- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-04-05
- Bylos Nr.
- e2A-477-794/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-38694-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vaclovas Paulikas, Rūta Petkuvienė, Inga Staknienė
- Atsakovas
- Daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrijos „Užupio krantinės“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaclovo Pauliko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rūtos Petkuvienės ir Ingos Staknienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrijos „Užupio krantinės“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-569-1098/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „ADMI“ ieškinį atsakovei Daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrijai „Užupio krantinės“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „ADMI“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės Daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrijos „Užupio krantinės“ (toliau – atsakovė, bendrija) 7 028,10 Eur skolą, 6,00 procentų metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos nuo bylos teisme iškėlimo momento iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 234,57 Eur delspinigius, 21,75 Eur kompensuojamąsias palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad UAB „ADMI“ teikia butų ir kitų patalpų bendro naudojimo objektų administravimo, komunalines ir techninės eksploatacijos priežiūros paslaugas Vilniaus mieste. Daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrija „Užupio krantinės“ yra pastato, esančio (duomenys neskelbtini), savininkų bendrija, įgyvendinanti šio namo patalpų savininkų bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų ir įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu. Ieškovė 2018 m. sausio 15 d. pasirašytos paslaugų teikimo sutarties Nr. 1 (toliau –sutartis), pagrindu atliko daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo patalpų (objektų), požeminės automobilių aikštelės, kiemo teritorijos valymo paslaugas. Minėta sutartis 2019 m. birželio 14 d. buvo nutraukta šalims pasirašant priėmimo-perdavimo aktą. Ieškovės teigimu, sutarties nutraukimo dienai liko neapmokėtos sąskaitos už suteiktas paslaugas laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės mėnesio iki 2019 m. birželio 14 d. Atsakovės skolą iš viso sudaro 7 028,10 Eur. UAB „ADMI“ sutartimi prisiimtus įsipareigojimus vykdė tinkamai, todėl atsakovė privalo vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus bei pilnai atsiskaityti už suteiktas paslaugas.
Atsiliepimas
3. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašo ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
4. Nurodė, kad paslaugų teikimo sutartyje šalys susitarė dėl 2 594,25 Eur paslaugų kainos, į kurią įeina laiptinių valymas (1 224,00 Eur), teritorijos valymas (680,90 Eur), požeminės automobilių parkavimo aikštelės (toliau – parkingas) valymas (689,35 Eur). Nuo 2019 m. sausio 1 d. šalyje pasikeitus minimaliojo darbo užmokesčio dydžiui, paslaugų kaina buvo padidinta iki 2 788,81 Eur.
5. Atsakovė nurodo, kad generalinio parkingo valymo paslaugą ieškovė per visą sutarties galiojimo laikotarpį atsakovei teikė du kartus: 2018 m. rudenį ir 2019 m. balandžio mėnesį. Kadangi atsakovė ieškovei kas mėnesį už parkingo valymą mokėjo nustatyto fiksuoto dydžio mokestį, tačiau parkingo valymo paslauga iš esmės buvo numatyta teikti tik du kartus per metus, konstatuotina, kad ieškovei už parkingo valymą atsakovė mokėdavo avansu. Per visą sutarties galiojimo laikotarpį, t. y. beveik 15 mėnesius, atsakovė ieškovei už parkingo valymą sumokėjo mažiausiai 9 806,00 Eur. Parkingo vieno generalinio valymo kaina 2018 m. buvo 4 136,10 Eur. Kadangi 2018 m. parkingo valymas buvo organizuotas vieną kartą, todėl už parkingo šlapią valymą atsakovė ieškovei iki 2019 m. kovo mėnesio buvo avansu sumokėjusi 5 669,9 Eur sumą (9 806,00 Eur - 4136,10 Eur = 5669,90 Eur). Atsakovė paaiškino, kad ieškovės 2019 m. balandžio mėnesį organizuoto parkingo generalinio valymo paslaugos kokybė atsakovei ir jos atstovaujamiems daugiabučio gyventojams buvo visiškai nepriimtina, nes generalinis valymas buvo atliktas nekokybiškai. Kadangi ieškovė pagal sutartį turėjo pareigą suteikti kokybišką paslaugą, privalėjo atlikti visus būtinus veiksmus, reikalingus efektyviam, organizuotam ir kokybiškam paslaugos suteikimui, tačiau atsakovei nesuteikė sutarties ir įprastus tokiai paslaugai kriterijus atitinkančio parkingo valymo, todėl remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.256 straipsnio 4 dalimi ieškovė yra atsakinga už nekokybiškos paslaugos suteikimą, taip pažeidžiant sutartį. Ieškovei nesuteikus kokybiškos parkingo valymo paslaugos, atsakovė atsisakė sumokėti už iš esmės nesuteiktą paslaugą.
6. Taip pat atsakovės teigimu, 2019 m. gegužės-birželio mėnesiais buvo nustatytas ne tik nekokybiško parkingo valymo paslaugos faktas, tačiau taip pat ir kitų daugiabučio teritorijų, už kurių valymą buvo atsakinga ieškovė, t. y. laiptinių ir kiemo teritorijos, nekokybiškas valymas. Analogiškai kaip ir parkingo valymo atveju, laiptinių ir teritorijos valymo paslaugos taip pat buvo nekokybiškos, paslaugų trūkumai nebuvo ištaisyti, todėl atsakovė atsisakė apmokėti ieškovės pateiktas sąskaitas. Pažymėjo, kad 2018 m. gegužės 31 d. sąskaita Nr. 17129 bendrai 242,00 Eur sumai nėra aiški, t. y. neaišku, už ką ši sąskaita yra išrašyta. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad paslaugos pagal šią sąskaitą buvo suteiktos ir bendrijos priimtos pasirašant paslaugų priėmimo-perdavimo aktą, kaip numato sutartis (sutarties 3.4 punktas). Atsakovė taip pat nesutinka su ieškinio reikalavimais dėl delspinigių ir palūkanų priteisimo. Atsakovės vertinimu, ieškovė yra praleidusi ieškinio senaties terminą dėl delspinigių priteisimo. Kadangi ieškovė praleido terminą kreiptis į teismą dėl dalies sutartyje nustatytų netesybų priteisimo (netesybos už ilgesnį nei 6 mėnesių laikotarpį iki ieškinio pareiškimo dienos), ji neturi jokio teisinio pagrindo šioje dalyje, kurioje praleistas ieškinio senaties terminas, reikalauti delspinigių priteisimo, prašyti teismo priteisti įstatymines netesybas, t. y. palūkanas. Be to, sutartį sudarė su fiziniais asmenimis, t. y. daugiabučio gyventojais, per juos atstovaujantį specialaus teisnumo juridinį asmenį – bendriją, todėl maksimalus palūkanų dydis galėtų būti ne 6, o 5 proc. (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).
Šalies argumentai
7. Ieškovė pateiktame dublike nurodo, kad palaiko ieškinį ieškinyje ir dublike nurodytais teisiniais argumentais, prašo ieškinį tenkinti.
Atsiliepimas
8. Atsakovė pateiktame triplike palaiko savo poziciją, išdėstytą atsiliepime į ieškinį, prašo ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 15 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovei UAB „ADMI“ iš atsakovės Daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrijos ,,Užupio krantinės“ 6 924,25 Eur įsiskolinimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos (6 924,25 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. gruodžio 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 4 288,10 Eur bylinėjimosi išlaidas; kitoje dalyje ieškinį atmetė.
