Alytaus apylinkės teismo nutartis

2025-02-25 · Civilinė byla Nr. e2VP-1841-887/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-02-25
Bylos Nr.
e2VP-1841-887/2025
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Agnė Petkevičienė
Pareiškėjas
asociacijos Alytaus L
Suinteresuotas asmuo
R. U., R. B.
Civilinė byla Nr. e2VP-1841-887/2025Teisminio proceso Nr. 2-13-3-00716-2023-0
Procesinio spendimo kategorijos:3.2.3.2.; 3.2.6.10.; 3.2.7.1.(S)ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2025 m. vasario 25 d.Alytus

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Agnė Petkevičienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos asociacijos Alytaus L. moterų klubo prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, suinteresuoti asmenys R. U., R. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja asociacija Alytaus L. moterų klubas (toliau – Asociacija) kreipėsi į teismą, prašydama išdėstyti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024-02-21 sprendimo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025-01-09 nutarties dėl 11 076,91 Eur dalies (kiekvienai ieškovei po 5 538,46 Eur) bylinėjimosi išlaidų priteisimo įvykdymą, mokant ieškovėms R. U. ir R. B. kiekvienai po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis įmokomis iki visiško nurodytų piniginių sumų sumokėjimo.

Pareiškėja prašyme (2025-01-28 Nr. DOK 3611) nurodė, kad Asociacijos turtinė padėtis nėra pakankama, šiuo metu banko sąskaitose turi tik 1 825,57 Eur. Debitorių, kito turto ir kitų piniginių santaupų neturi, išskyrus paramai ir labdarai skiriamas lėšas, kurios nėra aiškiai apibrėžtos, jokių kitų įplaukų (pajamų) negauna. Pagal esamą finansinę padėtį realiai galėtų mokėti ieškovėms po 150,00 – 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis įmokomis iki visiško priteistų bylinėjimosi išlaidų sumokėjimo. Atsiliepime į ieškovių pasiūlymą (2025-02-05 Nr. 4848) pareiškėja nurodė, kad pagal savo finansines galimybes kiekvienai ieškovei jau sumokėjo po 300,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (2025-01-28 Nr. DOK 3696). Pareiškėja taip pat nurodė, jog ieškovės išreiškė valią išstoti iš Asociacijos narių, todėl akivaizdu, kad šalių ginčas civilinėje byloje Nr. 2-112-887/2024 buvo visiškai beprasmis ir vertintinas kaip ieškovių siekis finansiškai pakenkti Asociacijai. Nors ieškovės klausimą dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų sumokėjimo pasiūlė spręsti taikiu būdu, tačiau vykdomuosius raštus dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų priverstinio išieškojimo iš Asociacijos, pateikė antstolei Daivai Kelmelienei (2025-02-06 Nr. DOK 4875).

