Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2013-08-22 · Civilinė byla Nr. 2-27995-734/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-08-22
Bylos Nr.
2-27995-734/2013
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-21085-2013-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Raimonda Vansevičienė
Ieškovas
UAB „SNORAS distressed assets”
Atsakovas
M. V.
Kategorijos
  • 35.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 63.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-27995-734/2013Teisminio proceso Nr. 2-68-3-21085-2013-1Procesinio sprendimo kategorija 35.4; 63.3; 116.5 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. rugpjūčio 22 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Raimonda Vansevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB „SNORAS distressed assets” ieškinį atsakovui M. V. dėl skolos priteisimo, priimdama sprendimą už akių,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas nurodo, kad AB bankas „Snoras“ su atsakovu 2005-11-16 sudarė Naudojimosi pirkimo išsimokėtinai kortele sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – sutartis), pagal kurią atsakovui buvo suteiktas 1600 Lt dydžio kredito limitas. Atsakovas įsipareigojo jam suteiktą kredito limitą grąžinti iki 2009-11-30, kiekvieno mėnesio 28 dieną mokant po 80 Lt. Atsakovas taip pat įsipareigojo mokėti 14,95 proc. dydžio palūkanas bei 0,1 proc. delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną. Sutarties galiojimo periodu atsakovas nevykdė dalinių kredito grąžinimų ir nemokėjo priskaičiuotų palūkanų, todėl jam buvo skaičiuojami sutartimi nustatyti delspinigiai. 2007-11-29 Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „SNORO rizikos kapitalo valdymas“ nupirko iš AB banko „Snoras“ atsakovo skolą, todėl reikalavimo teisė pagal AB bankas „SNORAS“ ir atsakovo 2005-11-16 sudarytą sutartį dėl nesumokėtų sumų perėjo ieškovui. 2010-04-30 UAB „SNORO rizikos kapitalo valdymas“ pakeitė savo pavadinimą į UAB „SNORAS distressed assets“. Ieškovas teismo prašo priteisti iš atsakovo 2024,96 Lt negrąžintos paskolos, 672,64 Lt delspinigių, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovui nepateikus atsiliepimo į pareikštą ieškinį ar parengiamojo procesinio dokumento, ieškovas prašo priimti sprendimą už akių (b.l. 1-4).

Atsakovui M. V. ieškinio su priedais kopijos, pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo įteikti LR CPK 123 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareikštą ieškinį nepateikė, neinformavo teismo apie atsiliepimo negalėjimo pateikti priežastis, todėl, ieškovo prašymu, sprendimas priimtinas už akių (LR CPK 142 str. 4 d., 285 str. 1 d.).

Ieškinys tenkintinas iš dalies. Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad 2005-11-16 AB bankas „Snoras“ ir atsakovas M. V. sudarė Naudojimosi pirkimo išsimokėtinai kortele sutartį Nr. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 5). Pagal minėtą sutartį AB bankas „Snoras“ suteikė atsakovui 1600 Lt kredito limitą, o atsakovas įsipareigojo suteiktą kreditą grąžinti iki 2009-11-30, kiekvieno mėnesio 28 dieną mokant po 80 Lt. Atsakovas sutartyje numatytų įsipareigojimų nevykdė, t.y. nevykdė dalinių kredito grąžinimų ir nemokėjo priskaičiuotų palūkanų. AB bankas „Snoras“ 2007-11-29 Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 7-11) perleido savo reikalavimą į atsakovo skolą ieškovui UAB „SNORAS distressed assets“ ir apie tai 2008-02-15 pranešimu informavo atsakovą (b. l. 12). Pagal Reikalavimo teisių perleidimo sutarties 2.1 punktą, pradinis kreditorius šia sutartimi ir jos pagrindu sudarytais aktais perleido naujajam kreditoriui visas reikalavimo teises (b. l. 7).