10. Teismas nustatė, jog šalių sudaryta paslaugų teikimo sutartis kvalifikuotina kaip kylanti iš vartojimo teisinių santykių, todėl ginčo santykiui greta bendrųjų sutarčių teisės normų taikytinos specialiosios taisyklės, užtikrinančios vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisių apsaugą.
11. Teismas vertino, jog susidariusioje situacijoje turi būti teikiamas prioritetas atsakovės pateiktam paslaugų teikimo sutarties originalui, o ne ieškovės pateiktai sutarties kopijai su suderinimo rezoliucija, esančia šalia paslaugų teikėjo vardo, pavardės ir parašo. Teismas nustatė, jog iš sutarties priedo Nr. 1 „Paslaugų aprašymas“, požeminės automobilių parkavimo aikštelės valymo darbai (sutarties 3.2.3. punktas) turėjo apimti šiuos darbus: 1) 1 kart./sav. šiukšlių, lapų surinkimas ir išnešimas į kliento nurodytą konteinerį (25 punktas); 2) 1 kart./sav. požeminės automobilių parkavimo aikštelės tambūruose rankinis valymas (26 punktas); 3) 2 kart./metus generalinis automobilių stovėjimo aikštelės šlapias valymas (27 punktas).
12. Teismas sutiko su ieškovės argumentais, kad sutarties 3.2.3. punkte numatytas požeminės automobilių parkavimo aikštelės valymas (689,35 Eur) apima ne tik atsakovės ginčijamą generalinį automobilių stovėjimo aikštelės šlapią valymą, bet ir kassavaitinius tambūrų rankinį valymą, šiukšlių, lapų surinkimą ir išnešimą, kurių suteikimo nustatytu periodiškumu faktą 2018 metais bei kokybės, taip pat ryšio su neapmokėtomis PVM sąskaitomis faktūromis, iš esmės atsakovė neginčijo. Teismas nustatė, jog ginčo paslaugų teikimo sutartimi nebuvo išskirta, kokia kasmėnesinio parkingo valymo (689,35 Eur) mokesčio dalis skirta kiekvienai atskirai parkingo valymo paslaugai apmokėti (sutarties priedo Nr. 25-27 punktai). Paslaugų paketas buvo kompleksinis, paslaugos teiktos pagal sutartyje nustatytą periodiškumą, todėl teismas vertino, jog atsakovė nepagrįstai požeminės automobilių parkavimo aikštelės (parkingo) valymo paslaugas 2018 metais tiesiogiai sieja pagrinde tik su ginčijamu generaliniu automobilių stovėjimo aikštelės šlapiu valymu (sutarties priedo Nr. 1 27 punktas), neišskirdama šių paslaugų (sutarties 3.2.3. punktas) kitų valymo darbų, t. y. kassavaitinius tambūrų rankinį valymą, šiukšlių, lapų surinkimą ir išnešimą.
13. Teismas vertino, jog atsakovė neįrodė aplinkybių, kad 2019 m. balandžio 30 d., 2019 m. gegužės 31 d. ir 2019 m. birželio 30 d. ieškovės išrašytos ir atsakovei pateiktos PVM sąskaitos faktūros, kurių pagrindu prašoma priteisti įsiskolinimą, buvo išrašytos už faktiškai 2018 metais bendrijai suteiktas valymo paslaugas, kurių kokybę atsakovė ginčija. Teismas vertino, jog tuo atveju, jeigu bendrija dėl 2018 metais galimai nekokybiškai suteiktų UAB „ADMI“ valymo paslaugų, kurias bendrija priėmė ir apmokėjo, patyrė nuostolius, galimai pažeisti bendrijos interesai turėtų būti ginami įstatymų nustatyta tvarka teikiant atitinkamo pobūdžio ieškinio reikalavimus administravimo paslaugas suteikusiam asmeniui, o ne nagrinėjamoje byloje reikalaujant išskaičiuoti jau sumokėtas sumas iš 2019 metais pateiktų apmokėti sumų.
14. Teismas nustatė, kad 2019 m. balandžio 30 d. buvo pateikta pretenzija dėl netinkamai išvalytų ir/ar neišvalytų sandėliukų. Taip pat 2019 m. balandžio 24 d. buvo pateikta pretenzija su nuotraukomis dėl netinkamos parkingo aikštelės valymo kokybės, o reaguojant į pareikštas pretenzijas dėl minėto generalinio parkingo valymo, buvo atliktas pakartotinis valymas, kaip numatyta ginčo sutarties 4.1. punkte.
15. Teismas vertino, jog byloje esančios atsakovės pateiktos nuotraukos, susirašinėjimas elektroniniu paštu, atsakovės atstovės ir pirmininkės paaiškinimai patvirtina, kad 2019 m. balandžio 16-17 dienomis UAB „ADMI“ atliktas generalinis automobilių stovėjimo aikštelės šlapias valymas buvo atliktas netinkamai, paslaugų kokybė neatitiko gyventojų lūkesčių, dėl ko sutartyje nustatyta tvarka ir buvo pareikštos pretenzijos. Teismas taip pat vertino, jog ieškovės argumentai, kad valymo metu tam tikros parkingo vietos buvo užstatytos, todėl negalėjo būti išvalytos, nesudaro pagrindo priešingai išvadai, nes atsakovės įrodinėjami valymo trūkumai susiję ne vien su atitinkamų parkingo vietų valymu, tačiau ir perėjų, vietų aplink kolonas ir kitų bendrų erdvių valymu.
16. Teismas atmetė kaip nepagrįstus ieškovės argumentus, kad pretenzijos dėl paslaugų trūkumų turėjo būti pareikštos per 3 valandas nuo paslaugų suteikimo pabaigos, kaip numatyta sutarties 4.2 punkte. Pažymėjo, kad tiek byloje esantys rašytiniai įrodymai, tiek šalių paaiškinimai bei liudytojų parodymai patvirtina, jog faktiškai 3 valandų termino pretenzijoms pareikšti nebuvo laikomasi. Ginčo sutartyje šalys nesusitarė, kokiomis dienomis ir kelintą valandą bus atliekamos konkrečios valymo paslaugos, todėl faktiškai, kai daugiabučio teritorija daugiau nei 13 000 m² ploto, apžiūrėti visos teritorijos per 3 valandas net nebūtų įmanoma.
17. Teismas konstatavo, kad 2019 m. balandžio 16-17 dienomis ieškovės atliktos generalinio automobilių stovėjimo aikštelės šlapio valymo paslaugos ir kitos valymo paslaugos (laiptinių patalpų valymas, teritorijos tvarkymas) buvo suteiktos su trūkumais, dėl kurių pretenzijos buvo pareikštos tinkamai ir per protingą terminą, kas sudaro pagrindą generalinio valymo kainą 2019 m. balandžio 30 d., 2019 m. gegužės 31 d. ir 2019 m. birželio 30 d. PVM sąskaitose faktūrose mažinti 5 procentais, kaip numatyta sutarties 3.6. punkte. Teismas taip pat sprendė, kad kitų atsakovės 2019 metais suteiktų valymo paslaugų mokėtina kaina nemažintina, nes įvertinus aplinkybes, jog daugiabučio namo teritorija yra labai didelė, daugiabučiame name yra 17 atskirų korpusų (laiptinių), gyventojų skaičius taip pat labai didelis, transporto judėjimas vyksta nuolat, kainos mažinimas dėl nustatytų trūkumų būtų neproporcingas nustatytiems ieškovės sutarties pažeidimams.
18. Teismas vertino, jog duomenų byloje nepakanka išvadai, kad 2018 m. gegužės 31 d. sąskaitoje nurodyti valymo darbai faktiškai bendrijai buvo suteikti ir priimti, todėl šią ieškinio reikalavimo dalį dėl 242,00 Eur skolos priteisimo pagal 2018 m. gegužės 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 17129 atmetė.