Atsiliepimas

Suinteresuoti asmenys R. U., R. B. pateikė atsiliepimą. Nurodė, kad su pateiktu prašymu dėl sprendimo vykdymo išdėstymo nesutinka, prašo jį atmesti ir priteisti iš pareiškėjos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad atsakovė, nors ir turėdama galimybę įvykdyti teismo sprendimą didesne apimtimi, sąmoningai to nedarė. 2025-01-28 atsakovė atsiskaitomojoje banko sąskaitoje turėjo 1 825,57 Eur, tačiau atsiskaitymui su jomis skyrė tik trečdalį sumos, t. y. 600,00 Eur, kiekvienai iš jų pervesdamas po 300,00 Eur. Byloje nėra duomenų kur atsakovė panaudojo likusias pinigines lėšas, todėl negalima daryti išvados, kad atsakovė deda pastangas kuo greičiau įvykdyti teismo sprendimą. Būtent atsakovės neteisėtas sprendimas dėl jų pašalinimo iš klubo ir tolimesnis noras bylinėtis vietoj geranoriško ginčo sprendimo (procesinis elgesys) nulėmė priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį. Atsakovės vengimas atsiskaityti didesne apimtimi, nors tokios galimybės 2025-01-28 egzistavo, kelia abejonių dėl atsakovės geranoriškumo skolą grąžinti dalimis, leidžia jos veiksmus vertinti kaip atsiskaitymo vilkinimą, kas nėra suderinama su sprendimo vykdymo išdėstymo instituto tikslais. Atsakovė deklaruodama sunkią finansinę padėtį, bylos nagrinėjimo procese ir šiame procese naudojosi ir naudojasi profesionalių teisininkų (advokatų) pagalba, į bylą nepateikė duomenų, kad kreipėsi dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos jai suteikimo ir kad suteikti tokią pagalbą jai buvo atsisakyta. Todėl yra pagrindas manyti, kad užuot skyrus pinigines lėšas atsiskaitymui su jomis vykdant įsiteisėjusius teismo sprendimus, atsakovės piniginės lėšos skiriamos tolimesniam bylinėjimuisi, kurio tikslas užvilkinti atsiskaitymą su jomis. Nors atsakovė prašo išdėstyti teismo sprendimus tokiu būdu, kad jai būtų sudaryta galimybė kas mėnesį pervesti joms po 200,00 Eur, tačiau atsakovė nepateikė jokių įrodymų (pvz. finansinių ataskaitų, veiklos prognozių ir pan.), iš kurių būtų galima spręsti, kad atsakovė kas mėnesį sugeneruos nors tokią pinigų sumą, t. y. 400,00 Eur. Byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovės finansinė padėtis ateityje pasikeis taip, kad ji galės įvykdyti teismo sprendimą, jeigu teismas tenkintų atsakovės prašymą. Tuo atveju, jeigu teismas tenkintų atsakovės prašymą, tačiau atsakovė nebūtų pajėgi išmokėti priteistų bylinėjimosi išlaidų dalimis (periodinėmis įmokomis), jos net 28 mėnesius negalėtų nukreipti išieškojimo į visą priteistų bylinėjimosi išlaidų sumą, nepriklausomai nuo to, kad atsakovė nevykdytų periodinių mokėjimų jau nuo pirmojo mėnesio. Atsakovė taip pat nepateikė duomenų, kad būtų dėjusi pastangas gauti išorinį finansavimą (pvz. paskolą) teismo sprendimų įvykdymui arba, kad atsakovės klube buvo svarstytas klausimas, jog bylinėjimosi išlaidų atlyginimo kaštus geranoriškai padengtų klubo narės, kurios balsavo už neteisėto sprendimo pašalinti jas iš klubo priėmimą. Be to, teismų procesinių sprendimų dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo priverstinis vykdymas jau yra prasidėjęs. Kadangi teismų procesiniai sprendimai, kurių vykdymą prašoma išdėstyti, jau yra priverstinai vykdomi, šių teismų sprendimų vykdymas teoriškai gali būti išdėstytas tik atsakovei pagrindus tokio poreikio išimtinumą aplinkybėmis, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos atsakovei bylos nagrinėjimo metu, o atsirado tik po teismų sprendimų įsiteisėjimo bei yra nulemtos objektyvių priežasčių. Atsakovė prašymą išdėstyti teismų sprendimų vykdymą motyvuoja savo prasta finansine situacija, tačiau ši aplinkybė jau egzistavo bylos nagrinėjimo metu (byloje nėra duomenų, kad atsakovės finansinė padėtis kada nors buvo kitokia), o po sprendimų įsiteisėjimo neatsirado jokių naujų aplinkybių, kurios būtų nulemtos objektyvių priežasčių. Atsakovei niekas nedraudė teikti prašymą dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo nagrinėjant bylą iš esmės, tačiau tokia savo teise bylos nagrinėjimo metu atsakovė nesinaudojo. Taigi, atsakovė nenurodė jokių naujų, objektyvių priežasčių nulemtų aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos atsakovei bylos nagrinėjimo metu bei atsirado tik po prašomų išdėstyti teismų sprendimų įsiteisėjimo, ir kurios lemtų poreikį bei galimybę išdėstyti teismų procesinių sprendimų įvykdymą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 284 straipsnio 1 dalį teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Aiškindamas ir taikydamas šią proceso teisės normą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004). Sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo aktualūs yra Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus/išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, jis (sprendimas) gali būti vykdomas priverstinai. Kadangi CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, todėl teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas ar išdėstomas tik išimtiniais atvejais. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo, teismas turi įvertinti realią asmenų finansinę būklę ir turtinę padėtį, susiklosčiusią šio klausimo sprendimo momentu, taip pat į kitas svarbias aplinkybes.