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.881 straipsnį, kredito gavėjas (atsakovas) privalo grąžinti kreditoriui (ieškovui) gautą sumą ir mokėti palūkanas. Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu (CK 6.886 str. 1 d.). CK 6.256 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai vykdyti savo sutartines prievoles. Pagal CK 6.38 straipsnį, prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 str.). Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas būtų visiškai atsiskaitęs su ieškovu, todėl iš atsakovo priteistina 2024,96 Lt negrąžinta paskola ieškovo naudai (CPK 178 str.).

Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis (CK 6.72 straipsnis). Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 672,64 Lt delspinigių Kadangi reikalavimas kildinamas iš vartojimo sutarties, teismas ex officio imasi vartotojo, kaip silpnesniosios sandorio šalies, interesų pažeidimo apsaugos. Kredito sutartimi buvo sulygti 0,1 procentų dydžio delspinigiai nuo pradelstos sumokėti sumos (Sutarties 9.10 punktas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad sutartiniuose santykiuose su vartotojais negali būti remiamasi vien sutarčių laisvės principu – būtinos teisės normos, saugančios silpnesniąją šalį ir įpareigojančios pardavėją ar paslaugų teikėją atsižvelgti į vartotojo interesus. Dėl šių priežasčių šiuolaikinėje sutarčių teisėje susiformavo silpnesniosios sutarties šalies apsaugos doktrina, kuri tapo pagrindu valstybei įsikišti į šalių sutartinius teisinius santykius ir, ribojant sutarties laisvės principą, nustatyti specialų vartojimo sutarčių teisinį reglamentavimą. Vienas tokių sutarties laisvės ribojimo atvejų – Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis, kurioje nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną; jokios kitos netesybos už vartojimo kredito sutartyje numatytų įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomos. (Lietuvos Aukščiausio Teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Minibank“ v. K. F., bylos Nr. 3K-3-578/2012). Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką bei Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo nuostatas sprendžia, kad tinkami ir protingi būtų 0,05 procento dydžio delspinigiai už kiekvieną uždelstą dieną, kurie sudarytų 336,32 Lt. Todėl siekiant užtikrinti prievolės šalių interesų pusiausvyrą, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 672,64 Lt delspinigių tenkintinas iš dalies, priteisiant iš atsakovo 336,32 Lt delspinigių sumą.

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. LR CK 6.37 str. numatyta, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Naudojimosi pirkimo išsimokėtinai kortele sutarties 9.11 p. numatyta, kad tuo atveju, jei bet kuri sutarties šalis kreipiasi į teismą dėl skolos priteisimo, kita šalis turi pareigą mokėti 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo prašomos priteisti sumos. Tokiu atveju iš atsakovės ieškovo naudai priteistinos 6 proc. dydžio sutartinės palūkanos nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 str. 2 d.).

Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 79 str., 80 str. 1 d. 1 p., 93 str. 1 d., ieškovui iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 72 Lt žyminio mokesčio proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (b.l. 18).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR CPK 285 - 288 str.,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo M. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Vilnius, 2024,96 Lt negrąžintos paskolos, 336,32 Lt delspinigių, 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos (2361,28 Lt) nuo civilinės bylos iškėlimo teisme (2013-06-26) iki šio teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 72 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovui UAB „SNORAS distressed assets”, į.k. 301270560.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (toliau - pareiškimas). Pareiškime turi būti nurodoma: teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas; šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas; aplinkybės, liudijančios atsiliepimo į pareikštą ieškinį nepateikimo per nustatytą terminą priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, pagrindžiantys šias aplinkybes; aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, taip pat visi kiti šalies reikalavimai, argumentai ir įrodymai, susiję su byla; pareiškimą paduodančios šalies prašymas; prie pareiškimo pridedamos medžiagos sąrašas; pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data; pareiškimo ir jo priedų kopijos, įrodymai, patvirtinantys įstatymo nustatyto dydžio žyminio mokesčio už pareiškimo padavimą sumokėjimą.

Ieškovas turi teisę per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apskųsti sprendimą apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Raimonda Vansevičienė