19. Teismas sprendė, kad nėra teisinio pagrindo visiškai atleisti atsakovę nuo pareigos atsiskaityti pagal jai išrašytas 2019 m. liepos 30 d. 2019 m. birželio 30 d. ir 2019 m. gegužės 30 d. PVM sąskaitas faktūras, todėl ieškinį tenkino iš dalies, priteisiant iš atsakovės ieškovei pagal 2019 m. birželio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 18956 – 1 192,42 Eur (265,39 Eur/100*5 lygu 13,27 Eur; 265,39 Eur – 13,27 Eur lygu 252,12 Eur (be PVM); 471,22 Eur + 262,13 Eur + 252,12 Eur lygu 985,47 Eur (be PVM) + 21 % PVM lygu 1 192,42 Eur), pagal 2019 m. gegužės 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 18763 – 2 751,76 Eur, pagal 2019 m. balandžio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 18651 – 2 751,76 Eur, viso 6 695,94 Eur skolą.
20. Teismui konstatavus, kad atsakovė pažeidė pareigą laiku ir tinkamai atsiskaityti, sprendė, jog jai kyla sutarties 3.4. punkte nustatytos pasekmės – 0,02 proc. delspinigių už 180 dienų laikotarpį nuo vėluojamų ir sumažintų sumų mokėjimo prievolė, viso 221,90 Eur delspinigių (pagal 2019 m. balandžio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą – 99,06 Eur, pagal 2019 m. gegužės 31 d. PVM sąskaitą faktūrą – 91,36 Eur, pagal 2019 m. birželio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą – 31,48 Eur).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
21. Atsakovė Daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrija „Užupio krantinės“ apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 15 d. sprendimo dalį, kuria ieškovės ieškinys patenkintas iš dalies, panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti pilna apimtimi. Taip pat prašo priteisti atsakovei iš ieškovės jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Atsiliepimas
21.1. Atsakovės teigimu, vien už parkingo nekokybišką valymą iš ieškovės prašomos priteisti bendros sumos už 2019 m. balandžio, gegužės ir birželio mėnesius minusuotina 1 803,23 Eur (už nesuteiktas parkingo valymo paslaugas) ir 1 533,80 Eur (permoka) sumos. Tokiu būdu iš bendros 6 786,10 Eur sumos pagal 2019 m. balandžio – birželio mėn. išrašytas sąskaitas atėmus minusuotinas sumas, lieka 3 449.07 Eur suma (6 786,10 Eur – 1 533,80 – 1 803,23 = 3 449,07 Eur). Taigi, teismas, spręsdamas dėl sumos už laiptinių ir teritorijų valymo paslaugas priteisimo turėjo spręsti tik likusios 3 449,07 Eur sumos ribose. Kadangi teismas pagrįstai konstatavo, jog 2019 m. balandžio-birželio mėnesiais ieškovė nekokybiškai teikė ir teritorijų tvarkymo bei laiptinių valymo paslaugas, net ir minėtoji 3449,07 Eur suma negalėjo būti priteisiama ieškovei iš atsakovės.
21.2. Atsakovė nurodo, jog sutarties 25, 26 punktuose numatytos parkingo tvarkymo paslaugos iš esmės net nebuvo teikiamos ir tai patvirtino vienos daugiabučio gyventojos užfiksuotas valymo grafikas, kuriame matyti, kad grafiko skiltis „Požeminės/antžeminės automobilių parkavimo aikštelės priežiūra“ paslaugos „3.1. Požeminės automobilių parkavimo aikštelės šiukšlių, lapų surinkimas, tambūrų rankinis valymas 1 kart./sav.“ būdavo paliekama tuščia (neužpildyta), kas patvirtina, kad sutartyje nurodytos parkingo valymo paslaugos kas savaitę nebuvo teikiamos.
21.3. Atsakovė taip pat nurodo, jog jos fiksuoti daugiabučio teritorijos ir laiptinių valymo paslaugų trūkumai laikotarpiu 2019 m. balandžio, gegužės ir birželio mėnesiais patvirtina, kad paslaugos nebuvo priimtos, paslaugų trūkumai nebuvo ištaisyti, todėl už šias paslaugas prašoma priteisti suma yra nepagrįsta. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės pareiga suteikti tinkamos kokybės parkingo, teritorijos ir laiptinių valymo paslaugas ginčo laikotarpiu, t. y. 2019 m. balandžio-birželio mėn., nebuvo įvykdyta, todėl atsiskaityti su ieškove atsakovė pareigos iki šiol neturi.
21.4. Nors atsakovė kategoriškai nesutinka, kad ieškovė jai teikė kokias nors kitas parkingo valymo paslaugas nei vien tik generalinis šlapias parkingo valymas 2 kartus per metus, vis dėlto jeigu apeliacinės instancijos teismas spręstų, kad sutarties vykdymo metu ieškovė teikė kažkokias kitas parkingo valymo paslaugas nei vien tik generalinis šlapias parkingo valymas, atsakovė prašo vadovautis liudytojais apklaustų ieškovės darbuotojų parodymais, kuriais jie patvirtino, kad reikšmingiausią dalį teikiant parkingo valymo paslaugas sudarė generalinis šlapias parkingo valymas 2 kartu per metus. Atitinkamai, atsakovė prašo teismo laikyti, kad sutarties 1 priedo 25 ir 26 punktuose nurodytų parkingo valymo paslaugų dalis bendroje apimtyje sudarė ne daugiau kaip 10 proc.
21.5. Atsakovė iš esmės negavo to, ko tikėjosi pagal sutartį, todėl 5 proc. dydžio išskaita yra akivaizdžiai neproporcinga atsakovės, o tiksliau daugiau nei 400 gyventojų, kurių interesams atstovauja atsakovė, pažeistoms teisėms apginti. Pažymėjo, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad paslaugos pagal išrašytas ginčo sąskaitas buvo priimtos atsakovei pasirašant darbų priėmimo aktus, kaip numato sutarties 3.4 punktas, kad ieškovė apskritai neįvykdė savo prisiimtų pareigų atsakovės atžvilgiu. Toks neveikimas yra ieškovės sąmoningas ir valingas apsisprendimas.
21.6. Ieškovė net ir taisydama nekokybiškai suteiktą paslaugą, t. y. tariamai organizavusi pakartotinį parkingo valymą, nesugebėjo suteikti kokybiškos ir atsakovės atstovaujamų gyventojų interesus atitinkančios paslaugos: atsakovei patikrinus parkingo vietas, kurių nuotraukos ieškovei siųstos po pirmojo valymo, tos vietos buvo vis tiek nevalytos, parkinge buvusios žvyro krūvos taip pat nebuvo išvalytos ir visas parkingas išliko labai purvinas. Atsakovės ir jos atstovaujamų gyventojų vertinimu, po parkingo perplovimo net nesimatė, kuriose vietose buvo perplauta, visur ir toliau buvo purvina. Pažymėjo, kad iškilus konfliktui dėl nekokybiškai suteiktos parkingo valymo paslaugos ir užfiksavus kitų paslaugų netinkamą teikimą, ieškovė nesugebėjo tinkamai bendradarbiauti, pradėjo vengti bendrauti. Tai, kad paslaugos buvo iš esmės nekokybiškos, patvirtina ir aplinkybė, jog sutartis buvo nutraukta vienašališkai iš atsakovės pusės dėl esminio sutarties pažeidimo ir atsakovė šio sutarties nutraukimo niekada neginčijo ir netgi neprieštaravo.