Be to, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog pagrindas išdėstyti sprendimo vykdymą yra tik tuo atveju, jei yra duomenų, leidžiančių tikėtis, kad skolininko finansinė padėtis ateityje pagerės (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-978-407/2015). Nustačius, kad skolininko dabartinė finansinė padėtis leidžia įvykdyti visą sprendimą iš karto arba paaiškėjus, kad dabartinė skolininko padėtis yra bloga bei ateityje ji nepagerės, teismas netenkina skolininko prašymo dėl sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo, nepaisant to, kokia yra kreditoriaus turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024-02-21 sprendimu buvo patenkintas ieškovių R. U. ir R. B. ieškinys, kuriuo ieškovėms iš atsakovės asociacijos Alytaus L. moterų klubo priteista kiekvienai po 1 704,20 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kauno apygardos teismas 2024-07-04 sprendimu panaikino Alytaus apylinkės teismo 2024-02-21 sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškinį atmetė ir iš ieškovių atsakovei priteisė po 2524,54 Eur bylinėjimosi išlaidų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2025-01-09 nutartimi panaikino Kauno apygardos teismo 2024-07-04 sprendimą ir paliko galioti Alytaus apylinkės teismo 2024-02-21 sprendimą bei priteisė ieškovėms iš atsakovės po 605,00 Eur bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, ir po 1 622,50 Eur bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms nagrinėjant bylą kasaciniame teisme, atlyginti. Bei atgręžė panaikinto Kauno apygardos teismo 2024-07-04 sprendimo įvykdymą, priteisdamas ieškovėms iš atsakovės po 2 524,54 Eur. Tokiu būdu iš atsakovės ieškovėms priteista iš viso 12 912,48 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. kiekvienai ieškovei po 6 456,24 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Pareiškėja prašymą išdėstyti Alytaus apylinkės teismo 2024-02-21 sprendimo bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025-01-09 nutarties įvykdymą grindžia sunkia savo finansine padėtimi. Nurodo, kad šiuo metu banko sąskaitose turi tik 1 825,57 Eur sumą. Debitorių, kito turto ir kitų piniginių santaupų neturi. Išskyrus paramai ir labdarai skiriamas lėšas, kurios nėra aiškiai apibrėžtos, jokių kitų įplaukų (pajamų) negauna. Pagal esamą finansinę padėtį realiai galėtų mokėti ieškovėms po 150,00 – 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis įmokomis iki visiško priteistų bylinėjimosi išlaidų sumokėjimo.

Pareiškėja prašymui pagrįsti į bylą pateikė dviejų Luminor banko sąskaitų išrašus, iš kurių matyti, kad vienoje sąskaitoje piniginių lėšų likutis 2025-01-16 yra 36,64 Eur, kitoje – 1 799,03 Eur. Tačiau pateikti sąskaitų išrašai neinformatyvūs, atspindintys tik galutinius sąskaitų likučius, dėl ko teismas šių dokumentų nevertina, kaip įrodančių sunkią pareiškėjos finansinę padėtį. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėja, nors ir turėdama banko sąskaitose 1 825,57 Eur sumą, suinteresuotiems asmenims 2025-01-28 išmokėjo tik 600,00 Eur sumą.

Taip pat pažymėtina, kad pareiškėja, deklaruodama savo sunkią finansinę padėtį, viso bylos nagrinėjimo metu naudojosi profesionalaus teisininko (advokato) pagalba. Duomenų, kad pareiškėja būtų kreipusis dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos jai suteikimo, į bylą nepateikta (CPK 178 straipsnis). Bei, vertinant situaciją perspektyviai, taip pat į bylą nėra pateikta jokių objektyvių duomenų, kurie įrodytų, jog pareiškėjos finansinė padėtis pagerės, kad ji galėtų atsiskaityti su suinteresuotais asmenimis. Atkreiptinas dėmesys, kad būtent pareiškėjai, kaip teikiančiai prašymą išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, tenka pareiga įrodyti prašymo pagrindą sudarančias aplinkybes (CPK 178 straipsnis).

Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamoje byloje išdėstyti prašoma ne tik įsiteisėjusį, bet ir priverstine tvarka jau vykdomą teismo sprendimą. Iš į bylą pateiktų dokumentų nustatyta, kad antstolės Daivos Kelmelienės kontoroje skolininkės asociacijos Alytaus L. moterų klubo atžvilgiu yra užvestos vykdomosios bylos Nr. 0164/25/00142, Nr. 0164/25/00143 pagal Alytaus apylinkės teismo 2025-01-16 išduotą vykdomąjį raštą išieškotojų R. B. ir R. U. naudai.

