti teismo nuosprendžiu jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę - draudimą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu artintis prie nukentėjusiosios N. S., tai yra draudžiant bendrauti, ieškoti ryšių (siekiant susitikti, skambinant telefonu, rašant laiškus, kt.) su nukentėjusiąja N. S., ir draudžiant lankytis vietose (N. S. namuose – (duomenys neskelbtini), sode, darbovietėje, artimųjų giminaičių namuose ir kitose vietose), kuriose būna N. S., nurodyto teismo įpareigojimo neįvykdė – laikotarpyje nuo 2010 m. rugsėjo 16 d. iki 2011 m. balandžio 20 d. nuolat, ne mažiau 136 kartų, lankėsi bei nakvojo jai nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis pripažino, kad pažeisdamas baudžiamojo poveikio priemonę N. S. namuose lankėsi 5 kartus, o ne ne mažiau kaip 136 kartus, kaip nurodyta kaltinamajame akte, objektyvių šį jo tvirtinimą paneigiančių įrodymų byloje nėra, nukentėjusiosios protokole – pareiškime kaltinamojo apsilankymų jos bute skaičius nenurodytas, teisiamajame posėdyje nukentėjusioji parodymus duoti atsisakė, teisiamajame posėdyje apklaustų liudytojų parodymai taip pat nepatvirtina, kad kaltinamasis nukentėjusiosios bute kaltinime nurodytu laikotarpiu būtų lankęsis ne mažiau 136 kartų, todėl iš kaltinimo G. S. šalintinas 131 apsilankymas nukentėjusiosios bute laikotarpiu nuo 2010 m. rugsėjo 16 d. iki 2011 m. balandžio 20 d. bei nesant objektyvių įrodymų, kad jis N. S. bute nakvojo, ši aplinkybė iš kaltinimo G. S. taip pat šalintina ir nustatytina. kad G. S. 2010 m. rugsėjo 16 d. - iki 2011 m. balandžio 20 d. laikotarpiu nukentėjusiosios N. S. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), lankėsi penkis kartus. Šios aplinkybės pašalinimas nusikalstamos veikos kvalifikacijos nekeičia.

Byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma teismas laiko įrodyta, kad G. S., vengdamas atlikti teismo nuosprendžiu jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę - draudimą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu artintis prie nukentėjusiosios N. S., tai yra draudžiant bendrauti, ieškoti ryšių (siekiant susitikti, skambinant telefonu, rašant laiškus, kt.) su nukentėjusiąja N. S., ir draudžiant lankytis vietose (N. S. namuose – (duomenys neskelbtini), sode, darbovietėje, artimųjų giminaičių namuose ir kitose vietose), kuriose būna N. S., nurodyto teismo draudimo neįvykdė – 2010 m. rugsėjo 16 d. - 2011 m. balandžio 20 d. laikotarpiu nukentėjusiosios N. S. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), lankėsi penkis kartus.

Kaltinamojo G. S. veika atitinka Lietuvos Respublikos BK 243 str.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad kaltinamasis iš esmės prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, dėl to gailisi (BK 59 str. 2 p.). Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 1 d., padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Skirdamas bausmes kaltinamajam teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį: padarytos dvi nusikalstamos veikos: nesunkus nusikaltimas (BK 11 str. 3 d.) ir baudžiamasis nusižengimas (BK 112 str.), nusikalstamos veikos tyčinės, baigtos, viena jų nukreipta prieš įstatymo saugomą žmogaus sveikatą, kita – prieš teisingumą, atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę. G. S. anksčiau teistas, nusikalstamas veikas padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu, 2010-03-29 baustas administracine tvarka pagal ATPK 178 str. 1 d., 2010-03-31 – pagal ATPK 44 str. 2 d. (b.l.54-55), Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Kėdainių seniūnija jį charakterizuojančių duomenų neturi (b.l.60), VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos ir Priklausomybės ligų kabinetų įskaitose neįrašytas (b.l.63), dirba AB „Montuotojas“ (b.l.64-65), darbovietės administracijos charakterizuojamas teigiamai (b.l.67). Atsižvelgus į visas aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir motyvus (BK 54 str.), į tai, kad nusikalstamas veikas padarė bausmės, paskirtos už tos pačios rūšies nusikalstamas veikas prieš tą patį asmenį – savo motiną, atidėjimo metu, teismas mano, jog BK 41 str. numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam G. S. paskyrus BK 140 str. 1 d. sankcijoje numatytą realią laisvės atėmimo bausmę, už BK 243 str. numatytą veiką – arešto bausmę, kurios skiriamos vadovaujantis BK 61 str. nuostatomis, atsižvelgus į atsakomybę lengvinančią ir atsakomybę sunkinančią aplinkybes, į teigiamą darbovietės charakteristiką, nukentėjusiosios baigiamųjų kalbų metu išreikštą nuomonę, kad ji su kaltinamuoju susitaikė, prašo jo griežtai nebausti, mažesnė už sankcijų vidurkį.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., BK 65 str., nuostatomis, paskirtos bausmės subendrintinos bausmių dalinio sudėjimo būdu ir subendrinta bausmė, vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrintina su 2010-09-16 Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme.

Teismas mano, kad BK 38 str. ir BK 75 str. taikymo sąlygų ir pagrindų nėra, nes nėra pakankamo pagrindo manyti, kad kaltinamasis, bausmės vykdymo atidėjimo metu padaręs nusikalstamą veiką prieš tą patį asmenį, daugiau naujų nusikalstamų veikų nedarys, bei kad bausmės tikslai galėtų būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo..

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, byloje nėra.

Iš kaltinamojo G. S. valstybei priteistina 13,16 Lt pašto išlaidų, pripažinus jas proceso išlaidomis - BPK 103, 105 str.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 301-305 str., 307-308 str., teismas

nusprendžia:

G. S. pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d. (grasinimas nužudyti) išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

G. S. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. (nežymus sveikatos sutrikdymas), BK 243 str. (vengimas atlikti baudžiamojo poveikio priemonę) ir nubausti:

pagal BK 140 str. 1 d. (nežymus sveikatos sutrikdymas) - laisvės atėmimu aštuoniems (8) mėnesiams;pagal BK 243 str. – 40 (keturiasdešimties) parų areštu.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., BK 65 str. 1 d. 1 p. a) papunkčiu paskirtas bausmes subendrinti bausmių dalinio sudėjimo būdu, arešto bausmę pakeitus laisvės atėmimu, ir paskirti subendrintą bausmę - laisvės atėmimą devyniems (9) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d. šią subendrintą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su 2010-09-16 Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, prie griežtesnės 2010-09-16 nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą dvejiems (2) metams 1 (vienam) mėnesiui.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Priteisti iš G. S. valstybei 13,16 Lt (trylika litų 16 ct) pašto išlaidų.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per bylą nagrinėjusį teismą.