21.7. Ieškovė (verslininkė, savo srities profesionalė) sutarties pažeidimu iš savo pusės (nekokybiška valymo paslauga) gali remtis tik tuo atveju, jeigu įrodo, kad prievolės negalėjo įvykdyti dėl nenugalimos jėgos, t. y. force majeure. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų apie force majeure aplinkybes, sutrukdžiusias jai tinkamai suteikti paslaugas.
21.8. Atsakovės teigimu, teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovės atsakovei pateiktose sąskaitose nurodyta paslaugų kaina mažintina tik 5 proc. Tokio dydžio atsakomybė visiškai neproporcinga tam, kokius neigiamus padarinius patyrė sutarties silpnesnioji šalis – vartotojai, kurie ne tik visiškai negavo to, ko tikėjosi pagal sutartį, tačiau dar ir turėjo patirti papildomus kaštus ieškovės netinkamai suteiktų paslaugų ištaisymui samdant kitą įmonę, kad ji nedelsiant sutvarkytų apleistas daugiabučio laiptines, teritoriją ir parkingą.
21.9. Atsakovė nurodo, jog ieškovė praleido ieškinio senaties terminą dėl delspinigių priteisimo, t. y. įstatyme nustatytais terminais negynė savo tariamai pažeistų teisių teisme, todėl neteko teisės reikalauti netesybų už ilgesnį laikotarpį nei 6 mėn., net jei jos ieškinio reikalavimai ir būtų pripažinti pagrįstais. Be to, elgdamasi nesąžiningai, laikotarpiui, kuriuo pati patvirtina, jog yra praleidusi ieškinio senaties terminą dėl netesybų priteisimo, skaičiavo įstatymines palūkanas, nors sutartyje šalys yra aiškiai sutarusios dėl netesybų delspinigių forma (sutarties 3.4 p.). Todėl ieškovė neturi jokio teisinio pagrindo šioje dalyje, kurioje praleistas ieškinio senaties terminas reikalauti delspinigių priteisimo, prašyti teismo ieškovei priteisti įstatymines netesybas, t. y. palūkanas.
21.10. Teismas sprendimo motyvuojamoje dalyje nurodė, kad iš atsakovės ieškovei priteistinos 5 proc. dydžio palūkanos, tačiau rezoliucinėje sprendimo dalyje nurodytos 6 proc. dydžio palūkanos. Atsakovė apeliacinės instancijos teismo prašo tuo atveju, jei ieškovei bus priteisiama kokia nors suma, ieškovei priteisti ne didesnio dydžio nei 5 proc. palūkanas.
22. Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė UAB „ADMI“ prašo jį atmesti ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 15 d. sprendimą nepakeistą. Taip pat prašo priteisti ieškovei iš atsakovės jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Šalies argumentai
22.1. Ieškovė nurodo, jog atsakovė pateikė subjektyvius skaičiavimus, kaip teismas tariamai turėjo išskaičiuoti parkingo šlapio valymo darbų kainą iš bendrai mokėtinos sumos už paslaugas. Ieškovės vertinimu, nėra pagrindo sutikti su tokiais atsakovės argumentais ir skaičiavimais, nes į parkingo valymo paslaugas įėjo ne tik šlapias parkingo valymas du kartus per metus, bet ir kassavaitinis tambūrų valymas, šiukšlių surinkimas ir išnešimas, kuris buvo atliekamas reguliariai ir tinkamai. Sutartimi nebuvo išskirta, kokia kasmėnesinio parkingo valymo mokesčio dalis skirta kiekvienai atskirai parkingo valymo paslaugai apmokėti. Sutartyje išskirta viena mėnesinė suma už požeminės automobilių parkavimo aikštelės valymo darbus – 689,35 Eur/mėn. Atskirų darbų įkainiai pagal Sutarties priedą Nr. 1 nebuvo detalizuoti, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad už parkingo valymą buvo mokama avansu, nes parkingo valymo darbai (išskyrus šlapią sezoninį valymą) buvo atliekami sutartyje nustatytu periodiškumu (ar net dažniau).
22.2. Atsakovė, kvestionuodama kitas parkingo valymo paslaugas (ne generalinio šlapio valymo paslaugas) nesąžiningai interpretuoja liudytojų parodymus, siekdama pagrįsti, kad tariamai kiti parkingo valymo darbai nebuvo atliekami. Priešingai, nei teigia atsakovė, ieškovės darbuotojai patvirtino, kad tambūrai buvo valomi kartu tuo pat metu, kai buvo valomos ir daugiabučio namo laiptinės. Vien tai, kad šie valymo veiksmai buvo atliekami tuo pačiu metu nereiškia, kad apmokėjimas už parkingo tambūrų valymo darbus įskaičiuotinas į laiptinių valymo kainą arba kitaip priskirtinas prie laiptinės valymo. Kadangi daugiabutis namas yra didelis, turintis net 17 laiptinių, todėl laiptinės buvo valomos kelias dienas iš eilės, o tambūrų šiukšlės renkamos kiekvieną kartą valytojoms atvykstant į daugiabutį, t. y. net dažniau nei nustatyta sutartyje, nes valytojos ir kiemsargis buvo instruktuoti, kad šiukšlės turi būti renkamos jas pamačius, o ne tik sutartyje nurodytu tikru periodiškumu. Todėl atmestini kaip nepagrįsti atsakovės argumentai, kad parkingo valymo paslaugos, kurios turėjo būti teikiamos periodiškai, faktiškai nebuvo teikiamos.
Atsiliepimas
22.3. Atsakovės argumentai, kad tariamai ieškovės darbuotojai negalėjo paaiškinti kaip ir kokiu periodiškumu buvo atliekama sutartyje nurodyta paslauga „Šiukšlių, lapų surinkimas ir išnešimas į kliento nurodytą konteinerį (-ius)“, vėlgi laikytini subjektyvia interpretacija. Atsakovės į bylą pateiktose valymo grafikų nuotraukose yra užfiksuota, kad požeminės automobilių parkavimo aikštelės šiukšlių, lapų surinkimas, tambūrų rankinis valymas 1 kart./sav. Pažymėjo, kad kartu su dubliku buvo pateiktas grafiko pavyzdys - tuščias blankas, o ne konkretūs pasirašyti daugiabučio namo grafikai. Konkrečių grafikų nuotraukas pateikė pati atsakovė, todėl laikytina, kad pavyzdžio – tuščio blanko neatitikimas su faktiniais grafikais neturi reikšmės šioje byloje.
22.4. Atsakovė įrodinėja, kad pateiktose valymo grafiko nuotraukose nėra pažymėtas parkingo valymas (grafa paliekama tuščia), o tai tariamai patvirtina, kad paslauga nebuvo teikiama. Tačiau ir kitos valymo grafos, tokios kaip lauko teritorijos valymas ir priežiūra, buvo paliekamos tuščios, o ginčo dėl lauko teritorijos valymo ir priežiūros paslaugų tariamo neteikimo nėra, t. y. atsakovė neginčija, kad ši paslauga nebuvo teikiama, nors ir nebuvo pažymėta grafoje. Todėl vien tai, kad grafike nebuvo atžymėjimo visuose laukeliuose, nereiškia, kad paslaugos apskritai nebuvo teikiamos.
22.5. Atsakovės į bylą pateiktos kelios nuotraukos, darytos neaišku kokiu konkrečiu laiku 2019 metų pavasarį, nepatvirtina ieškovės suteiktų paslaugų netinkamumo ar net nesuteikimo. Atsakovės pateiktos nuotraukos apie epizodinius vienos teritorijos vietos trūkumus neturėtų būti vertinamos kaip pakankamas įrodymas apie ieškovės paslaugų neteikimą, be kita ko, ieškovės pateikti įrodymai apie nežymių (nereikšmingų) trūkumų pašalinimą, patvirtina, kad paslaugos buvo suteiktos tinkamai, o nežymūs (nereikšmingi) trūkumai ištaisyti.