Teismo vertinimu, atsižvelgiant į priverstinio vykdymo tikslus ir ypatumus, prašymo, išdėstyti teismo sprendimo vykdymą ar jį atidėti, pateikimas ribojamas. CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, todėl toks prašymas be apribojimų gali būti pateiktas teismui iki priverstinio vykdymo pradžios, o vėlesnis tokio prašymo pateikimas galimas tik išimtiniais atvejais. Sąlygos, kurioms esant galėtų būti sprendžiami CPK 284 straipsnyje nurodyti klausimai net ir pradėjus priverstinius teismo sprendimo vykdymo veiksmus, teismo vertinimu, turėtų būti siejami su aplinkybėmis, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos skolininkei bylos nagrinėjimo metu, atsirado tik po teismo sprendimo įsiteisėjimo bei yra nulemtos objektyvių priežasčių.

Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, pareiškėja prašymą išdėstyti teismų sprendimų vykdymą motyvuoja savo prasta finansine situacija, tačiau nenurodo jokių naujų, objektyvių priežasčių nulemtų aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos jai bylos nagrinėjimo metu bei atsirado tik po prašomų išdėstyti teismų sprendimų įsiteisėjimo, ir kurios lemtų poreikį bei galimybę išdėstyti teismų procesinių sprendimų, kurie jau vykdomi priverstine tvarka, įvykdymą (CPK 12, 178 straipsniai). Teikti prašymą dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo nagrinėjant bylą iš esmės pareiškėja nesinaudojo.

Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, vertina, kad byloje pateikti duomenys apie pareiškėjos finansinę padėtį neteikia pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja išimtinis atvejis, kuriam esant būtų pagrindas išdėstyti teismų sprendimų įvykdymą. Teismas sprendžia, kad pareiškėja elgiasi nesąžiningai suinteresuotų asmenų atžvilgiu, stengdamasi vilkinti įsiteisėjusių teismo sprendimų vykdymą. Teismo vertinimu, sprendimo išdėstymas pareiškėjos prašomam laikotarpiui suteiks jai nepagrįstą pranašumą, dėl ko suinteresuoti asmenys patirs nuostolių, nes visą laiką negalės naudotis piniginėmis lėšomis, kurias joms priteisė teismai, todėl bus pažeisti jų teisėti lūkesčiai, kad teismo sprendimas būtų įvykdytas per įmanomai trumpiausią laiką. Teismas konstatuoja, jog pareiškėjos prašymas akivaizdžiai neatitinka šalių interesų pusiausvyros principo bei įstatymo reikalavimo teismo sprendimą įvykdyti per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. Pažymėtina, jog teismo sprendimo vykdymas yra baigiamoji proceso stadija, kurios metu įgyvendinamas teismo sprendimas, ir šalis, kurios nenaudai jis priimtas, visada patiria tam tikrų nuostolių, ir tai yra neišvengiama pasekmė.

Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, nagrinėjamu klausimu formuojamą teismų praktiką, sprendimo vykdymo išdėstymo instituto paskirtį ir siekdamas nepažeisti suinteresuotų asmenų teisėtų interesų bei teisėtų lūkesčių, vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principais, konstatuoja, kad nėra teisinio pagrindo išdėstyti sprendimo įvykdymą, todėl pareiškėjos prašymas atmestinas (CPK 185 straipsnis, 284 straipsnis).

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies. Atmetus pareiškėjos prašymą, iš pareiškėjos suinteresuotiems asmenims lygiomis dalimis priteistinos jų patirtos 847,00 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Suinteresuotų asmenų patirtos advokato pagalbos išlaidos, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą nustatytus advokato užmokesčio maksimalius dydžius, laikytinos pagrįstomis (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija minimalios valstybei priteisiamos bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl iš pareiškėjos nepriteisiamos (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355, nauja redakcija nuo 2020 m. sausio 23 d., TAR, 2020, Nr. 2020-00970).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 284 straipsniu, 290–291 straipsniais,

nutaria:

Atmesti pareiškėjos asociacijos Alytaus L. moterų klubo prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo.

Priteisti suinteresuotam asmeniui R. U., gim. (duomenys neskelbtini), iš pareiškėjos Alytaus L. moterų klubo, j. a. k. (duomenys neskelbtini), 423,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti suinteresuotam asmeniui R. B., gim. (duomenys neskelbtini), iš pareiškėjos Alytaus L. moterų klubo, j. a. k. (duomenys neskelbtini), 423,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis per septynias dienas nuo patvirtintos kopijos įteikimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Teisėja Agnė Petkevičienė