22.6. Paslaugos pilna apimtimi buvo atliekamos ir šiomis paslaugomis bendrija naudojosi net pusantrų metų. Net jei daugiabučio namo gyventojai ir atkreipdavo dėmesį į tam tikrus trūkumus, tokie nežymūs trūkumai negalėtų reikšti visiško paslaugų negavimo ir, proporcingai lyginant su visu daugiabučio namo ir teritorijos plotu bei gyventojų skaičiumi, sudarytų tik nežymią (nereikšmingą) visų teikiamų paslaugų dalį.
22.7. Ieškovė pažymėjo, jog už atliktus darbus mėnesio pabaigoje ji išrašydavo PVM sąskaitą faktūrą. Atskiras darbų priėmimo perdavimo aktas pasirašomas nebuvo, o bendrija už paslaugas atsiskaitydavo pagal pateikiamas PVM sąskaitas faktūras. Bendrija niekada nereikalavo pateikti atskiro darbų priėmimo perdavimo akto bei toks darbų priėmimas (pateikiant tik PVM sąskaitas faktūras) bendriją tenkino visą sutarties galiojimo laikotarpį ir neišreiškė pageidavimo kiekvieną kartą dalyvauti paslaugų suteikimo momentu ir priimti atliktus darbus.
22.8. Visi nežymūs teritorijos tvarkymo trūkumai, kurie buvo nustatyti 2019 m. gegužės - birželio mėnesiais ir kurie galėtų suteikti teisę mažinti ieškovei mokėtiną sumą pagal sutarties 3.6 punktą, buvo ištaisyti ir tai patvirtina kartu su dubliku pateiktos trūkumų ištaisymo nuotraukos. Taigi iš esmės atsakovė naudojosi CK 6.665 straipsnio 1 punkte numatyta teise reikalauti pašalinti trūkumus, o ieškovė šiuos nežymius trūkumus ištaisė. Todėl atsakovė neturi teisės dar ir atsisakyti sumokėti už suteiktas (kad ir su nežymiais (nereikšmingais) trūkumais) paslaugas.
22.9. Atsakovė teigia, kad tariamai nekokybiškų paslaugų teikimo faktą patvirtino tai, kad ieškovė neginčijo vienašalio sutarties nutraukimo, tačiau ieškovė pažymi, jog sutartis yra atlygintinų paslaugų teikimo sutartis, suteikianti absoliučią teisę paslaugų gavėjui (klientui) bet kada nutraukti sutartį. Atitinkamai atsakovei vienašališkai nutraukus sutartį, ieškovė neturėjo jokio pagrindo ginčyti sutarties nutraukimą. Vien tai, kad ieškovė neginčijo sutarties nutraukimo (kaip atsakovės teisės atsisakyti paslaugų), nereiškia, kad ji tariamai pripažino, kad paslaugas nesuteikė ar suteikė netinkamai.
22.10. Kaip nepagrįsti laikytini ir atsakovės argumentai, kad samdant kitą įmonę tariamai ieškovės netinkamų paslaugų teikimo ištaisymui, atsakovė patyrė papildomų kaštų ir tai tariamai patvirtina pateiktas priėmimo perdavimo aktas. Pažymėjo, kad šiame akte užfiksuotas tik daugiabučio namo perdavimas kitai valymo įmonei, kuriame užfiksuotas emocijomis ir skambiomis frazėmis paremtas daugiabučio namo pirmininkės prašymas išvalyti daugiabučio teritoriją kaip tariamai neprižiūrėtą. Aktas nepatvirtina, kad nauja valymo įmonė ėmėsi kažkokių papildomų, nei įprasti, valymo darbų ir kad atsakovė patyrė dėl to papildomų išlaidų.
22.11. Ieškovė nereikalavo kartu priteisti ir delspinigius, ir kompensuojamąsias palūkanas, todėl pasirinko, kokiais laikotarpiais prašyti delspinigių pagal sutartį, o kokiais - palūkanų, atitinkamai nereikalaudama delspinigių ir palūkanų kartu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
23. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.
Žemesnės instancijos teismas
24. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
25. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
26. Šiuo atveju svarbu pabrėžti, kad pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo teisingai, sąžiningai, protingai taikyti bei aiškinti įstatymus tam, jog tarp ginčo šalių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, būtų teisinga; kad pagal CPK 176 straipsnio nuostatas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, jog egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku; kad pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis); kad pagal CPK 185 straipsnį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Taigi skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai, suinteresuotų asmenų apeliacinio skundo motyvai šioje nutartyje yra analizuojami remiantis būtent nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų bei nustatytų teisinių, faktinių aplinkybių visetu (CPK 3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009).
27. Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (LAT 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teismas apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).
Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių
28. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė teikia butų ir kitų patalpų bendro naudojimo objektų administravimo, komunalines ir techninės eksploatacijos priežiūros paslaugas Vilniaus mieste.
29. Daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrija „Užupio krantinės“ yra pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), savininkų bendrija, įgyvendinanti šio namo patalpų savininkų bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų ir įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu.
30. Ieškovė UAB „ADMI“ su Daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrija „Užupio krantinės“ 2018 m. sausio 15 d. pasirašytos paslaugų teikimo sutarties Nr. 1 pagrindu iki 2019 m. birželio 14 d. atliko daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo patalpų (objektų), požeminės automobilių aikštelės, kiemo teritorijos valymo paslaugas. Darbai ir jų periodiškumas pateikti sutarties priede Nr. 1 „Paslaugų aprašymas“. Sutarties 3.1. punkte šalys susitarė, kad paslaugų tiekėjo (ieškovės) pagal sutartį per mėnesį atlikti darbai apmokami vadovaujantis sutarties 3.3. punkte nustatytomis kainomis, atsižvelgiant į faktiškai, kokybiškai išvalytų patalpų/teritorijos plotą.
31. Daugiabučio gyvenamojo namo 2018 m. sausio 15 d. paslaugų teikimo sutartis Nr. 1 atsakovės iniciatyva 2019 m. birželio 14 d. buvo nutraukta šalims pasirašant priėmimo-perdavimo aktą. Ieškovė UAB „ADMI“ neginčijo sutarties nutraukimo. Dėl šių aplinkybių byloje ginčo nėra
32. Ieškovės teigimu, paslaugų teikimo sutarties nutraukimo dienai liko neapmokėtos atsakovei išrašytos sąskaitos už suteiktas paslaugas laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės mėnesio iki 2019 m. birželio 14 d. bendrai 7 028,10 Eur sumai, ką sudaro: 1) 2018 m. gegužės 31 d. PVM sąskaita faktūra 242,00 Eur sumai; 2) 2019 m. balandžio 30 d. PVM sąskaita faktūra 2 788,81 Eur sumai; 3) 2019 m. gegužės 31 d. PVM sąskaita faktūra 2 788,81 Eur sumai; 4) 2019 m. birželio 30 d. PVM sąskaita faktūra 1 208,48 Eur sumai.
33. Atsakovė, nesutikdama su jai pareikštais ieškinio reikalavimais, laikosi pozicijos, kad nepaisant to, kad ginčo paslaugų teikimo sutartis yra sudaryta tarp atsakovės (daugiabučio bendrijos) ir ieškovės, pastaroji sutartis laikoma vartojimo sutartimi, atsižvelgiant į galutinius naudos gavėjus (daugiabučio gyventojus), taip pat atsižvelgiant į tai, kad už ieškovės paslaugas faktiškai apmoka daugiabučio gyventojai. Atsakovės teigimu, nagrinėjamu atveju daugiabučio gyventojai (vartotojai) negavo to, ko tikėjosi pagal sutartį, t. y. kokybiškų parkingo, teritorijos ir laiptinių valymo paslaugų, kas leidžia daryti išvadą, jog sutarties pažeidimas buvo esminis, todėl atsakovė pagrįstai atsisakė apmokėti už nekokybiškai suteiktas paslaugas pagal ieškinyje nurodytas PVM sąskaitas faktūras (CK 6.676 straipsnio 2 dalis, 6.69 straipsnis).
Dėl suteiktų paslaugų apimties
34. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė neigiamas pasekmes, ieškovei kylančias dėl netinkamo sutarties vykdymo ir netinkamai nustatė atsakovės atliktų faktinių mokėjimų už ieškovės nesuteiktas/netinkamai suteiktas paslaugas paskirstymą. Taip pat atsakovė pateikė skaičiavimus, kaip pirmosios instancijos teismas turėjo išskaičiuoti parkingo šlapio valymo darbų kainą iš bendrai mokėtinos sumos už paslaugas, t. y. atsakovės teigimu už parkingo valymą buvo mokėta avansu nuo 2018 m., todėl iš visos atsakovės sumokėtos sumos atėmus 2018 m. atliktą parkingo šlapią valymą, laikytina, kad iki 2019 m. kovo mėn. atsakovė sumokėjo į priekį 1 533,8 Eur sumą.
35. Nagrinėjamu atveju iš paslaugų teikimo sutarties priedo Nr. 1 „Paslaugų aprašymas“, požeminės automobilių parkavimo aikštelės valymo darbai (sutarties 3.2.3. punktas) turėjo apimti šiuos darbus: 1) 1 kart./sav. šiukšlių, lapų surinkimas ir išnešimas į kliento nurodytą konteinerį (25 punktas); 2) 1 kart./sav. požeminės automobilių parkavimo aikštelės tambūruose rankinis valymas (26 punktas); 3) 2 kart./metus generalinis automobilių stovėjimo aikštelės šlapias valymas (27 punktas).
36. Taigi, sutarties 3.2.3. punkte numatytas požeminės automobilių parkavimo aikštelės valymas (689,35 Eur) apima ne tik atsakovės ginčijamą generalinį automobilių stovėjimo aikštelės šlapią valymą, bet ir kassavaitinius tambūrų rankinį valymą, šiukšlių, lapų surinkimą ir išnešimą, kurių suteikimo nustatytu periodiškumu faktą 2018 metais bei kokybės, taip pat ryšio su neapmokėtomis PVM sąskaitomis faktūromis, iš esmės atsakovė neginčijo. Be to, sutartyje išskirta viena mėnesinė suma už požeminės automobilių parkavimo aikštelės valymo darbus - 689,35 EUR/mėn., o atskirų darbų įkainiai pagal sutarties priedą Nr. 1 nebuvo detalizuoti. Pažymėtina ir tai, kad parkingo valymo paslaugų paketas buvo kompleksinis, o paslaugos teiktos pagal nustatytą periodiškumą. Taigi, apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovės argumentais, jog nėra jokio pagrindo teigti, kad už parkingo valymą buvo mokama avansu, nes parkingo valymo darbai (išskyrus šlapią sezoninį valymą) buvo atliekami sutartyje nustatytu periodiškumu.
37. Taip pat atsakovė neginčijo aplinkybių, kad ji visas 2018 metais jai išrašytas ir pateiktas PVM sąskaitas faktūras, išskyrus 2018 m. gegužės 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 17129 bendrai 242,00 Eur sumai, priėmė ir apmokėjo, tokiais savo veiksmais priimdama ieškovės, kaip paslaugų teikėjos, atliktus darbus. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareikšto ieškinio ribose negali būti vertinamos aplinkybės dėl 2018 metais atsakovei suteiktų, priimtų ir apmokėtų valymo paslaugų suteikimo ir galimai netinkamos jų kokybės, nes reikalaujama atsiskaityti pagal konkrečias 2019 metais išrašytas PVM sąskaitas faktūras.
38. Atsakovės teigimu, kiti parkingo valymo darbai (ne generalinio šlapio valymo paslaugos) nebuvo atliekami, o jos teigimu, tai patvirtino ir ieškovės darbuotojai.
39. Bylos duomenimis nustatyta, jog 2021 m. spalio 4 d. teismo posėdžio metu ieškovės darbuotojai A. R. ir V. Ž. patvirtino, kad tambūrai yra laiptinės dalis ir buvo valomi kartu tuo pat metu, kai buvo valomos ir daugiabučio namo laiptinės. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien tai, kad šie valymo veiksmai buvo atliekami tuo pačiu metu nereiškia, kad apmokėjimas už parkingo tambūrų valymo darbus yra įskaičiuotini į laiptinių valymo kainą arba kitaip priskirtini prie laiptinės valymo. Taip pat ieškovės darbuotojai patvirtino, kad parkingo tambūrai buvo valomi ir šiukšlės renkamos didesniu dažnumu, nei numatyta sutartyje. Atsižvelgiant į tai, atsakovės argumentai, jog parkingo valymo paslaugos (kiti parkingo valymo darbai), kurios turėjo būti teikiamos periodiškai, faktiškai nebuvo teikiamos, atmestini kaip visiškai nepagrįsti
40. Taip pat atsakovės teigimu, pateiktose valymo grafiko nuotraukose nėra pažymėtas parkingo valymas (grafa paliekama tuščia), o tai patvirtina, kad paslauga nebuvo teikiama. Tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad ir kitos valymo grafos, tokios kaip lauko teritorijos valymas ir priežiūra, buvo paliekamos tuščios, o ginčo dėl lauko teritorijos valymo ir priežiūros paslaugų neteikimo nėra, t. y. atsakovė neginčija, kad ši paslauga nebuvo teikiama, nors ir nebuvo pažymėta grafoje. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien tai, kad grafike nebuvo atžymėjimo visuose laukeliuose, nereiškia, kad paslaugos apskritai nebuvo teikiamos. Be to, minėti ieškovės darbuotojai teismo posėdžio metu patvirtino, jog šiukšles parkinge rinko ir kiemsargis, ir laiptinių valytojos bei valytojos parkingo tambūrus valė tuo pat metu kaip ir laiptines, šiukšlės buvo renkamos dažniau nei sutartyje nustatytu dažnumu, t. y. šiukšlės buvo surenkamos iškart jas pamačius, todėl sutiktina ir su ieškovės argumentais, jog skirtingiems asmenims atliekant skirtingus valymo darbus, galimai žymėjimą atliko tik vienas darbuotojas, tačiau tai nepaneigia darbų atlikimo fakto.
41. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog nagrinėjamu atveju daugiabučio teritorija yra labai didelė, daugiabučiame name yra 17 atskirų korpusų (laiptinių), gyventojų skaičius yra labai didelis, transporto judėjimas vyksta nuolat, todėl natūralu, kad net ir po paslaugų teikimo gali atsirasti naujos šiukšlės ar purvas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės argumentai, jog paslaugos visa apimtimi buvo teikiamos netinkamai ar išvis buvo nesuteiktos yra visiškai nepagrįsti, todėl atmestini.
42. Atsakovė nurodo, jog jeigu apeliacinės instancijos teismas spręstų, kad sutarties vykdymo metu ieškovė teikė kažkokias kitas parkingo valymo paslaugas nei vien tik generalinis šlapias parkingo valymas, atsakovė prašo teismo laikyti, kad sutarties 1 priedo 25 ir 26 punktuose nurodytų parkingo valymo paslaugų dalis bendroje apimtyje sudarė ne daugiau kaip 10 proc. Pažymėtina, jog atsakovė nepateikė jokių kitų tai pagrindžiančių duomenų (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos vertinimu, tokie atsakovės argumentai yra tik deklaratyvaus pobūdžio ir visiškai nepagrįsti.
Dėl suteiktų paslaugų kainos sumažinimo
43. Atsakovės teigimu, teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovės atsakovei pateiktose sąskaitose nurodyta paslaugų kaina mažintina tik 5 proc. Nurodo, jog tokio dydžio atsakomybė visiškai neproporcinga tam, kokius neigiamus padarinius patyrė sutarties silpnesnioji šalis – vartotojai, kurie ne tik visiškai negavo to, ko tikėjosi pagal sutartį, tačiau dar ir turėjo patirti papildomus kaštus ieškovės netinkamai suteiktų paslaugų ištaisymui samdant kitą įmonę, kad ji nedelsiant sutvarkytų apleistas daugiabučio laiptines, teritoriją ir parkingą.
44. Nagrinėjimu atveju iš byloje atsakovės pateiktos nuotraukos, susirašinėjimo elektroniniu paštu (atsiliepimo į ieškinį priedai Nr. 2 – 6), taip pat šalių paaiškinimai patvirtina, kad 2019 m. balandžio 16-17 dienomis UAB „ADMI“ atliktas generalinis automobilių stovėjimo aikštelės šlapias valymas buvo atliktas netinkamai, paslaugų kokybė neatitiko gyventojų lūkesčių, dėl ko sutartyje nustatyta tvarka ir buvo pareikštos pretenzijos. Taip pat byloje nėra objektyvių duomenų, kurie sudarytų pagrindą manyti, jog minėtos paslaugos nebuvo kokybiškai suteiktos dėl svarbių priežasčių (CPK 178 straipsnis).
45. Sutarties 3.6 punkte šalys susitarė, kad už paslaugų teikėjo netinkamai/nepilnai/nekokybiškai suteiktas paslaugas/atliktus darbus raštu pareiškus pagrįstas pastabas klientas turi teisę vienašališkai mažinti 5 procentais mažinti paslaugų teikėjui mokėtiną sumą. Taigi, minėtas sutarties punktas numato kainos mažinimą 5 procentais dėl bet kokių pagrįstų trūkumų.
46. Bylos duomenimis nustatyta, jog minėtos paslaugos pilna apimtimi buvo atliekamos ir šiomis paslaugomis atsakovė naudojosi pusantrų metų. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovės argumentais, jog šiuo atveju net jei daugiabučio namo gyventojai ir atkreipdavo dėmesį į tam tikrus trūkumus, tokie trūkumai negalėtų reikšti visiško paslaugų negavimo ir, proporcingai lyginant su visu daugiabučio namo ir teritorijos plotu bei gyventojų skaičiumi, sudarytų tik nežymią visų teikiamų paslaugų dalį.
47. Atsakovė taip pat nurodo, kad ieškovė teismui nepateikė jokių įrodymų, kad paslaugos pagal išrašytas ginčo sąskaitas buvo priimtos atsakovei pasirašant darbų priėmimo aktus, kaip numato sutarties 3.4 punktas.
48. Pažymėtina, kad šiuo atveju už atliktus darbus mėnesio pabaigoje ieškovė išrašydavo PVM sąskaitą faktūrą. Pagal susiklosčiusią šalių praktiką, atskiras darbų priėmimo - perdavimo aktas pasirašomas nebuvo, o atsakovė už paslaugas atsiskaitydavo pagal pateikiamas PVM sąskaitas faktūras. Be to, byloje nėra duomenų, jog atsakovė reikalavo pateikti atskiro darbų priėmimo perdavimo aktą ir/ar tokie darbų priėmimo perdavimo aktai išvis buvo teikiami visą sutarties galiojimo laikotarpį (CPK 178 straipsnis). Taip pat sutarties 3.5. punkte nustatyta, kad klientui atsisakius priimti tinkamai išrašytą sąskaitą faktūrą už einamąjį mėnesį ir 5 (penkias) darbo dienas nepareiškus tokio atsisakymo motyvų raštu, vienašališkai Paslaugų teikėjo išrašyta sąskaita faktūra už einamąjį mėnesį patvirtina apie suteiktų paslaugų/atliktų darbų tinkamą perdavimą klientui. Pažymėtina, kad visos PVM sąskaitos faktūros už laikotarpį nuo 2018 m. sausio iki 2019 kovo mėn. (išskyrus 2018-05-31 Nr. 17129 sąskaitą dėl papildomų darbų) buvo priimtos ir apmokėtos. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, atsakovės argumentai dėl darbų priėmimo aktų nebuvimo atmestini kaip visiškai nepagrįsti.
49. Taigi, bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta ir nebuvo įrodyta, kad atsakovės nurodomi trūkumai yra esminiai, t. y. kad paslaugos apskritai nesuteiktos. Atsakovė parkingo valymo aplinkybėmis grindžia ir kitų sutartimi sulygtų paslaugų (laiptinių valymas, lauko teritorijos priežiūra ir kiti darbai) neatlikimą ar netinkamą atlikimą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog išskyrus kelis teritorijos tvarkymo trūkumus, byloje nebuvo įrodinėjamos aplinkybes, jog daugiabučio laiptinės apskritai nebuvo valomos ir/ar teritorija nebuvo tvarkoma, todėl sutiktina su ieškovės argumentais, jog šiuo atveju yra nepagrįstos atsakovės išvados, kad ji turi teisę nemokėti už jokias 2019 m. pavasarį ieškovės suteiktas paslaugas pagal ginčo sąskaitas.
50. Nors atsakovė taip pat teigia, kad nekokybiškų paslaugų teikimo faktą patvirtino tai, kad ieškovė neginčijo vienašalio sutarties nutraukimo, tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog vien tai, kad ieškovė neginčijo sutarties nutraukimo, kaip atsakovės teisės atsisakyti paslaugų, vienareikšmiškai nereiškia, kad ieškovė pripažino, jog paslaugas nesuteikė ar suteikė netinkamai.
51. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės atleidimas nuo mokėjimo prievolės dėl išvalytų patalpų ar teritorijos kelių kvadratinių metrų trūkumų būtų neprotingas, neproporcingas ir nesąžiningas.
52. Be to, atsakovė nurodė, kad samdant kitą įmonę ieškovės netinkamų paslaugų teikimo ištaisymui, atsakovė patyrė papildomų kaštų ir tai patvirtina byloje pateiktas priėmimo perdavimo aktas. Teisėjų kolegija pažymi, kad minėtame akte užfiksuotas tik daugiabučio namo perdavimas kitai valymo įmonei, kuriame užfiksuotas daugiabučio namo pirmininkės prašymas išvalyti daugiabučio teritoriją kaip neprižiūrėtą. Šiuo atveju sutiktina su ieškovės argumentais, jog minėtas aktas nepatvirtina, kad nauja valymo įmonė ėmėsi kažkokių papildomų darbų ir kad dėl to atsakovė patyrė papildomų išlaidų. Kadangi atsakovė nepateikė jokių įrodymų apie jos nurodomas papildomai patirtas išlaidas (CPK 178 straipsnis), minėti atsakovės argumentai atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti.
53. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju nėra teisinio pagrindo visiškai atleisti atsakovę nuo pareigos atsiskaityti pagal jai išrašytas 2019 m. liepos 30 d. 2019 m. birželio 30 d. ir 2019 m. gegužės 30 d. PVM sąskaitas faktūras. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sąskaitose faktūrose nurodytas sumas sumažino 5 procentais, kaip numatyta sutarties 3.6. punkte ir atitinkamai pagrįstai priteisė iš atsakovės ieškovei pagal 2019 m. birželio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 18956 – 1 192,42 Eur (265,39 Eur/100*5 lygu 13,27 Eur; 265,39 Eur – 13,27 Eur lygu 252,12 Eur (be PVM); 471,22 Eur+262,13 Eur+252,12 Eur lygu 985,47 Eur (be PVM)+21% PVM lygu 1 192,42 Eur), pagal 2019 m. gegužės 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 18763 – 2 751,76 Eur, pagal 2019 m. balandžio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 18651 – 2 751,76 Eur, iš viso 6 695,94 Eur skolą.
Dėl delspinigių ir palūkanų priteisimo
54. Atsakovės teigimu, ieškovė neturi jokio teisinio pagrindo šioje dalyje, kurioje praleistas ieškinio senaties terminas reikalauti delspinigių priteisimo, prašyti teismo ieškovei priteisti įstatymines netesybas, t. y. palūkanas.
55. Ginčo paslaugų teikimo sutarties 3.4. punkte numatyta, kad už iš paslaugų teikėjo priimtas paslaugas/atliktus darbus klientas sumoka paslaugų teikėjui per 14 kalendorinių dienų nuo sąskaitos. Klientui ne dėl paslaugų teikėjo kaltės delsiant atsiskaityti už priimtas paslaugas/atliktus darbus, klientas moka paslaugų teikėjui 0,02 procentų dydžio delspinigius nuo uždelstos sumokėti sumos, už kiekvieną uždelstą dieną.
56. Pažymėtina, jog pagal CK 6.256 straipsnio 1 dalį kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę asmuo privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.258 straipsnio 1 dalis). Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Netesybos pradedamos skaičiuoti nuo tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai. Sutarties neįvykdymas gali pasireikšti bet kokios iš sutarties kylančios prievolės neįvykdymu, įskaitant netinkamą įvykdymą ar įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis).
57. Apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju nenustatė, kad ginčo sutartimi sulygti ir ieškovės prašomi priteisti delspinigiai būtų neprotingai dideli, ar kad jų reikalaujama už nepagrįstą laikotarpį, nes pagal kasacinio teismo išaiškinimus, esant tęstiniam pažeidimui delspinigiai gali būti priteisiami už paskutinius šešis mėnesius iki ieškinio dėl delspinigių išieškojimo pareiškimo, nors ieškinys ir pareikštas praėjus daugiau kaip šešiems mėnesiams nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2013; 2019 m. birželio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-168-687/2019).
58. Taigi, pirmosios instancijos teismui konstatavus, kad atsakovė pažeidė pareigą laiku ir tinkamai atsiskaityti, pagrįstai sprendė, kad jai kyla sutarties 3.4. punkte nustatytos pasekmės – 0,02 proc. delspinigių už 180 dienų laikotarpį nuo vėluojamų ir sprendimo 52 punkte sumažintų sumų mokėjimo prievolė, viso 221,90 Eur delspinigių (pagal 2019 m. balandžio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą – 99,06 Eur, pagal 2019 m. gegužės 31 d. PVM sąskaitą faktūrą – 91,36 Eur, pagal 2019 m. birželio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą – 31,48 Eur).
59. Pastebėtina, kad CK 6.210 straipsnio 1 dalis nustato palūkanų dydį, jame nėra įtvirtintas draudimas jų reikalauti, jei sutartyje nustatytos netesybos ir jų dydis. Kreditorius visada turi teisę į palūkanas kaip kompensaciją, jeigu skolininkas ne laiku įvykdo savo prievolę – finansinį įsipareigojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 8 d. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvoje Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1. 37, p. 424-452). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovė neteisingai interpretuoja netesybų ir delspinigių priteisimo galimybes. Ši teisės norma nustato, kad sutartimi gali būti nustatytas kitoks palūkanų dydis, bet ne draudimas prašyti palūkanų, jei sutartis numatė delspinigius. Šiuo atveju ieškovė nereikalavo kartu priteisti ir delspinigius, ir kompensuojamąsias palūkanas, todėl pasirinko, kokiais skirtingais laikotarpiais prašyti delspinigių pagal sutartį, o kokiais - palūkanų, atitinkamai nereikalaudama delspinigių ir palūkanų kartu.
60. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš atsakovės ieškovei 5 procentų palūkanas pagal 2019 m. balandžio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 18651, skaičiuojamas nuo sumažintos sumos, kas sudaro 6,41 Eur.
61. Taip pat apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas sprendimo motyvuojamoje dalyje nurodė, kad iš atsakovės ieškovei priteistinos 5 procentų dydžio palūkanos, tačiau rezoliucinėje sprendimo dalyje nurodytos 6 procentų dydžio palūkanos. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas sprendimo motyvuojamosios dalies 62 punkte nurodė, kad CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 2 dalis numato, jog skolininkas privalo mokėti 6,00 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taip pat toje pačioje pastraipose pirmosios instancijos teismas nurodė, kad iš atsakovės priteistinos 5,00 (šešių) procentų dydžio metinės palūkanos. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismas, nurodydamas skaičiais 5,00 proc. sumą padarė rašymo apsirikimo klaidą, nes toje pačioje pastraipoje žodžiais skliausteliuose nurodė šešių procentų dydžio metinių palūkanų sumą, o taip pat ir rezoliucinėje dalyje teisingai nurodė tiek skaičiais ir žodžiais 6,00 (šešių) procentų dydžio metinių palūkanų sumą. Teisėjų kolegija pažymi, jog toks pirmosios instancijos teismo rašymo apsirikimas motyvuojamoje dalyje nekeičia sprendimo esmės.
62. Kiti apeliacinio skundo ar atsiliepimo į jį argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.
Dėl procesinės bylos baigties
63. Apibendrindama nurodytus argumentus ir padarytas išvadas dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, įvertinusi apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentus, materialiosios bei proceso teisės nuostatas, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantė, tinkamai pagal įstatymo reikalavimus tyrė ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą, reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas bei procesinės teisės normas ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti, atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo. Tai, kad apeliantė nesutinka su teismo išvadomis ir kitaip vertina teismo išanalizuotus įrodymus, nėra pagrindo pripažinti teismo išvadas nepagrįstomis. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija apeliacinį skundą atmeta, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
64. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
65. Atsižvelgus į tai, kad šiuo procesiniu sprendimu pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, ieškovė turi teisę į jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą už atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą parengimą.
66. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 1 680,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų už advokato teisinę pagalbą (atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ir pateikimą). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ginčo pobūdį, rengto apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą turinį, apimtį, nurodytus argumentus, galimas darbo ir laiko sąnaudas, vadovaudamasis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais bei vadovaudamasis Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio pateiktomis rekomendacijomis (8.11 punktas), sprendžia priteisti iš atsakovės ieškovei 1 680,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
67. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 5,00 EUR sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 23 d.), valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.
68. Apeliacinės instancijos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos (CPK 331 straipsnio 6 dalis).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atsakovės apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei UAB „ADMI“ iš atsakovės Daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrijos „Užupio krantinės“ 1 680,00 Eur (vieno tūkstančio šešių šimtų aštuoniasdešimties eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.